Europos Sąjunga

Audros dėl Grenlandijos neslūgsta. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino muitais Europos Sąjungos šalims, kurios nepritaria jo siekiui perimti Grenlandiją. Ekspertai teigia, kad karinės intervencijos tikimybė maža, o vietos gyventojai jaučia nuovargį. Tęsiantis kalboms apie Grenlandijos aneksiją, Europos Sąjungos (ES) šalys solidarizuojasi su Danija ir Grenlandija. Kai kurios Europos valstybės pradėjo dislokuoti karius į autonominės Arkties salos teritoriją.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje pernai gruodį siekė 3,2 proc. ir buvo didesnė nei vidutiniškai euro zonoje ir Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijoje kainos per metus išaugo 3,4 proc., Estijoje – 4 proc., per mėnesį – Lietuvoje smuko 0,2 proc., Latvijoje nekito, o Estijoje – smuko 0,4 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,3 proc., o vien euro zonoje – 1,9 proc. Per mėnesį kainos ES augo 0,1 proc., euro zonoje – 0,2 procento.

Europos Sąjunga svarsto galimybę imtis atsakomųjų priemonių dėl JAV grasinimų Grenlandijai – tai galėtų būti 93 mlrd. eurų vertės muitai amerikietiškoms prekėms arba apribojimai JAV įmonėms, veikiančioms Europos rinkoje. Apie tai leidinys „Der Spiegel“ sužinojo iš ES diplomato.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris neplanuoja derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, penktadienį pareiškė jo atstovas spaudai, keliems Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams užsiminus, kad blokas turėtų susisiekti su rusų lyderiu. „Premjero pokalbiai su prezidentu Putinu nėra planuojami.

Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ šalys šiuo metu suteikia visą tarptautinę paramą Ukrainos kariniam pasipriešinimui, o vien Prancūzija užtikrina du trečdalius Ukrainos žvalgybos pajėgumų kare prieš Rusiją. Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, tai ketvirtadienį Naujųjų metų kreipimesi į kariuomenę Istro oro pajėgų bazėje netoli Marselio pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Sukūrėme realias, patikimas saugumo garantijas dienai po taikos.

Vengrija balandžio 12 dieną surengs visuotinius rinkimus, antradienį pranešė šalies prezidentas, o ilgiausiai dirbantis kurios nors dabartinis Europos Sąjungos (ES) valstybės lyderis, nacionalistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, susidurs su precedento neturinčiu iššūkiu. Nacionalistas – artimas JAV prezidento Donaldo Trumpo Kinijos ir Rusijos sąjungininkas bei ES galvos skausmas – yra valdžioje jau 16 metų iš eilės.

Švedijos žvalgybos tarnybos vadovė antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad yra rizika, jog ir taip rimta saugumo padėtis toliau blogės, daugiausia dėl Rusijos keliamos grėsmės.  Charlotte von Essen teigė, kad Rusija jau daugelį metų vykdo „grėsmę saugumui keliančią veiklą prieš Švediją ir Švedijoje“.  „Tai apima viską – nuo ​​žvalgybos rinkimo, įtakos operacijų ir neteisėto technologijų įsigijimo, taip pat sabotažo veiksmus“, – pridūrė ji.

Neseniai pasiektas susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos valstybių bloko (MERCOSUR) meta iššūkį pasaulio galiūnėmis. Kokie iššūkiai ir nauda laukia Lietuvos pasirašius šį susitarimą? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja Lietuvos ambasadorius prie Europos Sąjungos Nerijus Aleksiejūnas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES planuoja artimiausiu metu pasiūlyti naujas sankcijas dėl represijų prieš protestuotojus Irane, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Europos Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad aukų skaičiaus augimas Irane yra siaubingas. Ji pasmerkė neproporcingą jėgos panaudojimą prieš protestuotojus ir nuolatinį jų laisvių ribojimą. „Didėjantis aukų skaičius Irane yra siaubingas.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico apkaltino Europos Sąjungą neveiklumu ir pareiškė, kad vienintelis dalykas, kurį ES daro gerai, yra neapykantos rusams kurstymas, rašo „Evropeiskaja Pravda“. R. Fico teigė, kad šiandien Europos Sąjunga išgyvena itin gilią krizę, kokios dar niekada nėra patyrusi, ir joje išliks tik „stiprieji“. Tačiau, pasak jo, ES nesugeba priimti veiksmingų sprendimų, kurie padėtų išbristi iš šios krizės.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot penktadienį pareiškė, kad Europos politinė santvarka atsidūrė pavojuje. „Ne, Europos civilizacija neišnyks. Bet taip, mūsų politinei santvarkai šiandien gresia pavojus, nepaisant jos brangaus stabilumo nenuspėjamame pasaulyje, nepaisant didžiulio mokslinio, technologinio, kultūrinio ir finansinio turto“, – sakė ministras.

Lietuvą kitą savaitę turėtų pasiekti beveik pusę milijardo eurų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) plano lėšų, skelbia portalas „Verslo žinios“. Pernai rugpjūtį Lietuva pateikė Europos Komisijai (EK) ketvirtąjį prašymą išmokėti dalį šaliai numatytų fondo pinigų. Jame nurodyta, kad Lietuva įvykdė 40 įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė 2021 m., kai ES valstybių vadovų iniciatyva buvo sukurtas RRF planas.

Gyvenimu Lietuvoje yra patenkinti 88 proc. piliečių, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa. Tai – 5 proc. daugiau nei pernai ir pirmą kartą viršija Europos Sąjungos vidurkį (86 proc.). Ko bijo ir dėl ko džiaugiasi lietuviai 2025 metais „Žinių radijo“ laidoje diskutavo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys ir „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.

„Politico“, remdamasis ekspertais, teigia, kad Europa šiuo metu svarsto 4 galimus veiksmų scenarijus, kaip užkirsti kelią Grenlandijos aneksijai. Leidinys kalbėjosi su pareigūnais, diplomatais, ekspertais ir NATO atstovais, kad išsiaiškintų, kaip Europa galėtų atgrasyti JAV prezidentą nuo tokio žingsnio ir kokios būtų jos galimybės, jei jis užgrobtų Grenlandiją. Pašnekovams buvo suteiktas anonimiškumas ir galimybė laisvai kalbėti. 4 galimi Europos veiksmų scenarijai: Kompromisas.

Po „norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Ukrainos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai pasirašė deklaraciją, kuria išreiškė ketinimus po karo pabaigos Ukrainoje dislokuoti daugiašales pajėgas, praneša UNIAN. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė deklaraciją dėl ketinimų po karo pabaigos Ukrainoje dislokuoti daugiašales pajėgas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa po susitikimo su „Norinčiųjų koalicijos“ lyderiais Paryžiuje pareiškė, kad Europos Sąjunga prisidės prie pastangų užtikrinti saugumo garantijas, būtinas ugnies nutraukimo susitarimui, skelbia „Ukrinform“. „Mes ką tik surengėme produktyvų ir svarbų Norinčiųjų koalicijos susitikimą Paryžiuje, siekdami sustiprinti paramą Ukrainai.

Antradienį Paryžiuje vykusiame Ukrainos ir Prancūzijos prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Emmanuelio Macrono susitikime buvo kalbama apie realias Ukrainos galimybes kovoje su Rusijos teroru bei diplomatines priemones kelyje į tai taiką. Tai po pokalbių tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos vadovas. „Kiekviena oro gynybos raketų siunta apsaugo žmonių gyvybes ir didina diplomatijos galimybes.

Europos Sąjunga (ES) remia taikų perėjimą prie demokratinės sistemos Venesueloje, visapusiškai gerbiant šalies suverenitetą, sakoma ES užsienio ir saugumo politikos vadovės Kajos Kallas pareiškime, kurį palaikė 26 ES valstybės narės, išskyrus Vengriją. Pareiškime visi veikėjai raginami laikytis rimties ir santūrumo, kad būtų išvengta eskalacijos ir būtų užtikrintas taikus krizės sprendimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas daug intensyviau nei per pirmąją savo prezidentavimo kadenciją ėmėsi permainų JAV užsienio politikoje. Pirmais šios kadencijos metais jis apipynė pasaulį tarifais, sumažino aljansų svarbą ir siekė susitarimų su priešininkais. Visa tai buvo chaotiška ir dažnai nenuspėjama, tačiau užsienio lyderiai mokosi, kaip valdyti savo santykius su Vašingtonu šiuo nestabiliu laikotarpiu.

JAV skirs daugiau nei 500 mln. JAV dolerių (apie 425 mln. eurų) karinių bazių infrastruktūros plėtrai Lenkijoje, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Apie tai pranešė Lenkijos vyriausybės spaudos sekretorius Adamas Szlapka. Kaip pranešama, investicijos bus nukreiptos į keturias karines bazes. „Tvirti aljansai – tai realus saugumas. JAV patvirtino daugiau nei 500 mln. dolerių investicijas į karinę infrastruktūrą Lenkijoje.

NATO šalys galimo karo su Rusija atveju patirtų didesnius nuostolius nei Ukraina. Apie tai „Business Insider“ komentare teigė pulkininkas Valerijus Višnevskis, vyresnysis Ukrainos atstovas NATO ir Ukrainos jungtiniame analitiniame, mokymo ir švietimo centre (JATEC). Jis pažymėjo, kad Ukrainos fronte dominuojanti jėga yra dronai. Dėl jų gausos suteikti medicininę pagalbą sužeistiems kariams per kritines pirmąsias 60 minučių po sužeidimo tapo beveik neįmanoma.

Bulgarija ruošiasi sausio 1-ąją pereiti prie euro ir tapti 21-ąja euro zonos nare, nors nerimaujama, kad dėl šio žingsnio gali padidėti kainos ir Balkanų šalį apėmęs politinis nestabilumas. Vidurnaktį (vietos ir Lietuvos laiku) Bulgarija atsisveikins ne tik su 2025 metais, bet ir su savo valiuta levu, kuri buvo naudojama nuo XIX amžiaus pabaigos. Nors viena po kitos 6,4 mln.

Europos šalys yra pasirengusios per pirmuosius šešis mėnesius po karo veiksmų nutraukimo į Ukrainą nusiųsti nuo 10 iki 15 tūkst. karių saugumo garantijų tikslais. Apie tai praneša leidinys vokiečių leidinys „Die Welt“. Remiantis Briuselio diplomatinių sluoksnių duomenimis, europiečiai yra pasirengę dalyvauti galimų paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos stebėjime. „Planai, kaip galėtų atrodyti saugumo garantijos Ukrainai, jau parengti.

Europos Sąjunga (ES) paragino Izraelį ir toliau leisti pagalbos organizacijoms dirbti Gazos Ruože. Tarptautinė humanitarinė teisė yra aiški: „Pagalba turi pasiekti jos reikalingus žmones“, tinkle „X“ pareiškė ES humanitarinių reikalų komisarė Hadja Lahbib. Taip ji reagavo į Izraelio grasinimą iš tam tikrų organizacijų atimti licencijas dirbti Gazos Ruože.

Bulgarija trečiadienio naktį įsives eurą ir taps 21-ąja euro zonos nare. Dalis bulgarų visgi nuogąstauja, kad dėl to šalyje gali padidėti tiek kainos, tiek politinis nestabilumas. Vidurnaktį Bulgarija atsisveikins ir su 2025-aisiais, ir su savo valiuta levu, kuria šalyje atsiskaitinėta nuo XIX a. pabaigos. Nors 6,4 mln.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po „norinčiųjų koalicijos“ lyderių susitikimo, kuris sausio 6 d. vyks Prancūzijoje, bus surengtas dar vienas koalicijos patarėjų lygio susitikimas.

„Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai kaip niekada anksčiau teigia besidžiaugiantys savo gyvenimu Europos Sąjungoje, tačiau jie kaip didžiausias problemas išskiria infliaciją, augančias kainas ir pragyvenimo išlaidas. Be to, ekspertai prognozuoja, kad šie klausimai ir toliau išliks aktualūs, o Lietuvos ekonomika gali susidurti su naujais iššūkiais artimiausiais metais. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.

Po antradienį vykusios Europos lyderių vaizdo konferencijos, kurioje daugiausia dėmesio skirta paramai Ukrainai, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbi ir kaip taikos garantija.  „Šiandien vyko gera diskusija su Europos lyderiais apie mūsų paramą Ukrainai, jos saugumą ir šalies atstatymą“, – socialiniame tinkle X parašė U. von der Leyen.

Statistikos portalo „Eurostat“ duomenimis, 2024 metais atsinaujinantys ištekliai Europos Sąjungoje (ES) sudarė 25,2 proc. bendrojo galutinio energijos suvartojimo. Lietuvoje šių išteklių dalis siekė maždaug 35 proc. ir užtikrino aštuntąją vietą tarp visų Bendrijos narių. Lietuvą aplenkė Skandinavijos valstybės, Latvija, Estija bei Austrija su Portugalija.

Europos Sąjunga (ES) „griežtai smerkia“ JAV sankcijas penkiems Europos veikėjams, susijusiems su technologijų įmonių reguliavimu, įskaitant buvusį eurokomisarą Thierry Bretoną (Tjeri Bretoną), trečiadienį pareiškė Europos Komisija (EK). JAV valstybės departamentas antradienį pranešė, kad neišduos vizų T. Bretonui ir keturiems aktyvistams, kaltindamas juos siekiu priversti amerikiečių socialinių tinklus cenzūruoti jiems nepatinkančias nuomones.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išklausė išsamų Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo ir Generalinio štabo vado Andrijaus Gnatovo pranešimą apie susitikimus su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais – parengti keli dokumentų projektai, skelbia „Ukrinform“. „Produktyviai dirbome su prezidento Trumpo atstovais, ir šiuo metu yra parengti keli dokumentų projektai.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas mano, kad, nepaisant didelio Europos pranašumo prieš Rusiją kariuomenės skaičiumi ir išlaidomis ginklavimuisi, lemiamą vaidmenį atlieka branduolinis atgrasymas, kuris priklauso nuo JAV, rašo „Evropeiskaja Pravda“. B. Pistoriusas pripažino, kad net ir hipotetinio JAV pasitraukimo iš NATO atveju Europos valstybės turi didelę kariuomenę ir įprastinių ginklų arsenalą, taip pat stiprina karinį bendradarbiavimą. „Tačiau vis dar yra spragų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sureagavo į Donaldo Trumpo sprendimą paskirti specialųjį įgaliotinį Grenlandijos klausimais.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas teigė, kad Maskva yra pasirengusi suteikti Europos Sąjungai „teisinius“ įsipareigojimus jos nepulti, rašo rusų leidinys „Kommersant“. Pasak S. Riabkovo, Europos Sąjungos įsitikinimas dėl galimo Rusijos puolimo kelia „nerimą“. „Būtent prisidengiant tuo, kad Maskva tariamai puoselėja agresyvius planus ir ketina artimiausiais metais įsiveržti į NATO šalis, Europos sostinėse pradėtos įgyvendinti didelio masto remilitarizacijos programos“, –...

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sukritikavo ES už bandymą pasinaudoti įšaldytomis Rusijos lėšomis Ukrainos finansavimui, teigdamas, kad „vagystė nėra tinkamas šio veiksmo apibūdinimas. Vagystė yra slapta, o čia tai daroma atvirai“. Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiekė susitarimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą biudžeto spragoms užkaišyti, tačiau nesugebėjo susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo šioms lėšoms gauti.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pasiekus susitarimą dėl finansavimo Ukrainai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, jo nuomone, Europai būtų naudinga pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neslėpė nepasitenkinimo dėl techninių nesklandumų. Valstybės vadovas išreiškė kritiką dėl nuolat judinamų mikrofonų ir kamerų, praneša „Telegram“ kanalas „Nexta“. „Mikrofonai nuolat juda. Ar negalima tiesiog padaryti taip, kad viskas dirbtų normaliai? Aš negaliu žiūrėti į visas kameras vienu metu, man tai nepavyksta“, – kalbėjo E. Macronas.

Kaip pranešė su pasiūlymais susipažinę pareigūnai, JAV ir Europos sąjungininkai parengė Ukrainai saugumo garantijų planą, kuriame numatytos išsamios, patikimos ir rimtos priemonės, skirtos užtikrinti bet kokio taikos susitarimo su Rusija laikymąsi, skelbia „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad maždaug 800 tūkst. karių turinti Ukrainos kariuomenė turėtų tapti pirmąja pokario atgrasymo linija.

Europos Sąjunga atideda laisvosios prekybos susitarimo su keturiomis Mercosur šalimis pasirašymą iki sausio mėnesio, ketvirtadienį pranešė ES pareigūnas. ES ir Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus bei Paragvajaus susitarimas, kuris buvo rengiamas daugiau nei 25 metus, turėjo būti pasirašytas šeštadienį Brazilijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime.

Europos Sąjungos derybininkai ketvirtadienį susitarė paspartinti prieglobsčio negavusių asmenų deportaciją, sudarydami pirmąjį istorijoje „saugių kilmės šalių“ sąrašą. Pagal ES vyriausybių ir Europos Parlamento pasiektą kompromisą į sąrašą bus įtrauktos šios šalys: Marokas, Tunisas, Egiptas, Kosovas, Kolumbija, Indija ir Bangladešas. Be to, pagal bendrą principą saugiomis bus laikomos ir šalys kandidatės į ES nares. Tai galėtų būti tokios šalys kaip Albanija, Juodkalnija ir Turkija.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria smerkia Baltarusiją dėl koordinuotų hibridinių išpuolių prieš Lietuvą. Už šią EP rezoliuciją balsavo 438 europarlamentarai, 37 buvo prieš, o 48 – susilaikė. Europarlamentarai pasmerkė Baltarusijos dronų ir kontrabandinių balionų įsiveržimus į Lietuvos oro erdvę, taip pat Minsko vykdomas provokacijas, kibernetinius išpuolius bei skleidžiamą dezinformaciją.

Europa turi greitai pripažinti „naują realybę“, kurioje jai tenka „prisiimti atsakomybę už savo pačios saugumą“, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis. Kaip rašo „Axios“, apie tai jis kalbėjo Vašingtono saugumo forume. „Po dešimtmečių neveiklumo neryžtingumas yra prabanga, kurios Europa nebegali sau leisti“, – pabrėžė jis.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas įspėjo Belgiją nepritarti planams naudoti Rusijos turtą Ukrainos reikmėms ir, be kita ko, atkreipė dėmesį į Maskvos grasinimus.  „Planas konfiskuoti Rusijos turtą kelia rimtą pavojų Belgijai“, – sakė V. Orbanas prieš galimai lemiamą ES viršūnių susitikimą Briuselyje. Šis planas esą pažeidžia tarptautinę teisę, kelia grėsmė Belgijoje įsikūrusiai įmonei, valdančiai šias lėšas, ir kelia rimtų atsakomųjų priemonių riziką.

Naujas, 20-asis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas bus pristatytas netrukus po Naujųjų metų. Apie tai anonimiškai „Evropeiskaja pravda“ korespondentui pranešė keli Briuselyje dirbantys Europos diplomatai, susipažinę su ES sankcijų Rusijai rengimo eiga. Po Naujųjų metų Europos Komisija pateiks savo pasiūlymus dėl naujo, 20-ojo ES sankcijų Rusijai paketo.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) planas finansuoti Ukrainą naudojant įšaldytas Rusijos lėšas „negali būti įgyvendintas priverstinai“. „Tai sudėtingi sprendimai, kurių negalima priversti priimti“, – sakė G. Meloni parlamentui prieš artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą.

Po Rusijos dronų įskridimo į Lenkijos teritoriją ir virtinės incidentų kitose Europos šalyse Europos Sąjunga imasi veiksmų – dronų gynyba tampa vienu svarbiausių ES prioritetų. Helsinkyje vykusiame NATO rytinio flango lyderių susitikime Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad planuojama kurti priešdroninę sieną palei rytines ES sienas. D. Tuskas susitikime teigė, kad dronų gynybos plėtra tapo prioritetu, į kurį ES šalys investuos dideles sumas.

...

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pabrėžė, kaip svarbu, kad Europos Sąjunga šią savaitę priimtų sprendimą dėl „reparacijų paskolos“ Ukrainai išmokėjimo, panaudojant įšaldytus Rusijos turtus. Apie tai Ukrainos ministras pranešė socialiniame tinkle „X“. Kaip pažymėjo A. Sybiha, dabar atėjo metas leisti visapusiškai panaudoti įšaldytus Rusijos turtus Ukrainos paramai. Jo teigimu, yra mažiausiai 5 priežastys, kodėl šis žingsnis turi būti žengtas būtent dabar.

Europos Sąjungos laukia lemtinga savaitė, nes ji siekia apginti Ukrainą nuo žeminančio JAV ir Rusijos „taikos plano“. Tuo pat metu ES bando išsaugoti susitarimą dėl vadinamosios „reparacijų paskolos“ Kyjivui. Kaip rašo „Politico“, artimiausios dienos taps tikru Europos lyderių jėgos išbandymu.