Europos Sąjunga

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išreiškė paramą pirmadienį Baltarusijoje prasidėjusioms Ukrainos ir Rusijos atstovų deryboms ir sakė, kad tai yra „pirmasis žingsnis“.      „Tai pirmas žingsnis. Mes palaikome šį susitikimą“, – sakė J. Borrellis žurnalistams.  Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.

Europos Sąjungai sekmadienį paskelbus naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, BNS kalbinti ekonomistai sako, jog per kelias savaites tai gali sukelti Rusijos finansų krachą, be to, jie pastebi, kad sankcijų poveikį lems ir tai, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Europos Sąjungos (ES) ministrai sekmadienį tariasi dėl būdų, kaip suderinti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą bloke, ir ypač kaip taikyti laikinosios apsaugos statusą. „Turime apsvarstyti, kokį statusą galime suteikti žmonėms, kurie šiomis sudėtingomis sąlygomis bėga iš Ukrainos teritorijos,“ – sekmadienį atvykęs į derybas kalbėjo Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Sekmadienį besitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šiuo metu pasaulio nuotaikos yra kitokios nei ankstesnių karų metu. Jei anksčiau Ukrainai siųsdavome maldas ir mintis, dabar remiame ją ginkluote. Apie tai G. Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo spaudos konferencijoje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sekmadienį išvyksta į neeilinį Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų tarybos posėdį, kuriame ministrai tarsis dėl pagalbos Ukrainai teikimo, pabėgėlių priėmimo ir tolesnių sankcijų Rusijai, šią savaitę užpuolusiai Ukrainą. Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, A. Bilotaitė siūlys plėsti ES sankcijas ir Baltarusijai, nes ji tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga kol kas neplanuoja atriboti Rusijos nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dėl šalies pradėto karo su Ukraina. „Svarbu, kad priimtume sankcijų, tikslingai veikiančių valdžios sistemą... Finansų srityje ėmėmės priemonių, sudarėme bankų sąrašus. Kalbant apie SWIFT susitarimą... atjungimas nuo šios sistemos reikštų, jog žmonės Rusijoje.

Europos Sąjungos sankcijų poveikis Rusijai bus lėtas, nes Maskva tam ruošėsi, efektyviau būtų nepirkti naftos, dujų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tuo metu Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Rusijos galimas atjungimas nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dar yra paliktas kaip galima derybų su Maskva opcija. „Rusija tam irgi iš dalies ruošėsi, reikia suprasti, kad jie mėgina amortizuoti tą poveikį. Sankcijų poveikis pasireiškia per ilgesnį laikotarpį.

Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos yra labai griežtos, bet išnaudotos dar ne visos galimybės, penktadienio rytą sakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas, komentuodamas sprendimus, priimtus skubiai sušauktame Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Pasak Latvijos prezidento, Rusijai turi būti taikomos visos įmanomos sankcijos dėl jos agresijos Ukrainoje, ir apie tai yra toliau diskutuojama.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“. „Mums reikia sankcijų, kurios būtų skaudžios“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo, eidamas į susitikimą, surengtą tą pačią dieną, kai Rusija pradėjo atakas prieš Ukrainos karinius taikinius ir pasiuntė į provakarietišką kaimynę tankų ir oro desantininkų.

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjungos valstybės pasiekė „principinį susitarimą“ siųsti karinius ir civilinius patarėjus į Ukrainą, siekiant padėti kurti vakarietiškais standartais paremtą šios šalies kariuomenę. Jis pirmadienio vakarą feisbuke pranešė, kad Briuselyje vykstančioje Užsienio reikalų taryboje apie šį susitarimą paskelbė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Lietuva pasirengusi plėsti prekių ir paslaugų eksportą į Afrikos šalis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos (ES) ir Afrikos Sąjungos lyderių susitikime, jame aptartas bendradarbiavimas ekonomikos, tvarumo ir inovacijų srityse, prieigos prie finansų bei ekonomikos integracijos klausimai.

Europarlamentarui iš Bulgarijos gresia nemenki nemalonumai, kai šis Europos Parlamento salėje esą parodė fašistinį gestą – nacių saliutą. Jo poelgis sukėlė didžiulį pasipiktinimą. Vaizdo įraše matyti, kaip politikas Angelas Džambazki lipo laiptais iš posėdžių salės, kai netrukus atsisuko ir kelioms sekundėms ištiesė dešinę ranką į priekį. Tai dalis politikų palaikė fašistiniu gestu. A. Džambazki taip pasielgė po kalbos dėl teisės viršenybės Lenkijoje ir Vengrijoje.

Lenkijos nacionalinė prokuratūra sako turinti įrodymų, patvirtinančių, kad Baltarusijos valdžios institucijų pareigūnai prisidėjo prie nelegalios migracijos į Lenkiją organizavimo.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas pirmadienį perspėjo, kad Maskva galėtų pasiųsti savo pajėgas į Ukrainą, jeigu būtų „išprovokuota tai padaryti“ kokio nors išpuolio prieš Rusijos piliečius toje šalyje atveju.

Integracija į NATO ir Europos Sąjungą yra Ukrainos prioritetas, pirmadienį pareiškė šalies prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas. „Šiaurės Atlanto ir europinė kryptis išlieka prioritetine Ukrainai. Visų pirma, ji įtvirtinta Konstitucijoje. Antra, ji atsispindi kasdieniuose valdžios žingsniuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tinkamas atsakas prieš Rusijos spaudimą būtų plėsti Europos Sąjungos ir Ukrainos partnerystę ir suteikti Ukrainai konkretesnę europinę perspektyvą. Tai G. Nausėda sekmadienį telefonu aptarė su Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku Charles‘iu Micheliu ir Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos bei Švedijos vadovais, pranešė Prezidentūra.

Kylančios kainos yra galvos skausmas ne tik lietuviams. Europos šalių vyriausybės išbando įvairiausius būdus, kaip palengvinti brangstančių produktų naštą savo gyventojams. Dauguma mažina PVM komunalinėms paslaugoms, tačiau yra ir įvairesnių sprendimų. Užšaldomos maisto kainos, keliama minimali alga, mokamos 100 eurų išmokos šeimoms – Europos vyriausybės rodo išmonę, kaip neleisti taip sparčiai tuštėti gyventojų piniginėms.

Kol tautiečiai šturmuoja Lenkijos parduotuves ir degalines, Lietuvoje girdėti, kaip ekspertai kritikuoja kaimynų sprendimus mažinti PVM maistui ir akcizą kurui. Štai ekonomistas Raimondas Kuodis įspėja, kad Lenkija „tokiais triukais“ tik skurdina Lietuvą. Jis ragina prezidentą Gitaną Nausėdą kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas dėl tokios Lenkijos ekonominės politikos. Tačiau tokiam siūlymui nepritaria nei Prezidentūra, nei Finansų ministerija.

Europa susiduria su rimčiausia grėsme saugumui nuo Šaltojo karo laikų, pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, nors pabrėžė, kad pasiekti su Rusija diplomatinį sprendimą dėl Ukrainos tebėra „įmanoma“. Paklaustas apie JAV perspėjimus dėl „neišvengiamos“ Rusijos invazijos į Ukrainą, J. Borrellis pareiškė, kad tiek ES, tiek JAV yra smarkiai susirūpinusios dėl padėties prie Ukrainos sienų, kur dislokuotos gausios rusų pajėgos.

Europos Sąjungos energetikos komisarė penktadienį apsilankė Azerbaidžane, ieškodama galimybių diversifikuoti Bendrijos energijos išteklių šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų, tvyrant įtampai su Maskva dėl Ukrainos. Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson susitiko su Azerbaidžano autoritariniu lyderiu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu) aptarti galimybę padidinti dujų tiekimą iš šios Kaukazo šalies.

Už Europos Sąjungos vidaus rinkas atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) artimiausiu metu ketina atvykti į Vilnių ir domėtis situacija dėl Kinijos spaudimo šalies verslui. Eurokomisaras tai pareiškė antradienį po neformalaus ES Konkurencingumo tarybos posėdžio Paryžiuje. Apie tai antradienį pirmas pranešė nacionalinis transliuotojas LRT. „Mes palaikome Lietuvos Vyriausybę ir verslą.

Rusija penktadienį pranešė įtraukianti kažkiek Europos Sąjungos pareigūnų į asmenų, kuriems uždrausta atvykti į šalį, sąrašą, anot jos, taip atsakydama į Bendrijos sankcijas, tarp Briuselio ir Maskvos tvyrant įtampai dėl Ukrainos. „Rusijos pusė, vadovaudamasi abipusiškumo ir pariteto principu, nusprendė išplėsti ES valstybių narių ir institucijų atstovų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Lietuvoje sausį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 1,8 procento. Suderinta išankstinė metinė (sausį, palyginti su 2021-ųjų sausio mėnesiu) infliacija buvo 12,2  proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija paskutinį kartą tokia buvo 2008 metų rugpjūtį.

Europos Sąjungos vaistų kontrolės tarnyba ketvirtadienį patvirtino bendrovės „Pfizer“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo koronaviruso ir davė rekomendaciją vartoti pirmą geriamąjį antivirusinį preparatą nuo šios ligos Europoje. Europos vaistų agentūros (EVA) pranešime sakoma, kad agentūra „rekomenduoja leisti vartoti „Paxlovid“ gydant nuo COVID-19 suaugusiuosius, kuriems.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį padėkojo Europos Sąjungos (ES) prekybos komisarui Valdžiui Dombrovskiui imantis veiksmų dėl Kinijos spaudimo Lietuvai. „Dėkoju už tvirtą paramą vieningai ES rinkai. Spaudimas, varžymai ir grasinimai  nesuderinami su PPO taisyklėmis ir laisvo pasaulio vertybėmis“, – tviteryje paskelbė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

Suteikusi leidimą Vilniuje atverti Taivano pavadinimo atstovybę Lietuva susipyko su komunistine Kinija, kuri pritaikė nedeklaruotas sankcijas. Lietuva dėl to šaukėsi partnerių paramos, bet, neoficialiais „Reuters“ duomenimis, dabar jau svarstoma ir apie atstovybės pavadinimo keitimą kinų mandarinų kalba, kad pavadinimas skambėtų kaip Taivano žmonių atstovybė arba Taivaniečių atstovybė. Panašiai kaip angliškai.

Laikinasis reikalų patikėtinis Europos Sąjungoje (ES) Simonas Šatūnas nuo kovo vadovaus eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus biurui. Apie tai eurokomisaras trečiadienį pranešė feisbuke.  Jis teigė, kad dabartinis jo komandos vadovas Marius Vaščega grįš į Lietuvą vadovauti Europos Komisijos atstovybei Vilniuje, o S. Šatūnas vadovavimą perims nuo kovo.

Prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen sako, kad visos Europos Sąjungos vardu reikia siųsti paramos žinią Ukrainai. „Turime siųsti aiškią žinią ES vardu – remsime ir palaikysime Ukrainą, o agresyvūs Rusijos veiksmai susilauks griežto atsako“, – sako prezidentas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė neįžvelgiantis priežasčių evakuoti Ukrainoje dirbančių Bendrijos diplomatų šeimų, nors JAV priėmė tokį sprendimą, tvyrant nuogąstavimams dėl Rusijos karinio įsiveržimo į kaimyninę šalį grėsmės.

Prancūzijoje susitikę Europos Sąjungos aplinkos ir energetikos ministrai penktadienį, likus kelioms valandoms iki galutinio termino pateikti prieštaravimus, vis dar smarkiai nesutarė dėl Europos Komisijos siūlymo pripažinti branduolinę ir dujų energiją tausojančia aplinką. Šiuo klausimu šalių grupė, vadovaujama Prancūzijos, kurioje atominės jėgainės pagamina 70 proc.

Lietuvoje viešinti vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson sako, kad migrantų išstūmimai neturi vietos Europos Sąjungos teisinėje sistemoje. „Išstūmimai yra akivaizdžiai neteisėti. Žmonės turi teisę prašytis prieglobsčio“, – prieš prieš Vilniuje vykstančią „Sienų valdymo konferenciją“ lrt penktadienį teigė politikė.

Europos sienos ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ ir ES pareigūnų operacija Lietuvos pasienyje stabdant neteisėtą migraciją svarbi visos Europos Sąjungos (ES) mastu, sako „Frontex“ vadovas Fabrice'as Leggeri. Vilniuje ketvirtadienį viešintis „Frontex“ direktorius sako, kad nuo liepos Lietuvoje dislokuotos nuolatinės pajėgos (angl. standing corps) įrodė, jog agentūra geba greitai prisitaikyti prie iššūkių.

Europos Sąjunga pradeda milijonų eurų atskaičiavimą iš išmokų Lenkijai procedūrą, kad padengtų baudas, skirtas Varšuvai už teismo nurodymo uždaryti anglių kasyklą ignoravimą, trečiadienį pranešė vienas pareigūnas.

Dujų kainos Europoje normalizuosis tik 2023 metų antroje pusėje, tačiau ir tada išliks pakankamai aukštos, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Pasak jo, 2021 metais šiek tiek sumažėjęs eksportas iš Rusijos į Europos Sąjungą paveikė gamtinių dujų kainą Europos rinkoje, kuri buvo pakilusi iki beveik 200 eurų už megavatvalandę (MW). Šiuo metu ji šiek tiek normalizavosi ir siekia apie 80–90 eurų, tačiau vis tiek yra aukštumose.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ataskaitoje dėl Minske nutupdyto į Vilnių skridusio bendrovės „Ryanair“ lėktuvo fiksuoti šiurkštūs pažeidimai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Probėgšmais buvau supažindintas su ataskaita. Mano pirminis vertinimas yra toks, kad ataskaitoje yra nurodyti aiškūs ir šiurkštūs pažeidimai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.

Lietuva palaiko siekį, kad pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasiektas globalus sutarimas dėl pasaulinio minimalaus pelno mokesčio tarptautinėms įmonių grupėms būtų įgyvendintas Europos Sąjungos lygiu, pirmadienį prieš Euro grupės ir „Ecofin“ posėdžius sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Sutarimas numato, kad nuo 2023 metų didžiųjų tarptautinių įmonių grupių, kurių pajamos per metus viršija 750 mln. eurų, pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. tarifu.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrais tarsis dėl Lietuvos kiaulininkystės problemų bei prekybos su Kinija. Pasak K. Navicko, situacija dėl kiaulienos tebėra sudėtinga, todėl būtina atidžiai stebėti padėtį rinkoje, o Europos Komisija (EK) turi būti pasiruošusi imtis paramos priemonių, jei situacija toliau blogėtų.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį perspėjo Rusiją dėl „tvirto“ atsako į bet kokius karinius veiksmus prieš Ukrainą, didžiulei kibernetinei atakai prieš šią šalį padidinus nuogąstavimus, kad Maskva gali ruoštis invazijai į savo kaimynę.

Kinijai spaudžiant Lietuvą dėl gilėjančių ryšių su Taivanu, Europos Sąjungos (ES) valstybių pareikštas solidarumas yra svarbiausias pasiekimas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Manau, kad politinis solidarumas, kurį išreiškė visos ES valstybės, yra, ko gero, svarbiausias dalykas, kuris šiandien buvo pasiektas“, – penktadienį po Prancūzijoje, Breste, vykusio neformalaus Bendrijos diplomatijos vadovų susitikimo BNS sakė Gabrielius Lanbdsbergis.

Europos Sąjungos ir Italijos lyderiai penktadienį Romoje dalyvauja anksčiau šią savaitę mirusio Europos Parlamento pirmininko Davido Sassoli valstybinėse laidotuvėse. Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis buvo tarp atėjusiųjų atsisveikinti su buvusiu žurnalistu ir ilgamečiu europarlamentaru.

Europos Sąjunga mobilizuoja „visus savo išteklius“, kad padėtų Ukrainai po kibernetinės atakos prieš šalies vyriausybės tinklalapius, penktadienį nurodė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Europos Sąjunga turi sutarti dėl konkrečių žingsnių, kaip reaguoti į Rusijos pajėgų sutelkimą prie Ukrainos sienos, trečiadienį pareiškė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Rusijos pasiūlymai, kaip spręsti krizę, „prieštarauja Europos saugumo architektūros principams“, sakė J. Borrellis prieš ES šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą Prancūzijoje.

Pagerbiant antradienį mirusio Europos Parlamento (EP) pirmininko Davido Sassoli atminimą Europos Sąjungos vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, plaukiant užuojautos žinutėms iš pasaulio ir Bendrijos valstybių lyderių. „Šiandien liūdna diena Europai“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie buvusį italų žurnalistą ir ilgametį europarlamentarą, kurio pustrečių metų trukęs pirmininkavimas Europos įstatymų leidėjams turėjo baigtis šį mėnesį.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba pirmadienį pareiškė, kad per kelias savaites gali priimti sprendimą, ar leisti naudoti bendrovės „Pfizer“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo COVID-19.   JAV farmacijos milžinė pateikė oficialų prašymą patvirtinti jos sukurtą geriamąjį preparatą nuo koronaviruso.

Pastarieji septyneri metai buvo „akivaizdžiai šilčiausi“ pasaulyje per visą stebėjimų istoriją, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba, augant nerimui dėl rekordinės metano koncentracijos atmosferoje staigaus padidėjimo. Daug pasaulio šalių pastaraisiais metais patyrė stichinių nelaimių, susijusių su klimato kaita.

Bendrą operaciją su Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ pasienyje su Baltarusija planuojama pratęsti, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Iš esmės mes planuojame pratęsti bendrą operaciją prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuolat tariasi su prezidentu Gitanu Nausėda dėl atsako į Kinijos veiksmus, teigia jo atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė. „Nuolat tariamės su prezidentu visais klausimais, įskaitant ir dėl atsako į Kinijos taikomas neteisėto ekonominio spaudimo priemones“, – BNS ketvirtadienį teigė ministro atstovė.

Europos Komisija priėmė taisykles, susijusias su ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu, kuriomis ES vidaus kelionių tikslais nustatomas privalomas 9 mėnesių (lygiai 270 dienų) skiepijimo pažymėjimų pripažinimo laikotarpis. Šiandien Europos Komisija priėmė taisykles, susijusias su ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu, kuriomis ES vidaus kelionių tikslais nustatomas privalomas 9 mėnesių (lygiai 270 dienų) skiepijimo pažymėjimų pripažinimo laikotarpis.