Europos Sąjunga

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad tas faktas, jog Maskva pripažino Pietų Osetijos bei Abchazijos nepriklausomybę, nesuteikia precedento Padniestrei bei Kalnų Karabachui. „Rusija visada aktyviai dalyvaus visoje NVS erdvėje taikiai sprendžiant kilusius konfliktus. Rusija gerbs tarptautinę teisę, Jungtinių Tautų Chartijos principus, anksčiau pasiektus susitarimus ir bandymus rasti susitarimą tarp dviejų konflikto pusių“ – teigė S. Lavrovas.

Praūžus karui Kaukaze, Vakarai tarsi puolė varžytis dėl dėmesio šiam regionui ir vaidmens atkuriant taiką jame. Iš pradžių gana pasyviai konfliktą stebėjusi Europos Sąjunga, kuriai pirmininkauja Prancūzija, prezidento Nicolas Sarkozy pastangomis sudarė du planus, kaip stabilizuoti padėtį Gruzijoje. Netrukus į tas varžytynes įsijungė NATO, kurį aktyvesniems veiksmams „karštuosiuose taškuose“ paprastai ragina Jungtinės Valstijos.

Lietuvoje nuolat trūksta visų grupių kraujo. Mūsų šalis - paskutinė Europoje pagal donorų kraujo panaudojimą, tačiau sveikatos valdininkai nerimauti nelinkę. Lietuvoje veikiančių dviejų kraujo centrų nesutarimus jaučia ir donorai. Tai neskatina jų ryžtis kilniems poelgiams. Šiaulietis kraujo donoras Juozas Dapšauskas ne tik pats duoda kraujo, bet ir nuolat organizuoja donorystės akcijas tarp studentų.

Europos Komisijos (EK) vadovas trečiadienį dar kartą pareiškė, kad diskusijos dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo nevyksta. „Ignalina (jėgainės uždarymas – BNS), kad būtų visiškai aišku, yra teisinis įsipareigojimas sutartyje (Lietuvos stojimo į Europos Sąjunga sutartis – BNS). Teisiniai įsipareigojimai nėra Lietuvos ir EK diskusijų objektas.

Prancūzija, dabar pirmininkaujanti Europos Sąjungai, papildys saugumo paketą, kurį ruošiamasi svarstyti gruodžio mėnesį vyksiančiame susitikime, pabrėždama ryšių su NATO stiprinimo svarbą. Kai kurios detalės buvo pateiktos ir vakar vykusioje konferencijoje Briuselyje.

Tarptautinis valiutos fondas patvirtino skiriantis nuo karo su Rusija nukentėjusiai Gruzijai 750 mln. dolerių paskolą, skelbia BBC. Paskola bus siekiama atkurti šalies valiutos rezervus bei atgaivinti ekonomiką. Trečdalį visos paskolos sumos Gruzija gaus nedelsiant, o likusi dalis per pusantrų metų bus išmokėta dalimis. Tarptautinio valiutos fondo atstovas Davidas Owenas pareiškė, kad Gruzijai skirta didesnė nei įprasta paskola, nes Tbilisis susiduria su išskirtiniu spaudimu.

Europa sunerimusi dėl savo vietos pasikeitusioje pasaulio santvarkoje Dar niekada Europos Sąjunga nebuvo sulaukusi tiek dėmesio diplomatijos arenoje kaip praėjusią savaitę, kuomet Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy viešnagės Maskvoje metu vadovavo ES delegacijai, turėjusiai išgauti dar vieną pažadą išvesti Rusijos karius iš Gruzijos. Žvelgiant iš Briuselio, Gruzijos krizė atvėrė tektoninį pasaulio galios pusiausvyros poslinkį. Jis įvyko ne tik dėl to, kad Rusija sugrįžo.

Politinės partijos, agituodamos žmones referendume pritarti, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymas būtų atidėtas, užsiima populizmu, įsitikinę ekspertai. Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas sako, jog nelabai tikėtina, kad pavyktų susiderėti dėl Ignalinos atominės jėgainės darbo pratęsimo, antradienį rašo „Kauno diena“. „Todėl reikia rengtis Ignalinos AE uždarymui ir galvoti, kaip gyvensime po to. Referendumas nepadės.

Europos Sąjunga nusprendė Bendrijos deleguotai stebėtojų misijai Gruzijoje suteikti įgaliojimus veikti Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. „Esu patenkintas, kad ES nuostata dėl Gruzijos teritorinio vientisumo išlieka aiški ir nedviprasmiška.

Abu pramogų pasaulio atstovai - abu to paties kurso studentai. Nuo rugsėjo 1-osios Marijus Mikutavičius (37) ir ŽAS narys Gidonas Šapiro - Bilas (33) tapo pirmo magistrantūros kurso studentais Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Muzikantai pasirinko Europos studijų programą. Sociologijos bakalaurą turintis Bilas ir žurnalistas Marijus sako, kad jau seniai galvojo apie šias studijas.

Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis pareiškė, kad Europos Sąjunga diplomatinių pastangų ir dialogo keliu stengiasi, kad jos stebėtojai būtų dislokuoti Abchazijoje bei Pietų Osetijoje, rašo „Postimees.ee“. Per susitikimą su Gorio miesto administracijos atstovu M. Saakašvilis papasakojo apie Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy vizitą Tbilisyje. „Pirmas etapas bus Rusijos karių išvedimas.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus priėmė kadenciją baigiantį Slovėnijos Respublikos ambasadorių Rudolfą Gabrovecą (Rudolf Gabrovec), praneša prezidento spaudos tarnyba. Šalies vadovas padėkojo ambasadoriui už jo darbą ir indėlį sėkmingai plėtojant Lietuvos santykius su Slovėnija. Lietuvos vadovo nuomone, intensyvėjant šalių politiniams ryšiams, dinamiškesni tampa ir ekonominiai santykiai, be to, prezidentas pabrėžė, kad jų plėtrai dar yra neišnaudotų galimybių, rašoma pranešime.

Vytauto Landsbergio pasisakymas EP AFET Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdyje dėl kuriamų Europos ginkluotųjų pajėgų. Briuselis, 2008/09/10 Stebėdami naują atvirai agresyvią Rusijos politiką, kurios tikslas - pažeminti Europos reikšmę, visi separatistinės, antiatlantinės Europos patriotai turėtų iš naujo apmąstyti savo entuziazmą turėti atskiras Europines pajėgas.

JAV karo laivai – į Juodąją jūrą, o Rusijos – prie Venesuelos krantų. Tokiais grasinamais gestais šį rudenį keičiasi dvi didžiosios valstybės, kurių santykiuose jaučiamas šaltukas. Jis ypač padvelkė po to, kai Rusija rugpjūtį įvykdė agresijos aktą Kaukaze. Vakaruose prakalbo apie atsinaujinusį šaltąjį karą. Atrodo, tai ne kas kita, kaip geopolitinių įtakos zonų dalijimosi tąsa.

Laisvės alėjoje vienintelio dar likusio tarpukario Lietuvos senojo kino teatro „Romuva" susigrąžinimas miesto savivaldybei gali kainuoti 1 377 999 litų. Vakar Kauno savivaldybės kolegija nutarė rengti tarybos sprendimo projektą, kuriame numatoma nutraukti „Romuvos" nuomos sutartį ir atpirkti akcijas. Kolegijai buvo pristatyti derybų su kino teatro nuomininkės bendrovės „Rosh" vadovu Ramūnu Šalūga, kuris asmeniškai valdo 20,38 proc. „Romuvos" akcijų, rezultatai. Likę 79 proc.

Gyvename lyg ir Europoje, bet tikrai ne Senosios tradicinės Europos viduryje ir jos įtakoje. Esame nevienalyčio, susiskaldžiusio, nežinia ko siekiančio, nežinia kokias vertybes išpažįstančio sambūrio, vadinančio save Europos Sąjunga  geografiniame centre.

Kolumbijos ginkluotosios revoliucinės pajėgos (isp. Fuerzas armadas revolucionarias de Colombia, FARC) yra seniausia aktyvi karinė marksistinės pakraipos grupuotė Lotynų Amerikoje. Be to, ji yra viena turtingiausių pasaulyje. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje FARC sugebėjo paversti Kolumbiją beveik nevaldoma valstybe, o šį pavasarį sukėlė Kolumbijos, Ekvadoro ir Venesuelos diplomatinių santykių krizę.

Lietuvos atstovas Europos Parlamente (EP) Vytautas Landsbergis siūlo siųsti ES stebėtojus į Krymą, Ukrainą. Antradienį įvykusiame EP Užsienio reikalų komiteto Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdyje V. Landsbergis pabrėžė, kad ES turi išsiųsti savo stebėtojus į Krymą anksčiau, negu Krymo valdžia pasirašys sutartį su Rusijos gynybos  ministerija. Ši sutartis numato Rusijos laivyno ir pėstininkų buvimą Kryme taikos palaikymo tikslais.

Ukrainos delegacija, kuriai vadovauja prezidentas Viktoras Juščenka, Prancūzijos sostinėje dalyvavo viršūnių susitikime, kuriame aptarti planai dėl glaudesnio Kijevo suartėjimo su Europos Sąjunga (ES), rašo „Lietuvos žinios“. Tempia į skirtingas puses Šiuo metu Ukraina ir vėl išgyvena valdžios krizę, o Rusija šią šalį priskiria savo įtakos sferai.

Keliolika metų politinės įtampos ir skurdo persekiojami armėnai kilus karui Gruzijoje vėl įsitikino, kokie pažeidžiami yra gyvendami viename jautriausių regionų, rašo „Respublika“. Skaičiuoja prarastus pinigus Tarp pasaulio galingųjų priversta laviruoti Kaukazo šalis netruko skaudžiai pajusti karinio konflikto pasekmes - ekonominiai nuostoliai jau šiandien skaičiuojami šimtais milijonų dolerių.

Konservatoriams kalbant apie Rusijos keliamą pavojų Lietuvai, liberaldemokratai, kuriems kartais priekaištaujama dėl pernelyg nuolaidžios politikos Rusijos atžvilgiu, teigia, kad būtent konservatorių kalbos tą grėsmę ir sukelia. Ir ne tik ekonominę – esą gali būti prieita net iki ginkluoto konflikto.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas dalyvauja antradienį ir trečiadienį Estijos Pernu mieste vykstančiame Šiaurės ir Baltijos šalių UR ministrų susitikime. Kaip pranešė URM, susitikime planuojama aptarti glaudesnio Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo gaires ir padėtį Gruzijoje.

Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad, nepaisant bandymų užmegzti šiltesnius santykius su Europos Sąjunga, Baltarusija nesiruošia išmainyti draugystės su Rusija mainais į glaudesnį bendradarbiavimą su Vakarais. „Nesvarbu, kiek kartų mes bučiuosime Vakarams ir Amerikai į įvairias vietas, jie niekada mūsų nesupras“, – pareiškė A. Lukašenka.

Europos Parlamento rudens plenarinė sesija prasidėjo ne Strasbūre, kaip įprasta, o Briuselyje. Taip atsitiko ne todėl, kad Europos Sąjunga nusprendė taupyti pinigus, bet dėl kur kas proziškesnės priežasties – įlūžo Parlamento posėdžių salės kupolo formos stogas. Ant parlamentarų kėdžių nukrito apie 12-13 tonų konstrukcijos. Laimei, tai įvyko vasaros atostogų metu, todėl aukų išvengta. Pasak Europos Parlamento nario Šarūno Biručio, spalio plenarinė sesija jau turėtų vykti Strasbūre.

Buvęs Europos Komisijos užsienio santykių komisaras Chrisas Pattenas neseniai pasakė, kad kai tik ES susiduria su būtinybe imtis konkrečių sprendimų užsienio ar saugumo politikos srityse, europiečiai visuomet daug kalba, bet nieko konkretaus nedaro.

Vienas anonimu panoręs likti JAV diplomatas pareiškė, kad Rusija siekia monopolizuoti energetikos rinką, rašo „Unian.net“. „Faktas yra tas, kad Rusija sunkiai dirba tam, kad pabandytų monopolizuoti rinkas ir taip užkirstų galimybę energetinių išteklių tranzitui apeinant Rusiją“ – teigė diplomatas. „Jie nori, kad viskas keliautų per Rusijos teritoriją, o dauguma mūsų mano, kad turi egzistuoti skirtingi priėjimų prie šių išteklių keliai.

Kol kas nėra galutinio aiškumo, koks bus misijos mandatas. Neformalų susitikimą Pietų Prancūzijos Avinjono mieste baigiantys Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai aptarė ne tik galimą skubią pagalbą Gruzijai ir santykius su Rusija. Daug dėmesio skirta bendradarbiavimo stiprinimui su ES Rytų kaimynėmis – ypač su Baltarusija, praneša LTV naujienų tarnyba.

Aukščiausi Lietuvos pareigūnai su viltimi laukia Baltarusijos Parlamento rinkimų tikėdamiesi, kad demokratinėms jėgoms pagaliau bus suteikta galimybė laisvai ir nevaržomai dalyvauti rinkimuose. Tačiau Baltarusijos opozicijos lyderiai vieningai tvirtina: artėjantys rinkimai - eilinis prezidento Aleksandro Lukašenkos farsas.

Galutinis Europos Sąjungos taikos misijos Gruzijoje plano priėmimas ir sprendimas dėl platesnio masto Sąjungos bei Rusijos santykių – toks yra pagrindinis šį savaitgalį vyksiančio Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo Prancūzijoje uždavinys. Taip pat bus kalbama ir apie galimą sankcijų Baltarusijai sušvelninimą bei naujos sutarties su Ukraina perspektyvas, praneša euobserver.

Europos Sąjunga (ES) turėtų bendrauti su Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimu, kad neleistų šiai valstybei patekti į visišką priklausomybę nuo Rusijos. Tokios pozicijos laikosi buvęs politinis kalinys, kandidatas į Baltarusijos prezidentus Aleksandras Milinkevičius. „Esu už ES dialogą su Baltarusijos valdžia, bet tas dialogas turi būti rezultatyvus. Valdžia turi žengti žingsnį, tuomet ir ES daro žingsnį.

Rusija akcijų birža yra labai priklausoma nuo naftos kainos. Po dramatiškų Užkaukazės įvykių Rusijos biržos vertė sumenko. Akylas stebėtojas galbūt paskubėjo surišti šį Rusijos biržos indekso vertės sumažėjimą su karu, kurį Rusija ką tik kariavo, ir galbūt su tomis sankcijomis, kurios jai šiandien gresia.

Ukraina šiuo metu gyvena nelabai linksmomis nuotaikomis. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko trečiadienį pareiškė, kad šalyje įvesta premjerės Julijos Tymošenko diktatūra. Priimtų įstatymų, apkarpančių prezidento galias, akivaizdoje Viktoras Juščenko pareiškė, kad jo vadovaujama partija pasitraukia iš valdančiosios koalicijos. Jei parlamente per 30 dienų nebus suformuota nauja, Ukrainos vadovas pagrasino pasinaudosiąs savo teise paleisti parlamentą.

Sirija Izraeliui nusiuntė sąrašą su pasiūlymais, kurie turėtų padėti pagrindą tiesioginėms taikos deryboms tarp dviejų senų priešų, teigia Sirijos vadovas Basharas al – Assadas. „Mes laukiame iš Izraelio atsakymo į šešis punktus, pateiktus per Turkiją. Iš Sirijos pusės pateiksime pozityvų atsakymą“, kalbėjo Sirijos prezidentas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę lankysis Lenkijoje, kur susitiks su šios šalies diplomatijos vadovu Radecku Sikorskiu bei premjeru Donaldu Tusku, skelbia „Warsaw Business Journal“. Teigiama, kad susitikime daugiausiai bus kalbama apie Lenkijos sprendimą į savo teritoriją įsileisti JAV priešraketinio skydo dalį – raketų perėmėjų bazę. „Šis vizitas yra planuotas.

Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimo išvados dėl „konflikto Gruzijoje“ arba „krizės Gruzijoje“(taip vadina) atspindi pamatinį šiam laikotarpiui Tarybos pasirinkimą. Vadovai neatkreipė dėmesio į analitikų perspėjimus, kad taikus tonas išvengiant bet kokio Rusijos invazijos į Gruziją pasmerkimo, net įvardinimo, bus įvertintas Maskvoje kaip diplomatinė pergalė ir galės lemti tolesnį agresyvumą, grėsmes kitiems kaimynams.

Kur nafta ir problemos, ten tegalima tikėtis sutikti ir Dicką Cheney. JAV viceprezidentas vakar atvyko į Azerbaidžano sostinę Baku ir iš ten pradės trumpą kelionę po Kaukazą. Jis taip pat aplankys Gruziją ir Ukrainą, kurios kartu su Azerbaidžanu atsidūrė priešakinėse Vakarų kovos už Azijos energetinius šaltinius linijose, rašo britų dienraštis „Times“. D. Cheney – šio konflikto veteranas. Jis sugrįžo ir bando sustiprinti paramą žlungančiai strategijai.

Kitais, 2009 metais, Serbija gali gauti šalies kandidatės į Europos Sąjungą titulą. Žinoma, jei išpildys reikiamas sąlygas – taip šiandien pareiškė Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso. „Jei viskas vyks pagal planą, visai įmanoma, jog kitais metais Serbija gaus kandidatės statusą“, po trumpo pokalbio su Serbijos prezidentu Borisu Tadicu kalbėjo J. M. Barroso. Belgradas tikisi Europos Sąjungos dalimi tapti iki 2014 metų.

Vyriausybė laikosi nuostatos, kad šalyje ir toliau turi būti įvedamas vasaros laikas. „Yra atlikti sociologiniai tyrimai - žmonės pasidaliję per pusę. Aš nemanau, kad čia reikėtų kaitalioti kas metai, juo labiau, kad pati Europos Sąjunga iš esmės 2010 ar 2011 metais žada apsispręsti“, - žurnalistams trečiadienį sakė premjeras Gediminas Kirkilas.

Naujoji sąjunga jau patvirtino galutinį kandidatų į Seimą sąrašą. Į posėdį šeštadienį rinkosi Naujosios sąjungos (socialliberalų) taryba. Patvirtinti socialliberalų kandidatų sąrašai į Seimą vienmandatėse ir daugiamandatėje apygardoje, taip pat aptariamas pasiruošimas rinkimams. Posėdžio pradžioje parodyti žinomo žurnalisto Ferdinando Kauzono sukurti vaizdo atsiminimai apie Naujosios sąjungos lyderį Artūrą Paulauską.

Karas Kaukaze pasibaigė vos tik prasidėjęs, Rusija ir Europa susipyko, investuotojai atitraukė iš Rusijos kapitalą – taip atrodo rugpjūčio suvestinė. Rugsėjis nusimato kitoks. Kaukazo konfliktas bus nustumtas į pašonę, Europos Sąjunga pradės Rusiją gražiuoju vesti į doros kelią, o investuotojai vėl atsisuks į nuvertėjusią Rusijos akcijų rinką. Rugsėjo pirmoji  šiemet turėjo būti svarbi ir  Europos Sąjungos politikams.

„Respublikos“ žiniomis, Rusijos ir Gruzijos konfliktas bus naudojamas Lietuvos derybose su Europos Sąjunga (ES) dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo. Augant politinei įtampai tarp ES ir Rusijos, Vyriausybės konsultantas Aleksandras Abišala mėgins naudotis šia padėtimi. Derybose su Briuseliu bus pabrėžiama, kad (kaip parodė Gruzijos pavyzdys) Rusija rodo vis didesnes ambicijas, ir priklausomybė, ypač energetinė, Lietuvai gali tapti pragaištinga.

Europos Sąjunga ryžtingai nusiteikusi toliau kalbėtis su Maskva. Kada gi ji pagaliau supras, kad Maskva visiškai nenori jos klausytis? Atsiprašome komiko Robino Williamso, tačiau būtent jo frazė „Stok! O jei ne, mes pakartosim –„Stok!“ pirmiausia ateina į galvą, kai pradedi analizuoti pirmadienį paskelbtą Europos Sąjungos pareiškimą dėl Rusijos tęsiamos Gruzijos okupacijos, rašoma redakciniame dienraščio „The Wall Street Journal“ straipsnyje.

Yra priežasčių, dėl kurių ES šalims sunku susivienyti prieš Rusiją Rusija tik tuomet paisys Europos Sąjungos, kai ši kalbės vienu balsu. Toks visuotinis kovos šūkis skambėjo Briuselyje, Europos Sąjungos pareigūnams ir diplomatams parskubant iš vasaros atostogų ruoštis šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos rugsėjo 1-ąją sušauktam nepaprastajam ES susitikimui dėl Gruzijoje iškilusios krizės.

Nors prieš neeilinį Europos Viršūnių Tarybos (EVT) susitikimą buvo kalbėta, kad Europos Sąjunga gali nuspręsti taikyti sankcijas Rusijai, priimtame dokumente jos nebuvo minimos. Konservatorei Rasai Juknevičienei ir socialdemokratui Česlovui Juršėnui teigiant, kad ES galėjo reaguoti ir griežčiau, liberalcentristas Arminas Lydeka sveikina „teisingą ir racionalų“ Sąjungos sprendimą.

Liepos pabaigoje po septynerių metų konsultacijų žlugus Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) deryboms, Norvegijos užsienio reikalų ministras Jonas Gahras Støre norvegų laikraščiui „Aftenposten“ pareiškė, kad tai signalizuoja apie naują pasaulio tvarką. Ministro teigimu, dar prieš kelerius metus Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) išspręsdavo visus ginčus. Kai jos sutardavo dėl sprendimo, taip dažnai ir būdavo. „Tos dienos jau suskaičiuotos.

Beveik visa Rusijos žiniasklaida praneša, kad Kremlius naftos blokados Europai netaikys. Tiesa, taisyklės išimtimi gali tapti Baltijos šalys ir Lenkija, rašo antradienio „Respublika“. Anot dienraščio „RBK daily“, naftos eksporto į Rytų Europos šalis sumažinimas būtų ne politinis, o ekonominis veiksmas. Lietuvoje tokiu paaiškinimu smarkiai abejojama.

Gyvenome Sovietų Sąjungos okupuoti, tad žinome sovietinės propagandos subtilybes, taip pat valdančių požiūrį į žmones – lagerių dulkės. „Lageriai“ buvo ta didžioji žinia, kurią Rusija XX amžiuje teigė pasauliui, siekdama įsiviešpatauti. Lagerių sistema išauklėjo paklusnią tais lageriais besididžiuojančią visuomenę – juk ir branduolinė ginkluotė buvo kuriama lagerininkų. Tačiau buvo puoselėjamas ne tik nuolankumas, bet ir agresyvumas, padedantis išlaikyti imperinę paskatą užgrobti ir nusiaubti.

Pirmadienį Briuselyje vyravo rimtos nuotaikos ir virė aštrios diskusijos - čia vykusiame neeiliniame Europos Sąjungos viršūnių susitikime buvo sprendžiama Europos Sąjungos pozicija dėl Rusijos bei diskutuojama apie ateities veiksmus, kadangi „prieita kryžkelė“. „Rusija, užpuldama Gruziją, pažeidė tarptautinę teisę, todėl turi akis į akį susidurti su pasekmėmis, bet ne su sankcijomis“ - taip dar prieš prasidedant neeiliniam viršūnių susitikimui kalbėjo Eckartas von Klaedenas, Vokietijos konserv...

Europos Sąjunga atideda derybas su Rusija dėl strateginės partnerystės sutarties, kol Rusija neatitrauks savo pajėgų iš Gruzijos. Tai pirmadienį Briuselyje po neeilinės Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijos žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Artimiausias ES-Rusijos derybų raundas buvo numatytas rugsėjo 15 dieną. "Kuo reikia tikrai pasidžiaugti, kad Europos pozicijos buvo konsoliduotos, prieita vis tiktai vieningos nuomonės.