Europos Sąjunga

Gruzijos futbolo rinktinės bei „AC Milan“ klubo gynėjas Kacha Kaladzė pareiškė, kad dėl karinio konflikto Pietų Osetijoje nutraukimo reikia dėkoti Italijos ministrui pirmininkui Silvio Berlusconiui. Priminsime, kad šis politikas yra ir „AC Milan“ klubo savininkas. K. Kaladzė pareiškė, kad, prabėgus vos 5 valandoms nuo konflikto pradžios, S. Berlusconis paskambino Rusijos premjerui Vladimirui Putinui ir dėl to buvo surastas sprendimas, nutraukęs ginkluotą kovą Pietų Osetijoje.

Europos Sąjunga planuoja spalio mėnesį į Gruziją nusiųsti specialią savo stebėtojų misiją, pareiškė ES užsienio reikalų vadovas Javieras Solana per pirmadienį prasidėjusį neeilinį ES viršūnių susitikimą. Visi sprendimai dėl misijos siuntimo esą turėtų būti priimti kitame ES viršūnių susitikime, kuris vyks spalio 15 dieną. Tiesa, pabrėžiama, kad dalis stebėtojų į Gruziją gali išvykti jau spalio pradžioje ar net rugsėjo pabaigoje.

Šaltasis karas II prasidėjo. Greičiausiai po kiek laiko bus vieningai sutarta dėl kitokio jo pavadinimo, bet tai nekeičia esmės. Praeitame amžiuje šaltasis karas truko beveik 50 metų, po kurių Kremlius prarado beveik visą įtaką buvusio sovietinio lagerio šalyse.

Kai beveik prieš šimtą metų Henry V. Poor paviešino savo asmeninius JAV geležinkelių įmonių vertinimus, niekas netikėjo, kad tai peraugs į didžiulę reitingavimo pramonę. Nieko nebestebina Amerikos vertybinių popierių komisijos (SEC) paviešinti didžiųjų reitingavimo agentūrų analitikų privatūs elektroniniai laiškai, kaip kad: „Tikėkimės, jau būsime pensijoje, kai kortų namelis sugrius.

Europos Sąjunga per artimiausią viršūnių suvažiavimą, prasidėsiantį rugsėjo 1 dieną, sankcijų Rusijai įvesti neplanuoja, teigia vienas aukšto rango Prancūzijos diplomatas. Jo teigimu, laikas įvesti sankcijas dar neatėjo. Apie galimą sankcijų įvedimą pirmasis prabilo Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris. Be to, teigiama, kad Lenkija paruošė rezoliucijos projektą, siūlantį ES įvesti Rusijai griežtas sankcijas. Tačiau šiai rezoliucijai vargiai bus pritarta.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys ir Europos komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius mano, kad Europos Sąjunga turi spręsti Rusijos-Gruzijos konfliktą ne tik ES lygmeniu, tačiau ir vieningai kreiptis į Jungtines Tautas. Šiandien vyko bendras Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų posėdis, kuriame buvo pristatomos Lietuvos pozicijos šalies vadovui Valdui Adamkui vykstant į neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Susitikimas vyks ateinantį pirmadienį, rugsėjo 1 dieną.

Europos Sąjunga paruošė du rezoliucijos dėl santykių su agresiją Gruzijoje vykdančia Rusija variantus. Apie tai dienraščiui „Kommersant“ esą pranešė vienas Kremliui artimas šaltinis. Vėliau tokius teiginius patvirtino ir ES diplomatai. Pranešama, kad ES narės turės rinktis tarp nuosaikaus rezoliucijos teksto, kurį prastumti bando Italija, ir kategoriškos bei griežtos pozicijos, kuriai atstovauja Lenkija.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus telefonu kalbėjosi su Lenkijos vadovu Lechu Kačynskiu. Šalies vadovas informavo L.Kačynskį apie pokalbius su neseniai Vilniuje viešėjusia Vokietijos kanclere Angela Merkel ir pareikštą bendrą nuomonę, kad Europos Sąjunga turi laikytis vieningos pozicijos dėl visokeriopos pagalbos suteikimo Gruzijai, praneš prezidento spaudos tarnyba.

RUSIJOS SULAIKYMO STRATEGIJA Projektas Lietuvos politinių partijų susitarimui RUSIJOS ĮTAKOS LIETUVOJE MAŽINIMO PLANAS 2007 m. gegužės 9 d. Įžanga Rusijos kaimynystė per kelis pastaruosius amžius buvo, yra ir ateityje išliks didžiausias iššūkis Lietuvos valstybei. Rusijos siekių  pobūdis bėgant laikui gali keistis   - nuo “teritorijos okupacijos” link valdžios ar protų “okupacijos”, tačiau nematyti Rusijos keliamų pavojų būtų tiesiog lengvabūdiška.

TS-LKD partijos Politikos komiteto narys Kandidatas į Seimo narius Šakių apygardoje TS-LKD daugiamandatės apygardos sąraše Nr. 17 Pagrindinės nuostatos ir principai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos taryba pasitikėjo manimi tvirtindama kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimą Šakių vienmandatėje apygardoje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, kad Europos Sąjunga gali įvesti sankcijas Rusijai. ES šiuo metu pirmininkaujančios valstybės užsienio reikalų ministras taip pat teigia, kad sąjunga svarsto ir kitus atsako į Rusijos agresiją būdus. Kokie gali būti tie atsako būdai, B. Kouchneris kol kas nedetalizuoja. Kokių žingsnių santykiuose su Rusija griebsis ES, paaiškės jau pirmadienį, kai Briuselyje prasidės neeilinis ES viršūnių susitikimas.

Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo minus 27. Palyginti su liepos mėn., jis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Toks žemas vartotojų pasitikėjimas paskutinį kartą užfiksuotas 2001 m. pabaigoje. Palyginti su liepos mėn., daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą ir pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius metus. Rugpjūčio mėn.

Karas Gruzijoje į Europos darbotvarkę grąžina energetinio saugumo klausimą Europos Sąjunga oficialiai dėl šios žinios suka galvą ne daugiau nei pasaulio naftos prekybininkai, kurie iki šiol nekreipė dėmesio į žinias apie dviejų per Gruziją einančių naftotiekių uždarymą. Juk, anot Komisijos, Europa iš Azerbaidžano per Gruziją importuoja mažiau nei 3 proc. naftos, ir visiškai neįsiveža dujų.

Vieni tai vadina užsienio investicijomis, kiti - mūsų vaikų ir anūkų nuodijimu, civilizuota kolonizacija. Sunerimę žmonės visomis išgalėmis priešinasi danų kiaulidžių plėtrai. Jų nuomone, jei Europos Sąjunga (ES) būtų didelis dvaras, Lietuvai jame tektų kiaulidės vaidmuo. Prieš trejus metus Pakruojo rajono Rozalimo miestelio gyventojai stojo piestu prieš Danijos kapitalo "Saerimner" kiaulių kompleksų statybą vienoje gražiausių šios apylinkės vietų.

Vokietija dar 2000 m. pradėjo remti saulės energetiką. Kiek vėliau tuo pačiu keliu pasuko ir kitos didžiosios valstybės. 2007 m. Europos Sąjunga, taigi ir Lietuva, įsipareigojo iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalį savo energijos suvartojime padidinti iki 20 procentų. Panašių tikslų užsibrėžė ir A. Švarcnegerio vadovaujama Kalifornijos valstijos administracija, skyrusi 3 milijardus dolerių saulės energetikai vystyti.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus savo ir Lietuvos žmonių vardu pasveikino Moldovos prezidentą Vladimirą Voroniną ir visus šalies gyventojus Nepriklausomybės dienos proga. Valstybės vadovas Moldovos prezidentui linkėjo sėkmės, o šalies žmonėms – ilgų gerovės ir klestėjimo metų, praneša prezidento spaudos tarnyba. Anot V. Adamkaus, šiandien valstybes sieja intensyvūs ir draugiški santykiai, kurių pagrindą sudaro abiejų tautų noras plėsti, įtvirtinti ir ginti europietiškąsias vertybes.

Lietuvoje pirmą kartą viešėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasmerkė Rusijos sprendimą pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę bei pažadėjo padėti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims nelikti „energetine sala“. Antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su A. Merkel, kuri Vilniuje lankėsi su darbo vizitu, pranešė Prezidento spaudos tarnyba.

Pažadinta konflikto Gruzijoje Europos Sąjunga turėtų oficialiai pripažinti Ukrainos teisę tapti nare, solidarizuotis ir padėti išvengti kenkimo jos demokratiškai vyriausybei, teigia nepriklausoma organizacija Europos užsienio politikos taryba.

Vakar Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos įsakymu iš kalėjimo Baltarusijoje buvo paleisti Sergejus Parsijukevičius ir Andrejus Kimas, praneša BBC. Europos Sąjunga abu buvusius nuteistuosius traktuoja kaip politinius kalinius, todėl sveikina šį A. Lukašenkos žingsnį ir teigia, kad tai gali pagerinti tarpusavio santykius. „Šios naujienos pasirodė labai svarbiu laiku – Baltarusija rengiasi parlamento rinkimams, kurie įvyks kitą mėnesį.

Daug kas Kaukaze praėjusią savaitę virto griuvėsiais. Kokie gelbėjimo operacijos šansai? Aplink vien nuolaužos. Iš pradžių buvo nuniokota Pietų Osetija, o dabar didžiulę tragediją išgyvena Gruzija, dienraščio „The Wall Street Journal“ nuomonių skiltyje rašo Londono Ataskaitų apie taikos ir karo padėtį institute (IWPR) dirbantis britų žurnalistas, Kaukazo ekspertas Thomas de Waalas. Pasak jo, labiausiai šiose skerdynėse nukentėjo maždaug 25 tūkstančiai Pietų Osetijoje gyvenusių gruzinų.

Gyvename tarsi ant rūkstančio ugnikalnio: ekonomika kol kas sparčiai plėtojasi, vis dar geri tokie svarbūs rodikliai kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimas, mažmeninės prekybos augimas ir panašiai. Tačiau daugelis finansų ir ekonomikos žinovų jau išsijuosę baugina atslenkančiu sunkmečiu. Jau šį rudenį.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy parašė savo šalies dienraščiui „Le Figaro“ straipsnį, kuriame aiškina, kad konfliktą Gruzijoje pasisekė išspręsti.

Lietuvos parama Gruzijai mūsų šalies įmones stumia į nepavydėtiną padėtį. Nuo maisto prekių importo ribojimo iki dujų „kranelio“ užsukimo - tiek Lietuvai gali kainuoti parama su Rusija konfliktuojančiai Gruzijai. Galimas Rusijos „bausmes“ analizavo šios dienos „Respublika“. Jau ketvirtus metus iš eilės Rusija yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Rusiją per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 4,121 mlrd.

Jungtiniai Arabų Emyratų (JAE) vyriausybė pranešė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) nebus įvestas iki 2010 metų. Šiam žingsniui reikalingas bendras visų 6 Persijos įlankos valstybių pasirengimas. Bahreinas, Kataras, Kuveitas, JAE ir Saudo Arabija 2008 metų pradžioje sukūrė bendrą rinką (Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą - GCC) ir pasirašė vieningos muitų erdvės sutartį su Europos Sąjunga. GCC taiko supaprastintą 5 proc. importo mokestį. Ateityje šį mokestį pakeis PVM.

„Sovietų Sąjungos žlugimas – didžiausia geopolitinė XX amžiaus tragedija“ – ne be reikalo tarti mums jau daug kartų girdėti žymiausio šiandienio Rusijos politiko Vladimiro Putino žodžiai. Karas Gruzijoje – ryškiausias jų prasmės liudininkas. Nepagailėta net tankų šiai tikrovei įrodyti, nepaisant net galimų tolimesnių pasekmių. Imperijai atkurti laiko negaišdamas, Putino įpėdinis Dmitrijus Medvedevas skuba išnaudoti pasitaikiusią progą iš naujo okupuoti Gruziją.

Lietuva sveikina vieno Baltarusijos opozicijos lyderių Aleksandro Kozulino išleidimą į laisvę ir tikisi, kad artimiausiu metu laisvę atgaus kiti šios šalies politiniai kaliniai, teigė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Buvęs Baltarusijos opozicijos kandidatas 2006 m. vykusiuose prezidento rinkimuose, politinis kalinys A. Kozulinas iš kalėjimo paleistas šeštadienį.

Uždarius Ignalinos AE, elektros kainos pakils tris kartus, automatiškai pakils ir kitų prekių kainos, kadangi bet kokiai prekei pagaminti reikalinga elektra, o ekonomikoje prasidės nuosmukis. Būtent todėl „Tvarka ir teisingumas“ po rinkimų jokiais būdais neuždarys IAE. Priešingai nei konservatoriams, liberalams ir V. Adamkui, mums yra nusispjauti į tai, kad Briuselis mus už tai „pabars“. Svarbiausia, kad nekiltų elektros kainos ir kad netaptume Rusijos energetiniais vergais.

Gal ne visi sutiks, bet man atrodo, kad šis posakis tiksliausiai atspindi Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio vykdytą Pietų Osetijos problemos sureguliavimo politiką ir jos rezultatus. Neįdedu į šiuos žodžius situacijos vertinimo, nors kai kam ir gali pasirodyti, jog vėjo sėjėjas yra tas pirmasis, kuris problemą paverčia konfliktu, o konfliktą - karu... Bet juk visi žinome, jog uždaroje erdvėje susikaupusią tvankią atmosferą greičiausiai išgrynina geras skersvėjis.

Pasaulį imtis ryžtingų veiksmų trečiadienį Gruziją palaikančiame mitinge ragino Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. Pasak jo, atskirų Gruzijos regionų okupacija yra karo tęsinys. Politikas Eltai sakė, jog Gruzijos Rusijos karinis konfliktas dar nesibaigė, o jo baigtį sunku prognozuoti. „Jis gali būti labai ilgas. Neturime pamiršti, kaip mes aiškinome pasauliui, kad Antrasis pasaulinis karas nesibaigė, kol nepasibaigė okupacija“, - teigė V. Landsbergis.

21:43. Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy antradienio vakarą iš Maskvos atvyko į Tbilisį, kur jį pasitiko Mikhailas Saakašvilis. N. Sarkozy sieks, kad Gruzija patvirtintų šešių punktų paliaubų planą, kurį jau pasirašė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Pirmasis sutarties principas - įsipareigojimas nenaudoti jėgos. Antrasis - nutraukti karinius veiksmus. Trečiasis - sudaryti galimybę laisvai teikti humanitarinę pagalbą.

Seimo Užsienio reikalų komitetas griežtai pasmerkė Rusijos pradėtą nepaskelbtą karą prieš Gruziją ir vykdomą okupaciją. Tuo tarpu Lietuvoje prie diplomatinių Rusijos atstovybių toliau tęsiasi solidarumo su Gruzija piketai. Gruzijos palaikymo piketai šiandien vyko  prie Rusijos ambasados Vilniuje ir konsulato Klaipėdoje. "Tai, kas vyksta dabar Gruzijoje, rytoj galbūt vyks Ukrainoje, o poryt galbūt būsim mes", - sakė piketo dalyvis Michailas Denisenko.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui Audroniui Ažubaliui pasiūlius sustabdyti karinį Rusijos tranzitą per Lietuvą,  kiti Seimo nariai apie tai kalba atsargiai. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas sako, kad sustabdyti karinį Rusijos tranzitą per mūsų šalies teritoriją tiesiog neįmanoma. Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė J. Karosas, jeigu Lietuva imtų šitaip elgtis, būtų išprovokuota Rusijos agresija.

Europos Parlamento Sąjungos už tautų Europą frakcija pirmadienį kreipėsi į Europos Parlamento pirmininką Hansą Gertą Potteringą, reikalaudama nedelsiant sušaukti neeilinę EP sesiją aptarti nepaprastai rimtą padėtį Gruzijoje. „Manome, kad tiesiog būtina pasiųsti signalą Europai ir visam pasauliui, kad Europos Parlamentas nenusiteikęs pro pirštus žiūrėti į tai, kaip Gruzijoje ginklu griaunama demokratinė valstybė“, – teigia EP narys Gintaras Didžiokas.

Kai politikai diplomatinėmis priemonėmis bando spręsti Kaukaze kilusį konfliktą, analitikai kuria scenarijus krizei sureguliuoti. „Lietuvos žinios“ pateikia kelis galimus variantus: 1.    Gruzija, kurios kariuomenė kartu su rezervistais sudaro apie 18 000 kareivių, greitai baigia puolimą ir pasitraukia iš Pietų Osetijos, kol rusai dar nespėjo parengti daug didesnio karinio puolimo.

Liepos pabaigoje didžiausią Turkijos miestą Stambulą sukrėtė kruvinas išpuolis, per kurį žuvo 17 (tarp jų – ir mažamečių vaikų), sužeista 154 žmonės. Šalies specialiųjų tarnybų, valdžios atstovų, daugumos vietinių laikraščių įsitikinimu, tai kurdų separatistų darbas.

Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas komentuodamas konfliktą Pietų Osetijoje teigė, kad Gruzijos veiksmai be jokių abejonių buvo teisėti, o Lietuva turi remti nuo Rusijos agresijos kenčiančią šalį. Audronius Ažubalis ragino pareikšti protestą Rusijai, o Vaclavas Stankevičius akcentavo būtinybę visų pirma imtis priemonių nutraukti konfliktui. Rusijos veiksmai – agresija D. Žalimas portalui „Balsas.

Gruzija neužpuolė Rusijos, Rusija užpuolė Gruziją - jei Vakarai pristigs tokio matymo, tai Gruzijos padėtis gali būti labai sunki, teigia europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Tarptautinė bendruomenė turi sukurti ir išsiųsti nepriklausomą ir neutralią taikos palaikymo misiją į Pietų Osetiją, mano Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, stebintis padėtį Gruzijoje.

Prezidentas Valdas Adamkus informavo Europos Sąjungos užsienio politikos vadovus Chavjerą Solaną ir Gruzijos prezidentą Michailą Sakašvilį, kad į Gruziją yra siunčiamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kuris bus pasirengęs informuoti ir ES partnerius apie padėtį Gruzijoje. LNK „Žinioms“ P. Vaitiekūnas sakė, kad jau vien jo vizitas yra signalas mūsų draugams gruzinams, kad jie nelieka vieni.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija abejoja, ar Rusijos taikdariai sugeba palaikyti taiką Pietų Osetijoje ir mano, kad padėčiai regione normalizuoti veiksmų turi imtis Europos Sąjunga. „Norime dar kartą atkreipti dėmesį, kad pastarųjų dienų įvykiai tik toliau sėja abejones ar šalis, prisiėmusi „taikdario misiją“, sugeba ją vykdyt. Tai patvirtina ir šios nakties svarstymai Jungtinių Tautų Saugumo taryboje.

Europos Sąjunga (ES) privalo imtis rimtų veiksmų, kad Gruzijoje kilęs karinis konfliktas neišplistų į aplinkinius kraštus regione ir būtų sustabdytas kraujo praliejimas, teigia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas. „Yra tik vienas kelias – Europos Sąjungos valstybės turi pradėti labai rimtą pokalbį su Rusija ir Gruzija, kad būtų sustabdytas kraujo praliejimas.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis paskambino prezidentui Valdui Adamkui su prašymu padėti, informuoja Užsienio reikalų ministerija. Apie susidariusią padėtį Pietų Osetijoje buvo informuota Europos Sąjunga, ir nedelsiant imtasi veiksmų, siekiant atkreipti ES dėmesį į padėtį šiame regione. Šiuo klausimu jau yra išplatintas ir ES pareiškimas. URM pranešime teigiama, kad paskutinių dienų įvykiai tik toliau sėja abejones, ar šalis, prisiėmusi „taikdario misiją“, sugeba ją vykdyti.

Serbijos valdžia ragina visus nuo teisėsaugos besislapstančius bei karo nusikaltimais įtariamus asmenis pasiduoti, skelbia „Washington Times“ Gynybos ministras Draganas Šutanovačas teigia, kad dabar visa Serbija yra dviejų žmonių – buvusio Bosnijos serbų respublikos armijos vado Ratko Mladičiaus bei buvusio Kroatijos serbų lyderio Gorano Hadžičiaus – įkaitė.

Šiaulių miesto policija vėl paskelbė Ernesto Petkaus paiešką, kuris prieš metus buvo surastas viename Ispanijos kalėjimų, iš ten pargabentas į Lietuvą, o čia teismo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jam neatbuvus visos bausmės. Pirmąkart 24 metų šiauliečio paieška buvo paskelbta 2005-ųjų sausį. Prieš metus vaikinas 6 mėnesiams buvo nuteistas už plėšimą, tačiau bausmės vykdymas jam buvo metams atidėtas, įpareigojus atlyginti padarytą žalą ir nekeisti gyvenamosios vietos.

Europos Sąjunga skirs Haičiui 3 mln. eurų paramą, skelbia „EU Observer“. Haitis yra laikomas vargingiausia pasaulio valstybe ir ES parama šalyje bus naudojama maistui, higienos priemonėms bei švariam vandeniui pirkti. Pagalba turėtų pasiekti 1,5 mln. žmonių. Kiek anksčiau šiais metais Haitį nusiaubė dėl sparčiai augančių maisto kainų kilusios riaušės.

Kai 2004 metais Europos Sąjunga priėmė 10 naujų valstybių, milijonai rytų europiečių traukė į senąsias sąjungos nares ieškodami darbo. Tačiau, ekonominei situacijai kintant, dalis emigrantų jau ima grįžti namo. Kaip skelbia „Spiegel Online“, Vakarų Europai dėl to gali imti stigti darbo jėgos. Nuo 2004 metų Didžiojoje Britanijoje virė debatai, ar šalis tik neįsileido per daug imigrantų. Į šalį atvyko šimtai tūkstančių rytų europiečių, kurių daugumą sudarė lenkai.

Lietuvoje internetas, laikraščiai, žurnalai – specializuoti ir ne – mirgėte mirga komentarais apie ekonominę krizę pasaulyje, jos priežastis, tendencijas ir perspektyvas. Nenutyla diskusijos užsienio televizijos kanaluose apie alternatyvią energetiką, naftos išteklių ribotumą, klimato atšilimo pasekmes… Rodos, pasaulis gerai supranta, kad esame tarsi pasaulinės stichinės nelaimės akivaizdoje ir turime surasti naujus, efektyvius išsigelbėjimo būdus.

Nors žemdirbiai tikisi, kad netrukus grūdų supirkimo kainos šoks į viršų, perdirbėjai mano priešingai. Esą geras derlius ir importo galimybės leis miltus gaminti pigiau. Gali kristi ir duonos kainos, praneša ketvirtadienio „Respublika“. Pavasarį prognozuota, kad, pradėjus malti naujo derliaus grūdus, duonos gaminiai lentynose pabrangs iki 30 proc. Tačiau dabar ši prognozė apkarpyta iki 10 proc., o, palankiai susiklosčius aplinkybėms, rudenį galbūt valgysime atpigusią duoną.

Pasinaudodama vėjo energija, Europos Sąjunga iki 2030 metų gali pasigaminti daugiau kaip 25 proc. jai reikalingos elektros energijos, skelbia „EurActiv.com“. Teigiama, kad 2030 metais vėjo energija bus pagrindinis elektros energijos šaltinis. Tokiu būdu gaunama energija esą yra konkurencinga savo kaina ir yra patikima, priešingai nei senkantis iškastinis kuras, kurio kaina be kita ko nuolatos kyla.