Europos Sąjunga

Europos Sąjunga privalo siekti, kad susitarimas dėl ugnies nutraukimo Gruzijoje būtų pilnai įgyvendintas, pareiškė prezidentas Valdas Adamkus. Rugpjūčio viduryje Prancūzijos ir Rusijos prezidentų pasiektas susitarimas numato visišką Rusijos karinių pajėgų išvedimą iš Gruzijos regionų - Pietų Osetijos ir Abchazijos.

Prezidentas Valdas Adamkus sako nepritariantis referendumui dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo, tačiau, kadangi jo atšaukti nebegalima, ragina Lietuvos piliečius aktyviai jame dalyvauti. Ir ne gadinti biuletenius, kaip jis anksčiau sakė darysiąs, o balsuoti „už“. „Jeigu referendumas neįvyktų, galime likti nesuprasti kitų Europos Sąjungos narių. Rengiame referendumą, bet jame nedalyvaujame? Gal mums nerūpi valstybė?”, - V. Adamkus kreipėsi į Lietuvos žmones.

Sprendimas labiau garsinti Europos Sąjungos vėliavą ir moto bei Sąjungos himną groti Europarlamente supykdė kai kuriuos britų europarlamentarus, rašo BBC. Konservatorius Geoffrey Van Ordenas bandė kolegoms priminti, jog Sąjungos simboliai iš Lisabonos sutarties, pakeitusios Konstituciją, buvo pašalinti.

Tik rugpjūčio mėnesį iš kalėjimo paleistas vienas iš Baltarusijos opozicijos lyderių Aleksandras Kozulinas pareiškė iš esmės pritariantis tam, kad Europos Sąjunga panaikintų sankcijas Aleksandro Lukašenkos režimui. „Jūs galite ištiesti A. Lukašenkai raudoną kilimą, tačiau būkite tikri, kad tą darote keldami tam tikras sąlygas“ – pareiškė A. Kozulinas, turėdamas omenyje tai, kad sankcijų Baltarusijai panaikinimas turi būti susijęs su tam tikrais šalies valdymo pokyčiais.

Neatsisakydamas kritiško požiūrio į referendumą dėl Ignalinos AE, prezidentas Valdas Adamkus ragino piliečius pasisakyti, kad Lietuva liktų atominės energetikos šalimi. Tačiau jis pridūrė, jog referendumas negali virsti atsisakymu uždaryti elektrinę. Anot prezidento, Lietuvos atstovai Briuselyje turi argumentų ir esama „daugiau negu vilčių“ užsitikrinti energetinį saugumą iki naujos elektrinės pastatymo. „Tai yra būtina, jei mes norime išlaikyti savo ūkį, jei norime išlaikyti žmonių gerovę.

Lietuva kitą savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime ketina atkreipti dėmesį į savo energetinį saugumą ir siekti užtikrinti ES paramą Gruzijos teritoriniam vientisumui. Ministrų kabinetas trečiadienį pasitarime pritarė Lietuvos pozicijai siekti, kad Tarybos išvadose „atsispindėtų ypatinga energetinio saugumo rizika“ Lietuvai ir Baltijos regionui ir kad Europos Sąjunga „tvirtai ir besąlygiškai“ paremtų Gruzijos suverenumą ir teritorinį vientisumą.

Šaltojo karo pabaiga reiškė JAV vienvaldystės pradžią. Pasaulinė finansų krizė gali reikšti jos pabaigos pradžią. Imperinio persitempimo spąstai Kai kurių istorikų teigimu, amžinybės simboliu vadinama Romos imperija kadaise sužlugo, nes neatlaikė nepaprastos karinės ir ekonominės įtampos - vadinamojo imperinio persitempimo.

Per vieną iš retų vizitų Baltarusijoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkas pareiškė, kad Baltarusija neturi būti izoliuota. Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Stubbas vizito metu susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka. Priminsime, kad ESBO yra pareiškusi, kad neseniai vykę Baltarusijos parlamento rinkimai pilnai neatitiko demokratinių standartų.

Europos Sąjunga, siekdama efektyviau kovoti su milžiniškais nelegalios imigracijos mastais iš Afrikos, įsteigė šiame žemyne pirmąjį migracijos centrą. „Migracijos valdymo centras“ atidarytas vienos iš vargingiausių Afrikos valstybių Malio sostinėje Bamake. „Šis centras padės efektyviau valdyti migracijos srautus. Vietoje to, kad demonizuotume migracijos fenomeną, reikia jį remti, struktūruoti ir optimaliai valdyti“ – pareiškė ES plėtros komisaras Louisas Michelis.

Iš visko sprendžiant, emocinga Condoleezzos Rice kalba, kurioje Rusijos elgesį ji apibūdino kaip „agresyviai paranojišką“, buvo vienas paskutinių žodinio karo tarp Vakarų ir Maskvos, įsiplieskusio po Gruzijos krizės, atgarsių. Iš tiesų jau nuo rugsėjo pradžios grasinimus, kuriuos iškart po karinio įsiveržimo į Gruziją Rusijos vadovybė su kamikadzės nirtuliu adresavo Vakarams, staiga pakeitė susitaikymo pareiškimai, kai kada diametraliai priešingi tam, kas visą rugpjūtį buvo girdėti iš Maskvos.

Teroristinis aktas Cchinvalyje, užmušęs būrį Rusijos karių, kaip ir ankstesnieji valstybių karo veiksmai rugpjūtį, Gruzijai kariauti visai nepatogiu laiku, gali būti reikalingas Kremliui atkakliai norinčiam pakeisti valdžią Tbilisyje ir jos politinę orientaciją. Daug kas prisimins namų sprogdinimus Maskvoje, padėjusius pulti Čečėniją.

Aukščiausio lygio „East Capital“ susitikime Kijeve pranešėjai Ukrainos ekonominės plėtros atžvilgiu buvo nusiteikę optimistiškai. Nepaisydami pastaruosius keletą mėnesius Rytų Europoje kylančių neramumų, „East Capital“ pirmininkas ir bendrasteigėjas Peter Elam Håkansson tiki, jog Rytų Europos makroekonomikos pagrindai ir ateities plėtros perspektyvos ir toliau bus žymiai didesnės negu Vakarų šalių.

Likus savaitei iki referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo, jo iniciatoriai pripažįsta, kad agitacinei kampanijai nesurinkta lėšų - specialioje sąskaitoje sukaupta vos 2,4 tūkst. litų. „Yra kaip yra. Belieka tikėti, kad žmonės patys ir be jokios agitacijos ir priminimų ateis į referendumą“, - pirmadienį sakė referendumo koordinatorių grupės neformalus vadovas Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas.

Visų liberalų stabas ekonomistas Frydrichas Hajekas turėtų apsiversti karste. Visame pasaulyje, o ypač kapitalizmo rojuje Jungtinėse Amerikos Valstijose, valstybė į savo rankas perima vis didesnę ekonomikos dalį, faktiškai finansų sektorių. JAV tai vyksta valdant dešiniesiems, ne kartą tvirtinusiems, kad visas problemas išsprendžia laisvoji rinka, o vienintelė valstybės priedermė – nesikišti ir leisti rinkai laisvai veikti.

Europos Sąjunga nusprendė į prestižinį susitikimą Briuselyje pakviesti Baltarusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Martynovą. Spalio 13 dieną jis turėtų dalyvauti „troikos“ susitikime kartu su ES užsienio reikalų vadovu Javieru Solana, išorinių santykių komisare Benita Ferrero-Waldner ir Prancūzijos užsienio reikalų ministru Bernardu Kouchneriu. Oficialų pakvietimą ruošiamasi įteikti spalio 6 dieną, kai Rusijos premjeras Vladimiras Putinas lankysis Minske.

Finansų krizė nežada nurimti. Kai kur ji dar aštrės, beveik visur jos padariniai iki galo irgi apsireikš vėliau. Daugybė žmonių turės nuostolių. Vieniems žlugs viltys įsigyti naujas jachtas ar vilą Monake, kitiems nuostoliai bus mažesni – prapuls tik skolon pirktas namukas, teks kraustytis kur nors į menkesnį būstą.

Čekijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (BIS) prieš keletą dienų paskelbė savo kasmetinę ataskaitą, kurioje sakoma, jog Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai siekia paveikti Čekijos visuomenės nuomonę dėl Amerikos priešraketinio skydo elementų dislokavimo šioje šalyje. BIS duomenimis, nuo 2007 metų rusų agentai siekė užmegzti ryšius ir prasismelkti į pilietinės visuomenės struktūras, politines organizacijas ir žiniasklaidos priemones, pajėgias paveikti visuomenės nuomonę.

Lietuvos diplomatas tikisi, kad Rusijos ambasadoriui užsiminus apie galimybę atnaujinti naftotiekio „Družba“ darbą, Maskva pradės oficialų dialogą dėl šio naftotiekio remonto. „Tikimės, kad po Rusijos ambasadoriaus pasisakymo pagaliau sulauksime oficialių Rusijos institucijų atsakymų į nekartą pateiktus Lietuvos ir Europos partnerių pasiūlymus padėti Rusijai suremontuoti „Družbą“, – BNS antradienį sakė neįvardytu norėjęs likti Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Po, tarptautinių stebėtojų vertinimu, neskaidrių Baltarusijos parlamento rinkimų Lietuvos politikai nenori atsisakyti draugiško bendravimo su Minsku galimybės.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paragino Vakarus panaikinti sankcijas jo šaliai nepaisant to, kad sekmadienį Baltarusijoje vykę parlamento rinkimai neatitiko demokratinių normų. „Mes laukiame, kol jūs panaikinsite sankcijas, kurias įvedėte, ir kurios įžeidė visą Baltarusijos liaudį. Kodėl jūs pastatėte aplink mus geležinę sieną? Ši geležinė uždanga turi būti panaikinta“ – kalbėjo A. Lukašenka.

Pietų Amerikos Tautų Sąjunga (UNASUR) - taip vadinasi nauja, šių metų gegužės 23 d. Pietų Amerikos šalių įkurta sąjunga, padėjusi pamatus glaudesniam ekonominiam ir politiniam šio kontinento valstybių bendradarbiavimui. Šis ambicingas politinis projektas apžvalgininkų netrukus buvo imtas lyginti su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tokio pobūdžio sugretinimų nesikrato ir UNASUR įkūrėjai, patys patvirtinę, kad jų politinis darinys remiasi ES pavyzdžiu.

Europos Sąjunga išplėtė civilinės branduolinės veiklos bendradarbiavimą su Indija. Rytoj Nicolas Sarcozy su Indijos premjeru pasirašys dvišalį susitarimą, praneša euobserver.com. Šis žingsnis atkartoja panašų susitarimą, kurį pasirašė Azijos šalys su JAV. Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso iškėlė mintį pasirašyti su Indija ir „bendrą veiksmų planą dėl klimato pokyčių“, kadangi branduolinės veiklos sutartis apima tik branduolinę sritį.

Daugiausia pažeidimų per Baltarusijos parlamento rinkimus padaryta skaičiuojant balsavimo biuletenius. Tai verčia abejoti rinkimų skaidrumu ir sąžiningumu. Taip BNS tvirtino Lietuvos Seimo narys Skirmantas Pabedinskas, su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija stebėjęs rinkimus Baltarusijoje. „Atkreipėme dėmesį, kad skaičiuojant balsus procedūrų visai nesilaikyta, - pasakojo S.Pabedinskas. - Rinkimų apylinkėje Nr.

Ką tik buvo uždarytos rinkimų urnos ir oficialiai baigti šiandien 8 valandą ryto Lietuvos laiku Baltarusijoje prasidėję parlamento rinkimai, kuriuos it po padidinamuoju stiklu sekė ir tarptautinė bendruomenė. Dabar skaičiuojami rinkėjų balsai ir nekantriai laukiama rezultatų.

Po to, kai Kinijoje keli vaikai mirė, o dešimtys tūkstančių apsinuodijo pieno mišiniais, Lietuva stiprina maisto produktų iš Kinijos kontrolę. Griežčiausiai bus tikrinami saldumynai, kuriuose esą didžiausia tikimybė aptikti sveikatai pavojingos medžiagos - melanino. Nors į Europos Sąjunga pieno produktų ir taip neleidžiama importuoti, baiminamasi, kad sveikatai pavojingų medžiagų gali būti kituose maisto gaminiuose.

Kol JAV kongresas ir administracija mąsto, kaip išspręsti vis gilėjančią ekonominę krizę, padėtis finansų sektoriuje tampa vis sudėtingesnė. Apie bankrotą paskelbęs ketvirtasis pagal dydį JAV bankas „Lehman Brothers“ nebus vienišas, bankrotą paskelbė ir laipteliu aukščiau buvęs taupomasis „Washington Mutual“ bankas. Maža to, ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus Europoje žlugs 20 ar net daugiau bankų.

Vytauto Didžiojo universitete vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Europa - senoji ir naujoji: laisvė, solidarumas ir socialinė kritika“ dalyvavo vienas Lenkijos išsivadavimo judėjimo „Solidarumas“ kūrėjų, buvęs disidentas, o dabar didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. Pateikiame A.Michniko mintis apie euroskepticizmo pavojų jaunos demokratijos valstybėms.

Sekmadienį vyksiantys Baltarusijos parlamento rinkimai nebus laisvi. Tariamas jų demokratiškumas yra tik instrumentas autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos įvaizdžiui ir jo santykiams su Vakarais gerinti, įsitikinęs politikos ekspertas.

Kas pirmiausiai lems Lietuvos dvišalį bendradarbiavimą su šalimis, nepriklausančiomis  Europos Sąjungai ir /ar Šaiurės Atlantos Sutarties Organizacijai? Pirmiausia – šalies iniciatyva ir noras bendradarbiauti. Bendra ES ir NATO politika, jos vieningumas ir konsolidacija yra šių organizacijų, taigi – ir Lietuvos, sėkmės esminė sąlyga.

Prabėgus 7 savaitėms nuo Rusijos ir Gruzijos karo pradžios, situacija išlieka įtempta. Rugsėjo 21 dieną netoli Abchazijos esančiame patikros punkte buvo nušautas Gruzijos policininkas. Tai – jau trečias policininkas, nužudytas po karo veiksmų pabaigos. Po poros dienų Gruzija pareiškė netoli Pietų Osetijos, virš Gorio miesto, numušusi nepilotuojamą Rusijos žvalgybinį lėktuvą.

Europos Sąjunga paragino diktatūrinį Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimą, kad šis per rugsėjo 28 dieną vyksiančius rinkimus leistų į parlamentą pakliūti bent 20 opozicijos kandidatų. Apie tai Lenkijos dienraštį „Gazeta Wyborcza“ informavo vienas Vakarų diplomatas, kuris pridūrė, jog ES palengvins savo sankcijas Baltarusijai tik tokiu atveju, jei reikalavimas bus išpildytas.

JAV viešintis prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Kroatijos ministru pirmininku Ivo Sanderiu. Per pokalbį aptarti dvišaliais santykiai, situacija Vakarų Balkanų regione, Europos Sąjunga ir NATO plėtra, praneša Lietuvos prezidentūros spaudos tarnyba. V.Adamkus pabrėžė, kad Lietuva remia Kroatijos pastangas integruotis į ES ir NATO bei linki sėkmingai baigti likusias būtinas pertvarkas. „Bukarešte vykusiame NATO vadovų susitikime Kroatija gavo žinią – jūsų šalis laukiama NATO.

Lenkija ir trys Baltijos šalys kuria naują, neformalų „Varšuvos pakto“ aljansą, pagrįstą antirusiškomis ir proamerikietiškomis nuostatomis, britų dienraštyje „The Guardian“ rašo vengrų europarlamentaras socialistas.

Referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo iniciatoriams agitacinei kampanijai surinkus nepakankamai lėšų, visos specialioje sąskaitoje sukauptos lėšos bus paaukotos. Referendumo koordinatorių grupės neformalaus vadovo Seimo vicepirmininko liberalcentristo Algio Čapliko teigimu, sprendimą kam skirti surinktas lėšas priimtų visų partijų, parėmusių referendumo idėją, atstovai. „Norint kažką padaryti reikia mažiausiai 50 tūkst. litų.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos turi susitaikyti su Rusijos įtvirtinta nauja tikrove – visiems stebint karine jėga buvo atplėšta dalis Gruzijos teritorijos. Rusija parodė, jog ji leidžia sau nesilaikyti tarptautinės politikos „žaidimo taisyklių“. Nuo šiol su Rusija teks bendrauti kitaip – suvokiant, jog ji savo įgeidžius bet kada gali primesti kitoms šalims, nepaisant jokių išankstinių susitarimų.

Vakar Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusioje apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje filosofo Aleksandro Štromo atminimui, apie naująją bei senąją Europą, jos laisvę, solidarumą bei ateitį diskutavo įžymūs Rusijos disidentai, mokslininkai, demokratai.

Estijos teismas prokuratūros prašymu leido sulaikyti valstybės išdavimu įtariamą buvusį aukšto rango pareigūną Hermaną Simmi. Buvęs Policijos departamento generalinis direktorius ir Gynybos ministerijos Saugumo skyriaus vadovas H.Simmi daugelį metų turėjo teisę susipažinti su pačia slapčiausia informacija ir, nepatvirtintais duomenimis, šnipinėjo Rusijos naudai. Prokuratūra įtaria jį neteisėtai rinkus slaptą informaciją ir perdavinėjus ją užsienio valstybei.

Rugsėjo 22 d. TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius ir TS-LKD pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė surengė spaudos konferenciją energetinio saugumo ir krašto saugumo temomis. Pasak A. Kubiliaus, G. Kirkilo vadovaujama Vyriausybė savo imitacinę veiklą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo laiko pratęsimo sprendė kaip propagandinį reikalą, vaikydamasi pigaus populiarumo bei siekdama pridengti Vyriausybės neveiklumą.

Su Europos Sąjunga (ES) dėl Ignalinos jėgainės uždarymo terminų buvo susitarta remiantis tik politiniais motyvais, o ne ekonominiais skaičiavimais, teigia premjeras Gediminas Kirkilas. Jo teigimu, Lietuva vis dar neatsisako ketinimų pratęsti elektrinės darbą iki 2012 metų. „Nepavyko aptikti jokių skaičiavimų, kodėl vienais metais reikia uždaryti pirmą bloką, o po kelerių - ir antrą.

Šiandieninėje Europoje satelitinis Baltarusijos statusas Rusijos atžvilgiu jau yra tarsi politinė konstanta. Prieš keturiolika metų kaimyninės Lietuvai valstybės diktatoriumi tapęs buvęs kolūkio pirmininkas Aleksandras Lukašenka visuomet deklaravo savo ypatingą prielankumą Maskvai, kuris buvo nulemtas ir galimų nostalgiškų simpatijų buvusiai Sovietų Sąjungai, ir akivaizdžios Baltarusijos ekonomikos priklausomybės nuo Rusijos.

Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nutrauks visas derybas su Vakarais, jei Europos Sąjunga ir JAV pareikš, jog rugsėjo 28 dieną vyksiantys parlamento rinkimai yra nedemokratiški. Opozicijos politikai pareiškė neboikotuosiantys rinkimų, tačiau rengsiantys protesto akcijas iki pat balsavimo dienos ir jos metu.

Rusija, nusprendusi ženkliai padidinti gynybos karinėms reikmėms skiriamas išlaidas, pareiškė, jog nesiruošia kariauti su JAV, skelbia „Unian.net“. Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Jakovenko atmetė galimybę, kad Maskva gali stoti į atvirą karinę konfrontaciją su buvusiu Šaltojo karo priešininku. Jis taip pat pareiškė, kad ne NATO, o Europos Sąjunga turėtų veikti kaip Gruzijos saugumo garantas.

Šiandieninėje Europoje satelitinis Baltarusijos statusas Rusijos atžvilgiu jau yra tarsi politinė konstanta. Prieš keturiolika metų kaimyninės Lietuvai valstybės diktatoriumi tapęs buvęs kolūkio pirmininkas Aleksandras Lukašenka visuomet deklaravo savo ypatingą prielankumą Maskvai, kuris buvo nulemtas ir galimų nostalgiškų simpatijų buvusiai Sovietų Sąjungai, ir akivaizdžios Baltarusijos ekonomikos priklausomybės nuo Rusijos.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas šeštadienį sakė, jog jo šalis, nepaisant Vakarų požiūrio į įvykius Gruzijoje, vis tiek sieks narystės Pasaulio prekybos organizacijoje bei stiprins ekonominius santykius su Europos Sąjunga. „Nepaisant tam tikrų problemų, mes tikrai neatsisakėme minties prisijungti prie PPO ir esame pasirengę plėtoti ekonominį dialogą su ES“, - nacionaliniame investicijų forume Sočyje kalbėjo Rusijos premjeras.

Europos Sąjunga (ES) vis ryžtingiau gręžiasi į naujų technologijų taikymą kosmoso erdvėje. Svarbus žingsnis bendros kosmoso politikos link - globalaus Žemės stebėjimo programa „Kopernikus“, rašo „Lietuvos žinios“. Naujasis projektas buvo pristatytas šios savaitės pradžioje per Globalaus aplinkos ir saugumo stebėjimo (GMES) forumą, vykusį Prancūzijos mieste Lilyje.

Užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno nuomone, Europos Sąjunga turi stiprinti energetinį bendradarbiavimą su Vidurio Azijos ir Kaspijos jūros regiono valstybėmis. „Vidurio Azijos regiono potencialas nėra pakankamai išnaudojamas, siekiant energetikos išteklių tiekimo į ES diversifikavimo“, - sakė UR ministras ketvirtadienį Paryžiuje vykusiame pirmajame ES ir Vidurio Azijos valstybių forume apie naujus iššūkius saugumui.

Užsienio ir Lietuvos žiniasklaida netiksliai interpretavo Europos Komisijos (EK) vadovo Jose Manuelio Barosso (Žozė Manuelio Barozo) žodžius dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo galimybių, teigia vyriausybinės darbo grupės konsultacijoms su EK vadovas Aleksandras Abišala. Pats A.Abišala laikosi savosios EK vadovo žodžių interpretacijos: „J.M.Barosso pasakė labai aiškiai: sutarčių reikia laikytis, branduolinis saugumas pirmiausia. Viskas.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Briuselyje susitikęs su Europos Komisijos (EK) Pirmininku Jose Manueliu Barroso, aptarė, kokią paramą Europos Sąjunga skirs Lietuvai 2009-ųjų pabaigoje uždarius Ignalinos branduolinę jėgainę. EK pasiūlymus vietoje IAE veiklos pratęsimo suteikti Lietuvai daugybę kitų galimybių ir finansinę paramą G. Kirkilas komentavo taip: „mes ne prieš“. Savo ruožtu Europos Komisijos pirmininkas dar kartą patvirtino, kad diskusijų dėl IAE darbo pratęsimo nebus.

Danijos Aukščiausiasis teismas ketvirtadienį nuteisė 6 žmones, kurie pardavinėjo marškinėlius tam, kad paremtų teroristinėmis laikomas Kolumbijos bei Palestinos grupuotes, skelbia „EU Observer“. 5 kaltinamieji susilaukė įkalinimo nuo 60 dienų iki 6 mėnesių, o paskutiniajam kaltinamajam skirta 60 dienų kalėjimo, nes jis savo kompanijos serveryje leido laikyti marškinėlius reklamuojančią internetinę svetainę.