europos komisija

Šalies ūkininkai šiais metais galės auginti derlių ekologiškai svarbiose vietovėse ir neprarasti žalinimo išmokų. Taip nusprendė Europos Komisija (EK), atsižvelgusi į maisto krizę, kylančią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir pritaikiusi išimtį. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė dėl to keisianti deklaravimo taisykles. Tai planuojama padaryti iki pasėlių deklaravimo pradžios – balandžio 19 dienos. „Svarbu tai, jog pūdymas tebėra ariama žemė ir gali būti iškart naudojama žemės ūkio gamybai.

Šalies ūkininkai šiais metais galės auginti derlių pūdyme, naudojamame ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) įskaitai, ir neprarasti žalinimo išmokų. Tokį sprendimą priėmė Europos Komisija (EK), atsižvelgusi į maisto krizę, kylančią dėl Putino invazijos į Ukrainą, ir pritaikiusi išimtį. Žemės ūkio ministerija atitinkamai keičia deklaravimo taisyklių punktus.

Rusijos karinės pajėgos smogė pietų Ukrainos Mykolajivo miesto gynėjams. Dramatiškai su gausiomis Rusijos pajėgomis besikaunančius Ukrainos karius raketos užklupo miegančius. Pranešama, kad per išpuolį galėjo žūti 40 – 100 karių, tikslus skaičius dar nustatinėjamas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su naujai paskirtu Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu Mariumi Vaščega aptarė galimą tolesnę pagalbą Ukrainai. „ES padarė daug, kad padėtų Ukrainai kovoti už savo laisvę ir demokratines vertybes. Tačiau to nepakanka“, – Prezidentūros pranešime sakė G. Nausėda.

Dėl augančios infliacijos brangsta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba, sako susisiekimo viceministrė. Pasak Loretos Maskaliovienės, Lietuva jo statybai Europos Komisijos (EK) papildomai prašo beveik 700 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad ateityje lėšų reikės dar daugiau.  „Infliacija neaplenkė ir „Rail Baltica“. Turime du svarbiausius šiai dienai finansavimo iššūkius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė trečiadienį aptaręs humanitarinių koridorių ir kitus klausimus su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen. V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jie pokalbio telefonu metu sutarė dėl „poreikio užtikrinti efektyvius humanitarinius koridorius civiliams“. Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad jis dar kartą iškėlė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimą ir išreiškė padėką dėl dar vieno Rusijai skirto sankcijų paketo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali sustiprinti savo karines ambicijas ir mesti iššūkį NATO Baltijos jūros šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, jei nebus sustabdytas Ukrainoje, interviu POLITICO perspėjo Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis.

Europos Komisija kitą savaitę pateiks siūlymus, kaip mažinti bendrijos priklausomybę nuo Rusijos dujų, sako naujasis komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. „Dabartinės situacijos akivaizdoje Europos Komisija jau dabar ruošia priemones, kurios mažintų Europos priklausomybę nuo dujų, ateinančių iš Rusijos. Jau kitą savaitę nusimato priemonių rinkinys, kuris bus pateiktas“, – BNS sakė šią savaitę naujas pareigas pradėjęs eiti M. Vaščega.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį apkaltino Rusiją „geopolitiniu terorizmu“ dėl jos invazijos į Ukrainą ir įspėjo, kad ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos ateitis yra „pakibusi ant plauko“. Griežtas kalbų Europos Parlamente tonas žymi ES virsmą iš gremėzdiško kalbų klubo į greit veikiančią įtakingą grupę.

Europos Komisijos (EK) atstovybei Lietuvoje antradienį vadovauti pradeda Marius Vaščega. Jis bus oficialus Europos Komisijos atstovas Lietuvoje, politiškai pavaldus EK pirmininkei Ursulai von der Leyen. Nuo 2019 metų iki šiol M. Vaščega buvo EK nario Virginijaus Sinkevičiaus, atsakingo už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, komandos vadovas, prieš tai vadovavo jo pereinamojo laikotarpio komandai, padėjusiai pasirengti Europos Komisijos nario kadencijos pradžiai.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog Europos Sąjungos tikslas yra atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų. „Mėnesiais, jei ne metais, stebėjome, kaip Rusija naudojo energijos išteklius spausti ne tik Ukrainą, bet ir ES. Ir dabar tikrai esame pasiryžę atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų“, – EK vadovė kalbėjo trečiadienį Briuselyje per susitikimą su atvykusiu Norvegijos premjeru Jonu Gahru Store.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija bus atkirsta nuo tarptautinių finansų rinkų ir nebegalės importuoti iš Vakarų šalių svarbių prekių, jei užpuls Ukrainą. „Rusija iš esmės būtų atkirsta nuo tarptautinių finansų rinkų“, – vokiečių transliuotojui ARD sakė U. von der Leyen.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos energetinis saugumas likusią šio žiemos sezono dalį būtų užtikrintas, net jeigu visiškai nutrūktų energijos išteklių tiekimas iš Rusijos. „Net jeigu visiškai nutrūktų energijos išteklių tiekimas iš Rusijos, esame tiksi, kad šią žiemą energijos tiekimą užtikrinsime“, – kalbėdama Miuncheno saugumo konferencijoje sakė ji.

Sankcijos, kurių Europos Sąjunga imtųsi Rusijos atžvilgiu, jei ši įsiveržtų į Ukrainą, būtų nukreiptos į finansų ir energetikos sektorius, penktadienį perspėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Ji dar kartą patvirtino faktą, kad svarstomos visos galimybės ir kad sankcijos būtų taikomos finansų ir energetikos sektoriams, taip pat aukštųjų technologijų produktų eksportui“, – sakoma Europos Komisijos pranešime, kuriame cituojama U. von der Leyen.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį Senegalo sostinėje Dakare vykusios spaudos konferencijos metu pristatė daugiau nei 150 mlrd. eurų (171 mlrd. JAV dolerių) investicijų Afrikoje planą. Tai yra pirmasis Europos Sąjungos investicijų schemos „Global Gateway“, kuria siekiama iki 2027 metų sutelkti iki 300 mlrd. eurų (340 mlrd. JAV dolerių) investicijų į viešąją ir privačią infrastruktūrą visame pasaulyje, regioninis planas.

Europos Komisijai (EK) baigus derinti Lietuvos pagalbos schemą nuo COVID-19 pandemijos ir Kinijos spaudimo nukentėjusiems Lietuvos verslams dėl lengvatinių paskolų, pastarieji jau gali kreiptis paramos.  Paskolų priemonę nuo ketvirtadienio pradeda administruoti valstybės finansų įstaiga „Invega“. Paskoloms planuojama skirti iki 200 mln. eurų – 100 mln. eurų apyvartinėms lėšoms ir 100 mln. eurų investiciniams projektams, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė papildomai pagalbai nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Numatoma iš dalies apmokėti apgyvendinimo įstaigų sąskaitas bei subsidijuoti atvykstamojo turizmo organizatorius. Dėl 4 mln. eurų paramos dar bus kreipiamasi į Europos Komisiją.  „Matome, jog turizmo sektorius iki šiol yra paveiktas COVID-19 pandemijos, paklausa iki šiol nėra atsistačiusi, tai yra ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.

Vilniuje atidarius Taivano verslo atstovybę, Kinijoje užsidegė visos pavojaus lemputės, nes atstovybės pavadinimas kinų komunistams signalizavo apie salos nepriklausomybės siekius. Pekinas tiesiog pasiuto bei pritaikė Lietuvai nedeklaruotas sankcijas, dėl kurių Europos Komisija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vilniuje susitikusi su Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson aptarė padėtį Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Europos Sąjungos veiksmus stiprinant išorės sienos apsaugą. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, Lietuvos premjerė padėkojo Y. Johansson ir visai Europos Komisijai už pagalbą Lietuvai bei operatyvius veiksmus reaguojant į migracijos suvaldymą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praleis Europos Parlamento sesiją Strasbūre ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kalbą po įtariamo kontakto su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, pirmadienį pranešė ES vadovė.  Prancūzijai pusmečiui perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai per pirmąją šių metų sesiją Europos Parlamento  būstinėje Strasbūre U. von der Leyen turėjo dalyvauti keliuose susitikimuose. „Mano vairuotojo testas dėl COVID-19 yra teigiamas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrais tarsis dėl Lietuvos kiaulininkystės problemų bei prekybos su Kinija. Pasak K. Navicko, situacija dėl kiaulienos tebėra sudėtinga, todėl būtina atidžiai stebėti padėtį rinkoje, o Europos Komisija (EK) turi būti pasiruošusi imtis paramos priemonių, jei situacija toliau blogėtų.

Europos Komisija paskelbė ketinanti priversti didžiausias pasaulio bendroves mokėti 150 mlrd. eurų daugiau metinių mokesčių po to, kai pateikė pasiūlymus, kurie sutvirtintų naują pasaulinį minimalų pelno mokesčio tarifą visame 27 šalių bloke, rašo politico.eu.

Europos Komisija priėmė taisykles, susijusias su ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu, kuriomis ES vidaus kelionių tikslais nustatomas privalomas 9 mėnesių (lygiai 270 dienų) skiepijimo pažymėjimų pripažinimo laikotarpis. Šiandien Europos Komisija priėmė taisykles, susijusias su ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu, kuriomis ES vidaus kelionių tikslais nustatomas privalomas 9 mėnesių (lygiai 270 dienų) skiepijimo pažymėjimų pripažinimo laikotarpis.

Vokietijos vyriausybė kritikuoja Europos Komisijos poziciją dėl branduolinės energijos pripažinimo „žaliąja“, tačiau palankiai vertina jos siūlymus tam tikromis sąlygomis tokiai priskirti gamtines dujas, skelbia Lenkijos radijas. Vokietijos leidinys „Die Welt“ rašo, kad Vokietijos vyriausybė kviečia kitas Europos Sąjungos nares pasekti Vokietijos pavyzdžiu ir nuo branduolinės energetikos pereiti prie gamtinių dujų energetikos.

Apie 30 tūkst. šalies ūkininkų gali tekti atkurti daugiametes pievas, suartas per pastaruosius dvejus metus. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją ir laukia jos sprendimo, ar atsiras tokia prievolė. Ar ūkininkai privalės atkurti pievas, paaiškės iki kitų metų vasario pabaigos, pranešė ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad šiuo metu Kinijos taikoma ekonominė agresija prieš Lietuvą nepadeda šalies investiciniam klimatui. Pasak Aušrinės Armonaitės, galimų tiesioginių nuostolių verslui Vyriausybė neplanuoja kompensuoti, tačiau žada lengvatines paskolas. Ministrė teigia, kad šiuo metu Lietuva su Europos Komisija derina finansinės pagalbos verslui paketus dėl paskolų apyvartinėms lėšoms bei naujų rinkų paieškoms.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu paskirtas Marius Vaščega. Darbą jis pradės 2022 metų vasario 1 dieną, trečiadienį pranešė atstovybė. M. Vaščega Vilniaus universitete yra baigęs teisės studijas, Europos teisės ir ekonomikos magistro bei tarptautinės politikos magistro laipsnius įgijo užsienio aukštosiose mokyklose. Įvairiose Europos Sąjungos institucijose jis dirba nuo 2004 metų: yra dirbęs Europos Parlamente, ES Taryboje, EK darbą pradėjo 2013 metais.

Europos Komisija pirmadienį leido naudoti JAV bendrovės „Novavax“ sukurtą vakciną nuo COVID-19, tapusią jau penktu Europos Sąjungoje oficialiai patvirtintu tokio pobūdžio preparatu. „Tokiu metu, kai sparčiai plinta omikron variantas ir kai mums reikia spartinti vakcinavimą bei stiprinamųjų dozių skirstymą, man ypač malonus, kad šiandien patvirtinta „Novavax“ vakcina“, – sakoma EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime.

Lietuva – nedidelė šalis, tačiau mūsų konfliktai su Kinija ir Baltarusija pastaruoju metu yra dėmesio centre. Kinija ne tik paslapčia mums taiko ekonomines sankcijas, kurios vis auga, bet  ir nori padaryti mūsų šalį tarsi raupsuota kitų šalių akyse.

ES narės per pirmuosius tris 2022 metų mėnesius gaus dar 20 mln. „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos dozių, skirtų kovoti su greitai plintančiu koronaviruso omikron variantu, sekmadienį pranešė Europos Komisija (EK). Pranešimas paskelbtas Europai ruošiantis naujai COVID-19 bangai, susijusiai su smarkiai mutavusiu ir lengvai perduodamu omikron variantu, kurio plitimą, kaip manoma, paskatins tai, kad per šventes žmonės susiburs kartu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga sugriežtintų sankcijas Rusijai, įskaitant ekonomines ir finansines, jeigu Maskva negerbtų suverenių valstybių teisių.

Diskusijos apie privalomą vakcinaciją vyksta jau ir Europos Sąjungos lygmenyje. Šalims vienai po kitos priimant griežtesnes priemones nepasiskiepijusiems arba įvedant privalomą vakcinaciją, parlamentarai dėl privalomo skiepijimo Lietuvoje nesutaria. Vienų nuomone, kryptingai artėjame link privalomų skiepų, o kiti tokios priemonės įvedimo neįsivaizduoja.

Europos Komisija ragina Lenkijos vyriausybę leisti žurnalistams dirbti prie sienos su Baltarusija, kur dėl migrantų krizės yra įvesta nepaprastoji padėtis, pirmadienį nurodė Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos atstovas Adalbertas Jahnzas. „Toliau pabrėžiame, kad šiuo kontekstu svarbu skaidrumas. Tai – svarbu.

Kai Europos Komisija parengė gaires komunikacijai ir paskatino vengti prielaidos, esą visi yra krikščionys bei, vietoje Kalėdų laikotarpio, rekomendavo vartoti terminą „šventinis laikotarpis“, kilo baisus nepasitenkinimas, todėl politiškai korektiškus patarimus nuspręsta tobulinti. Bet tarp jų yra ir kitokių įdomių rekomendacijų: vienos lietuviams būtų sunkiai suprantamos, bet kitos – galėtų būti net labai naudingos.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį nubaudė keturis bankus – „Barclays“, RBS, HSBC ir „Credit Suisse“ – iš viso 344 mln. eurų bauda, nustačiusi, kad bankai sudarė kartelinį susitarimą dėl užsienio valiutų rinkos („Forex“). Taip pat buvo nustatyta, kad susitarime dalyvavo ir banko UBS prekiautojai, tačiau Europos Komisija sutiko sumažinti Šveicarijos bankui skirtą baudą iki nulio, kai šis savanoriškai pasisiūlė bendradarbiauti su reguliuotoja.

Europos Komisijos siūlymas su Baltarusija besiribojančioms Europos Sąjungos narėms pratęsti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laiką yra nebloga iniciatyva, tačiau nepakankama, teigia prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. „Turime pajudėjimą, pradėta tikrai galvoti, kaip galima padėti Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai, susiduriančioms su šita situacija.

Europos Komisijos paviešintos jautrios kalbos rekomendacijos valdininkams nustebino daugelį – sveikinant su didžiosiomis metų šventėmis biurokratai siūlo vengti žodžio Kalėdos. Visa tai vardan tolerancijos kitoms religijoms. Lietuvos gyventojai gūžčioja pečiais, nesuprasdami kam to reikia, bet tolerantiško jaunimo atstovas aiškina, kad tarp mūsų gyvena įvairių žmonių ir atsižvelgdami į juos, rodysime pagarbą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Europos Komisijos (EK) siūlymas dėl kai kurių prieglobsčio prašytojams taikomų taisyklių laikino sustabdymo rodo, jog Lietuvos pastangos keisti Bendrijos migracijos politiką duoda vaisių. „Mūsų pastangos pakeisti Europos Sąjungos migracijos politiką duoda pirmuosius vaisius – EK įsiklausė į mūsų argumentus ir pasiūlė lankstesnes prieglobsčio suteikimo procedūras“, – BNS trečiadienį atsiųstame komentare teigė A. Bilotaitė.

Europos Komisija buvo priversta staigiai atšaukti savo vos antradienį išleistas vidinės komunikacijos gaires, kai buvo apkaltinta „pavogusi Kalėdas“ ir „pradėjusi sveiko proto puolimą“, rašoma „Politico“. Trisdešimties puslapių gidas numatė, kaip reiktų ES valdininkų koridoriuose bendrauti lyčiai neutralia, LGBTQ+ draugiška kalba. Pačią neutralesnio bendravimo idėją dar spalio mėnesio pabaigoje pristatė Europos Komisijos komisare lygybės klausimais Helena Dalli.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, kad pasaulis „lenktyniauja su laiku“, siekdamas suprasti naująjį koronaviruso omikron variantą ir, jei reikia, pakoreguoti vakcinas. „Suprantame, kad dabar lenktyniaujame su laiku“, – vizito Rygoje metu pareiškė U. von der Leyen, ragindama visuomenę imtis atsargumo priemonių, kad mokslininkai turėtų laiko suprasti naująją atmainą.

Baltarusijai inicijavus beprecedentį migrantų antplūdį, o Rusijai telkiant karines pajėgas prie rytinių Ukrainos sienų į Lietuvą sekmadienį atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jie su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte aptarė saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.

Europos Komisija planuoja panaudoti iki 3,5 mln. eurų, kad padėtų sugrąžinti nelegalius migrantus, atsidūrusius prie Baltarusijos sienos su Lenkija, į jų kilmės šalis, antradienį pranešė EK vadovė Ursula von der Leyen. „Dar daug migrantų lieka užblokuoti. Mes ir toliau dirbsime su JT agentūromis, kad palengvintume jų sugrąžinimo namo procesą. Savanoriškam Baltarusijoje esančių migrantų sugrįžimui paremti panaudosime iki 3,5 mln. eurų“, – kalbėjo ji Europos Parlamente.

Lietuva kiaulių augintojams galės papildomai skirti 2,2 mln. eurų – Europos Komisija leido pratęsti laikinosios valstybės pagalbos teikimą šiam bei kitiems nuo COVID-19 nukentėjusiems sektoriams iki kitų metų vidurio, pranešė Žemės ūkio ministerija. Kiaulių augintojai už kiekvieną nuo liepos iki lapkričio pabaigos paskerstą kiaulę galės gauti po 30 eurų kompensaciją, bet ne daugiau kaip 290 tūkst. eurų vienam kiaulių augintojui nuo COVID-19 protrūkio pradžios.

Europos Komisija (EK) leido vartoti Azijos skėrius, kurie Europos Sąjungos maisto rinkoje bus parduodami šaldyti, džiovinti ar malti. Azijos skėriai pateko į užkandžių ir maisto produktų sudedamųjų dalių kategoriją. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Europos maisto produktų saugos agentūros (EFSA) ekspertiniu vertinimu, teigiama EK pranešime.

Lietuvos ekonomika, skatinama ženkliai išaugusio eksporto, stiprios vidaus paklausos ir didėjančių investicijų, šiemet turėtų augti 5 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Šiemet liepą EK 2021-aisiais prognozavo 3,8 proc. šalies BVP augimą. Pasak Komisijos, 2022 metais Lietuvos BVP augimas turėtų siekti 3,6 proc. (liepos prognozė – 3,9 proc.), o 2023 metais šalies ekonomikos plėtra turėtų sulėtėti iki 3,4 procento.

Europos Komisija (EK) tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją, trečiadienį rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“. Šios trys šalys yra paskelbusios nepaprastąją padėtį dėl Baltarusijos taktikos siųsti į pasienį atvykėlius iš Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos. Jų veiksmai sukėlė įtampą Europoje ir paskatino raginimus griežtinti sankcijas Minsko režimui.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienio vakarą po pokalbio su Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos premjerais patvirtino, kad sieks sankcijų Baltarusijai išplėtimo. „Aš sieksiu pritarimo sankcijų Baltarusijai išplėtimui, galimų sankcijų trečiųjų šalių avialinijoms“, – pirmadienį „Twitter“ žinutėje paskelbė U. von der Leyen.

Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė apie situaciją Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos pasienyje ir apie Baltarusijos vykdomą ataką prieš ES telefonu kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke U. von der Leyen. Pokalbio metu Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė pažymėjo, kad Lukašenkos režimas ir jėgos struktūros tikslingai „išvalė“ Minską nuo į Baltarusijos sostinę atskridusių potencialių nelegalių migrantų ir nukreipė juos į ES ir Baltarusijos pasienį prie Lenkijos.