euro zona

Europos lyderiams dėl bankų sąjungos reikia veikti ryžtingai, norint užbaigti regiono krizę. Taip interviu CNBC antradienį sakė investicinės kompanijos BNY Mellon vyriausiasis ekonomistas Richardas Hoey. „Viena iš priežasčių, kodėl Europa yra silpna – lėtas problemos supratimas, kad reikia rekapitalizuoti bankus“, - sakė jis. Šie pareiškimai nuskambėjo po antradienį Biruselyje vyskusio ES finansų ministrų susitikimo, kurio metu darbotvarkėje svarbią vietą užėmė bendra regiono bankų sąjunga.

Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad Lietuvoje gali pasikartoti Estijos ir kitų euro zonos šalių nekilnojamojo turto rinkos pavyzdys, kai kainos augti pradėjo likus metams iki euro įvedimo. Tris mėnesius augusios kainos Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje dar nepasiekė aukščiausio taško. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „011“ eksperto Ernesto Adomaičio, dabartinių euro zonos šalių pavyzdžiai rodo, kad artėjant euro įsivedimo datai, būstų kainos išauga dar labiau.

Geluonį iš euro zonos krizės pavyko ištraukti Europos centrinio banko (ECB) dėka, tačiau vis dar nenutyla diskusijos, ką veikia nacionalinės vyriausybės su joms suteiktu šansu. Pavyzdžiui, Italija – gimtoji ECB vadovo Mario Draghi šalis – po neaiškių rinkimų suformavo gremėzdišką vyriausybę. Šalies skola yra lygi jos BVP, taigi būtent į ją žvelgiamą kaip tą, kuriai labiausiai reikia agresyvių struktūrinių reformų, rašoma CNBC.

Diskusijos tarp griežto taupymo ir ekonomikos skatinimo šalininkų atgijo po svarbiausio eurobiurokrato užuominų apie būtinybę keisti požiūrį į valstybių skolų krizę. Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso pareiškė: „Taupymo priemonės – savaime suprantamos, tačiau jų taikymas pasiekė maksimalią ribą ir trumpuoju laikotarpiu derėtų sutelkti dėmesį į ekonomikos augimą.

Šiandien euro zona paskelbė mažmeninės prekybos statistiką. Kaip ir prognozavo analitikai, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje ir toliau mažėjo – per metus prekyba susitraukė 2,4 proc. Euro zonoje kritusios mažmeninės prekybos apimtys patvirtina nuogąstavimus, kad šiemet euro zonos BVP ir toliau kris, o nedarbo lygis išliks rekordinėse aukštumose. Dėl šių priežasčių dar praėjusią savaitę Europos centrinis bankas nurėžė bazinę palūkanų normą.

DNB banko vyriausioji ekonomistės Baltijos šalims Jekaterina Rojaka žurnalistams pasakojo, kad smagu stebėti, jog Lietuva ir Baltijos šalys demonstruoja spartesnį augimą nei ES vidurkis. Ekonomistė pastebėjo, kad šių metų gale nedarbo vidurkis šalyje jau bus mažesnis už ES vidurkį. Priduriama, kad iš dalies tai lems augantis nedarbas Pietų Europoje, kur bedarbių daugiau nei 20 proc.

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms. Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Sunku tikėti tuo, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį nesumažins bazinės palūkanų normos. Nuo paskutiniojo ECB valdybos narių susitikimo balandžio pradžioje euro zonos nedarbo lygis kilo, o infliacija sumažėjo daugiausiai per trejus metus – 1,2 procento. Tai yra aiškiai žemiau nei ECB užsibrėžtas 2 proc. tikslas, rašoma „The Financial Times“. Visgi ECB neturi iliuzijų, kad palūkanų normos sumažinimas paskatins gerus pokyčius.

Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi, kurio partija veikiausiai dalyvaus valdančiojoje koalicijoje, kurios kontūrai turėtų išryškėti penktadienį, pareiškė, kad naujoji vyriausybė turėtų "priešintis" Europai dėl griežto taupymo vajaus ir nustatytos 3 proc. biudžeto deficito ribos. "Galėtume pagalvoti apie priešinimąsi Europai, paaiškinant, kad 3 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbas Ispanijoje pasiekė naujas aukštumas. 27,2 proc., arba daugiau nei 6 mln., darbingų šalies gyventojų neturi darbo, praneša BBC. Ispanus guodžia tik tai, kad pastaruoju metu nedarbo lygio augimas kiek sulėtėjo. Krizė Ispanijoje tęsiasi penktus metus, kol kas taupymo priemonės nedavė trokštamo rezultato  todėl gyventojai planuoja Madride surengti dar vieną masinę demonstraciją nukreiptą prieš vyriausybės išlaidų mažinimą.

 Finansų ministerijos duomenimis, 2012 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,2 proc. BVP. Tai truputį viršija Mastrichto sutartimi nustatytą eurui įvesti ne didesnio kaip 3 proc. BVP fiskalinio deficito reikalavimą, tačiau nepamirškime, kad 2009 m. šis rodiklis sudarė 9,4 proc., 2010 m. – 7,2 proc., o 2011 m. – 5,5 proc. BVP. Prognozuojama, kad šiais metais šalies valdžios sektoriaus deficitas sudarys 2,5 proc. BVP ir jau įsispraus į Prokrusto lovą.

Akcijų rinkos abiejose Atlanto pusėse ramiai sureagavo į tarptautinių kreditorių sprendimą suteikti Kiprui 10 mlrd. eurų paramą ir pareikalauti nacionalizuoti dalį indėlių. 

Vis dėlto naujausioje banko „Citi“ prognozėje teigiama, kad ilgainiui Kipras ir Graikija paliks vieningosios valiutos sąjungą, nes abi šalys bus priverstos restruktūrizuoti savo skolas.

Skandinavijos finansų grupių SEB ir "Swedbank" vadovai palaiko Lietuvos siekį įstoti į euro zoną, sako šalies premjeras Algirdas Butkevičius. "Tiek vieno, tiek kito banko vadovai pritaria tokiam keliui, nes jie mano, kad Lietuva jau kito pasirinkimo praktiškai neturi - dėl keleto priežasčių. Pirmiausia tai, kad litas susietas su euru, tai de facto litas jau kaip euras. Kitas dalykas - paskolų portfelis Lietuvoje 70 proc.

Euro zonos stabilumui svarbi Italija ir toliau skendi politinėje krizėje. Šaliai spręsti ekonomines problemas trukdo jau pusantro mėnesio niekaip nesuformuojamas ministrų kabinetas. Italijos ekonomika – šiuo metu antra labiausiai prasiskolinusi visoje Europoje, ją lenkia tik Graikija. 2012 metais valstybės skola siekė 127 proc. BVP. Biudžeto planą atnaujinęs laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Mario Monti paskelbė, kad valstybės skola 2013-aisiais išaugs iki 130,4 proc. BVP.

Euro zonos ekonomikai kenčiant recesiją, augimo čempionėmis tampa Rytų Europos šalys. Europos sąjungos (ES) ekonominis augimas šiemet vargiai sieks 0,1 proc., o euro zona ir toliau murdysis 0,3 proc. recesijoje, prognozuoja „Eurostat“. Tuo tarpu, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) skaičiavimais, 2013 metais 29 Rytų Europos ir Centrinės Azijos valstybėse ūkis vidutiniškai augs 3,1 proc., nors dar pernai tų pačių valstybių ekonomikos kilo tik 2,7 proc.

Lietuvos finansų įstaigoms didžiausią susirūpinimą kelia išoriniai rizikos šaltiniai: Europos Sąjungos valstybių skolų problemų paaštrėjimas, taip pat galimas Lietuvos eksporto kritimas, jeigu staiga sulėtėtų pasaulio ekonomikos augimas, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Vis dėlto rizikų pasireiškimo tikimybė ir poveikis finansų sistemai vertinami nuosaikiau nei anksčiau – rodo naujausios apklausos rezultatai.

Sumažėjus euro zonos iširimo pavojui, prognozuojama, kad regiono ekonomika pradės plėstis nuo 2013 m. vidurio. Nepaisant to, BVP augimo rodiklis 2013-aisiais vis dar bus neigiamas – 0,5 proc., o 2014-aisiais didės 1,1 procento. Vienas svarbiausių regiono ūkio plėtrą stabdančių iššūkių ir toliau išliks rekordiškai didelis nedarbo lygis, teigiama „Ernst & Young“ pavasario euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

Ispanai 500 eurų banknotą praminė binladenu, nes visi apie tokį yra girdėję, tačiau niekas savo akimis nematė. „Bank of America“ analitiko Athanasios Vamvakidi teigimu Europos centrinis bankas (ECB) turėtų išimti iš apyvartos šiuos banknotus, kurie yra didžiausios vertės kupiūros tarp svarbiausių dešimties pasaulio valiutų, rašo „The Wall Street Journal“. Anot jo, šis sprendimas susilpnintų eurą ir suteiktų postūmį euro zonos ekonomikai.

 Vasarį Ispanijos pramonės gamybos apimtys palyginti su tuo pačiu 2012 metų mėnesiu susitraukė 6,5 procento. Sausį pramonės gamybos apimčių nuosmukis siekė 4,9 proc, rašo BBC. Pramonės sektoriaus nuosmukis Ispanijoje prasidėjo 2011 metų rugpjūtį. Ketvirtoje pagal dydį euro zonos valstybėje recesija tęsiasi nuo 2011 metų antro pusmečio. Nedarbo lygis išaugo iki 26 proc.

 430 mln. litų – pusę šios sumos sutaupytų verslas, o kita dalis atitektų valstybei. Anot N. Mačiulio, dėl valiutos keitimo išlaidų sumažėjimo, būtų galima sulaukti mažesnės skolinimosi kainos bei mažesnių išlaidų skolos aptarnavimui. Dar daugiau, „Swedbank“ analitiko teigimu, didžiausia euro nauda Lietuvai – išaugęs tiesioginių užsienio investicijų srautas, kurio iš anksto apskaičiuoti neįmanoma.

Būti ar nebūti euro zonoje – didelio skirtumo nėra. Svarbiausia – kaip vykdoma vidaus ekonomikos politika, teigė specialistai diskusijoje „Nordic and Baltic states in post-crisis economy“, kuri ketvirtadienį vyko Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė prisiminė, kad krizės įkarštyje niekas netikėjo Lietuvos pasirinktu ekonomikos gelbėjimo keliu.

 Nepaisant pastarųjų reformų, Slovėnija žengia link sunkios bankų krizės ir gilios recesijos, rodo naujausia šalyje atlikta Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) apklausa. Slovėnija sunkiai nukentėjo nuo sprogusio ekonomikos augimo burbulo, prie to papildomai prisidėjo laiku neatliktos reformos ir euro zonos skolų krizė, pastebima OECD ataskaitoje.

Europa sulaukė entuziazmo iš finansų rinkų. Panašu, kad spekuliacijos Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tema kuriam laikui pasitraukė į šešėlį. Investuotojai patikėjo Europos lyderių ryžtu imtis visų būtinų priemonių, kurių prireiks siekiant išsaugoti monetarinę sąjungą. Vis dėlto, kartu maža vilties, kad Europa pakiltų tarsi feniksas iš pelenų ir pasiektų ekonominio augimo tempą, kuriuo po krizės džiaugiasi besivystančios ekonomikos.

Kiprui pasišalinus iš pirmųjų spaudos antračių atsirado naujas taikinys – Slovėnija. Naujų euro zonos aukų paieška tapo savotišku azartiniu žaidimu. Kas kitas? Šį klausimą uždavinėjo politikai, ekonomistai ir žiniasklaidos atstovai. Netrukus buvos sudaryta visa kandidatų rikiuotė. Į sąrašą pateko ir Slovėnija. Slovėnijos bankininkai, politikai ir verslo atstovai ėmė garsiai reikšti savo nepasitenkinimą dėl palyginimų su Kipru.

Penktadienį Portugalijos Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kuris gali sujaukti tarptautinių kreditorių planus stabilizuoti padėtį skolų kamuojamose valstybėse, praneša QZ. Anot teismo, įstatymai, kuriais siekiama sumažinti valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, valstybines pensijas, nedarbo bei neįgalumo pašalpas prieštarauja Konstitucijai.

Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai. Kipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmokestini indėliai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antroje antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikinimas.

 Pernai Estijos nacionalinė skola išaugo kone dvigubai. Iš dalies tokio reiškinio kaltininkas – Europos finansinio stabilumo mechanizmas (EFSM), kuris yra skirtas gelbėti euro zonos nares, patiriančias finansinių sunkumų, praneša AFP.

 2011 metais Estijos nacionalinė skola siekė 6,1 proc. BVP ir buvo viena mažiausių visoje Europoje. Pernai šis skaičius išaugo iki 10,1 proc. ir šiuo metu siekia maždaug 1,7 mlrd. eurų.

 Kipro finansų ministrui prakalbus apie kapitalo kontrolės priemones, kurios turėtų sustabdyti lėšų nutekėjimą iš šalies, islandai nejučiomis turėjo prisiminti penkerių metų senumo įvykius, kuomet žlugus vietos bankams vyriausybei teko griebtis panašių priemonių.

Valdžia pasakė – euras Lietuvoje bus 2015 metais. Sudarė darbo grupes, atnaujino dar 2005 metais patvirtintą Nacionalinį euro įvedimo planą. Politinis sprendimas priimtas. Kadangi euras yra daugiau politinis nei ekonominis darinys, labai tikėtina, kad šįkart valdžiai pavyks įgyvendinti savo siekius. Nuspręsta nerengti referendumo, žmonių nuomonės nenorima atsiklausti. Argumentuojama, kad žmonės už eurą pasisakė referendume dėl stojimo į euro zoną.

Kipro gelbėjimas, pasibaigęs bankų restruktūrizavimu ir jų skolintojų nuostoliais, sukėlė įvairaus pobūdžio neracionalias baimes ir lūkesčius dėl euro zonos ateities. Vieni ekonomistai baiminasi, kad iš butelio buvo išleistas džinas, sukūręs precedentą indėlių nuvertėjimui ir kitose euro zonos šalyse. Kitiems ekonomistams šie įvykiai – tai signalas, kad euro zona nebus savitarpio pagalbos klubas, ir ateityje pervedimai tarp valstybių mažės. Ir pirmieji, ir antrieji klysta.

 Sekmadienio naktį sukurptas sandoris tarp Kipro ir tarptautinių kreditorių sukėlė pagrįstą gyventojų pasipiktinimą. Šalies gelbėjimo planas kardinaliai skiriasi nuo kitų euro zonos narių, kurios per pastaruosius kelis metus buvo atsidūrusios ties bankroto riba, gelbėjimo projektų. Netradicinį sprendimą lėmė išskirtinė Kipro ir jo bankų sistemos padėtis bei faktas, kad Kipras palūžo pernelyg vėlai.

Kuomet Kipro parlamentas atšaukė TVF ir ES 10 mlrd. eurų gelbėjimo planą Kiprui, dėl kurio šalies bankų indėlininkai būtų turėję paaukoti 5,8 mlrd. eurų, finansinė krizė įžengė į naują etapą. Jei Nikosija nesugalvos alternatyvaus būdo paskirstyti lėšas arba ES ir TVF nesušvelnins gelbėjimo sąlygų, šalies bankų sistema negaus pigių paskolų iš centrinio banko, kuris mėnesius leido bankams gyvuoti. Be šio finansavimo Kipro laukia bankų griūties ir pasitraukimo iš euro zonos perspektyva.

JAV, Japonijos ir Australijos obligacijos pasistūmėjo į viršų, kai Kipro indėlininkams buvo pritaikyta rinkliava, kuri grasina pagilinti regiono skolos krizę. Iki šiol Kipras buvo laikomas saugiu prieglobsčiu pinigams. Kipro 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito žemiausiai per tris savaites, kai euro zonos finansų ministrai apmokestino Kipro bankų indėlius mainais už 10 mlrd.

Euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) penktadienį Briuselyje susitarė dėl 10 mlrd. eurų finansinės paramos Kiprui, kuris mainais turės taikyti „skausmingas“ priemones indėlininkams, skelbia „bloomberg.com“. Pagal naująją iniciatyvą Kipro indėlininkai, kurių banko sąskaita siekia iki 100 tūkst. eurų, turės sumokėti vienkartinį 6,75 proc. mokestį, o kurių sąskaita yra didesnė - 9,9 proc. mokestį. Tai padės surinkti 5,8 mlrd. eurų. Kipro ekonomika tesiekia 0,2 proc.

Vokietija ir Europos centrinis bankas (ECB) sugebėjo įtikinti rinkas, kad euro zona, bent kol kas, išgyvens. Vienos euro zonos narės kapanojasi krizės duobėje, tuo tarpu kiti pademonstravo esančios pajėgios susidoroti su sunkumais, rašo „The Guardian“. Ispanijoje darbo jėgos kaštai sumažėjo, o eksportas pasiekė trijų dešimtmečių aukštumas. Tuo pat metu jaunimo nedarbo lygis išaugo iki 50 proc., o būsto kainos smuko 30-40 proc. Nepaisant to žmonių gyvenimas tęsiasi.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, užimtumas euro zonoje ir ES sumažėjo atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc. Lietuvoje užimtumas šiuo lyginamuoju laikotarpiu smuko 2,0 proc. Trečiąjį šių metų ketvirtį užimtumas euro zonoje sumažėjo 0,1 proc., o ES buvo stabilus. Ketvirtąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, užimtumas euro zonoje sumažėjo 0,8 proc., o ES - 0,4 proc.

„Poltizinė rizika, kelianti grėsmę euro zonai sumenko, ir jeigu valstybės narės toliau vykdys atsakingą politiką euro krizė iš esmės galėtų baigtis dar šiemet“, - sako „Berenberg“ banko vyriausias ekonomistas Holgeris Schmiedingas. Anot ekonomisto, euro žlugimo rizika šiuo metu yra itin maža, rašo CNBC. Prieš metus, kuomet vyko rinkimai Graikijoje, euro zonos subyrėjimo grėsmė buvo pasiekusi savo piką.

Antradienį Vokietijos centrinis bankas pareiškė, kad euro zonos krizė dar nesibaigė, Prancūzijos reformos stringa, o Vokietijos "Bundesbank" atidėjo milijardus naujų finansinių atsargų dėl rizikingų Europos centrinio banko (ECB) veiksmų, praneša "Reuters". Pristatydamas 2012 m. rezultatus, kuriuose matyti labai padidėję banko atidėjimai rizikai padengti, Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas ragino šalių vyriausybes grumtis su finansinių reformų problemų šaknimis.

Referendumo dėl euro įvedimo Lietuvoje nebus, o minimali alga artimiausiu metu taip pat nebus didinama, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Antradienį lankydamasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje ir paklaustas ekspremjero Andriaus Kubiliaus, ką jis mano apie koalicijos partnerio Rolando Pakso pasiūlymą, kad dėl euro turi spręsti Lietuva, A. Butkevičius sakė, kad referendumo tikrai nebus. Pasak jo, toks įsipareigojimas buvo numatytas stojant į Europos Sąjungą.

Nepaisant to, kad Graikija pavyko nuraminti ekonominę ir politinę krizę, šalis išlieka didžiausiu pavojumi euro zonai ir jai gali tekti palikti vieningos valiutos sąjungą. Tai Vokietijos dienraščiui „Die Welt am Sonntag“ sakė konservatyvus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sąjungininkas. Aleksanderis Dobrindtas, Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius, jau ilgą laiką kartoja, kad Graikijai būtų geriau išstojus iš euro zonos.

Nepaisant euro zonos krizės, Lietuva reiškia norą pereiti prie euro 2015 metais. Duodama interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) šalies prezidentė aiškina, kodėl ji vis dar tiki, kad euras yra geras pasirinkimas, ir kur suklydo pietinės Europos Sąjungos (ES) valstybės. DW paklausus, kodėl nepaisant ekonominių problemų Lietuva vis dar siekia prisijungti prie euro zonos, mūsų šalies vadovė teigė, kad ekonominė krizė nėra euro krizė.

Galima atsargiai sakyti, kad finansų krizė baigėsi, o praėjusieji metai buvo itin sėkmingi Baltijos šalių akcijų rinkomis, mano „Swedbank“ analitikai. Tiesa, jie pastebi, kad tendencijos obligacijų rinkoje gali neigiamai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą. „Labai atsargiai sakau, kad finansų krizė baigėsi. Įžengėme į kokybišką laikotarpį. Ateinančios geros naujienos išjudins akcijų rinkas. Įmonės ir jų pelnai augs.

Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas džiūgauja patvirtinęs euro įvedimo planą, o tautininkai reikalauja dėl lito atsisakymo surengti referendumą. Praėjusią savaitę kai kurie valdantieji politikai džiūgavo, kad Vyriausybė patvirtino euro įvedimo planą, tačiau aiškėja, kad jokio plano kol kas nėra. Eurą šalis planuoja įsivesti 2015 m., bet šis tikslas, pasak oponentų, gali būti ir nepasiektas, jei gyventojams bus per menkai išaiškinta euro įsivedimo nauda.

Pirmadienį Latvija oficialiai pasiprašė nuo kitų metų prisijungti prie euro zonos. Toks šios Baltijos šalies žingsnis rodo, kad, nepaisant blankios bendros valiutos sąjungos ateities, pasitikėjimas euru Rytų Europoje vis dar išlieka. Pirmadienį Latvijos ministrų kabinetas oficialiai paprašė Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko (ECB) įvertinti šalies pasirengimą prisijungti prie euro zonos.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“,, Įstojus į euro zoną, Lietuvai į Europos stabilizacijos fondą reiktų iškart įnešti 800 mln. Tai prilygsta naujam suskystintųjų dujų terminalui. Maža to, įsipareigotume vėliau įnešti dar 5 mlrd. Ar šiuo metu Lietuva tai gali? Tokį klausimą ekonomistas Valdemaras Katkus antradienį iškėlė LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“. Anot ekonomisto, šiuo metu euro zona visiškai kitokia nei buvo 2007 m., ir ji yra labai brangi.

Pirmadienį Airijos eksportuotojų asociacija (IEA) pareiškė, kad euro kilimas sumažins eksporto augimą Airijoje ir visoje euro zonoje, todėl Europos centrinis bankas (ECB) turėtų sumažinti palūkanų normą.

Didžiausia Islandijos informacinių technologijų (IT) bendrovė CCP yra būtent tai, ko šiai salai reikia norint išbristi iš ekonominės krizės. Ji yra globali, sparčiai auganti ir įdarbina šimtus darbuotojų, bet jos istorija taip pat atspindi nerimą dėl šalies ateities, rašo „Reuters“. CCP vadovui Hilmarui Peturssonui išgirtasis Islandijos ekonomikos atsigavimo modelis gal ir padėjo atitolinti 13 mlrd.

Euro zonos ekonomika nepradės vėl augti iki 2014 m., penktadienį pareiškė Europos Komisija ir atšaukė savo prognozę, kad recesija baigsis šiemet. Dėl lėto atsigavimo kaltinamas bankų kreditavimo stoka ir rekordinis nedarbas. Apie tai praneša "Reuters". Euro zonos šalių ekonomika, kurioje pagaminama beveik penktadalis pasaulio produkcijos, 2013 m. smuks 0,3 proc., vadinasi, euro zona antrojoje recesijoje išliks ilgiau, negu buvo numatyta iš pradžių.

Pasaulinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ekspertai teigia, kad Lietuva ir Latvija prisijungs prie euro zonos atitinkamai 2015 ir 2014 metais. Jie mano, kad euro įsivedimas atneš grynosios naudos šioms mažoms, atviroms, lanksčioms ir europietiškoms (jų valiutos jau pririštos prie euro) ekonomikoms, nepaisant galimų euro zonos sunkumų ateityje. Lietuvos vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą prie euro zonos prisijungti 2015 metais.