euro zona

Finansų rinkos po sekmadienį vykusių rinkimų Graikijoje lengviau atsikvepia. Graikijos parlamento rinkimuose partija „Naujoji demokratija“, remianti finansines pagalbos sutartis iš tarptautinių institucijų, surinko 29,5 proc. ir, užsitikrinusi 50 papildomų mandatų, tapo didžiausia partija šalies parlamente. Paaiškėjus rinkimų rezultatams, EUR/USD kursas iškart šoktelėjo aukštyn, nors rinkos dalyviai ir toliau akylai stebi, kaip bus formuojama Graikijos vyriausybė.

Pirmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Meksikoje pasaulio lyderiai paragino Europą imtis visų būtinų priemonių euro zonos skolų krizei įveikti, informuoja BBC. Jie išsakė rimtą susirūpinimą dėl „vienos didžiausių rizikų pasaulio ekonomikai“, pažymėjo vienas aukštas pareigūnas.

Nors Graikijos rinkimus laimėjo proeuropietiška partija, pritarianti taupymo priemonės ir likimui euro zonoje, „Citi“ ekonomistai ir toliau galvoja, kad Graikija atsisakys euro. „Europos pareigūnai džiaugiasi rinkimų rezultatais, tačiau tuo pačiu parodė, kad nauja vyriausybė turi labai mažai vietos pakeisti dabartinę finansinės pagalbos programą“, – teigia „Citi“ analitikas Juergenas Michelas.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Preliminariais duomenimis, konservatyvi Naujosios demokratijos partija sekmadienį įvykusiuose Graikijos parlamento rinkimuose iškovojo apie 30 procentų balsų ir turės 130 deputatų mandatų iš 300. Tai naktį į pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“. Daugumą Naujajai demokratijai užtikrina taisyklė, pagal kurią daugiausia balsų surinkusi partija papildomai gauna 50 vietų parlamente.

Birželio 17 dieną, sekmadienį, Graikijoje vyksta išankstiniai parlamento rinkimai. Rinkimų rezultatai nulems, ar atsiras galų gale Graikijoje vyriausybė, kuri sugebės susidoroti su žiauria finansine krize, kurį ir toliau kankina šalį. Balsavimas Graikijoje vyks jau antrą kartą per pastaruosius pusantro mėnesio.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad, esant būtinybei, bankas yra pasiruošęs suteikti tolesnę paramą euro zonos bankų sistemai, informuoja ECB. „Euro sistema ir toliau, prireikus, aprūpins mokius bankus likvidumu“, - per spaudos konferenciją sakė M. Draghi. Dėl artėjančių sekmadienio rinkimų Graikijoje auga investuotojų nerimas dėl šalies ateities bendros valiutos bloke.

Japonijos valdininkai ir šalies centrinio banko darbuotojai rengia veiksmų planą tuo atveju, jei euro zonos skolų krizė įsismarkautų. Valdžia ketina pasinaudoti 2008 m. patirtimi, kai po banko „Lehman Brothers“ griūties investuotojai mėgindami apsaugoti savo investicijas ėmėsi supirkinėti Japonijos valiutą.

Lietuva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos kritikuojama dėl aukšto nedarbo lygio, ypač nerimą kelia jaunimo nedarbas, ir įspėjama, kad gali būti priklausoma nuo euro zonos krizės. TVF išvadose Lietuva įvertinama už tai, kad sumažino biudžeto deficitą, tačiau perspėjama, kad ūkio augimui riziką kelia išorės veiksniai, o ypač euro zonos krizė. Tai paveiktų Lietuvos skolinimosi kainą.

Ispanijos skolinimosi kaina ketvirtadienį pasiekė dar vieną euro eros rekordą, praneša BBC. Palūkanos už dešimties metų trukmės Ispanijos vyriausybės obligacijas ketvirtadienį išaugo iki 7 proc. Graikija, Portugalija ir Airija tarptautinės finansinės paramos buvo priverstos prašyti, kai jų skolinimosi kainos viršijo 7 proc. ribą.

Savaitgalį pasaulį apskriejo žinia apie 100 mlrd. eurų paskolų paketą, skirtą Ispanijos bankų gelbėjimui, rašo „The Wall Street Journal“. Pirmadienio rytą finansų rinkas apėmė trumpalaikė ekstazė, pasaulio biržose akcijų indeksai džiugiai stiebėsi į viršų, deja, antradienį emocijos drastiškai pasikeitė. Rinka išklausė ekspertų vertinimus ir nutarė, kad parama Ispanijai buvo sumodeliuota netinkamai. Netrukus Ispanijos skolinimosi kaina pakilo iki naujų aukštumų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neketina kuo greičiau įsivesti eurą, ir pabrėžia griežtos ir atsakingos fiskalinės šalies politikos laikymąsi. „Lietuvoje nenustatyta datos, kada įsivesime eurą. Tai gali būti naudinga, kad pasirengtume viduje. Neketiname kuo greičiau įsivesti euro.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ antradienį sumažino dviejų didžiausių Kipro bankų reitingą, praneša AFP. Kipro bankai, teigiama „Moody's“ išplatintame pareiškime, patirs didelių nuostolių tuo atveju, jeigu Graikija pasitrauks iš euro zonos.

Baimė dėl euro zonos ateities skatina ne tik nerimą, bet ir galimybę pigiau praleisti vasaros atostogas krizės paliestuose Pietų Europos šalių kurortuose, rodo tyrimai. Tiesa, Lietuvos kelionių organizatoriai ir agentūros skelbia, kad kelionių kainos iš Lietuvos į Pietų Europą beveik nesumažėjo. Didžiosios Britanijos pašto biuras apskaičiavo, kad Ispanija šiuo metu yra pati pigiausia šalis poilsinėms kelionėms, lyginant kainų sumažėjimą su ankstesniu laikotarpiu.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso teigia, kad Europos bankus turėtų prižiūrėti tarpvalstybinė institucija su gelbėjimo fondu, finansuojamu iš mokesčių finansinėms institucijoms, informuoja AFP. J. M. Barroso interviu „The Financial Times“ pažymėjo, kad šį ambicingą planą galima įgyvendinti iki kitų metų ir dėl jo nereikės keisti galiojančių sutarčių. „Europos valstybės narės dabar daug aiškiau supranta būtinybę eiti į priekį integracijos, ypač euro zonoje, atžvilgiu.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubini mano, kad Europos valstybių vyriausybės turėtų sumažinti mokesčius ir padidinti atlyginimus ir taip skatinti augimą, o ne tęsti taupymo politiką.

Silpni finansiniai pagrindinių pasaulio valstybių rodikliai ir nesibaigianti euro zonos skolų krizė sukėlė pastebimą naftos kainų nuosmukį. Kas ir kodėl turėtų dėl to labiausiai sunerimti? Praėjusią savaitę paskelbti duomenys apie smukusį naujų darbo vietų kūrimą JAV ir išaugusį šalies nedarbo lygį dar įpylė žibalo į pasaulio ekonominių problemų ugnį.

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama.

Kipras artimiausiu metu gali prašyti Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, pirmadienį pareiškė šalies finansų ministras Vasas Siarlis, informuoja „RIA Novosti“. Birželio pabaiga yra galutinis terminas, iki kurio Kipro centrinis bankas turės rasti mažiausiai 1,8 mlrd. eurų, kad nenusižengtų ES kapitalo taisyklėms. Kartu ministras neatmetė galimybės, kad paramos gali prireikti ne vien bankininkystės sektoriui.

Euro kūrimo pradžioje tylėję specialistai dabar pripažįsta, kad Europos valiutos schema yra ydinga. Kintant pasaulio ekonomikai ir finansams prie jų taikosi ir valiutų sistemos. Tačiau euro zona sumeistrauta taip, kad šalims tenka tarnauti eurui ir taikytis prie jo, o ne atvirkščiai. Bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta buvo sukurta siekiant įgauti ekonominį stabilumą, išvengti devalvacijos ir kainų šuolių.

1992 metais tai buvo 15 valstybių valiutos sąjunga. Po dviejų metų, biudžeto deficitų augimas prarado kontrolę, įsiviešpatavo hiperinfliacija, o ekonomikos susitraukė. Sovietų Sąjungos rublio zonoje liko tik dvi narės.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta šio fondo steigimo sutartis, o veiklą jis pradėjo 1947 m. kovo 1 dieną.

Garsus amerikiečių investuotojas milijardierius Warrenas Buffettas teigia manąs, kad Jungtinės Valstijos išvengs dar vienos recesijos, nebent ją sukeltų Europa. „Recesijos nebus, nebent įvykiai Europoje pakryps taip, kad jų problemos pasieks mus“, - teigia W. Buffettas. Dėl Europos skolų krizės euro zonai gresia žlugimas. Didžiojo septyneto ekonomikų finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai antradienį susitarė derinti atsakus į krizę ir stiprinti pastangas ją įveikti.

Dėl ekonominės ir politinės krizės Graikijoje kas antras vokietis yra už šios šalies pasitraukimą iš euro zonos, rodo apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra AFP. 49 proc. Vokietijos gyventojų teigė norintys, kad Atėnai atsisakytų bendrosios Europos valiutos. 39 proc. mano, kad graikai turėtų likti euro zonoje. Be to, dauguma respondentų pareiškė remiantys kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) taupymo kursą. 63 proc.

Šių metų gegužės mėnuo kapitalo rinkoms buvo prasčiausias nuo 2011 m. rugsėjo, kai investuotojai pardavinėjo ne tik akcijas, bet ir kitas rizikingas investicijas (žaliavas, eurą ir kitų mažų ekonomikų valiutas), susilaikė nuo investavimo į nekilnojamąjį turtą. Rizikos vengimo tendencijas lemia įtampa finansų rinkose dėl lėtėjančio pasaulio ūkio augimo, neramumų Ispanijos finansų sektoriuje ir galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos paveiktų ne vieną pasaulio kompaniją, todėl jos griebiasi priemonių šiam smūgiui sušvelninti. Ekspertai pritaria: reikia būti pasirengus viskam. Kol finansų krizė Graikijoje gilėja, kompanijos rengiasi visiems scenarijams: nuo socialinių neramumų iki visiško finansų sistemos kracho.

Naujasis Prancūzijos finansų ministras Pierre'as Moscovicis neatmeta Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybės. Jei Atėnai po birželio 17-ąją vyksiančių parlamento rinkimų, kaip sutarta, netęs savo taupymo politikos, toks klausimas „be abejonės kils“, pareiškė jis per valstybinę televiziją. „Tačiau mes labai norime, kad Graikija liktų euro zonoje“, – pabrėžė ministras.

Kinijos vyriausybė nurodė pagrindinėms institucijoms, tarp jų ir centriniam bankui, sudaryti veiksmų planą, skirtą susidoroti su galimomis ekonominėmis grėsmėmis Graikijos pasitraukimo iš euro zonos atveju, pirmadienį „Reuters“ informavo trys šaltiniai Kinijoje. Anot jų, plane gali būti numatytos priemonės, skirtos palaikyti juanio stabilumą, aktyvesni tarpvalstybinių kapitalo srautų tikrinimai ir griežtesnė politika, skirta stabilizuoti vidaus ekonomiką.

Ant bankroto slenksčio stovinti Graikija pasauliui parodė, kaip skirtingai pastaraisiais dešimtmečiais vystėsi Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos: vienos kūrė naujas darbo vietas ir investavo į augimą, kai kitos bendrai ES rinkai statė barjerus ir toleravo korupciją. Šiandien be Graikijos, problematiškiausių ekonomikų sąraše atsidūrė ir Ispanija, kurios ankstesnė valdžia nuo gyventojų slėpė tikruosius skolos rodiklius.

Ispanijos bedarbių skaičius gegužę sumažėjo antrą mėnesį iš eilės, iki 4,71 mln., praneša BBC. Remiantis šalies Darbo ministerijos duomenimis, prašymus gauti bedarbio pašalpą padavusių asmenų skaičius gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 30 tūkst. 133 asmenimis, arba 0,63 proc. Kovą bedarbių skaičius pasiekė rekordiškai aukštą lygį - 4,75 mln. Nedarbo lygis Ispanijoje yra aukščiausias euro zonoje ir siekia 24,3 proc.

Milijardierius investuotojas Georgas Sorosas įspėjo Vokietiją, kad jai liko trys mėnesiai išgelbėti euro zoną arba bus rizikuojama sunaikinti Europos Sąjungą ir sukelti „prarastąjį dešimtmetį“, rašo „The Telegraph“. Kalbėdamas konferencijoje Italijoje, Georgas Sorosas sakė, kad euro zonos likimas tvirtai priklauso nuo Vokietijos. Šią jis ragina pritarti priemonėms, kurios padėtų regiono bankų gelbėjimo sistemai ir palengvintų skolinimosi sąlygas labiausiai bėdų prispaustoms šalims narėms.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis apkaltino žiniasklaidą savo nepavykusio pokšto apie eurą viešinimu, rašoma „The Times“. Penktadienį, birželio 1 dieną, savo „Facebook“ puslapyje jis išreiškė „beprotišką idėją“, kad Italijos bankas turėtų pradėti spausdinti arba eurą, arba nacionalinę valiutą. Pasak jo, jeigu Europos centrinis bankas nepradės leisti pinigus, Italijos vyriausybei teks imtis drąsos eurui pasakyti „viso gero“, praneša lenta.ru.

Už Graikijos pasitraukimo iš euro zonos klausimo slypi ne tik visos euro zonos ateitis, tačiau ir mito apie klestinčią Europą likimas. „Saujos“ neužteks Išvertus iš senovės graikų kalbos, „drachma“ reiškia „sauja“. Drachma – taip pat ir senoji Graikijos valiuta, prie kurios jau artimiausiu metu Graikijai gali tekti sugrįžti. Tačiau „saujos“ pinigų išmokėti susikaupusioms skoloms tikrai gali nepakakti.

Šių metų vasara gali tapti „klaikiu“ 2008-ųjų atgarsiu, tačiau šį kartą būsto paskolas pakeis euro zonos valstybių skola, įsitikinęs Pasaulio banko prezidentas Robertas Zoellickas. „Europos centrinis bankas (ECB), panašiai kaip JAV Federalinių rezervų bankas 2008-aisiais, bandė įtikinti rinkas suteikdamos didelį kiekį likvidumo“, – teigė jis.

Visi norėtų, kad bėdų ištiktos Pietų Europos ekonomikos eitų savo keliu, išskyrus tuos, kurie ten gyvena. Vienas dalykas, kurį sužinojome iš euro zonos krizės – tas, kad Londono ir Niujorko ekspertų entuziazmas siūlant patarimus sunkumų ištiktoms valstybėms Europos teritorijoje yra tik keista jų aistra nevikriems neologizmams.

Ekonomistas Paulas Krugmanas tvirtina, kad euro zona turi atsisveikinti su Graikija. Toks žingsnis būtų naudingas abiems pusėms. „Žinoma, pirmieji metai po Graikijos pasitraukimo iš monetarinės sąjungos būtų siaubingi, tačiau nematau kitų alternatyvų“, - sako P. Krugmanas. Anot jo, Graikijos pasitraukimas išprovokuotų paniką kitų šalių bankinėje sistemoje, tačiau ją galėtų sutramdyti Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris gali užtikrinti finansų sistemos dalyvių likvidumą.

Reaguodamas į euro zonos patiriamą finansų krizę, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) parengė ir atsakingosioms institucijoms pateikė planą, kuris padėtų iš euro zonos išeinančioms šalims sukurti stabilius ir stiprius pinigus. LLRI pasiūlymu taip pat gali pasinaudoti pati euro zona, norėdama sustiprinti eurą ir atstatyti žmonių pasitikėjimą vieninga valiuta.

Nė viena iš aštuonių norą prisijungti prie euro zonos pareiškusių valstybių reikiamų standartų šiuo metu neatitinka, pažymima naujausioje trečiadienį paskelbtoje Europos centrinio banko (ECB) ataskaitoje.

Artėjantys pakartotiniai Parlamento rinkimai Graikijoje ir vėl atnaujino kalbas apie galimą šalies bankrotą ir išstojimą iš euro zonos. Ekonomistai prognozuoja, kad net ištikus šiam scenarijui Lietuvos ekonomikos variklis – eksportas skaudžių pasekmių nepajustų. Viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių – Vokietija, į kurią eksportuojame 12 proc. produkcijos, yra pagrindinė Graikijos skolintoja. Pastarosios bankroto atveju Vokietijos bankų skolinti milijonai būtų prarasti.

Nafta turėtų pigti mažiausiai dar tris savaites – iki rinkimų Graikijoje. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos vairuotojai važinės pigiau nei praėjusiais metais, rašo „Lietuvos rytas“. Reikia nemažo sukrėtimo, kad degalų kainos Lietuvoje bent jau pasiektų praėjusių metų birželio lygį. Taip sako mūsų šalies analitikai. Nors šiandien nafta kainuoja tiek pat, kiek pernai vasaros pradžioje, benzino litras – beveik 30 centų brangesnis.

„Ar kada nors susimastėte, kodėl Europos valstybių vadovai Briuselyje arba G8 susitikimuose demonstruoja išskirtinę ramybę, nors tuo pat metu pasaulyje netyla kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir artėjantį ekonomikos armagedoną?“ – klausia CNBC apžvalgininkas Patricas Allenas. Viena vertus, tikėtina, kad tokiu būdu politikai ramiomis kalbomis ir santūriomis veido išraiškomis stengiasi numalšinti skandalų ištroškusią žiniasklaidą ir panikos priepuolių krečiamas rinkas.

Springdami nuo taupymo vaistų, graikai juos girdančioms euro zonos partnerėms už juos atsilygino balsuodami šeštadienio „Eurovizijos“ finale. „Eurovizijos“ dainų konkursas garsėja politiškai motyvuotomis balsavimo tendencijomis. Pavyzdžiui, Šiaurės Europos valstybės visada viena kitai skiria daug taškų. Tuo tarpu skeptiškai euro zonos atžvilgiu nusiteikusiai Didžiajai Britanijai dažnai sunku gauti paramą.

Ekonomikos sulėtėjimas didžiausiame Europos ūkyje – Vokietijoje, skaudžiai atsilieptų Lietuvos verslui ir biudžetui, Lietuvos centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė interviu „Bloomberg“. Tokią priklausomybę lemia Lietuvos eksporto orientacija į Vakarų kaimynę. Per pastarąjį mėnesį Vokietijos verslo pasitikėjimo indeksas sumažėjo nuo 109,9 iki 106,9 punkto. Šiuo metu Lietuvos eksporto dalis į Vokietiją sudaro 8,5 proc. bendro kiekio.

Nepaisant visų Europos politikų pastangų ir tarptautinių finansinių organizacijų bandymų įveikti finansų krizę, euro zona ir toliau krečiama problemų, rašoma BBC. Kyla susirūpinimas, kad ši krizė gali pradėti vis labiau daryti įtaką valstybėms, nesančioms euro zonoje. Žymūs ekonomikos ir verslo ekspertai iš viso pasaulio valstybių, nepriklausančių euro zonai, pasidalijo savo mintimis apie susidariusią situaciją.

Euro zonos krizės metu dažnai kartojama, kad jos negalima pataisyti greitai. Tačiau jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume išvysti, kaip Veikia ilgalaikės krizės sprendimo priemonės. BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders tikina, kad euro zonos pirmieji gijimo požiūriai jau išties matyti. Sprendžiant euro problemas, viena iš ilgalaikių ekonominių priemonių yra atstatyti krizės paveiktų ekonomikų konkurencingumą. Tai reiškia, kad Vokietija turi prarasti truputį savo konkurecingumo.

Vokietijos centrinio banko vadovas tikina, kad nėra jokio greito Europos problemų sprendimo būdo, o krizę galima išspręsti tik reformomis, informuoja AP. Interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ banko „Bundesbank“ vadovas Jensas Veidmanas (Jens Weidmann) pridūrė, kad nerealu manyti, jog krizę būtų galima išspręsti euro zonos valstybėms leidus kartu skolintis pinigus.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ penktadienį sumažino bankų DNB, „Handelsbanken“ ir „Nordea“ reitingus ir tokį savo žingsnį pagrindė bankų finansavimo ir aktyvų kokybės pažeidžiamumu, taip pat kukliu pelningumu. „Moody's“ bankų „Nordea“ ir „Handelsbanken“ reitingus sumažino viena padala, nuo Aa2 iki Aa3. Norvegijos grupės DNB reitingą agentūra sumažino nuo Aa3 iki A1 ir pabrėžė grupės priklausomybę nuo rinkos finansavimo.

Gali praeiti daug laiko, kol paaiškės, kas formuos naująją Graikijos vyriausybę, ir kokia bus šalies pozicija Europos Sąjungos (ES) ir tarptautiniams skolininkams prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu. Tačiau jau dabar aišku, kad neapibrėžtumas dėl Graikijos politinės padėties kelia sumaištį finansų rinkose, o netikrumo jausmas išliks ir po rinkimų. Papildomos sumaišties priešrinkiminiu laikotarpiu įneša patys graikai.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį stengėsi įtikinti euro zonos valstybių vadovus įvesti euroobligacijas, kurioms priešinasi Vokietija, informuoja AFP. Priešindamasis Vokietijos primygtinai peršamai minčiai, kad biudžeto drausmė yra svarbiausias vaistas nuo skolų krizės, F. Hollande'as tyliai, bet užtikrintai skatino imtis į augimą orientuotos politikos, kuri atsvertų taupymą.