euro zona

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad, nepaisant euro zonos skolų krizės jau padarytos žalos, blogiausia dar laukia ateityje, rašo „The Guardian“. Didelis sukrėtimas regione euro zonai kainuotų daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), neigiamas poveikis Didžiajai Britanijai būtų beveik toks pat didelis, o JAV gali netekti 2 proc. BVP. Japonijos ekonomika dėl sukrėtimo gali susitraukti daugiau nei 1 proc.

Pasibaigus ECB tarybos susitikimui tapo šiek tiek aiškiau, kokiomis priemonėmis Mario Draghi rems į bėdą papuolusias euro zonos nares. Prieš keletą dienų ECB prezidentas pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad išgebėtų monetarinę sąjungą, tačiau po vakarykščio susitikimo vis dar liko neatsakytų klausimų, rašo BBC. M. Draghi patvirtino banko planus supirkinėti valstybių narių obligacijas antrinėje rinkoje. Vis dėlto ECB iškėlė tris sąlygas.

Liepos 26 dieną Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pažadėjo daryti viską, kad tik išsaugotų eurą. Šie žodžiai nuramino rinkas, tačiau daugelis maklerių ir ekonomistų kasydami pakaušius svarstė galimas pažado interpretacijas, rašo „Time“. M. Draghi žodžiai netruko apskrieti pasaulį. Pažadą vieningai pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prie šio choro prisijungė ir Italijos premjeras Mario Monti.

Lietuvoje politikai ir verslininkai diskutuoja, ar pajusime antrąją krizės bangą, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas teigia, kad Baltijos šalys namų darbus paruošė, todėl yra atsparesnės sukrėtimams. Netyla diskusijos dėl antrosios krizės bangos. Ar ją pajusime? Mes ją jau jaučiame. Antra ar kuri kita banga būtų, jai būdinga kas nors nauja, palyginti su pirmąja krize, prasidėjusia 2007–2008 metais ir paskandinusia visą Europą.

Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasižadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomikos reformų, tačiau ar jų įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų? Birželio mėnesį euro zonos finansų ministrai sutiko skirti 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Ispanijos bankams gelbėti, tačiau šiandien ne vienas ekonomistas sutinka, jog to nepakaks, kad šalis būtų išgelbėta iš krizės, į kurią pateko 2008 metais žlugus nekilnojamojo turto rinkai.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, birželį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su geguže, liko nepakitęs ir siekė 11,2 proc. 2011 metų birželį nedarbas euro zonoje siekė 10,0 proc. Visoje ES nedarbas birželį, palyginti su geguže, taip pat liko nepakitęs ir siekė 10,4 proc. 2011 m. birželį nedarbas ES siekė 9,5 proc. „Eurostat“ skelbia, kad birželį darbo ES neturėjo 25,112 mln. žmonių, įskaitant 17,801 mln.

Visi kas netingi ieško išeičių iš euro krizės, tačiau bėda ta, kad daugelis sprendimų apsiriboja dviem alternatyvomis. Siūlomi euro zonos gelbėjimo planai tėra tik skirtingos šių dviejų kelių variacijos, rašo „Spiegel“. Pastaruosius kelis metus Europoje buvo taikomas taupymo režimas ir gelbėjimo paskolos ant bankroto slenksčio atsidūrusioms valstybėms. Nepaisant to vis garsiau girdisi politikų ir ekonomistų kalbos, jog Graikijos laukia nekontroliuojamas bankrotas.

Dauguma vokiečių mano, kad jų šaliai būtų geriau neturėti euro, o šalies ekonomikos ministras dar kartą suabejojo Graikijos ateitimi bendros valiutos bloke, praneša AFP. Remiantis Vokietijos laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu atliktos apklausos rezultatais, 51 proc. vokiečių mano, kad didžiausiai Europos ekonomikai geriau sektųsi už euro zonos ribų, o 29 proc. apklaustųjų teigė, kad tada Vokietijos padėtis būtų blogesnė. 71 proc.

Gilėjant euro zonos krizei daugelis eilinių piliečių pajautė vyriausybių taikomų taupymo priemonių poveikį. Tačiau krizės apgaubtoje Europoje taip pat gyvena ne vienas itin turtingas asmuo, kurio asmeninis turtas nuolat auga. Nors Ispanijai netrukus gali prireikti finansinės paramos, vienas iš šios šalies gyventojų neseniai tapo turtingiausiu žmogumi euro zonoje. Jo turtas, itin turtingų asmenų stebėjimo agentūros „Wealth-X“ duomenimis, pasiekė 40,2 mlrd. JAV dolerių.

Ispanijai gali prireikti visapusiško 300 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketo iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES), jeigu šalies skolinimosi kaina ir toliau nemažės, remdamasi neįvardintu šaltiniu euro zonoje pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Anonimu panoręs likti euro zonos pareigūnas sakė, kad Ispanijos finansų ministras Luisas de Guindosas tokią galimybę aptarė su Vokietijos finansų ministru Wolfgangu Schaeuble per antradienį Berlyne vykusį jų susitikimą.

Latvija – pavyzdinė Europos Sąjungos valstybė, interviu Latvijos radijui pareiškė Latvijos finansų ministras Andris Vilkas. „Mes būsime pavyzdinė valstybė pagal visus parametrus ir būsime laikomi pavyzdžiu“, - sakė ministras komentuodamas ekonomikos plėtros 2012 m. rodiklius. Jis pastebėjo, kad procesai ES ekonomikoje turėjo įtakos Latvijai, ir antrąjį pusmetį plėtra sulėtėjo. Tačiau šalis turi visas galimybes pasiekti, kad šiais metais šalies BVP išaugtų 4 proc.

Nereikia guostis iliuzijomis, jog Graikija išspręs savo problemas būdama euro zonoje. Apie tai interviu Latvijos radijui pareiškė Latvijos finansų ministras Andris Vilkas. „Reikia rasti būdą, kaip kiek įmanoma greičiau „išlydėti“ Graikiją iš euro zonos. „Ir kuo greičiau, tuo geriau", - pabrėžė A. Vilkas. 'Situacija Graikijoje labai labai sunki, - sakė A. Vilkas.

Į Atėnus vėl atvyko skolintojų trejeto – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo – inspektoriai, turintys įvertinti, ar Graikija pasiekė nors kiek pažangos. Tačiau, kaip pranešama, Graikiją nuo bankroto gelbėjantys kreditoriai jau sotūs, Vokietijos aukšto rango pareigūnai vienas po kito kalba apie galimą jos pasitraukimą iš euro zonos. Skelbimų, kad verslas parduodamas, Graikijoje daugybė.

Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, Švedijos ekonomika išlieka atspari nuosmukiui euro zonoje. Stipri viešųjų finansų būklė, atsparus eksporto sektorius ir palyginti sveika darbo rinka apsaugojo Švediją nuo didelio neigiamo Europos problemų poveikio, nors šalies ekonomikos augimas ir sulėtėjo.

Šiuo metu yra 90 proc. tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną per artimiausius 12–18 mėnesių, tvirtina banko „Citi“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris. W. Buiteris, kuris gegužės mėnesį sugalvojo terminą „Grexit“, paskutinį pusmetį nuolat vertina tokio įvykio tikimybę. Šiandien jis jau praktiškai įsitikinęs, kad pirmoji euro zonos narė, kuriai buvo suteikta finansinė parama, neturės kito pasirinkimo kaip tik palikti vieningos valiutos sąjungą.

Estijos prezidentas Toomas Ilvesas pagarsėjo, kai savo „Twitter“ paskyroje atsikirto „New York Times“ rašančiam ekonomistui Paului Krugmanui. Savo tinklaraštyje Nobelio ekonomikos premijos laureatas P. Krugmanas sumenkino sėkmingą Estijos programą kovoje su pasauline ekonomine krize.

Skęstančioje Europoje darosi vis sunkiau rasti valstybę, kuri būtų priimtina saugumo ieškantiems investuotojams. Net ir Vokietija praranda pasitikėjimą, rašo „Businessweek“. Investuotojams itin sunku pripažinti šią tiesą, pakanka atkreipti dėmesį į rinkų reakciją, kuomet reitingų agentūra „Moody's“ pakeitė Vokietijos reitingo perspektyvą į neigiamą. Kaip ir buvo galima tikėtis, po šio žingsnio Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo, tačiau tik 0,07 proc.

Euro zonos šalys turi būti pasirengusios padėti Ispanijai, kurios skolinimosi kaina toliau auga, pareiškė Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas.

Pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nurielis Rubinis (Nourieli Roubini) mano, kad tvirto ir savarankiško Jungtinių Valstijų ekonomikos atsigavimo laukti neverta, o augimas ateityje tikriausiai nesieks nusistovėjusių rodiklių, informuoja CNBC. Anot N. Rubinio, dėl Amerikos ekonomikos persišaldymo viso likusio pasaulio ekonomika užsikrės plaučių uždegimu.

Paaštrėjusios euro zonos bėdos šią savaitę vėl gali grėsti nuostoliais rizikingoms turto klasėms. Svarbių politinių įvykių nenusimato, tad daugiau dėmesio sulauks euro zonos ekonominiai rodikliai. Vertinant pramonę – daugiau pesimistų Antradienį bus skelbiami Vokietijos bei visos euro zonos liepos mėnesio gamybos pasitikėjimo indeksai (PMI). Prognozuojama, jog Vokietijoje indeksas nežymiai pakils nuo 45 iki 45,1 lygio, o euro zonoje - nuo 45,1 iki 45,2 lygio.

Siaučiant euro zonos skolų krizei blokui nepriklausančios Europos Sąjungos šalys euro įsivedimą vertina vis atsargiau, informuoja „EUobserver“. Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas „The Financial Times Deutschlan“" sakė, kad, nors jo šalis ir atitinka narystei euro zonoje keliamus reikalavimus, reikia palaukti ir įsitikinti dėl bloko taisyklių veiksmingumo ir ateities. „Mes nusprendėme palaukti“, – sakė S. Djankovas.

Graikija turėtų pradėti mokėti pusę išmokamų pensijų ir valstybinio sektoriaus atlyginimų drachmomis, pirmadienį „Reuters“ agentūra cituoja vieno žymiausių Vokietijos konservatoriaus žodžius. Alexanderas Dobrindtas, Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius, jau seniai tvirtina, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos. „Su Graikija mes atsidūrėme aklavietėje. Šaliai neturi būti toliau teikiama parama.

Augant susirūpinimui, kad problemos Ispanijoje gilėja, euro kursas Japonijos jenos atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per 11 metų, informuoja BBC. Ankstyvojoje prekyboje Azijoje euro kursas jenos atžvilgiu nusmuko iki 94,71 jenos, žemiausio lygio nuo 2000 m. lapkričio. Penktadienį Ispanijos Valensijos regionas paprašė centrinės valdžios suteikti finansinę paramą iš naujojo gelbėjimo fondo, netrukus po to Madrido skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo.

Finansinės problemos Ispanijoje dar labiau paaštrėjo, nepaisant euro zonos sprendimo suteikti Ispanijai 100 mlrd. eurų paskolą šalies bankams gelbėti, praneša BBC. Ispanijos akcijų indeksas IBEX nukrito beveik 6 proc. Tai yra staigiausias kritimas per dvejus metus. Daugumos bankų akcijų vertė nukrito 7 proc., nors bankui „Caixabank“ sekėsi šiek tiek geriau. Jo akcijos nukrito 3,6 proc., bet „Bankia“ rezultatai buvo prastesni, indeksas nukrito daugiau nei 10 proc.

Vokietijos Bundestagas ketvirtadienį pritarė milijardinei paramai Ispanijos bankams, praneša agentūra AFP. Už balsavo 473 deputatai, 97 buvo prieš ir 13 susilaikė. Ispanija birželio 25-ąją iš Europos finansinio stabilumo fondo oficialiai paprašė pagalbos savo bankams. Per 18 mėnesių šalies bankams bus skirta 100 mlrd. eurų. Pirmieji 30 mlrd. turėtų būti išmokėti dar šį mėnesį. Paramai Ispanijai turi pritarti visų euro zonos šalių parlamentai.

Pirmą kartą nuo tada, kai Didžioji Britanija aštuntajame dešimtmetyje prisijungė prie bendrosios rinkos, šalis eksportuoja daugiau prekių į šalis už Europos Sąjungos (ES) ribų, rašo „telegraph.co.uk“. Kompanijos sutelkė pastangas į sparčiai augančias ekonomikas Lotynų Amerikoje ir Azijoje, nes stengiasi kompensuoti nuosmukį euro zonoje, kurioje Britanijoje pagamintų prekių paklausa mažėja. Remiantis nacionalinio statistikos biuro duomenimis, per tris mėnesius iki gegužės maždaug 51 proc.

Italijos vyriausybė per ateinančius penkerius metus planuoja įgyvendinti ambicingą programą ir kasmet parduoti valstybės aktyvų už 15-20 mlrd. eurų, kad sumažintų didžiulę valstybės skolą, pirmadienį sakė Italijos finansų ministras Vittorio Grilli, informuoja „RIA Novosti“. „Dėl šios priemonės ir maždaug 1 proc. metinio ekonomikos augimo Italijos valstybės skola per ateinančius penkerius metus turėtų sumažėti 20 proc.“, – interviu laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė V. Grilli.

Europos investicinio banko (EIB) vadovas teigia nesitikįs, kad euro zona savo skolų krizę įveiks anksčiau nei per dvejus ateinančius metus. „Spaudimas valstybėms narėms ir visai Europos Sąjungai (ES) išspręsti savo problemas tęsis dar ilgai. Tai nesitęs vos vienus ar dvejus metus“, - Vokietijos žurnalui „Focus“ sekmadienį sakė Werneris Hoyeris. Tačiau jis pažymėjo, kad tiki, jog politinė struktūra krizei spręsti per ateinančius dvejus ar trejus metus gali patobulėti.

Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinis biudžetas surinko 10 mlrd. litų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir 2,4 proc. daugiau nei planuota. Mažėjantis biudžeto deficitas sumažino valstybės skolinimosi kainą iki žemesnio nei prieš krizę buvusio lygio. Ekonomistų nuomone, antrąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti teigiamos tendencijos, tačiau augimas bus lėtesnis, o rimtesni iššūkiai gali kilti dėl nepalankių įvykių eksporto rinkose.

Praėjus penkiems metams po finansinės krizės pradžios, pasaulis atsidūrė dar blogesnėje padėtyje. Nors atrodo, kad taupymas turėjo lemti skolų lygio sumažėjimą, iš tiesų jis padidėjo, teigia „Financial Times“. Per pastaruosius penkerius metus nuo 2007 m. vasaros vienuolikos labiausiai stebimų pasaulio ekonomikų skolų lygis išaugo vidutiniškai nuo 381 proc. BVP iki 417 procentų.

Suomijos ministras pirmininkas Jyrkis Katainenas teigia, kad dabartinė euro zonos padėtis yra pavojingiausia per daugiau nei dvejus metus. „Ši padėtis yra pavojinga, labai pavojinga“, - interviu dienraščiui „Helsingin Sanomat“ sakė J. Katainenas. Jis pridūrė, kad pastarąjį kartą euro zonos padėtis tokia kritiška buvo 2010-ųjų gegužę, kai Graikija pirmą kartą atsidūrė ties žlugimo riba. Anot J. Kataineno, labai sunku įsivaizduoti, koks chaosas kiltų, jeigu euro zona iširtų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ patvirtino aukščiausią AAA Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingą, tačiau jo perspektyva išlieka neigiama. Savo pranešime spaudai „Fitch“ teigia, kad sprendimą palikti aukščiausią JAV skolinimosi reitingą lėmė „labai produktyvi, įvairi ir turtinga šalies ekonomika“. „Fitch“ taip pat atkreipė dėmesį į JAV monetarinį ir valiutos kurso lankstumą bei „išskirtinį finansavimo lankstumą“, esantį dėl JAV dolerio kaip pasaulinės atsargų valiutos statuso.

Tarptautinė darbo organizacija (ILO) įspėja: euro zona per ateinančius ketverius metus gali netekti 4,5 mln. darbo vietų. Šią situacija pakeisti galėtų nebent taupymo diržų atlaisvinimas. Specialistų teigimu, jeigu Europos ekonomika nebus skatinama, 17 Europos Sąjungos (ES) narių nedarbių skaičius gali pasiekti 22 mln. ILO ragina šalių Vyriausybes keisti politikos kryptį – užuot griežtai veržus diržus, imtis darbo vietų kūrimo skatinimo.

Graikijos centrinio banko valdytojas antradienį sakė, kad indėliai į bankus grįžta "patenkinamu tempu", ir paragino vyriausybę imtis tolesnių priemonių, paskatinsiančių indėlininkų pasitikėjimą šalies bankų sistema. Prieš parlamento rinkimus gegužę ir birželį graikai iš bankų atsiėmė milijardus eurų, nes baiminosi dėl politinės nežinomybės ir gresiančio šalies pasitraukimo iš euro zonos.

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“. Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

„2013-aisiais bus daug blogiau, nes, kaip ir 2008 metais, šiuo metu turime ekonomikos ir finansų krizę, tačiau kitaip nei 2008-aisiais mums pradeda trūkti politikos kulkų. 2008 metais buvo galima sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 5–6 proc. iki 0, atlikti tris kiekybinio skatinimo etapus, naudoti fiskalinio skatinimo priemones, siekiančias 10 proc. BVP, paremti bankų gelbėjimą“, – interviu „Bloomberg“ televizijai sakė jis.

Artėja aukso eros pabaiga, įspėja ekonomistai. Investuotojai raginami būti budrūs – pirkti auksą „ne popieriuje“, o grynąja forma, t.y. metalu. Apie 75–80 proc. aukso, kuriuo neva disponuoja pasaulis, iš tiesų neegzistuoja, tokias išvadas daro organizacijos „Gold Anti-Trust Action Committee“, tiriančios pasaulio bankų pateikiamus duomenis apie valstybių aukso atsargas, sekretorius Chrisas Powellas.

Jungtinė Karalystė pasirengusi uždaryti sienas Graikijos emigrantams tuo atveju, jeigu Graikija būtų pašalinta iš euro zonos, pareiškė britų premjeras Davidas Cameronas. D. Camerono žodžius antradienį cituoja „The Financial Times“. D. Cameronas pripažino, kad Didžiosios Britanijos valdžia pasirengusi padaryti „visa, ko prireiks“, kad būtų išvengta graikų antplūdžio į šalį.

Graikijos piliečiai grąžino į savo sąskaitas Graikijos bankuose iki 5 mlrd. eurų po birželio 17 d. rinkimų, kurių rezultatai išsklaidė nerimą dėl galimo šalies pasitraukimo iš euro zonos, trečiadienį praneša „RIA Novosti“ remdamasi Atėnų televizijos kanalu „Skai“. Ir vis dėlto sugrįžę į šalį kapitalai padengė tik lėšas, nutekėjusias per pastarąsias dvi savaites prieš rinkimus, patikslina televizija.

Vieną dieną euro zonos skolų krizė eina pabaigon, kitą dieną vėl gilėja, akcijų kaina tai didėja, tai mažėja. Šiais neramiais laikais žurnalas „Bloomberg Markets“ paprašė šešių milijardierių patarimo, kurios akcijos per ateinančius dvylika mėnesių rodys geresnius rezultatus nei rinka. Finansų bendrovės „Hargreaves Lansdow“ bendraįkūrėjas Peteris Hargreavesas, kurio turtą „Forbes“ vertina 1,3 mlrd.

Lietuvai, priešingai nei euro zonos šalims, dar nereikia bankų priežiūros instrumentų, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ketvirtadienį vykusioje Europos Vadovų Taryboje euro zonos valstybės sugebėjo susitarti dėl bankinės sistemos priežiūros ir siekdamos atskaitomybės pasirašys memorandumus. Penktadienio rytą žurnalistams D. Grybauskaitė sakė, kad iki beveik 5 val.

Europos Sąjungos šalių lyderiai susitarė dėl galimybės priimti 120 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, kuris būtinas euro zonos šalių ekonomikos augimui stimuliuoti ir naujoms darbo vietoms kurti, praneša BBC. Tačiau Italija ir Ispanija reikalauja, kad joms būtų sumažintos paskolų palūkanų normos. Prancūzijos prezidentas François Hollande'as, kalbėdamas viršūnių susitikime, pabrėžė, kad sprendimas dėl Europos ekonomikai teiktinos pagalbos priemonių paketo turi būti priimtas nedelsiant.

Birželio 17-osios parlamento rinkimai Graikijoje įkvėpė optimizmo, kad pavyks suformuoti vyriausybę, kuri neatmes Europos Sąjungos (ES) teikiamos pagalbos sąlygų. Tokiu būdu nebus provokuojamas šalies bankrotas – kartu ir euro zonos byrėjimas. Visi pripažįsta, kad klausimas ne išspręstas, o tik atidėtas. CNN apžvalgininkas Richardas Questas euro zoną lygina su guzu ant pripučiamo baliono, kurį paspaudus guzas iššoka kitoje vietoje.

Kurį laiką taupymo politikos šalininkai baksnojo pirštu į Baltijos šalis ir vadino jas sektinu pavyzdžiu visoms valstybėms išlaidūnėms. Tenka pripažinti, kad Baltijos šalys išgelbėjo savo viešuosius finansus. Dėl šios priežasties ne vienas politikas ir ekonomistas siūlo mokytis iš Baltijos regiono.

Kiprui kovai su skolų krize gali prireikti iki 10 mlrd. eurų paramos, tai yra daugiau nei pusė šalies BVP, teigia neįvardinti euro zonos valdžios atstovai. Tiksli prašomos paramos suma neskelbiama. Ekspertų duomenimis, šaliai gali prireikti 6 mlrd. eurų ekonomikai sustiprinti ir 2 mlrd. – finansų sektoriui paremti. Kipro valdžia oficialiai kreipėsi į Europos Sąjungą finansinės paramos birželio 25 dieną.

Euro zonos krizė tęsiasi jau pustrečių metų. Per šį laiką buvo pateikti įvairiausi krizės sprendimo scenarijai, deja, politinis trumparegiškumas ir savų interesų paisymas griauna viltis pasiekti optimalų susitarimą. Praėjusią savaitę Romoje vyko derybos tarp Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderių.

Bene žymiausias pasaulio investuotojas George'as Sorosas su nerimu laukia šią savaitę įvyksiančio Europos lyderių susitikimo ir teigia, kad per tris artimiausias dienas nesiėmus tinkamų sprendimų euras patirs fiasko, rašo „Bloomberg“. G. Sorosas ilgą laiką kritikavo Europos politikus, kurie neveiksmingai bando susidoroti su monetarinės sąjungos krize. Anot G. Soroso, šiuo metu Europa atsisako atviros visuomenės idealų ir klimsta į antidemokratinį Vokietijos dominavimą.

Kontroversiškasis buvęs italų premjeras Silvio Berlusconi yra turbūt didžiausias trofėjus, kurį kol kas spėjo sumedžioti euro zonos krizė, rašo CNN. Vis dar diskutuojama, ar buvęs Italijos ministras postą paliko dėl sekso skandalo su nepilnamete, ar dėl nesubalansuoto biudžeto. Tačiau aišku viena – jis yra kaltas už tai, kad Italija, prisijungusi prie euro zonos, prarado tradicinį šalies būdą susitvarkyti su ekonominiais ciklais – valiutos devalvaciją.

Euro-2012 parodė, kaip glaudžiai sportas susijęs su politika, kitaip sakant, su finansais, su euru. Žinoma, perkeltine prasme. Graikai Europos futbolo čempionate nugalėjo didžiąją Rusiją ir kiek netikėtai iškopė į ketvirtfinalį, o dauguma Graikijos rinkėjų sekmadienį balsavo už tas politines jėgas, kurios nori Elados šalį palikti euro zonoje.