euro zona

Pasaulio bankas perspėjo, kad euro zonos krizė gali pakenkti Rytų Azijos šalių ekonomikoms, informuoja BBC. Naujausioje banko ataskaitoje teigiama, kad „rimtas irimas“ euro zonoje galėtų pakenkti augimui ir eksporto iš Rytų Azijos paklausai. Rytų Azijos šalims reikia padidinti vidaus paklausą, kad jos galėtų subalansuoti ekonomiką ir sustiprinti augimą. Bankas perspėjo, kad spartesnis nei tikėtasi Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas taip pat kelia grėsmę regiono augimui.

Iš visų košmariškų Europos scenarijų šis gali pasirodyti pats baisiausias: Graikija palieka eurą, o tuo pačiu metu Ispanijos bankų sistema sugriūna, rašo „New York Times“. Rinkos konvulsijos pastarosiomis savaitėmis buvo lyg šių krizių bandomasis testas. Susidūrė politinė aklavietė Graikijoje bei kylanti baimė dėl vieno didžiausių Ispanijos bankų – „Bankia“. Kredito reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusią savaitę sumažino viso Ispanijos bankų sektoriaus reitingus.

Graikai dabar uždirba beveik ketvirtadaliu mažiau nei pernai. Graikijos gyventojų grynasis uždarbis, atskaičius mokesčius, dabar sudaro 13,1  tūkst. eurų per metus, rodo „New Foundation“ skaičiavimai. Palyginti su praėjusiais metais, graikų alga sumažėjo beveik 23 proc. Tačiau krizės krečiamos šalies gyventojai pagal uždarbį ir toliau gerokai lenkia ES autsaideres šioje srityje Bulgariją ir Rumuniją, ten žmonės per metus uždirba atitinkamai 2 772 ir 3 594 eurus.

Naują radikalią idėją pateikė buvęs „Deutche Bank“ vyriausiasis ekonomistas ir dabartinis vyriausias patarėjas Thomas Mayeris. Jis rėmėsi faktais, kad visų pirma, graikai nenori palikti euro, bei antra, kad jie taip pat nenori tęsti Troikos (Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos) vykdomos gelbėjimo programos, rašo "Business Insider". Visos kalbos iki šios dienos sukosi tik tarp dviejų scenarijų: tarp bendradarbiaujančios Graikijos vyriausybės, kuri liks euro...

Didžiosios Britanijos vicepremjeras Nickas Cleggas perspėja, kad euro zonos žlugimas gali sudaryti palankias sąlygas ekstremizmo ir ksenofobijos augimui, informuoja BBC. Vokietijos dienraščiui „Der Spiegel“ jis sakė, kad bendros valiutos sąjunga negali išgyventi vien taikant fiskalinę discipliną. Be to, jis paragino euro zonos valstybes imtis didesnės integracijos.

Graikai kitą mėnesį rinkimuose rinks ne tik naują vyriausybę, bet ir balsuos dėl tolesnės narystės euro zonoje, teigia Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, informuoja AFP. „Europa yra pasiruošusi padėti Graikijos žmonėms, tačiau europiečiai negali atlikti graikų darbo, tai priklauso nuo jų“, – interviu sekmadieniniam Graikijos dienraščio „Kathimerini“ numeriui sakė W. Schaeuble. „Graikijos rinkėjai kitą mėnesį balsuos ne tik už partiją.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ dar labiau sumažino Graikijos reitingą, taigi padidėjo rizika, kad Graikija nebebus Europos monetarinės sąjungos narė. Bankas „Citi“ tikimybę, jog Graikija turėsianti pasitraukti iš euro zonos, vertina 50–75 proc. Galima pasvarstyti, kas atsitikų, jei Graikija paliktų euro zoną. Mintis, kuri anksčiau atrodė neįtikėtina, tapo realia galimybe.

JAV prezidentas Barackas Obama teigia, kad Europos valstybėms būtina dėmesį sutelkti į naujas darbo vietas ir ekonomikos augimą, skelbia BBC. Kalbėdamas po Didžiajam aštuonetui (G8) priklausančių šalių, kurių ekonomika stipriausia, susitikime B. Obama teigė, kad JAV yra įsitikinusios, kad Europa sugebės įveikti iššūkius. Prancūzijos, Vokietijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos, Kanados ir Rusijos lyderių susitikimas vyko gegužės 18-19 dienomis Kemp Deivide, JAV.

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis. Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę.

Šiuo metu yra du galimi Graikijos pasitraukimo iš euro zonos keliai, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface Lietuva“ Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius Mantvydas Štareika. Vienas iš jų –bendradarbiaujant, t.y. Graikijai sutinkant priimti Europos institucijų ir valstybių narių pagalbą. Šiuo atveju, galima abejoti, ar perėjimo procesas būtų kontroliuojamas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį dar kartą paragino euro zonos lyderius imtis ryžtingų veiksmų, nes kitaip blokui gresia suirimas, informuoja AFP. Sakydamas kalbą Mančesteryje D. Cameronas paragino pagrindines euro zonos valstybes ir Europos centrinį banką (ECB) mažinti valstybių deficitus. Jis pripažino, kad tokie jo komentarai Europoje populiarūs nebus, nes pernai jis papiktino daugybę kolegų, kai atsisakė pasirašyti ES fiskalinės drausmės sutartį.

Išeities iš finansų krizės, drebinančios euro zoną, turi ieškoti patys europiečiai, trečiadienį pareiškė JAV prezidento padėjėjo pavaduotojas Michaelis Fromanas, atsakingas už tarptautinius ekonominius klausimus.

Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kursas jau kurį laiką kyla aukštyn. Balandžio pradžioje vienas svaras kainavo 4,12 lito, gegužės 16-ąją – 4,33. Kilimo tendenciją svaras išlaiko jau daugiau kaip mėnesį. „Svaras nėra išskirtinė valiuta, panašiai elgiasi ir JAV doleris. Abi šios valiutos paskutiniu metu yra linkusios labiau stiprėti.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde neatmeta Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybės tuo atveju, jeigu šalies valdžia atsisakys vykdyti savo įsipareigojimus dėl biudžeto deficito mažinimo, praneša „France24“. „Žinoma, mes tikimės, kad to nebus, - sakė C. Lagarde, atsakydama į klausimą dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Sudėtinga politinė situacija Graikijoje, anot prezidento Karolosas Papouliasas, kelia didžiulį nerimą gyventojams. Pirmadienį graikai iš šalies bankų atsiėmė 700 mln. eurų, sakė prezidentas, remdamasis Centrinio banko vadovu Georgiosas Provopoulosas. Šis informavo K. Papouliasas, kad bankų padėtis yra „labai sudėtinga“ ir kad bankų sistema „šiuo metu yra labai silpna“, praneša agentūra AFP. Centrinio banko vadovas įspėjo prezidentą, kad situacija ateinančiomis dienomis dar labiau aštrės.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris pirmadienį baigiantis Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrų susitikimui pranešė, kad jie nesvarstė galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos temos. „Aš niekad nemaniau, kad Graikija gali palikti euro zoną. Tai nesąmonė, propaganda.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Praėjusią savaitę daugybė politinių ir ekonominių įvykių visame pasaulyje stipriai paveikė pagrindines valiutas: vienų kursas nusirito žemyn, kitų šovė į viršų. Didžiausias dėmesys teko ir vis dar tenka politinėms peripetijoms Prancūzijoje ir Graikijoje, kur savaitgalį vykę rinkimai pradėjo daryti įtaką euro kursui dar prieš paskelbiant jų rezultatus.

Iki 2012 m. gegužės vidurio daugelis bankų bus pasirengę pradėti prekybą prieš dešimt metų atsisakyta vietos valiuta – drachma, skelbia bankų šaltiniai. Anot agentūros, daugelis Europos finansinių institucijų neatsisakė elektroninių sistemų, leidžiančių vykdyti atsiskaitymus drachma. Kaip tvirtina agentūros šaltiniai bankų sferoje, naujos valiutos prekybą galima pradėti gana greitai, tačiau pradėti vykdyti atsiskaitymus grynaisiais gali būti daug sudėtingiau.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Nerimui dėl euro zonos, o kartu ir bendros jos valiutos tai nuslūgstant, tai vėl išaugant, indėlius eurais laikantys ir paskolas eurais paėmę Lietuvos gyventojai, anot bankininkų, elgiasi ramiai. Žmonės esą kur kas labiau reaguoja į palūkanų dydžius, o ne į naujienas iš Vakarų ar Pietų Europos valstybių, praneša LTV „Panorama“.Kalbant apie tai, kas laukia euro zonos, piešiami įvairūs scenarijai.

Europos rinkėjai prašo baigti taupymo politiką. Tačiau ar tai yra įmanoma ir kokios būtų taupymo alternatyvos traukiant šalis iš krizės? Mažai erdvės manevrams Nors norima mažiau karpyti vyriausybės išlaidas ir daugiau leisti socialinėms programoms, neaišku, iš kur tam atsiras pinigų, rašo „The New York Times“. Galimybės gauti pinigų iš vyriausybių obligacijų senka, nes investuotojai nėra tikri, ar euro zonos narės sugebės grąžinti paskolas.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis besitęsiančią politinę suirutę Europoje vadina „sulėtinta traukinio avarija“ ir mano, kad Graikija euro zoną paliks kitąmet. Šiuo metu Graikijos partijos derasi dėl koalicijos, o Vokietijos valdžios atstovai grasina, kad šalis negaus nė cento, jeigu neįvykdys visų gelbėjimo programos sąlygų.

Kad euro zona sėkmingai funkcionuotų, jai reikia bendros vyriausybės, teigia Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas. „Niekur pasaulyje nėra bendros valiutos be tam tikros bendros vyriausybės“, – dienraščiui „The Daily Mail“ sakė D. Cameronas. „Euro zonos valstybės narės turėtų turėti daug labiau suderintą ekonomikos politiką ir skolų politiką.

Pasaulio ekonomikos padėtis šį pavasarį tapo stabilesnė, nors išlieka nemažai grėsmių, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Euro zonos skolų krizė bei aukštos naftos kainos vis dar neigiamai atsiliepia pasaulio plėtros perspektyvoms. Tvirtesnė JAV ir kylančių rinkų ūkio padėtis teiks stabilumo viso pasaulio ekonomikai, bet nepajėgs suteikti postūmio spartesniam augimui.

Graikijos ekonominės problemos gali neigiamai paveikti visą Europą, tačiau viena šalis gali gauti ir naudos, rašo CNN. Graikų investuotojai bėga su pinigais į kaimyninę Bulgariją. „Tai labai liūdna priežastis, bet tai iš tiesų vyksta, - sako ekonomistas Georgy Ganevas. - Netgi kai kuri graikai perveda savo piniginius balansus iš Graikijos į Bulgariją – akivaizdžiai bando apsidrausti nuo Graikijos išėjimo iš euro zonos rizikos.

Akcijos, naftos kainos ir kiti rizikingesni investiciniai fondai pirmadienio rytą patyrė kritimą po savaitgalį įvykusių rinkimų Prancūzijoje ir Graikijoje, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Tai lėmė išaugęs nerimas dėl euro zonos skolų krizės, kaip pavyks ją spręsti, nes nuo to priklausys valiutos sąjungos išlikimo galimybė.

Ispanijoje nedarbo lygis balandį, palyginus su kovu, sumažėjo 0,14 proc., o bedarbių skaičius sumažėjo 6 tūkst. 632 žmonėmis, informuoja „RTT News“. Darbo ministerijos duomenimis, balandį Ispanijoje buvo registruota 4,74 mln. bedarbių. Tai rekordiškas. Bedarbių skaičius žemės ūkio sektoriuje balandį, palyginus su kovu, sumažėjo 1 tūkst. 241 žmogumi, o paslaugų sektoriuje - 8 tūkst. 304. Bedarbių skaičius statybų sektoriuje sumažėjo 1 tūkst. 388 žmonėmis.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ naujoje ataskaitoje išdėstė penkis galimus Europos monetarinės sąjungos ateities scenarijus, informuoja „EUobserver“. Scenarijai yra tokie: Graikijos pasitraukimas iš sąjungos, pusiau fiskalinė sąjunga, euro ir Vokietijos markės koegzistavimas po Vokietijos pasitraukimo, „Jungtinių Europos Valstijų“ sukūrimas, visiškas euro zonos iširimas.

Investuotojų tarpe teiginys, esą politikai kelia didžiausią grėsmę finansų rinkoms, tapo kone aksioma, rašo „Financial Times“. Šį savaitgalį vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai leis dar kartą patikrinti minėto teiginio tvirtumą. Investuotojai gali sunkiai suvirškinti tikėtiną Francois Hollande'o pergalę antrajame prezidento rinkimų ture ir nenuspėjamus Graikijos parlamento rinkimų rezultatus.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, kovą, palyginti su vasariu, gamintojų kainos euro zonoje išaugo 0,5 proc., o visoje ES padidėjo 0,6 proc. Vasarį kainos abiejose zonose atitinkamai padidėjo 0,6 ir 0,9 procento. Kovą, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 3,3 proc., o ES - 3,8 proc. Lietuvoje kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos padidėjo 1,1 proc., o per metus - 7,3 proc.

Euro zonos krizės epicentro vaidmenį valstybės periminėja viena iš kitos tarsi karštą bulvę. Pastaruoju metu rinkos sunerimo dėl Ispanijos ekonomikos sveikatos, rašo BBC. Ispanijos 10 metų skolinimosi kaina išaugo iki 6 proc. Tuo tarpu Vokietija tokiam pačiam laikotarpiui skolinasi mokėdama vos 1,75 proc. palūkanų normą. Visgi Ispanijos bėda yra ne skolinimosi kaina, o ligota ekonomikos būklė.

Būdama atvira ekonomika, šiemet Lietuva neišvengs neigiamų euro zonos raidos padarinių. 2011 m. įsibėgėjusi Lietuvos ūkio plėtra 2012 m. mažins pagreitį. „Danske“ bankas prognozuoja, kad 2012 m. BVP augs apie 2,7 proc., 2013 m. – 3,5 proc. Infliacijos tempai Lietuvoje lėtės, bet išliks pakankamai aukšto lygio. 2012 m. infliacija sumažės iki 3,2 proc., o 2013 m. iki 2,9 proc.

Japonijos finansų ministras Junas Azumi pareiškė, kad Japonija skirs Tarptautiniam valiutos fondui 60 mlrd. dolerių, kad užkirstų kelią skolų krizės plitimui Europoje, informuoja televizijos kompanija NHK. Japonija yra pirmoji iš G20 šalių, nepriklausančių euro zonai, pasiūliusi papildyti TVF finansus, pažymėjo ministras. J. Azumi pareiškė, kad TVF kreditingumo didinimas ir krizės užbaigimas turi labai didelę svarbą Japonijai ir Azijai, o taip pat euro zonos šalims.

Pasaulinę finansų sistemą sukrėtusi finansų krizė privertė kontrolierius akyliau stebėti bankų veiksmus, tačiau kur kas rimtesnį pavojų šiandien kelia įsigalinti šešėlinė bankininkystė. Pastaruoju metu finansų kontrolierių dėmesį labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji šešėlinės bankininkystės sistema.

Šeštadienį pasirodė „The Times“ straipsnis apie naują fenomeną – savižudybes, kurias nulėmė Europos skolų krizė. Nedarbas, nesėkmės versle ir smunkantis pragyvenimo lygis verčia žmones imtis kraštutinių priemonių. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas dienraščiui „The New York Times“ sakė tikįs, kad ne vienas žmogus perskaitęs tą straipsnį, prieš akis išvydo platesnį reiškinio paveikslą.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc.

Prieš kelis mėnesius Graikijos mieste Volos buvo įvesta alternatyvi valiuta. Ši iniciatyva įtraukė 800 bendruomenės narių, kuriems sunkiai sekasi įpirkti prekes eurais, rašo BBC. Gyventoja Hara Soldatou Voloso centriniame turguje nužvelgia rankdarbių prekystalį ir išsirenka dekoruotas žvakes. Ji savo pirkiniu patenkinta: „Jos kainavo man tik 24 TEM, kuriuos aš užsidirbau mokydama jogos.“ Visoje turgaus zonoje jums tikrai nereikės vieno dalyko – pinigų.

Nepaisant euro zoną ištikusios krizės, Lietuvos viešojoje erdvėje šalies įstojimas į euro zoną ir toliau yra laikomas neabejotinai siektinu tikslu. Visuomenėje trūksta diskusijų, ar Lietuvai tikrai verta stengtis įstoti į euro zoną ir kokie to trūkumai, mano ekonomistas prof. Povilas Gylys. Pinigų sąjungą lygino su laivo skendimu „Mes vis stojam (į euro zoną – ELTA) ir niekaip neįstojam.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas mano, kad Europoje tikėtina rimta skolų krizė, informuoja „RIA Novosti“. „Skolų krizės, augimo sulėtėjimo ir naftos paklausos smukimo scenarijus tikėtinas 40 proc.“, - interviu televizijai „Rossija 24“ sakė A. Kudrinas. „Stambios korporacijų struktūros Europoje ir visame pasaulyje jau įvertino tokį scenarijų ir bando jam pasiruošti. Mūsų valstybė ir vyriausybė taip pat turėtų būti pasiruošusi tokiems scenarijams“, - kalbėjo A. Kudrinas.

Nors vienai šaliai palikus eurą, dauguma ekonomistų prognozuoja katastrofines pasekmes. Tokiai nuostatai galima paprieštarauti remiantis praeities įvykiais, rašo CNBC. Euro zona būtų ne pirma susiskaldžiusi valiutos sąjunga. Per pastaruosius 100 metų įvyko 69 valiutos susiskaldymai. Keista, tačiau visi išėjimai iš valiutų sąjungų buvo siejami su žemu makroekonominiu lakumu. Beveik visais atvejais, išėjimas buvo sklandus.

Europos valiuta artimiausiu metu pigs. Prie tokios išvados priėjo „Bloomberg“ agentūros apklausti analitikai. Ekspertų nuomone, valstybės išlaidų mažinimas Ispanijoje ir Italijoje siekiant sukonsoliduoti šalių biudžetus vėl sukels skolų problemų euro zonoje ir pagilins recesiją regione. Dauguma ekspertų įsitikinę, kad bendros Europos valiutos pabrangimas 2,95 proc. pirmąjį metų ketvirtį buvo laikinas reiškinys. Euro kursas iki 2012 m. pabaigos gali nukristi daugiau nei 5 proc.

Pasaulio žiniasklaidoje viena labiausiai eskaluojamų ekonominių ir finansinių temų yra Europos skolų krizė (ESK). Šios temos epicentre – Graikija. Visi jau žinome, jog Graikijos pagrindinė bėda yra didelės skolos ir nesugebėjimas įvesti reikalingas reformas. Kartais net pasigirsta balsų, siūlančių Lietuvai Heleninės Respublikos likimą, jei nebus imtasi atitinkamų veiksmų.

Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos centrinis bankas paliko galioti rekordiškai žemą 0,5 proc. bazinę palūkanų normą. Toks sprendimas buvo priimtas per ketvirtadienį vykusį Anglijos centrinio banko Monetarinės politikos komiteto posėdį. Sprendimas atitiko analitikų lūkesčius, nes pastaruoju metu sustiprėjo nerimas dėl šalies ekonomikos atsigavimo ir euro zonos skolų krizės.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghis įspėjo, kad euro zonoje išlieka rizika, jog ekonomikos būklė blogės, praneša BBC. Trečiadienį ECB paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Kalbėdamas spaudos konferencijoje M. Draghis sakė, kad ši rizika yra susijusi su atsinaujinusia įtampa euro zonos skolų rinkose. „Remiantis tyrimais, pirmaisiais 2012 m. mėnesiais ekonomikos augimas stabilizavosi žemame lygyje, o metų eigoje tikimasi nedidelio atsigavimo aktyvumo.

inPaskutiniu metu pasirodė įvairių euro zonos makroekonominių duomenų – BVP, verslo pasitikėjimo indeksai, mažmeninės prekybos rodikliai, kurie nebuvo itin džiuginantys, tačiau ir ne tokie silpni, kad Europos centrinis bankas (ECB) vėl ryžtųsi nurėžti bazinę palūkanų normą. ECB balandžio 4 d. vykusiame posėdyje paliko galioti 1 procento bazinę palūkanų normą, kaip ir prognozavo „Danske Markets“ analitikai.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde teigia, kad pasaulio ekonomika po truputį kapstosi iš duobės, tačiau atsigavimas tebėra labai silpnas, ypač Europoje, informuoja AP. TVF vadovė mano, kad per didelis išsivysčiusių valstybių, tokių kaip JAV ir didesnių Europos šalių, išlaidų apkarpymas gali tik pabloginti, o ne pagerinti padėtį. „Neturėtume apgaudinėti savęs ir įtikėti apgaulingu saugumo jausmu. Atsigavimas tebėra labai silpnas.

Taip, kaip nesutarianti pora, euro zona turėtų susitaikyti su savo likimu ir išsiskirti, teigia analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius ir pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis.

11-metis, sukūręs pasitraukimo iš euro zonos planą, kuriame kalba apie picą ir blyną, pagrobė šlovę iš kai kurių žymiausių Europos ekonomistų. Jurre'as Hermanas buvo vienas iš 452 kandidatų, dalyvavusių konkurse Wolfsono ekonomikos premijai laimėti. 250 tūkst. svarų sterlingų (apie 990 tūkst. litų) apdovanojimą praėjusių metų spalį įsteigė britų drabužių parduotuvių tinklo „Next“ vadovas Simonas Wolfsonas, raginęs siūlyti tikėtinus siūlymus, kaip išstoti iš euro zonos.