euro zona

Praėjusiais metais Baltijos šalių BVP augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos BVP 2011 metais augo 5,9 proc., Estijos – 7,6 proc. Pastarasis augimas buvo sparčiausias Europos Sąjungoje. Latvijos ekonomika augo 5,5 proc. – pirmą kartą teigiamu tempu po tris metus iš eilės trukusio nuosmukio. Praėjusiais metais ūkio augimas tapo labiau subalansuotas nei 2010-aisias – stebėta visų BVP dalių plėtra pradedant privačiu vartojimu baigiant eksportu.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Praėjusios savaitės įvykiai finansų rinkoje privertė šiek tiek suabejoti, kurios šalys iš tikrųjų eina tiesiausiu ekonominio atsigavimo keliu, o kurios yra ant recesijos slenksčio. Atrodo, jog Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi yra linkęs manyti, kad blogiausi laikai euro zonai yra praėję ir ji iš tiesų laikosi geriau nei JAV.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Praėjusiais metais kas trečias investavęs žmogus – vyresnis nei 56 metų amžiaus, o investuotojų iki 25 metų buvo tik 4 proc. 2011 m. vidutinė vieno žmogaus investicija į obligacijas siekė beveik 500 tūkst. litų, į akcijas – beveik 200 tūkst. litų, o į fondus – 34 tūkst. litų. Tai rodo „Danske“ banko statistika. „Vyresnio amžiaus žmonės turi sukaupę santaupų ir jas investuodami nori užsitikrinti finansiškai aprūpintą ateitį.

Dėl euro zonos skolų krizės iš dalies kaltos Prancūzija ir Vokietija, pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Monti. Apie tai informuoja AFP. „Ši istorija (įsiskolinimų sunkumai) prasidėjo 2003 metais, kai euras buvo dar visai „vaikas“. Iš tikrųjų Prancūzija ir Vokietija nepaisė biudžeto deficito ir leistino skolų dydžio taisyklių“, - pareiškė ministrų kabinetas. Pasak jo, jeigu “euro zonos tėvai" ignoruoja taisykles, neverta tikėtis, kad jų laikysis, pavyzdžiui, Graikija.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei du metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Nurimus „gaisrui“ Graikijoje, euro zonoje toliau sklando baimės dėl probleminių šalių skolos valdymo – aktyviai diskutuojama dėl padėties Portugalijoje. Europoje savaitės pabaigoje vyks euro grupės ir Europos Sąjungos šalių finansų ministrų susirinkimai. Juose bus svarstomi finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių didinimo klausimai. Vokietija vertins verslo nuotaikas Europoje taip pat bus svarbus vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerių Vokietijos IFO verslo pasitikėjimo indeksas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad leisti Graikijai dėl skolų palikti euro zoną būtų katastrofiška, informuoja AFP. Tokią nuomonę ji išsakė duodama interviu vienai Didžiosios Britanijos televizijų. A. Merkel pažymėjo, kad po to, kai buvo priversta prašyti tarptautinės finansinės paramos, Graikija nuėjo "ilgą ir sunkų" kelią, tačiau leisti jai palikti euro zoną, anot jos, būtų didžiulė politinė klaida. "Mes priėmėme sprendimą priklausyti valiutos sąjungai.

Vokietijos vyriausybė sutinka nusileisti kitų euro zonos šalių reikalavimams padidinti Europos Sąjungos nuolatinio stabilizavimo mechanizmo (ESM) kapitalą, rašo žurnalas „Spiegel“. Žurnalo teigimu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble nusileis kitų euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimams ir nebeblokuos pastangų didinti ESM kapitalą.

Ketvirtinėje apžvalgoje „ „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“ teigiama, kad regiono ekonomika šiemet patirs švelnų nuosmukį, o „lipti iš duobės“ pradės nuo 2013-ųjų. Prognozuojama, kad euro zonos BVP 2012 m. mažės 0,5 proc., o 2013 m. didės 1 procentu.

Euro grupė pirmadienį patvirtino antrąjį 130 mlrd. eurų paskolų paketą Graikijai, informuoja BBC. Euro zonos valstybių finansų ministrų susitikimas sekė po sėkmingo Graikijos obligacijų apsikeitimo sandorio. Tikimasi, kad Graikijos skolos santykis bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu 2020-aisiais sumažės iki 117 proc. Tokią prognozę po susitikimo išsakė euro grupės pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Euro zonos ekonomika rodo „nežymaus atsigavimo“ požymių, teigiama naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje, informuoja BBC. EBPO priklausančių šalių bendras svarbiausių duomenų indeksas sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, išaugo. Anot EBPO, indeksas minėtu laikotarpiu išaugo ir Didžiojoje Britanijoje. Jungtinių Valstijų ir Japonijos ekonomika taip pat rodo pakilimo ženklų.

Naujausiais oficialiais duomenimis, Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, palyginus su 2010-aisiais, išaugo daugiausia iš Europos Sąjungos (ES) šalių – 7,6 proc., praneša AFP. Patikslintais duomenimis, augimas buvo 0,1 proc. didesnis nei pirminiais. Pagrindinėms Estijos prekybos partnerėms kovojant su euro zonos skolų krize paskutinį praėjusių metų ketvirtį šalies BVP augimas sulėtėjo iki 4,5 proc.

Finansinė krizė euro zonoje pasibaigė, tačiau ekonominė - dar tęsiasi, pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, pasibaigus Europos Sąjungos (ES) viršūnių pavasario susitikimui. „Mes su dideliu palengvėjimu verčiame naują puslapį – finansinė krizė euro zonoje pasibaigė, nors ekonominė - dar ne“, - pabrėžė jis. „Šis ES viršūnių susitikimas buvo pirmas susitikimas nuo praėjusių metų rugpjūčio, kuris nėra neeilinis ir antikrizinis“, - pridūrė N. Sarkozy.

Smarkaus pasaulio ekonomikos sulėtėjimo tikimybė susilpnėjo dėl politinių priemonių, neseniai priimtų euro zonoje ir skirtų kovai su skolų krize, ketvirtadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau Fondas perspėjo, kad rizikos pasaulio augimui išlieka. Savo ataskaitoje, parengtoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrams, TVF pareiškė, kad euro zona turi ryžtingai veikti daugelyje sferų, kad įveiktų skolų krizę.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dar 24 ES valstybių vadovai pasirašė naująją Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, kuri įpareigos Europos šalis laikytis griežtos finansinės drausmės ir vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Nors sutartis yra privaloma euro zonai, prie jos prisijungė visos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją.

25 ES šalių lyderiai, tarp jų ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį pasirašė sutartį, numatančią fiskalinės drausmės sąlygas. Kad sutartis įsigaliotų, ją dar turi ratifikuoti mažiausiai 12 euro zonos narių. Lietuva, kaip ne euro zonos narė, sutarties ratifikavimo metu galės rinktis, ar taikyti visas jos nuostatas, ar dalį, išlaikant pagrindinius principus.

Šiaurės ir Baltijos šalys vieningai pritaria Europos finansinės drausmės sutarčiai, kuri, pasak Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, naudinga visai Europai. Lietuvos Prezidentė ketvirtadienį pirmininkavo NB6 susitikimui, kuriame laikantis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo tradicijos aptariamos ir suderinamos pozicijos regionui svarbiausiais ES klausimais.

Europos Sąjungos šalims pavyks įveikti finansinius sunkumus tuo atveju, jeigu jos pajėgs įsitvirtinti pasaulio rinkoje. Tokią nuomonę išsakė ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš prasidedant eiliniam antikriziniam ES viršūnių susitikimui. „Mano nuomone, mes privalome gerinti savo konkurencingumą pasauliniu mastu“, – pastebėjo Vokietijos vyriausybės vadovė.

Europos Sąjunga pasiekė finansų krizės dugną, ketvirtadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. „Europos Sąjungos finansų rinkose jau pastebime aiškių stabilizavimo požymių, vyksta pozityvusis perversmas. Anksčiau buvo nemažai kalbama apie neišvengiamą euro žlugimą, dabar šių pokalbių nebegirdėti“, - pabrėžė H. Van Rompuy. „Europa suėmė savo likimą į rankas, pastaruosius dvejus metus ES šalių lyderiai įtemptai dirbo bandydami išsikapstyti iš skolų krizės.

Europos centrinis bankas (ECB) antradienį laikinai uždraudė priimti Graikijos obligacijas kaip užstatą teikdamas paskolas komerciniams bankams. Kaip žinoma, ECB rinkoje pats superka finansinių sunkumų turinčių euro zonos šalių vyriausybių išleistas obligacijas ir jas priima kaip užstatą, skolindamas pinigus tų šalių komerciniams bankams.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ („S&P“) sumažino Graikijos skolinimosi reitingą iki „atrankinio mokesčių nevykdymo“, informuoja BBC. S&P teigia, kad sprendimą lėmė susitarimo su skolintojais sąlygos. Anksčiau agentūra Graikijos skolinimosi reitingą jau buvo sumažinusi iki „šlamšto“ lygio. Praėjusią savaitę euro zonos finansų ministrai susitarė dėl antrojo 130 mlrd. eurų paskolų paketo Graikijai, o privatūs kreditoriai ir investuotojai sutiko nurašyti 53,5 proc.

Savaitgalį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo metu šalių finansų ministrai teigė, kad euro zonos šalys turi padidinti savo gelbėjimo fondą, jeigu nori gauti didesnę G20 valstybių paramą, praneša BBC. Anot ministrų, toks žingsnis yra „būtinas“ norint, kad G20 šalys pervestų daugiau lėšų į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Šiuo metu Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) sudaro 500 mlrd.

Dabar euro zona investuotojams yra saugesnė vieta nei buvo vos prieš keletą mėnesių, po Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi), informuoja AFP. Anot jo, daugybė susitikimo dalyvių pažymėjo, jog situacija euro zonoje labai pasikeitė po paskutinio susitikimo lapkritį. „Paskutinis praėjusių metų ketvirtis buvo labai silpnas.

Jau aišku, kad euro zonos krizė truks ir visus 2012 metus, nors akcijų rinkos anksti atsigavo – vasarį. Derybos tarp Graikijos ir bankų dėl Graikijos valstybės skolos jau galbūt baigėsi, tačiau pakankamas bankų dalyvavimas susitarime abejotinas. O Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iškėlė oficialaus sektoriaus skolos sumažinimo klausimą. Tuo buvo pasiųsta žinutė, kad privačių obligacijų turėtojų „apkarpymas“ gali būti nepakankamas norint Graikijai grąžinti finansinį stabilumą.

Sprendimas pervesti Graikijai antrosios tarptautinės paramos pirmąją dalį greičiausiai bus priimtas per euro zonos viršūnių susitikimą kovo 2 dieną, pranešė Europos diplomatijos šaltinis. „Kovo 1 dieną, viršūnių susitikimo išvakarėse, vyks papildomas euro grupės posėdis, per kurį bus įvertintos Graikijos pastangos įvykdyti įsipareigojimus, būtinus siekiant gauti pirmąją lėšų dalį“, - sakė šaltinis.

Europos Komisijos (EK) prognozėmis, euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc., praneša BBC. Ankstesnėje lapkričio mėnesio prognozėje buvo planuojamas 0,5 proc. prieaugis. „Manoma, kad netikėti atsigavimo trikdžiai, pastebėti 2011 m. pabaigoje, bus neišvengiami ir pirmuosius du 2012 m. ketvirčius“, - teigė Europos Komisija. Tačiau kartu pridūrė, kad 17 šalių blokas susidurs su „švelnia“ recesija ir kad stabilizavimo požymių jau pastebima.

Euro zonos finansų ministrai susitarė dėl paramos Graikijai skyrimo, tačiau šia naujiena džiaugiasi ne visi, nes šalies gyventojų laukia griežtas taupymas, rašo „guardian.co.uk“. Europos Sąjungos (ES) pareigūnai teigia, kad suplanuoto 15 proc. atlyginimų apkarpymo neužteks. Prieš tai atlyginimai jau buvo sumažinti 30 proc. Pareigūnai prognozuoja, kad šiemet Graikijos ekonomika susitrauks 4,5 proc., kitąmet bus sąstingis, o 2014-aisiais ir vėl ims augti.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai susitarė dėl antrojo finansinės paramos paketo Graikijai skyrimo. Kaip skelbia šaltiniai, artimai susiję su derybomis, tam, kad Graikijai būtų skirta antrasis finansinės paramos paketas, šalis turi įsipareigoti, kad jos skola iki 2012 m. neviršys 121 proc. BVP. Graikijai bus skirta 130 mlrd. eurų parama. Galutinis sutarties tekstas dar rengiamas, pastebima pranešime.

Pirmadienį susirinkę Europos lyderiai vėl sugrįžo prie paskolos skyrimo Graikijai klausimo. Sprendžiama, ar skirti antrąją  paskolos paketo dalį (130 mlrd. eurų), be kurio kovo viduryje šaliai grėstų bankrotas. Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos teigia, kad šalis patenkino visas paskolos paketui gauti būtinas sąlygas ir tikisi gauti kreditorių pritarimą, tačiau derybos dėl paskolos tęsis iki paskutinės akimirkos, informuoja AFP.

Kinija užėmė antrą vietą pagal perkamo aukso kiekius. 2011 metais šalis įsigijo 770 tonų tauriojo metalo, nusileisdama vien Indijai (993 t), rašo „Telegraph“. Pasaulio aukso tarybos ekspertų nuomone, jau šiais metais Kinija gali tapti didžiausia aukso vartotoja pasaulyje. Pasak ekspertų, šalyje auga ne tik aukso papuošalų paklausa, bet didėja ir investicijos į taurųjį metalą. Tai ypač aktualu Kinijoje, kurios nekilnojamojo turto sektorius gana silpnas, pastebi ekspertai.

Šiemet susiliejimų ir įsigijimų (M&A) skaičius pasaulyje mažės, taip pat kris tokių sandorių vertės, tačiau Lietuvoje situacija išliks daug optimistiškesnė ir ženklaus tokių sandorių mažėjimo mūsų rinkoje nesitikima, prognozuoja KPMG ekspertai. Pasaulinėmis šios rinkos lyderėmis KPMG mato Didžiąją Britaniją ir JAV; blogiausiai, anot ekspertų, susiliejimų ir įsigijimų sandorių rinkoje seksis Indijai ir Vokietijai.

Šių metų sausio 13 dieną reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ („S&P“) sumažino 9 euro zonos valstybių skolinimosi reitingus. Prancūzija ir Austrija neteko aukščiausio AAA skolinimosi reitingo, o finansų rinkoms buvo pasiųstas perspėjimo signalas dėl regiono finansinės būklės, rašo naujienų portalas „Reuters“. Dėl šių įvykių dėmesio centre atsidūrė tokius sprendimus priiminėjančios reitingų agentūros.

Kai kurios euro zonos šalys daugiau nebenori, kad Graikija joje liktų, pareiškė Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos. „Tokios šalys žaidžia su ugnimi“, – ministro žodžius cituoja BBC. Tuo tarpu Graikija stengiasi parengti galutinį išlaidų mažinimo planą, kaip to reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mainais į finansinę paramą.

Iškart kelios Europos ekonomikos ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį įžengė į recesiją antrą kartą per pastaruosius trejus metus, praneša AFP. Recesija konstatuojama, kai du ketvirčius iš eilės smunka bendrasis vidaus produktas (BVP). Italijos ir Nyderlandų BVP per spalio-gruodžio mėnesius, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc., be to, nuosmukis tiek Italijoje, tiek Nyderlanduose buvo didesnis nei prognozavo analitikai. Prognozuojama, kad BVP Italijoje smuks ir 2012 metais.

Tokiją aplenkęs Ciurichas pirmą kartą per 20 metų tapo brangiausiu pasaulio miestu, rodo organizacijos „Economist Intelligence Unit“ tyrimas.Anot pasaulinio pragyvenimo išlaidų tyrimo, į pirmąjį brangiausių miestų penketuką taip pat pateko Ženeva, Osaka ir Oslas, praneša CNN.

Graikija bankrutavo, buvo pažeminta ir skęsta ugnyje. Kokiu būdu šalis, kurioje gimė demokratija, priėjo liepto galą? Graikijoje, demokratijos lopšyje, ir šiandien nėra įmanoma protestuoti, nors karinę diktatūrą čia nuvertė dar 1974-aisiais, teigia „The Guardian“. Sekmadienio vakarą dešimtys tūkstančių graikų pabandė surengti taikią demonstraciją prie parlamento rūmų. Prieš juos tuojau pat buvo panaudotos ašarinės dujos.

Europos Sąjungos (ES) parengtoje ataskaitoje, kurioje buvo nagrinėjami regiono šalių makroekonominiai duomenys iki 2010-ųjų metų, įspėjama, kad 12-ai valstybių, tarp jų Italijai ir Ispanijai, dėl viešų skolų ir konkurencingumo stygiaus gresia naujos ekonomikos krizės, rašo „EUobserver“. Ataskaitoje Belgija, Bulgarija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Didžioji Britanija raginamos atidžiai peržiūrėti savo makroekonomines politikas.

Euro zonos finansų ministrai atidėjo sprendimą dėl naujų paskolų skyrimo Graikijai, nes šalis neįvykdė tarptautinių kreditorių iškeltų sąlygų, būtinų gauti naują paskolų paketą, informuoja AFP. Euro zona reikalavo, kad Graikijos finansų ministras trečiadienį atvyktų į Briuselį ir išdėstytų, kaip ketina sutaupyti papildomus 325 mlrd. eurų, bei pateiktų raštiškus politikų pasižadėjimus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) nurodytas taupymo priemones.

Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris pirmadienį įspėjo pernelyg nesidžiaugti tuo, kad Graikijos parlamentas patvirtino būtiną naujų taupymo priemonių planą, bei gynė Berlyno ir Briuselio spaudimą Graikijai, informuoja AFP. Vietos televizijai Ph. Roesleris sakė, kad Graikijos parlamento balsavimas už taupymo priemones „iš esmės buvo būtinas“, tačiau, anot jo, tai vis tiek yra žingsnis teisingo kelio link.

Graikijos parlamentas patvirtino prieštaringai vertinamą naujų taupymo priemonių planą, kurio mainais už 130 mlrd. eurų paskolų paketą reikalauja euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), praneša BBC. 199 parlamentarai balsavo už, o 74 pasisakė prieš naująjį taupymo planą. Tuo metu prie parlamento pastato susirinkę protestuotojai mėtė akmenis ir Molotovo kokteilius, buvo padegti keli pastatai.

Graikijos pažadai imtis griežtų taupymo priemonių nebėra pakankami, nes šalis sulaužė daug tokių duotų pažadų ir dabar, atsidūrusi „bedugnėje duobėje“, privalo imtis kardinalių sprendimų, teigia Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Griežtame interviu laikraščiui „Welt am Sonntag“ ministras taip pat teigė, kad tik nuo pačios Graikijos priklauso, ar ji išliks euro zonos nare, dėdama pastangas atkurti savo konkurencingumą. „Mums Graikijos pažadų jau nepakanka, – sakė W. Schaeuble.

Euro zonos finansų ministrai pareiškė abejones dėl naujojo Graikijos taupymo priemonių plano prieš susitikimą Briuselyje, kur bus nuspręsta dėl 130 mlrd. eurų siekiančios paramos, skelbia BBC. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble teigė, jog Graikijos taupymo planas „dar nepasiekė lygmens, kada būtų galima jį patvirtinti“. Graikijos vyriausybė ketvirtadienį po ilgai trukusių derybų susitarė dėl galutinio valstybės biudžeto išlaidų mažinimo plano.

Dėl euro zonos skolų krizės žlunga vis daugiau bendrovių, todėl pernai grėsmė iškilo daugiau nei 1,5 mln. darbo vietų Europoje, informuoja AFP. Bendrovės „Creditreform“ atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad nemokių bendrovių skaičius 15-oje senųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bei Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai padidėjo 0,3 proc., iki 174 tūkst. 917. Išaugęs bendrovių bankrotų skaičius kelia vis didesnę grėsmę darbo vietoms, pernai grėsmė iškilo 1,5 mln.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso antradienį patikino, kad Graikija liks euro zonoje. Tokią nuomonę jis pareiškė po to, kai Komisijos vicepirmininkė Neelie Kroes pareiškė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nenugramzdintų bendros valiutos sąjungos į krizę, informuoja AFP. „Norime Graikijos euro zonoje. Graikijos pasitraukimo iš euro zonos kaina būtų didesnė nei tolesnės paramos jai teikimas“, – žurnalistams sakė J. M. Barroso.

Daugiau kaip pusė Vokietijos gyventojų mano, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos ir vėl įsivesti savo nacionalinę valiutą drachmą. Tai rodo naujausio sociologinio tyrimo duomenys, kuriuos sekmadienį paskelbė laikraštis „Bild am Sontag“. Tokios nuomonės yra 53 procentai apklaustųjų. Matyti Graikiją euro zonoje nori tik 34 procentai suaugusių VFR gyventojų. Sekmadienį vyksta intensyvios derybos, kurių tikslas – suderinti dar 130 milijardų eurų pagalbos suteikimo Graikijai sąlygas.

Finansinė parama sunkumų drebinamai Graikijai gali būti padidinta dar 15 mlrd. eurų. Būtent tiek prireiks Atėnams padengti savo įsiskolinimus, atsižvelgus į privačių investuotojų sutikimą nurašyti dalį šalies skolos. Ši suma papildys antrąjį paramos paketą, kuris kol kas siekia 130 mlrd. eurų, praneša AP, remdamasi savo šaltiniais. Būtinas lėšas arba skirs euro zonos šalys, arba jos bus nurašytos centrinių bankų ir privačių kreditinių organizacijų.

Naujos patikimos apklausos rezultatai atskleidė, kad euro zonos bankai rodo vis mažiau noro skolinti, o vartotojai nenoriai skolinasi, rašo „EUobserver“. Per pastarąsias šešias savaites Europos centrinis bankas (ECB) apklausė 124 euro zonos bankų atstovus, atsakingus už paskolų teikimą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad „smarkiai išaugo“ baimės lygis tiek tarp skolintųjų, tiek tarp besiskolinančiųjų. Dėl šios paskolų mini krizės Europai šiemet bus sunkiau išvengti recesijos.