eurai

Nuo šių metų Lietuvoje įvestą eurą palankiai vertina beveik du trečdaliai šalies gyventojų, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Paprašyti įvertinti euro naudą, 60 proc. lietuvių teigė sutinkantys, kad euras yra naudingas valstybei, 24 proc. - nenaudingas, 16 proc. teigė negalintys apsispręsti arba neturi nuomonės. 86 proc. respondentų teigė, kad euro įvedimas praėjo sklandžiai ir efektyviai, 5 proc.

 Zenonas Gipiškis, LRT Radijas, LRT.lt Tik apie 1,5 procento darbo ieškančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei maždaug 290 eurų, tai yra 1000 litų atlyginimu, rodo apklausa. Beveik 40 procentų darbuotojų taikosi į ne mažesnį kaip 725 eurų, tai yra 2,5 tūkstančio litų atlyginimą. Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atlikta apklausa rodo, kad tik apie pusantro procento darbo ieškančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei maždaug 290 eurų, tai yra 1000 litų atlyginimu.

Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žmonės dar neįpratę prie kainų eurais. Tai rodo ir tyrimas, tą mato ir miestelių prekybininkai. Pastarųjų teigimu, nors bendra jų apyvarta sumažėjo, pirkėjai ėmė rinktis prekes, kurios anksčiau jiems atrodė neįkandamos. Vis dėlto, analitikų teigimu, litus versdami į eurus, žmonės daro maždaug tik 10 proc. paklaidą, tačiau grėsmė slypi, nustatant mažos vertės prekių kainą.

Žinių radijas Lietuvos gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, vidutiniškai apsirinka maždaug dešimčia procentų. Tai parodė SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad dažniau klystama dėl mažesnių kainų, o tiksliau skaičiuoja dažniau perkantys žmonės: „Šiek tiek daugiau atidumo, perkant mažos kainos prekes, tikrai nepamaišytų.

Neseniai viešojoje erdvėje pasklido informacija apie tai, kad tik įvedus eurą šalyje ir Tauragėje buvo atsiskaitoma galimai suklastotais eurų banknotais. Šiuo metu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) aptarnaujamoje teritorijoje pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl netikrų 50 eurų banknotų platinimo. Tauragės AVPK informuoja ir įspėja gyventojus, kad nustatytos netikrų 50 eurų banknotų serijos ir numeriai, kurie kartojasi.

kaunas.kasvyksta.lt Savaitgalį Kauno gatvėse siautėjo visiškai girti vairuotojai, kurie pareigūnams siūlė pinigus už tai, kad išvengtų atsakomybės. Sausio 24 d. apie 12 val. 15 min. Kaune, Vaidoto g., 51-erių metų vyras, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (automobilį vairavo neblaivus (2,13 prom. alkoholio)), Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės pareigūnams davė 17,86 eurų kyšį. Vyras apklaustas. Sausio 25 d. apie 9 val. 40 min.

Sausio 23 d. apie 11 val. 50 min. Vilniuje, Pylimo g., parduotuvėje, 48-erių metų moteris pateikė galimai padirbtą 20 eurų vertės kupiūrą. Moteris apklausta. Sausio 23 d. apie 11 val. 40 min. Panevėžyje, Respublikos g., inkasatoriai bankomate aptiko atmestą, galimai padirbtą, 50 eurų vertės kupiūrą. Sausio 23 d. 20 val. 50 min. Panevėžyje, Klaipėdos g., parduotuvėje, 24-erių metų mergina, atsiskaitydama už paslaugas, pateikė galimai padirbtą 50 eurų vertės kupiūrą.

Sausio 17 d. apie 9 val. Panevėžyje, Savitiškio g., parduotuvėje, 52-ejų metų vyras, atsiskaitydamas už prekes, pateikė galimai padirbtą 50 eurų vertės kupiūrą. Sausio 17 d. 11 val. 18 min. Vilniuje, Šeškinės g., prekybos centre, 65-erių metų vyras paprašė kasininkės patikrinti, ar tikra 20 eurų vertės kupiūra. Patikrinus, paaiškėjo, kad kupiūra yra galimai padirbta. Sausio 17 d. 11 val. 36 min.

 Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirkėjai iš Šveicarijos plūsta į kaimyninę Vokietiją pigiau apsipirkti, po to, kai Šveicarijos centrinis bankas atšaukė ribą stiprėti šalies valiutai. Šveicarijos frankui pabrangus prekybos ekspertai perspėja, kad centrinis bankas kenkia šalies verslui, „skatina pirkėjų turizmą“. Pasienyje eilės, ir ne vien savaitgalį. Apsipirkti Vokietijoje šveicarai traukia ne vien iš pasienyje esančio Bazelio, bet ir atokesnių miestų.

 Penktadienio vakarą Radviliškio rajone vagys įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pavogė vertybių už beveik 16 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento pranešimo, 19.20 val. Januškonių kaime pastebėta, kad iš 46-erių metų moters namo, atstūmus plastikinį langą, pavogti 15 000 eurų, įvairūs daiktai ir juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis – 15 912 eurų.

 Trečiadienį policijai pranešta apie 13 atvejų, kai buvo atsiskaitoma, įtariama, suklastotais eurų banknotais. Policijos departamento duomenimis, daugiausiai tokių atvejų buvo Vilniuje ir Kaune. Vilniuje užfiksuoti penki eurų klastojimo atvejai. Švitrigailos gatvėje esančioje parduotuvėje galbūt suklastota 20 eurų kupiūra rasta perskaičiuojant inkasuotus pinigus. Dar vieną tokios vertės kupiūrą 68 metų vilnietė pateikė Šeškinės gatvėje esančioje parduotuvėje.

Sausio 12-osios vidurdienį Šiaulių rajone, Kuršėnuose, savo gyvenamojo namo kieme, buvo apvogta 79 metų senolė, grįžtanti iš banko po atliktos pinigų keitimo operacijos. Prie moters prisiartinęs jaunuolis iš jos rankų ištraukė rankinę, kurioje buvo 2200 eurų, mobilaus ryšio telefonas, asmens dokumentai. Tačiau neilgai džiaugėsi pinigus nusikalstamu būdu įgijęs jaunuolis. Jau po trijų valandų Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato kriminalistai jį sulaikė ir uždarė į areštinę.

Pirmadienį Lietuvoje nustatyti 22 atvejai, kai rasti galimai suklastoti eurai, pranešė Policijos departamentas. Sausio 12 d. 9 val. 20 min. Šakiuose, Nepriklausomybės g., banke, pateikta galimai padirbta 5 eurų vertės kupiūra. Sausio 12 d. apie 11 val. Panevėžio r., Krekenavos mstl., Laisvės g., Lietuvos pašto skyriuje, 48-erių metų vyras patikrinti pateikė galimai padirbtą 20 eurų vertės kupiūrą.

Po euro įvedimo pagausėjus pranešimų apie padirbtų euro banknotų atvejus, didžiausios Lietuvoje saugos sprendimų bendrovės „G4S Lietuva“ specialistai primena apie būtinybę tinkamai apmokyti įmonių darbuotojus. „Per pirmąsias euro įvedimo savaites pastebima daug pranešimų apie nustatytus eurų padirbinėjimo atvejus.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų praėjusią - antrąją euro įvedimo savaitę - parduotuvėse jau atsiskaitė eurais, rodo Eurobarometro duomenys. Sausio 5 dieną 41 proc. mokėjimų grynaisiais buvo atlikta eurais, sausio 6 dieną - 54 proc., sausio 7 dieną - 61 proc., sausio 8 dieną - 80 proc., sausio 10 dieną - 69 proc., pranešė Europos Komisija, remdamasi naujausia gyventojų apklausa. Tuo tarpu atsiskaitymai litais sumažėjo nuo 53 proc. sausio 5 dieną iki 26 proc. sausio 10 dieną.

 Praėjusią parą policija užregistravo aštuonis pranešimus apie padirbtus eurus. Šeštadienį du pranešimai gauti Vilniuje. Kiti - Kaune, Panevėžyje, Klaipėdos ir Šalčininkų rajonuose, Ukmergėje ir Alytuje, pranešė Policijos departamentas. Kaune, Laisvės alėjoje, T.Ivanausko zoologijos muziejuje, 58-erių metų moteris bandė atsiskaityti galimai padirbta 50 eurų vertės kupiūra.

Ekspertai tiria pastaruoju metu Lietuvoje aptiktas galimai suklastotų eurų kupiūras. Po maždaug kelių savaičių ekspertai turėtų pasakyti, ar Lietuvoje rasti eurai buvo pagaminti vienoje spaustuvėje, ar skirtingose vietose. Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad, manoma, kad suklastoti eurų banknotai tikriausiai pateko iš kitų Europos valstybių. Vien praėjusią parą Lietuvos policijos įstaigos gavo dar 13 pranešimų apie galimai padirbtus eurus.

Pirmosiomis sausio savaitėmis vyksta tam tikras sąmyšis tarp pirkėjų ir prekybininkų. Šie pagal euro įvedimo įstatymą privalo visuomet grąžą atiduoti eurais, tačiau į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi apie 160 vartotojų ir skundėsi Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimais prekybos bei paslaugų teikimo vietose.

Grynųjų eurų Lietuvos rinkoje šiuo metu cirkuliuoja daugiau nei litų, teigia Lietuvos banko vadovas. Vitas Vasiliauskas sako, jog siekiama, kad grynųjų kiekis apyvartoje mažėtų. „Apyvarta eurais viršijo apyvartą litais. Iš viso šiai dienai daugiau nei 2,5 mlrd. eurų (grynųjų pinigų - BNS) - daugiau nei 50,4 proc. yra eurai apyvartoje ir šiek tiek daugiau nei 49 proc.

Per pirmąją 2015 metų savaitę, kai euras jau yra oficiali atsiskaitymo priemonė Lietuvoje, didesnių netikėtumų klientų elgsenoje neužfiksuota. Kaip ir laukta, pirmosiomis sausio dienomis į „Swedbank“ banko padalinius plūstelėjo didelis gyventojų srautas – žmonės skubėjo išsikeisti turimus litus į eurus, tačiau šis srautas kasdien mažėja. Tą patį galima pasakyti ir apie grynųjų litų įnešimą į bankomatus, ir apie eurų išgryninimą bankomatuose – stebimos mažėjimo tendencijas.

Sausio 8 d. apie 8 val. Kaune, Žemaičių pl., prekybos centre, 54-erių metų moteris, atsiskaitydama už prekes, pateikė galimai padirbtą 50 eurų vertės kupiūrą. Moteris apklausta. Sausio 8 d. 10 val. 46 min. Šiauliuose, Vilniaus g., banke, 41-erių metų moteris pateikė galimai padirbtą 50 eurų vertės kupiūrą. Moteris apklausta. Sausio 8 d. 11 val. 33 min. Kaune, Baltijos g., prekybos centre, 70-metė moteris pateikė galimai padirbtą 5 eurų vertės kupiūrą. Moteris apklausta. Sausio 8 d. 11 val.

Kiekvieną dieną į policiją plaukia pranešimai apie galimai padirbtus eurus. Ir kasdien tokių pranešimų iš įvairiausių Lietuvos kampelių tik daugėja. Sausio 4 d. apie 20 val. 30 min. Jonavos r., Kuigalių k., Šviesos g., parduotuvėje, nenustatytos tapatybės apie 30 metų amžiaus vyriškis atsiskaitė galimai padirbta 50 eurų vertės kupiūra. Sausio 7 d. apie 11 val. 10 min. Kaune, Taikos pr., parduotuvėje, 25-erių metų moteris, atsiskaitydama už prekes, pateikė galimai padirbtą 50 eurų vertės kupiūrą.

Nors euras ir litas dar devynias dienas išlaikys lygiaverčių pinigų statusą, prekybininkai nacionalinę valiutą skuba palaidoti anksčiau.   Maitina tik už eurus Nors priežiūros institucijos perspėja apie gresiančias šimtatūkstantines baudas už euro įvedimo pažeidimus, lietuviškus centus atsisako priimti monetomis užverstos kaimo parduotuvės, smulkiosios įmonės, o Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos valgykla sumojo, kad lengviausiai vaikus prie naujosios valiutos pripratinti palikus juos alk...

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo pakeitimo įstatymai.

Praėjo tik kelios dienos, kai nacionaline Lietuvos valiuta tapo euras, o apyvartoje jau pasirodė netikrų pinigų. Pirmadienį vienos Panevėžio įmonės vadybininkas į banką atnešė 20 tūkst. eurų, kad juos įneštų į įmonės sąskaitą. Tikrinant pateiktus euro banknotus, rastas vienas – 100 euro nominalo suklastotas banknotas. Apie galimai suklastotus pinigus informuota ir policija. Tai ne pirmas užfiksuotas atvejis Lietuvoje, kai nustatyti galimai suklastoti euro banknotai.

Sausio 5 d. 16 val. 30 min. į Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK kreipęsis 38-erių metų vyras pareiškė, kad sausio 4 d. 18 val. 30 min. Jonavoje, Chemikų g., susitiko su nepažįstamu asmeniu, kuriam už 290 eurų (14 banknotų po 20 eurų ir vienas 10 eurų banknotas) pardavė žaidimų kompiuterį. Sausio 5 d. patikrinus pinigus paaiškėjo, kad buvo sumokėta galimai padirbtais pinigais (14 banknotų po 20 eurų). Banknotai paimti tirti.

Sausio 5 d. 12 val. 3 min. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK gautas pranešimas, kad Jonavoje, Kosmonautų g., parduotuvėje, jaunuolis paprašė iškeisti 50 eurų vertės kupiūrą, tačiau pardavėjai atsisakius tai padaryti, šis paprašė parduoti kramtomos gumos. Pardavėjai, patikrinus banknotą specialiu eurų tikrinimo pieštuku, paaiškėjo, jog banknotas galimai padirbtas. Pardavėja iškvietė apsaugą. Asmuo iš parduotuvės pasišalino. Banknotas paimtas tirti.

Lietuvoje nuo sausio pirmos dienos pasikeitus valiutai – iš litų į eurus – kilo nemenkas sambrūzdis: žmonės gausiai perka produktus maisto ir buitinės technikos parduotuvėse, o pardavėjai tikina, kad kai kurie šalies gyventojai nepagaili pirkiniams net keliasdešimt tūkstančių litų. Bene daugiausia klausimų kyla garbaus amžiaus piliečiams. Kai kurie senjorai eurą vadina velnio išmislu, apgavyste ar net kracho pradžios šaukliu.

Lietuvos pašto skyriuose gyventojai į eurus jau iškeitė apie 40 mln. litų, pranešė Lietuvos pašto Tinklo tarnybos vadovė Inga Dundulienė. Jos duomenimis, penktadienį iš viso surinkta 30 mln. litų, šeštadienį per trejetą darbo valandų - apie 10 mln. litų. „Klientų srautai yra didesni rajoniniuose miestuose, didžiuosiuose miestuose stebimas mažesnis klientų srautas“, - šeštadienį Lietuvos radijui sakė I.Dundulienė.

Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Labdaros organizacijoms padedantys didieji Lietuvos prekybos tinklai pastebi, kad šiemet per žiemos šventes žmonės smulkius lietuviškus centus aukoja dosniau. Taip esą ne tik rodo gerumą, bet ir negaišta laiko juos keisdami į eurus. Po žiemos švenčių ilgai vartojamus maisto produktus žmonės aukoja gana vangiai, bet štai aukų dėžutės pilnos lietuviškų centų.

Kartu su naujais metais į Lietuvą atėjo euras. Pirmas sausio savaites dar bus galima atsiskaityti litais, todėl lietuviai ėmė traukti iš taupyklių smulkius litus ir centus bei nešti juos į prekybos centrus, kur stengiasi juos išleisti. Arba naudojasi prekybos vietomis kaip pinigų keityklomis – už prekes moka didesnėmis litų kupiūromis, o grąžą gauna eurais.

 Lietuviai rankose jau gniaužia pirmuosius lietuviškus eurus. Kiti pinigus laiko banke ir perdėm nesijaudina dėl valiutos pokyčių. Tačiau ar gyventojai pasiruošę atsiskaityti, kai dangus maišysis su žeme? Šios eilutės galėtų tapti pigaus veiksmo filmo scenarijumi. Arba skeptitizmo persmelktu straipsniu. Visgi savaitraštis „Ekonomika.lt“ spalio pabaigoje rašė, kad lietuviai pradeda kainas skaičiuoti eurais ir naujosios valiutos palaikymas didėja.

Nuo kitų metų liepos siūloma leisti gyventojams tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais iki 5 tūkst. eurų (17,3 tūkst. litų), o su įmonėmis arba smulkiais verslininkais - iki 3 tūkst. eurų (10,4 tūkst. litų). Vyriausybė trečiadienį patvirtino tai numatantį Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą ir teiks jį svarstyti Seimui.

Likus mėnesiui iki euro įvedimo, pradedami platinti lietuviškų eurų monetų rinkiniai. Juos ir kitas naujienas pirmadienį konferencijoje pristatys Lietuvos bankas. Pasak banko atstovų, daugiau kaip milijonas lietuviškų eurų monetų rinkinių turėtų padėti gyventojams susipažinti su būsima valiuta. O, nusipirkę pažintinius rinkinius, prekybininkai, taksistai ir kiti paslaugų teikėjai apsirūpins smulkiais pinigais pirmosioms euro įvedimo savaitėms.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas gavo penkių lapų Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko pasirašytą išvadą, kad 2015 m. biudžete numatytas išlaidų augimas pernelyg didelis, todėl „projektas pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų ribojimo taisyklę“. Reakcija buvo tokia, kokios ir reikėjo tikėtis.

Jau daugiau nei 3 tūkstančiai Lietuvos įmonių viešai įsipareigojo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti kainas ir prisijungė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. UAB „Balthana“ direktoriaus Giedriaus Gairionio teigimu, „yra labai daug manančių, jog verslininkai tik ir laukia, kad galėtų pakelti kainas ir ištraukti pinigus iš žmonių kišenių“. Pagrindinė priežastis jungtis prie memorandumo, anot jo, ir yra noras prisidėti prie tokios nuomonės pakeitimo.

Į Lietuvą trečiadienį atgabenta trečioji ir paskutinė euro banknotų siunta. Lietuvos bankas pranešė, kad visas Lietuvai numatytas eurų banknotų kiekis - 114 tonų - saugiai pristatytas į saugyklas.   „Istoriškai didžiausia grynųjų pinigų siunta atgabenta į Lietuvą. Operacija įvykdyta saugiai ir sėkmingai.

Šiemet žemės savininkai ir ūkininkai turės plačiau atverti pinigines. Kai kuriuose rajonuose žemės ūkio paskirties žemės mokestis ūgtelėjo iki trečdalio, o valstybinės žemės nuomos – net kelis kartus. Jau pernai nuogąstauta, kad žemės mokestį pradėjus skaičiuoti nuo vidutinės rinkos vertės, mokesčiai stipriai kirs per kišenę. Tačiau, išskyrus pavienius atvejus, žemės mokestis drastiškai neišaugo.

Kaunas, Ūkio ministerijos inicijuoto konkurso „Sąžiningiausio verslo savivaldybė“ duomenimis, pirmauja tarp didžiųjų Lietuvos miestų pagal atsakingų ir sąžiningų verslininkų, kurie pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, rodiklį. 445 Kauno įmonės ir organizacijos viešai įsipareigojo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti kainas.

  Į Lietuvą trečiadienį atgabenta antroji euro banknotų siunta. Neoficialiomis BNS žiniomis, lėktuvas su pinigais nusileido Kauno oro uoste. Pareigūnai kol kas šios informacijos nepatvirtino.   Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad „operacija vyksta“. „Kol kas negalėčiau plačiau pakomentuoti, ta operacija kaip ir vyksta, o daugiau informacijos bus vėliau“, - BNS sakė R.Matonis.

Kitų metų biudžetas jau parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti bei tvirtinti. O paskui bus įduotas visai valstybei – pagal jį gyventi. Privačiajam sektoriui labiau rūpi pirmoji biudžeto pusė, jo pajamos. Nes biudžeto pajamos visų pirma yra žmonių ir įmonių išlaidos, jų sumokami mokesčiai. Būtent jie yra daugumos šeimų didžioji išlaidų dalis. Ne maistas, ne šildymas, o mokesčiai.

„Dalis žmonių bijo euro įvedimo, o prisijungimas prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo galbūt šiek tiek nuramina žmones. Jungiasi tiek mažos, tiek didelės įmonės, čia neturi būti jokių problemų. Labai gerai, kad mes jau pusę metų ruošiamės euro įvedimui ir kainos nurodomos dviem valiutomis“, – sakė Alytuje gyvenantis IĮ „Autokona“ vadovas Arstidas Geryba.

Vykdant pasirengimo euro įvedimui darbus, vakar į Lietuvą atgabenta pirmoji eurų banknotų siunta. Eurai buvo atskraidinti į Vilniaus oro uostą ir sėkmingai pasiekė Lietuvos banko saugyklas. Gabenant banknotus, būtina laikytis numatytų griežtų saugumo procedūrų ir reikalavimų, įskaitant banknotų skraidinimą šviesiu paros metu, eismo ribojimus gabenant juos į saugyklas ir kitas apsaugos priemones.

 Į Lietuvą iš Vokietijos atgabenti eurų banknotai. Du vilkikai Vilniuje buvo palydėti didelių policijos pajėgų. „Vyksta su euro įvedimu susiję darbai. Daugiau komentuoti gali Lietuvos bankas“, - BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Su Lietuvos banko atstovais BNS susisiekti nepavyko. Portalas delfi.

Nuo rugpjūčio, kai Vyriausybėje buvo pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas, vis daugiau prekybininkų ir paslaugų teikėjų oficialiai pasižada kainas perskaičiuoti sąžiningai. Šiuo metu daugiau nei 2200 Lietuvos ūkio subjektų viešai įsipareigojo vykdyti šį pažadą. Didėjantys skaičiai rodo, kad vis daugiau verslo atstovų stengiasi būti sąmoningai atsakingi ir savo klientams užtikrinti bei viešai parodyti, jog kainas iš litų į eurus perskaičiuos sąžiningai.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

 Valiutos konvertavimas nerimą kelia ne tik tiems, kurie yra susirūpinę dėl galimo kainų augimo. Išgąsčio mimikomis „pasipuošti“ turėtų ir tamsiosios ekonomikos pusės, šešėlio, atstovai. „Pirkčiau butą Jūsų name. Moku grynais.“ Tokiais žodžiais „pasipuošusi“ vis dažnesnė laiptinė. Būsto pardavimas – anokia naujiena. Tačiau mokėti šimtatūkstantines sumas popierinių pinigų maišais neatrodo labai praktiška. Nebent tenka disponuoti dideliais grynųjų kiekiais, apie kurių kilmę kalbėti nesinori.

„Esu labai prieš ir labai nepatenkinta euro įvedimu. Dabar jau apgavystės kiekvienoje parduotuvėje, kai nueini tai visą laiką arba dvigubą kainą išmuša už tą pačią prekę, ar kainos vienokios parašytos, o paskui įmuša kitokią, o dabar kai bus tie eurai – tai aš neįsivaizduoju kaip seniems žmonėms reikės gyventi ir susigaudyti?“, – štai tokią problemą paklausta apie euro įvedimą įžvelgia senjorė Anelė iš Kauno.

Spalio 1 d. 13 val. 45 min. Vilniuje, kelio Vilnius-Kaunas 19-ame km, S. V. (gimęs 1970 m.), siekdamas išvengti atsakomybės už pažeidimus (pateikė vairuojamo vilkiko dokumentus, kurie yra galimai suklastoti, pateikė puspriekabės registracijos dokumentą, kuriame VIN numeris neatitiko su ant rėmo iškaltu VIN numeriu, taip pat nustatyta, kad pagal tikrą VIN numerį puspriekabė yra ieškoma Vokietijoje), Vilniaus aps.