eugenijus gentvilas

Molėtų rajone, Alantoje, penktadienį prasideda tris dienas truksiantis organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimas, kuriame intelektualai, kultūrininkai ir akademinis jaunimas diskutuos politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimais. Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, pranešė organizatoriai.

Ketvirtadienio vakarą Molėtų rajone, Alantoje atidaromas „Santaros-Šviesos” suvažiavimas – kasmetis pasaulio lietuvius vienijančios kultūros organizacijos renginys. Tuo metu penktadienį suvažiavimas pradės darbą. Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.

Lietuvos europarlamentarai, nors ir priklausantys skirtingoms frakcijoms, pritaria siekiui Europos Parlamente (EP) griežčiau reglamentuoti frakcijų - politinių grupių kūrimąsi. Viena didžiausių EP Socialistų frakcija pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama pakelti kartelę, leidžiančią EP suformuoti frakciją. „Po to kai į ES įstojo Rumunija ir Bulgarija, EP buvo sukurta daugiausiai iš bulgarų, rumunų, prancūzų ir italų radikalų sudaryta grupė, kuri neoficialiai buvo vadinama neonacių grupe.

Šį rudenį pajūrio vienmandatėse rinkimų į parlamentą apygardose vyks kaip niekada aršios kovos: ginklus ruošia buvę merai, gerai žinomi dabartiniai Seimo, savivaldybių tarybų nariai, bankininkai, šou verslo atstovai, teisininkai, medikai, desantas iš Briuselio, žemaičiai.

Kitąmet Lietuvoje išrinkti naujos kadencijos Europos Parlamento (EP) nariai gaus gerokai didesnius atlyginimus. Jie bus mokami jau ne iš Lietuvos, bet iš ES biudžeto. Numatoma, kad EP nario mėnesio atlyginimas sieks maždaug 29 tūkst. litų popieriuje, tai yra maždaug 23-24 tūkst. litų į rankas, rašo "Kauno diena". Lietuvoje Seimo nario atlyginimas šiuo metu siekia maždaug 5,5 tūkst. litų "popieriuje". Tiek pat formaliai gauna ir EP narys, išrinktas Lietuvoje.

Kitąmet Lietuvoje išrinkti naujos kadencijos Europos Parlamento (EP) nariai gaus gerokai didesnius atlyginimus. Jie bus mokami jau ne iš Lietuvos, bet iš ES biudžeto. Numatoma, kad EP nario mėnesio atlyginimas sieks maždaug 29 tūkst. litų popieriuje, tai yra maždaug 23-24 tūkst. litų į rankas, rašo "Kauno diena". Lietuvoje Seimo nario atlyginimas šiuo metu siekia maždaug 5,5 tūkst. litų "popieriuje". Tiek pat formaliai gauna ir EP narys, išrinktas Lietuvoje.

Centrinė valdžia visiškai nesusigaudo, kaip turi būti plėtojamas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, nustatomos rezervinės teritorijos, o sprendimų priėmimai „nuleidžiami“ be jokių diskusijų su uostamiesčio politikais. Tokias mintis vakar surengtoje spaudos konferencijoje išdėstė Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, iš naujo atgaivindamas debatus dėl uosto plėtros.

Ateinančius dvejus metus opoziciniam Liberalų sąjūdžiui vadovaus Eligijus Masiulis, iki šiol ėjęs partijos vicepirmininko pareigas. Šeštadienį vykusiame suvažiavime už 33 metų E.Masiulį iš 535 delegatų balsavo 364 liberalai, 150 balsų buvo atiduota už dabartinio partijos pirmininko Petro Auštrevičiaus kandidatūrą. Trečiasis kandidatas - Vilniaus miesto Naujosios Vilnios skyriaus pirmininkas Lukas Bubulas gavo 9 balsus. Likę biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

Demagogas antikinėje Graikijoje buvo apibrėžiamas kaip minios vedlys. Skirtingai nuo viskuo abejojančio ir sąžiningoje diskusijoje tiesos ieškančio filosofo, demagogas buvo nusitaikęs tik į rezultatą, kurio esmė buvo visada ta pati – priversti minią patikėti savo tiesa, nors jei ir pats demagogas dažniausiai ja netikėdavo nė per nago juodymą.

Liberalų sąjūdžio dabartiniam partijos pirmininkui, Seimo nariui Petrui Auštrevičiui mestas iššūkis, , rašo „Lietuvos rytas“. Į jo postą kito mėnesio pradžioje vyksiančiame partijos suvažiavime pasikėsins kitas iš partijos lyderių – Eligijus Masiulis.E.Masiulis ir kitas Seimo narys – Gintaras Steponavičius jau seniai partijos viduje neslepia nepasitenkinimo P.Auštrevičiumi. Šių ir kitų liberalų nuomone, P.Auštrevičius – silpnas ir nekūrybiškas partijos vadovas.

Beveik pusė uostamiesčio tarybos narių rudenį ketina savo jėgas skirti ne gyventojų problemoms spręsti, o kandidatuoti į Seimą, rašo  „Klaipėda“. Meras – be Seimo Seimo rinkimams, kurie įvyks šiemet spalį, ruošiasi daugelis politikų, tačiau meras Rimantas Taraškevičius jiems abejingas. „Savo karjeros su Seimu nesieju. Jei ir apsispręsiu kandidatuoti partijos rinkimų sąraše, tai tikrai ne aukštoje pozicijoje“, – tvirtino meras.

Sparčiai artėjanti Lietuvos narystė Šengeno zonoje jau susuko galvas persitvarkymo laukiantiems pasieniečiams bei darbo rinkos stebėtojams, kuriems teks kovoti su nelegaliais darbuotojais iš vadinamojo trečiojo pasaulio šalių, rašo „Vakarų ekspresas“. Sudužus į šipulius vidinėms Europos Sąjungos (ES) sienoms, Lietuvai teks milžiniška atsakomybė saugant išorinę Bendrijos sieną, tad tam ES skyrė kosmines sumas: pagal skirtų lėšų kiekį mūsų valstybė iš naujųjų ES narių yra trečia po Lenkijos ir Ve...

Naktį iš penktadienio į šeštadienį (keista, bet ir vėl naktį), Europos Sąjungos valstybių vadovai Lisabonoje susitarė dėl Bendrijos Reformų sutarties. Didelė tikimybė, kad gruodžio mėnesį ji bus galutinai patvirtinta ir perduota valstybėms - narėms ratifikuoti. Taigi, artėja prie pabaigos didžiulis darbas, kuris pradėtas prieš 5,5 metų. Šis laikotarpis tikrai buvo labai kritiškas Bendrijai, nes akivaizdžiai demonstravo nesugebėjimą efektyviai veikti ir perprasti ES piliečių poreikius.

Eilinis Seimo narys šiuo metu, atskaičius mokesčius, gauna 2 tūkst. 950 litų algos ir net 5 tūkst. 478 litus kanceliarinėms išlaidoms padengti, už kurias niekam neprivalo atsiskaityti.

Kitąmet vyksiantys Seimo rinkimai Petro Auštrevičiaus vadovaujamą Liberalų sąjūdį verčia ieškoti kitų partnerių, rašo portalas Alfa.lt.Šią savaitę paskelbtas vieno iš Seimo narių, liberalo Vytauto Grubliausko viešas laiškas, pavadintas „Laiškutis LRLS vadovams. Ar išgirs?“„Manau, kad visi atkreipėte dėmesį į šeštadienį įvykusio LiCS suvažiavimo metu iškeltą idėją dėl liberalias vertybes išpažįstančiųjų partijų vienijimosi galimybės, artėjančių rinkimų į Seimą kitų metų rudenį kontekste.

Savivaldos rinkimai lauktojo stabilumo taip ir neatnešė. Eilinį sykį išsiskiria sostinė, ne tik visos valstybės reprezentacija, bet ir didžiausių investicijų erdvė. Tėvynės Sąjungai surėmus kaktas su „Tvarka ir teisingumu“, socialdemokratams blaškantis, o abonentams piktdžiugiškai kikenant, į Vilnių grįžta Liucijano Želigovskio era. Lietuviškųjų partijų rietenos auksinius – balansinius – mandatus suteikė Lenkų Rinkimų Akcijai.

Klaipėdoje savivaldos rinkimus laimėję liberalcentristai derėsis, kad prisijungtų prie Artūro Šulco 16 tarybos narių koalicijos. Tačiau rinkimų nugalėtojų niekas nelaukia. 16 politikų koalicija rytoj tarsis su 7 vietas miesto savivaldybės taryboje turinčiais liberalcentristais dėl bendros koalicijos. Tuomet savivaldybės taryboje būtų 23 narių dauguma, kurią sudarytų 7 liberalcentristai, po 5 Liberalų sąjūdžio ir konservatorių atstovus, 4 liberaldemokratai, 2 Rusų sąjungos nariai.

Vilniuje, mano mikrorajone, pastaruoju metu įrengta keletas asfaltuotų krepšinio aikštelių. Tai padaryta lapkričio ir gruodžio mėnesiais – pats metas pradėti lauke žaisti krepšinį.

Šiuo metu Europos Parlamente (EP) ir kitose euroinstitucijose netyla debatai dėl būtinybės rengti 12 kasmetinių EP posėdžių Prancūzijos provincijos Elzaso sostinėje Strasbūre. Tai kiek didesnis už Klaipėdą miestas prie Reino, tad pervažiavęs vadinamąjį Europos tiltą iškart atsiduri Vokietijoje. Kaip žinome, Briuselyje yra visi reikalingi pastatai, kad juose galėtų posėdžiauti EP nariai ir galėtų vykti plenariniai posėdžiai, kuriuose paprastai vyksta balsavimas dėl apsvarstytų projektų.

Modernioje europietiškoje savimonėje vis labiau įsitvirtina socialinės partnerystės sąvoka. Daugelyje Europos šalių ir institucijų nusistovėjo standartai, kai visi valdžios sprendimai derinami su vadinamaisiais socialiniais-ekonominiais partneriais - SEP. Ir derinimas vyksta ne tik priimant sprendimą, bet nuo pat svarstymų pradžios arba SEP netgi inicijuoja valdžios sprendimus, reaguodami į visuomenės poreikius, kurie valdžios institucijoms dažnai nėra tokie aiškūs kaip visuomeniniam sektoriui.

Praėjusį rudenį (2005 m. rugsėjo 1 d. ir spalio viduryje) skaitėte du mano straipsnius, kaip mums, Lietuvos piliečiams, atstovaujama Europos Parlamente. Apie tai, kaip ir ką dirba trylika mūsų europarlamentarų, rašiau remdamasi duomenimis, kurie skelbiami Europos Parlamento tinklapyje ir yra prieinami kiekvienam Lietuvos piliečiui, kuris moka naudotis kompiuteriu ir internetu.

Vasario 16 d. Europos Parlamentas pritarė Paslaugų direktyvos vidaus rinkoje projektui. Tiesa, pritarta ne itin didele persvara. Už balsavo 394 parlamentarai, prieš – 215, susilaikė 33. Balsuojant už galutinį projektą išsiskyrė ir lietuvių pozicijos. Svarbiausi Lietuvai ir kitoms naujoms šalims buvo tarpiniai balsavimai dėl atskirų straipsnių, numatančių galimybę įkūrus paslaugų įmonę užsienyje vadovautis savo šalies įstatymais.

Įprasta, kad Lietuvoje politikai – vagys, kad jų veikla – pirmoji greta prie lovio. Neva „visi jie tokie“ ir todėl eiliniam piliečiui viešoji politika gali suteikti tik blogį, jokio „bendrojo gėrio“ surasti net nebandoma, abejotina, ar apskritai toks egzistuoja. Vis dėlto nesutikčiau, kad visi Lietuvos politikai neturi sąžinės, kad veikia tik asmeninių paskatų vedami, kad nesugeba įkūnyti mūsų vilčių ir atsilyginti už mūsų pasitikėjimą.

Praėjusios savaitės pabaigoje Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) Klaipėdos skyriaus susirinkimas prasidėjo be jame dalyvauti turėjusio partijos pirmininko Artūro Zuoko. Nesulaukę vėluojančio lyderio klaipėdiečiai ėmė kritikuoti jo vykdomą politiką. Liberalcentristas europarlamentaras Eugenijus Gentvilas viešai pareiškė, kad "Zuokas turi problemų", kurios atsispindi ir partijos skyrių veikloje bei nuotaikoje.

Pirmame savo straipsnyje "Mūsiškiai Europarlamente" (http://www.omni.lt/index.php?base/z_302712) analizavau Lietuvos atstovų kalbas Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose. Neabejotini lyderiai tuomet buvo ir tebėra Laima Andrikienė ir Vytautas Landsbergis.

Kaskart nešdamas išmesti šiukšles susitinku kaimyną, kurį pamatęs kompleksuoju. Ne dėl gražaus veidelio, tvirto sudėjimo, išminties ar socialinės padėties. Dėl... ūgio. Kokie 1 m 95 cm. Nereikšminga smulkmena, tačiau vieša paslaptis, kad moterims patinka aukštesni. Juokingai skambės, tačiau, kad ir tobulas vaikinas būtum, 1 m 70 cm „vizitinė“ vargu ar tau padės „sumedžioti“ 1 m 75 cm ilgakoję blondinę.

Šiemet Jūros šventėje dalyvaus būrys tiek Lietuvos, tiek ir užsienio valstybių aukšto rango politikų - nuo Vokietijos miestų prezidentų iki Lietuvos premjero Algirdo Brazausko bei ministrų. Neformaliai fiestoje dalyvaus ir Vilniaus meras Artūras Zuokas su šeima, tačiau lieka neaišku, ar šis politikas kartu bandys glaistyti ir nesutarimus su Klaipėdos liberalcentristais.

Balandžio 12 dieną Europos Parlamentas, tvirtindamas 2003 metų institucijos biudžetą, turėjo puikią progą pakeisti galiojančią europarlamentarų išlaidų kompensavimo tvarką į skaidresnę ir veiksmingesnę. Deja, visų Europos piliečių skirtus pinigus europarlamentarai toliau naudos ne pačiu efektyviausiu būdu. Mano nuomone, visuomet būtina ginti žmonių teisę į teisingą informaciją bei viešumo ir skaidrumo užtikrinimą, nes tai yra demokratijos pagrindas.

Europos Parlamento narys liberalcentristas Eugenijus Gentvilas stebisi ūkio ministro Viktoro Uspaskicho “besitęsiančia arogancija” ir pažymi, kad savo arogancijos pasekmes V. Uspaskichas bando švelninti eikvodamas valstybės biudžeto pinigus.

Šiandien vyksiančioje Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) taryboje partijos vadovai pradės rengtis suvažiavimui, numatytam vasario mėnesį. Tačiau kai kurie liberalcentristai jau dabar garsiai reikalauja, kad partijos pirmininkas Vilniaus meras Artūras Zuokas dar prieš tai atsisakytų LiCS vadovo posto. Tačiau Zuokas interviu “Lietuvos žinioms tvirtino nepadaręs tokių klaidų, dėl kurių turėtų atsistatydinti iš pirmininko pareigų nesibaigus dvejų metų kadencijai.

Dabartinio partijos lyderio Artūro Zuoko veikla nepatenkinti liberalcentristai ragina partiečius išsirinkti kitą pirmininką. Kaip BNS sakė europarlamentaras Eugenijus Gentvilas, šeštadienį Šiauliuose vykusiame Liberalų ir centro sąjungos tarybos posėdyje, kuriame buvo nuspręsta vasarį šaukiamame partijos suvažiavime surengti partijos pirmininko rinkimus, jis pasisakė už tai, kad būtų renkamas naujas partijos pirmininkas.

Lietuvos politinis gyvenimas nenuobodus. Ką tik baigėsi Seimo rinkimai bei koalicijų kūrimai. Tuoj bus patvirtinta Vyriausybė ir jos programa. Jau atrodė, kad turėsime ir vieningą opoziciją. Tačiau vienybės akivaizdžiai nėra: įtampa opozicinėje Liberalų ir centro sąjungoje (LiCS) pasiekė kone aukščiausią tašką. Dalis partijos narių, nepatenkinti Artūro Zuoko vadovavimu, iškėlė lyderio keitimo klausimą. Kalbama net apie LiCS frakcijos Seime skilimą.

Pirmadienį iki vėlaus vakaro Vilniuje posėdžiavusi Liberalų ir centro sąjungos (LCS) valdyba nusprendė siūlyti vasario 12 dieną sušaukti suvažiavimą, kuriame būtų renkamas naujas pirmininkas. "Aš manau, jog dauguma partijos valdybos narių pritaria tam, kad partijoje įvyktų pokyčiai ir partijos pirmininko rinkimai. Šituo požiūriu visi balsavo vienbalsiai", - žurnalistams po posėdžio sakė buvęs partijos pirmininko pavaduotojas europarlamentaras Eugenijus Gentvilas.

Grupė Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) narių ketvirtadienį kreipėsi į partijos Etikos komisiją, kad ši apsvarstytų, ar vieši partijos nario Eugenijaus Gentvilo pasisakymai neprieštarauja partijos statutui. LiCS rinkimų štabo vadovas Žilvinas Šilgalis nesutiko atskleisti, kas pasirašė kreipimąsi į Etikos komisiją.

Nemažą biudžetą padėjėjams samdyti gaunantys Europos Parlamento (EP) nariai talkininkais pasirinko daugiausia iš ankstesnės patirties pažįstamus arba kolegų rekomenduotus asmenis, o liberalcentristas Eugenijus Gentvilas sudarė paslaugų tiekimo sutartį su organizacija, kuriai anksčiau pats vadovavo, Apie tai rašo dienraštis "Lietuvos žinios". EP narių padėjėjų statusas nėra išskirtinis, nes jie nėra laikomi Europos Sąjungos (ES) institucijų darbuotojais ir nesinaudoja pastariesiems teikiamomi...

Lietuvoje verda politinės aistros, krinta pareigūnų galvos. Įsisiūbavo nuožmi rinkimų kampanija, kur skandalai skaičiuojami ne dienomis, o minutėmis. Visoje šioje sumaištyje paprasta pamiršti, kad šiandien sukanka 100 dienų, kai birželio 13-ąją buvo išrinkti pirmieji Europos Sąjungos parlamentarai Lietuvoje. Dienraštis „Klaipėda“ pasidomėjo, kaip dviem Lietuvos išrinktiesiems sekasi ginti mūsų valstybės interesus.

Dar visai neseniai kartu su Lietuvos vadu triumfavęs Artūras Zuokas vaikšto peilio ašmenimis. Ir ne tik už savivaldybės lėšas kelionėmis į kaimyninę Lenkiją kurdamas savo Vytauto Didžiojo pasekėjo įvaizdį. Vaikšto ašmenimis, nes paskutinių naujienų gūsis gali lengvai užgožti visus tuos pasiekimus, kauptus per palyginti neilgą administratoriaus-politiko karjerą.

Europarlamento (EP) nariai lietuviai bendrauja tarpusavyje ir dalykiškai ginčijasi, o šiems ginčams vis dar turi įtakos asmeniškumai ir Lietuvos politika, - teigia Darbo partijos atstovė EP Ona Juknevičienė. Jos nuomone, tarpusavio ginčai kartais trukdo bendromis jėgomis ginti Lietuvos poziciją, tačiau Lietuvos europarlamentarai pamažu mokosi atskirti asmeninius ir darbo santykius.

Europos Parlamento (EP) Liberalų demokratų ir reformų grupės vadovams trečiadienį nusprendus priimti į šią grupę Darbo partijos atstovus, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas žada, kad jo partija EP imsis Darbo partijos auklėtojos vaidmens. "Mūsų pozicija buvo aiški ir principinė - kad LiCS nepritartų Darbo partijos atstovų priėmimui į šią grupę.

Liberalų ir centro sąjungos vadovybei teks rinktis, kurį lyderį paaukoti vardan ramybės partijos viršūnėse. Partijos valdybos narys parlamentaras Gintaras Steponavičius antradienį spaudos konferencijoje diplomatiškai išsisuko nuo klausimo, ar liberalcentristai paaukotų pirmininką Artūrą Zuoką, kad pirmojo vicepirmininko poste liktų Eugenijus Gentvilas.

Kitą savaitę opozicinės Liberalų ir centro sąjungos valdyba bei Seimo frakcija ketina svarstyti, kokių veiksmų imtis po Specialiųjų tyrimų tarnybos partijos būstinėje atliktų dokumentų poėmių. Po šio įvykio ant trijų partijos atstovų - pirmininko Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko, valdybos nario Seimo vicepirmininko Gintaro Steponavičiaus ir valdybos nario frakcijos Seime seniūno Eligijaus Masiulio - buvo mestas įtarimo korupciniais ryšiais šešėlis.

Kandidatų į prezidentus štabuose vyrauja skirtingos nuotaikos. Štai Česlovo Juršėno štabe, apsilankius "Omni Laiko" žurnalistui, tvyrojo melancholiška ramybė, tuo tarpu Petro Auštrevičiaus štabe skambėjo gyva muzika, sukosi poros, o dideliame ekrane norintys galėjo stebėti Europos futbolo rungtynes. Tiesa, vėliau, paaiškėjus rezultatams, daugelio susirinkusių veiduose matėsi nusivylimas.

Kandidatų į prezidentus štabuose vyrauja skirtingos nuotaikos. Štai Česlovo Juršėno štabe, pasilankius “Omni Laiko” žurnalistui, tvyrojo melancholiška ramybė, tuo tarpu Petro Auštrevičiaus štabe skambėjo gyva muzika, sukosi poros, o dideliame ekrane norintys galėjo stebėti Europos futbolo rungtynes.

Kandidatų į prezidentus štabuose vyrauja skirtingos nuotaikos. Štai Česlovo Juršėno štabe, apsilankius “Omni Laiko” žurnalistui, tvyrojo melancholiška ramybė, tuo tarpu Petro Auštrevičiaus štabe skambėjo gyva muzika, sukosi poros, o dideliame ekrane norintys galėjo stebėti Europos futbolo rungtynes.

Seimo salėje vakar svarstant Vyriausybės veiklos ataskaitą, parlamentarai dalijosi ankstesnių lažybų laimikį. Mat kovo 25-ąją, laukdami Prezidento Rolando Pakso kalbos, politikai spėliojo, ar šalies vadovas praneš apie savo atsistatydinimą. R. Pakso žingsnį atspėję politikai laimėjo po 5 litus ir atgavo investuotas dešimtines, rašo “Lietuvos rytas”. Tokių buvo 17, tarp jų - trys Seimo vicepirmininkai: Vytenis Andriukaitis, Artūras Skardžius ir Gintaras Steponavičius.

Baigėsi beveik pusmetį trukęs Lietuvos prezidento skandalas. Ar sykiu baigsis ir mūsų valstybę ištikusi politinė krizė, dar nežinia. Ar Lietuva sugebės deramai pasimokyti iš ją sukrėtusios krizės? Ar jos politikai ir visuomenė nelips dar kartą ant to paties grėblio? Ko reikėtų imtis, kad panašių krizių ateityje būtų išvengta? Šiuos klausimus Lietuvos radijo diskusijų laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” Dariaus Kuolio kalbinami svarstė politikai: Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas; Liberal...

Baigėsi beveik pusmetį trukęs Lietuvos prezidento skandalas. Ar sykiu baigsis ir mūsų valstybę ištikusi politinė krizė, dar nežinia. Ar Lietuva sugebės deramai pasimokyti iš ją sukrėtusios krizės? Ar jos politikai ir visuomenė nelips dar kartą ant to paties grėblio? Ko reikėtų imtis, kad panašių krizių ateityje būtų išvengta? Šiuos klausimus Lietuvos radijo diskusijų laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” Dariaus Kuolio kalbinami svarstė politikai: Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas; Liberal...

Vilniaus miesto meras, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas žada, kad per galimus priešlaikinius Prezidento rinkimus LiCS pirmą kartą kvies žmonės sąmoningai balsuoti "prieš". LiCS sieks, kad rinkėjai balsuotų prieš dabartinio Prezidento Rolando Pakso kandidatūrą, prieš jo aplinką bei tos aplinkos diegiamą supratimą apie valstybę.

Europos Sąjungos (ES) valstybėms nesilaikant pažadų neriboti laisvo darbo jėgos judėjimo, liberalcentristas siūlo Vyriausybei imtis atsakomųjų veiksmų ir nesilaikyti pažadų laiku uždaryti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrąjį reaktorių. "Jei Europa su mumis šitaip, tai ir mes. Tai atriša rankas peržiūrėti mūsų įsipareigojimus.