Emmanuelis Macronas

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May (Tereza Mei) aptarė „Brexit“ procesą su išrinktuoju Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) po jo pergalės sekmadienį vykusiuose rinkimuose, pranešė premjerės biuras. „Šįvakar ministrė pirmininkė pasikalbėjo su išrinktuoju prezidentu E.Macronu ir šiltai pasveikino jį su pergale rinkimuose“, – sakė Th.May atstovas spaudai.

Proeuropietiškų centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas (Emanuelis Macronas) sekmadienį pažadėjo užglaistyti Prancūzijos nesutarimus, sutriuškinęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen) itin svarbiuose prezidento rinkimuose, suteikusiuose jam svarų, bet trapų mandatą pradėti permainas.

Centristo Emmanuelio Macrono pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose sumažins lietuvių nerimą dėl Paryžiaus požiūrio į Rusiją, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

  Lietuva pasirengusi bendradarbiauti su išrinktuoju prezidentu Emmanueliu Macronu stiprinant saugumą ir sprendžiant europiečiams svarbius klausimus, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Prancūzija yra svarbi Lietuvos partnerė ES ir patikima NATO sąjungininkė, prisidedanti prie mūsų regiono ir viso Aljanso saugumo. Vertiname jos apsisprendimą atsiųsti savo karius į priešakines NATO pajėgas Lietuvoje.

Proeuropietiškų centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas sekmadienį didele persvara laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen, rodo pirminės prognozės.

Šiandien prancūzai sprendžia, kas taps jų prezidentu, ir kokiu keliu, toliau europietišku ar kitu keliaus šalis. Prancūzijoje šiuo metu vieši ir mūsų žurnalistai, ten jie aiškinasi, ką apie rinkimus galvoja ten gyvenantys mūsų tautiečiai. Pasirodo ten gyvenantiems lietuviams prezidento rinkimai – labai svarbi tema. Vien Paryžiuje mūsų piliečių apie puse tūkstančio, visoje šalyje dešimt kartų daugiau. Ir šie rinkimai įtraukia kaip niekad, kas laukia po rinkimų.

Įtartinas krepšys sekmadienį privertė evakuoti žmones iš Paryžiaus Luvro muziejaus kiemo, kuriame centristas Emmanuelis Macronas ketina švęsti savo pergalę, jei laimės Prancūzijos prezidento rinkimus. Iš kiemo buvo evakuoti keli šimtai žmonių, daugiausia žurnalistai, besirengiantys E.Macrono renginiui. Išminuotojams išvykus, kiemas buvo atidarytas. Pats muziejus nebuvo uždarytas lankytojams.

Emmanuelis Macronas sekmadienį laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen, rodo pirminės prognozės. E.Macronas surinko 65,5– 66,1 proc., o M.Le Pen – 33,9–34,5 proc. balsų. 66 546 rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, ir dauguma jų užsidarė 19 val. (20 val.), tačiau Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose rinkėjai galėjo balsuoti dar vieną valandą.

Prancūzams sekmadienį renkant naują prezidentą, Lietuvos ekspertai sako, kad pavojų keltų Marine Le Pen pergalė, nes ultradešiniųjų kandidatė skaldytų Europos vienybę ir rodytų palankumą Rusijai. Sociologinės apklausos prezidento postą prognozuoja centristų kandidatui Emmanueliui Macronui, kuris nori matyti Prancūziją lydere stiprioje Europoje. „Vyksta kova tarp proeuropietiškų ir antieuropietiškų jėgų. Lietuvos kontekste E.Macrono išrinkimas būtų labai pozityvus dalykas.

Viena prancūzų socialistų parlamentarė, sakydama kalbą per prezidento rinkimų favorito Emmanuelio Macrono kampanijos mitingą, scenoje susmuko ir mirė, šeštadienį pranešė partijos pareigūnai. 50 metų Corinne Erhel per penktadienio mitingą Prancūzijos vakaruose kalbėjo paskutinė. Staiga ji pargriuvo ant žemės. Parlamentarė buvo skubiai nuvežta į ligoninę, kur buvo konstatuota jos mirtis.

  Kandidato į Prancūzijos prezidentus Emmanuelio Macrono kampanijos komanda, internete pasirodžius tūkstančiams jos vidaus susirašinėjimo dokumentų, penktadienį patvirtino, kad patyrė „didžiulę ir koordinuotą įsilaužimo ataką“, ir pasmerkė bandymą „destabilizuoti demokratiją“. Centristo kandidato komanda pažymėjo, kad dokumentai buvo nutekinti „paskutinę oficialios kampanijos valandą“, ir tai „aiškiai yra demokratijos destabilizavimo klausimas, kaip nutiko ir per praėjusią prezidento (rinki...

Artėjant Prancūzijos prezidento rinkimų antrajam turui kandidatai Emmanuelis Macronas ir Marine Le Pen ruošiasi susirungti vieninteliuose televizijos debatuose. Trečiadienio vakarą pretendentai į prezidento postą dalyvaus ilgiau kaip dvi valandas truksiančiuose debatuose, rengiamuose prieš sekmadienį vyksiantį antrąjį rinkimų ratą.

Artėjant antram Prancūzijos prezidento rinkimų turui kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen (Marin Le Pen) pavadino eurą „mirusiu“, o centristas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) aplankė Holokausto memorialą ir skatino siekti politinės vienybės. Likus savaitei iki gegužės 7-osios balsavimo, M.Le Pen sekmadienį netikėtai apsilankė medienos perdirbimo fabrike, kuris kaltinamas Viduržemio jūros teršimu.

Kurios Europos šalys Rusijoje įžvelgia grėsmę? Ir kokių jos dėl to ėmėsi veiksmų? Atsakymą į tai pateikė „Europos vertybių“ centras Prahoje, rašoma „Foreign Policy“. Šios savaitės pradžioje paviešintoje ataskaitoje „Kaip Europos demokratinės šalys reaguoja į Kremliaus agresiją?“ yra pažymėti keli svarbiausi požymiai, išsiskiriantys iš bendrų tendencijų.

Prancūzijos prezidento rinkimų favoritas Emmanuelis Macronas, trečiadienį netikėtai apsilankęs uždaromoje šiaurinėje Prancūzijos dalyje esančioje gamykloje, buvo nušvilptas ir sutiktas jo ultradešiniųjų varžovę Marine Le Pen palaikančiais šūksniais. Per paskubomis surengtą 39 metų E.Macrono vizitą buvusiam bankininkui stovint prie „Whirlpool“ gamyklos Amjeno mieste, dalis susirinkusių skandavo „Prezidentė Marine!“, o per minią vilnijo nepasitenkinimo politiku šūksniai.

Ar Marine Le Pen gali tapti Prancūzijos prezidente? Kai kurie analitikai mato tik nedideles jos galimybes, bet kraštutinių dešiniųjų kandidatė, regis, užtikrintai siekia paneigti išankstines prognozes. „Mes galime laimėti. Galėčiau pasakyti dar stipriau: mes laimėsime“, - televizijai „France 2“ pirmadienio vakarą užtikrintai sakė M.Le Pen. Prieš imigrantus nusistačiusiai politikei nepavyko laimėti pirmojo sekmadienį vykusio prezidento rinkimų turo. Ji užėmė antrą vietą su 21,3 proc.

Prancūzijos politikas Emmanuelis Macronas, patekęs į antrąjį prezidento rinkimų turą, pirmadienį sukritikavo Turkijos kelią, kuriuo ji pasuko po prieštaringai vertinamo referendumo, kai gyventojai pritarė pasiūlymui smarkiai išplėsti valstybės vadovo Recepo Tayyipo Erdogano galias.

Jeigu 39 metų Emmanuelis Macronas po dviejų savaičių laimės Prancūzijos prezidento rinkimus, jis taps vienu jauniausių pasaulio lyderių. Jauniausi pasaulio lyderiai Vengrija. Viktoras Orbanas tapo Vengrijos ministru pirmininku 1998 metais, būdamas 35-erių. 2002-aisiais jis pasitraukė iš vyriausybės, tačiau jos vadovo pareigų vėl ėmėsi 2010 metais. Belgija.

Sekmadienį Prancūzija pirmoji iš didžiųjų Vakarų valstybių atmetė tradicinių, centro dešiniųjų ar kairiųjų partijų, kurios dominavo Europos politikoje po Antrojo pasaulinio karo, atstovus. Nei Emmanuelis Macronas, nei Marine Le Pen – du kandidatai, laimėję pirmąjį balsavimo turą Prancūzijos prezidento rinkimuose, – nėra siejami su senosiomis kairės ar dešinės partijomis.

Nors proeuropietiškų pažiūrų centristas Emmanuelis Macronas laimėjo pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą, ultradešiniųjų lyderė Marine Le Pen  iš kovos neiškrito, perspėjo pirmadienį Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici. E.Macronas laikomas gegužės 7 dieną įvyksiančio antrojo rinkimų turo favoritu. Sekmadienį pirmajame rinkimų etape jis surinko 23,75 proc. rinkėjų balsų, aplenkdamas 21,35 proc. rinkėjų palaikymo sulaukusią Nacionalinio fronto (NF) lyderę.

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsavusių už iškritusius kandidatus, tikriausiai skirs savo balsą Macronui, protestuodami prieš populistines Le Pen idėjas. Pastaruoju metu į pozityvumą linkusios rinkos pirmo turo rezultatus vertina teigiamai – euro kursas ir akcijų kainos kyla.

Lietuvai reikia stabilios Europos, todėl centristų kandidatas Prancūzijos prezidento rinkimuose Emmanuelis Macronas būtų tinkamesnis vadovas Vilniui, sako politologai. „Lietuvai šiandien reikia stabilios Europos Sąjungos bei lyderių, kurie nesiūlytų drastiškų sprendimų. (...) Šiuo atžvilgiu E.Macrono retorika žada nuoseklesnę, labiau prognozuojamą politiką“, - BNS sekmadienį sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen ir centristas Emmanuelis Macronas pateks į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą, rodo pirminės po balsavimo sekmadienį paskelbtos prognozės. Belgijos televizijos RTBF duomenimis, Prancūzijos centristų lydelis Emmanuelis Macronas laimi pirmajame šalies prezidento rinkimų ture. „Visi mūsų šaltiniai patvirtina: Emmanuelis Macronas pirmauja ir pateks į antrąjį rinkimų turą.

Prancūzijos piliečiai prezidento rinkimų pirmajame ture sekmadienį gali balsuoti ambasadoje Vilniuje. Balsavimas Švarco gatvėje sostinės senamiestyje įsikūrusioje atstovybėje vyks nuo aštuntos valandos ryto iki septintos valandos vakaro. Ambasados atstovas spaudai BNS sakė, kad balsuoti Vilniuje užsiregistravę 245 žmonės. Per praeitus Prancūzijos prezidento rinkimus ambasadoje Vilniuje balsavo daugiau kaip pusantro šimto rinkėjų.

Prancūzų pareigūnai šeštadienį, šalies prezidento rinkimų pirmo turo išvakarėse, aiškinasi ketvirtadienio vakarą Eliziejaus Laukų bulvare policininką nušovusio džihadisto biografijos faktus. Po šios atakos, kurią, „Islamo valstybės“ (IS) teigimu, surengė jos kovotojas, kandidatai į Prancūzijos prezidentus susirėmė svarstydami, kaip apsaugoti šalį.

Keliose Prancūzijos užjūrio teritorijose rinkėjai jau ruošiasi pirmieji atiduoti savo balsus nenuspėjamuose šalies prezidento rinkimuose – diena anksčiau nei pagrindinėje Prancūzijos teritorijoje. Nuo šeštadienio visoje Prancūzijoje yra uždrausta visa politinė reklama, įskaitant internetinę, o tokių teritorijų kaip Prancūzijos Polinezija, Prancūzijos Gviana ir Gvadelupa rinkėjai jau ruošiasi atiduoti savo balsus vienam iš 11 kandidatų.

Buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Alainas Juppe pasirengęs tapti dešiniojo sparno kandidatu į prezidentus, jei iš rinkimų kovos pasitrauks smarkiai kritikuojamas Francois Fillonas, penktadienį pranešė vienas iš ekspremjero bendražygių. 71 metų A.Juppe „neatsisakys, jei bus įvykdytos visos sąlygos – Francois Fillonas turi priimti sprendimą pasitraukti, o dešiniojo sparno ir centro stovyklos... turi vieningai jį palaikyti“, sakė šaltinis.

Prancūzijos valdančioji Socialistų partija sekmadienį renka savo kandidatą artėjantiems prezidento rinkimams. Dėl galimybės atstovauti partijai antrame rinkimų ture kovoja kairuoliškų pažiūrų Benoit Hamonas (Benua Hamonas) ir centristas buvęs šalies premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas). Prognozuojama, kad laimės 49 metų B. Hamonas, kurios dominavo visos priešrinkiminės kampanijos metu dėl savo radikalių pasiūlymų, susijusių su darbo rinka, valstybės pagalba ir aplinkosauga.

Baimė dėl išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kyla iš nežinomybės, sako Lietuvoje viešintis saugumo ekspertas iš Prancūzijos Francois Heisbourgas.  „Aš nežinau, kas jis toks, o tie keli dalykai, kuriuos žinau, yra pakankamai trikdantys.

Prancūzijos ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas antradienį atsistatydino iš pareigų, pranešė prezidentūra, sklandant gandams apie 38 metų politiko ketinimus dalyvauti kitų metų prezidento rinkimuose. E.Macronas pasitraukė, kad galėtų „visiškai atsiduoti savo politiniam judėjimui“, sakoma pranešime, kuriame kalbama apie balandį įkurtą politinį judėjimą „En Marche“ („Pirmyn!“). Ekonomikos ministro portfelį perims finansų ministras Michelis Sapinas.

Europiečiai turės gerokai pasistengti, kad išvestų Europos Sąjungą iš slogios atmosferos po ketvirtadienį Britanijoje įvyksiančio referendumo dėl tolesnės narystės Bendrijoje, kai visuomenė yra nusistačiusi prieš didesnę integraciją, o Berlynas ir Paryžius nesutaria, kokiu keliu reikės pasukti.

Didžiosios Britanijos referendumas dėl tolesnės narystės Europos Sąjungoje žymi eros pabaigą blokui, kuris nukrypo nuo savo politinio kurso, penktadienį pareiškė Prancūzijos ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas. „Tikiu Europa, bet reorganizuota Europa“, – sakė ministras radijui RTL. „Tai ultraliberalios Europos, kuri nukrypo nuo savo politinio kurso, galas, – sakė E.Macronas.