emigracija

Savo patirtus išbandymus papasakojo neseniai iš Lietuvos į JAV grįžusi moteris, kuriai kelionė į gimtinę tapo didžiausiu košmaru. Į redakciją paskambinusi moteris papasakojo, kad savo kelionės į Lietuvą metu ji patyrė tai, apie ką išgirdusi iš kitų kažin ar būtų patikėjusi.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistams, atsitiktinės atrankos būdu patikrinus 111 šeimų, kurių vaikai, remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) registrais, nelanko mokyklos, paaiškėjo, kad 43 vaikai (39 proc.) su tėvais yra išvykę į kitas šalis, kai kurie ten mokosi penkerius ir daugiau metų. Dar 11 vaikų (10 proc.) iš tiesų mokosi sostinės mokyklose, tačiau dėl duomenų bazės netobulumo yra patekę į nelankančiųjų sąrašus. 55 vaikų (51 proc.

Gyventojų migracijos srautai šiuo metu itin aktyvūs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Migracijos tema aktuali ir svarbi, bet dažnai vos prabilus apie konkrečius skaičius, kyla įvairiausių spekuliacijų. Oficialiais duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų, nors savo išvykimą deklaravo vos 205 tūkst. gyventojų.

Rugpjūtį iš Latvijos išvyko 2300 žmonių, pranešė centrinė statistikos valdyba. Toks išvykusiųjų skaičius laikomas rekordiniu nuo pat masinės emigracijos pradžios. Nuo metų pradžios iki rugsėjo iš šalies išvyko beveik 14 tūkst. žmonių – dukart daugiau nei per tą patį 2010 metų laikotarpį, rašo dienraštis „Neatkariga“. Oficialioji statistika mini tik tuos atvejus, kai žmonės apie savo išvykimą patys praneša Pilietybės ir migracijos valdybai, o realioji emigracija, manoma, yra dar didesnė.

Daugelis moksleivių ir studentų vasaros atostogas iškeičia į darbą užsienyje. Tikėdamiesi uždirbti naujiems mokslo metams jaunimas renkasi Lietuvos emigrantų pamėgtas Jungtinę Karalystę ar Airiją, kai kurie – ir Skandinavijos valstybes. Aš nutariau aplankyti giminaičius Islandijoje. Tai buvo ne pirma išvyka į šią šalį, todėl nebuvo jokio jaudulio. Buvau galutinai apsisprendusi išnaudoti vasaros atostogas prasmingai: užsidirbti pinigų, susirasti naujų draugų bei aplankyti išties unikalią šalį.

Policija sulaikė trečią įtariamąją dingusios lietuvės byloje. Pyterboro (Peterborough) mieste sulaikyta 29 metų moteris, įtariama pagalba žudikui. Sulaikytoji – trečiasis asmuo, įtariamai susijęs su Vitalijos Baliutavičienės dingimu, kuri paskutinį kartą matyta savo namuose rugpjūčio 12-osios rytą. Moteris dingo eidama į darbą anksti ryte. Lietuvoje buvo sulaikytas vyras, įtariamas Vitalijos pagrobimu ir nužudymu.

Naujausios tendencijos darbo rinkoje: Lietuvoje padaugėjo darbo vietų, sumažėjo bedarbių vyrų procentas, darbdaviai laukia antrosios krizės bangos ir neskuba, kaip žadėjo pavasarį, didinti atlyginimų. Tuo tarpu užsienyje žmones įdarbinančios agentūros konstatuoja: visi darbingi, gerieji žmonės jau išvažiavo.

Jie projektuoja miestus, dirba finansinėse institucijose, kuria socialinius projektus. Darbdaviai tvirtina, kad jų Lietuvai reikia. Kol šalyje bandoma apskaičiuoti protų nutekėjimą, jie, pasimokę užsienio aukštosiose mokyklose ir padirbėję kitų šalių kompanijose, grįžta į Lietuvą kurti pridėtinės vertės. Daugelis specialistų teigia pastebintys tendenciją, kad tokių lietuvių daugėja.

Kaip kalbama apie reiškinį, kurį politikai korektiškai vadina emigracija, o tauta ironiškai – evakuacija, politikų raminimą, kad šis procesas valdomas, nustelbia šokiruojanti statistika – 2010-aisiais iš Lietuvos vidutiniškai per parą emigravo 228 žmonės, o štai 2009-aisiais –60, 2002-aisiais – 19. Žinoma, tokį skaičių šuolį galima sieti ir su išvykstančiųjų noru deklaruoti savo išvykimą, bet ir kitų tyrimų rezultatai nenuteikia optimistiškiau.

Vyriausybė užsimojo į privačias rankas perleisti valstybei priklausančias gražiausias Palangos vietas. Skubėdami tai padaryti iki Seimo rinkimų valdantieji taip nuleido kainą, kad pakvipo pajūrio išpardavimu.

Į užsienį emigravę tėvai Šiauliuose yra palikę apie pusantro šimto vaikų — daugiausia senelių globai. Kiek jų likę su vienu iš tėvų, kai kitas duoną uždirba užsieniuose, niekas neskaičiuoja. Emigruojama vaikus aprūpinti, pastatyti ant kojų. Tačiau ne vieni tėvai vaikus iš tiesų praranda — nutrūksta dvasinis, emocinis ryšys. Be tėvų Viename miesto daugiabutyje kaimynai stebėjosi, kad tėvai, išvykę dirbti į užsienį, paliko bute vienas gyventi dvi dukreles — 10— 12 metų.

Pagrindinė Baltijos šalių problema yra gyventojų skaičiaus mažėjimas, kurį lemia senkantis gimstamumas ir didėjanti emigracija, teigiama Estijos nacionalinės plėtros ataskaitos išvadose. Nuo 1990 m. iki 2010-ųjų bendras Baltijos šalių gyventojų skaičius smuko 1,5 mln. arba 15 proc., o tai didžiausias to laikotarpio sumažėjimas visoje Europoje. Be to, jaunų gyventojų skaičius ir toliau mažėja, ypač Latvijoje. „Europos gyventojų skaičius laipsniškai didės, tačiau Baltijos šalyse jis mažės.

Po to, kai tabore buvo nutrauktas nelegaliai prisijungtos elektros tiekimas, dauguma jo gyventojų teigia ketinantys emigruoti iš šalies. Sostinės policijos teigimu, po to, kai čigonų tabore, esančiame Rodūnės kelyje, atjungė elektros tiekimą, beveik pusė gyventojų išreiškė norą emigruoti iš Lietuvos. „O kaip jiems gyventi dabar? Juk be elektros žiemą sudėtinga.

Adolfas Vaičaitis, dailininkas, abstraktaus meno kūrėjas, save vadina laisvu paukščiu. Pusę metų jis gyvena Australijoje, pusę – Šiauliuose, pas giminaičius, kur jau keliolika metų iš eilės leidžia australiškas žiemas, arba lietuviškas vasaras. Jau pasibaigusios abstrakčiojo meno eros atstovas, 96-erių menininkas į Lietuvą, Šiaulius, lietuvius, politiką, kalbą ir moteris žiūri konkrečiai ir blaiviai – be rožinių emigranto akinių.

Vairuotojas, kiekvieną savaitę į Angliją išvežantis pilną mikroautobusą lietuvių, šį procesą vadina nebe emigracija, o evakuacija. „Kas Lietuvoje? Karas? Kam žmonėms čia kentėti, kai gali gyventi normaliai?“, — klausia, bet atsakymo nelaukia mikroautobuso vairuotojas, kurio pragyvenimo šaltinis — išvežti lietuvius iš Lietuvos. Keturios paros be miego Su mikroautobuso vairuotoju galime susitikti tik po paros, kai jis grįžo iš eilinio reiso. Keturias paras — už vairo be miego.

„Ne dėl nepritekliaus šiandien esame pikti ir nelaimingi“, – įsitikinusi aktorė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė. – Ilgą laiką buvote beveik dingusi iš viešumos. Kas paskatino prabilti? – Jei ne mano kalba apie Sausio 13-ąją su vienos mokyklos moksleiviais, turbūt ir toliau būčiau bendravusi tik su facebookʼo draugais. Mokiniai įkėlė mano kalbą į internetą, todėl buvau užpulta su klausimais ir didžiuliu susidomėjimu.

Pernai į Jungtinę Karalystę atvyko 239,000 daugiau žmonių nei išvyko, praneša šalies Statistikos tarnyba. 2009-aisiais į šalį imigravo 198,000 daugiau nei iš jos emigravo. Tai reiškia, kad migracijos indeksas, kuris rodo skirtumą tarp atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų gyventi žmonių skaičiaus, paaugo 21 procentu. Jei migracijos indeksas yra neigiamas, valstybę palieka daugiau žmonių, nei į ją atvyksta.

Panevėžys nedarbo lygiu vis dar lenkia didžiuosius šalies miestus. Rugpjūčio 1 d. duomenimis, Panevėžio teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje darbo neturėjo 12,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų, įregistruoti net 21068 bedarbiai. Lyginant su liepos mėnesiu, nedarbo rodiklis padidėjo 0,1 proc. Trūksta kvalifikuotų darbuotojų Susiklosčiusi paradoksali situacija – biržą apgulę klientai, tačiau darbdaviai virkauja, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

„Net ir prieš 1991-ųjų sausio įvykius aš niekada neabejojau, kad SSRS vis tiek įvyks kažkas panašaus į pučą. Tokio mastelio imperija, tuomet jau ištikta visiško bankroto, negalėjo ramiai sugriūti“,– „Respublikai“ sakė signataras Egidijus Bičkauskas, prieš 20 metų per rugpjūčio pučą dirbęs Lietuvos Vyriausybės atstovu Maskvoje.

Ketvirtadienį Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus susitikime su verslininkais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose aptartos ir užsienio politikos aktualijos. Spaudos konferencijoje žurnalistų paklaustas, ar teisingumo ministras neturėtų prisiimti atsakomybės dėl išduotų Baltarusijos „opozicionierių“, Premjeras pareiškė apgailestaująs dėl to, kas įvyko. „Mums labai svarbu, kad būtų išvengta sisteminių spragų.

Prasidėjo nauja emigracijos banga. Skaudesnė nei ankstesnės. Paskui anksčiau išvykusius dirbti tėvus išvažiuoja styptelėję vaikai, paskui įsitvirtinusius vyrus – žmonos, sužadėtinės. Tai gali reikšti, kad šiųmečiai emigracijos mastai gali būti net trigubai didesni nei pernai. Tai gali reikšti, kad išvykusios, išvykstančios šeimos nukerta Tėvynėje šaknis. Lietuva netenka ne mokesčių mokėtojų, o apskritai ateities – talentų.

Vasara – ne tik atostogų, bet ir... atsisveikinimų metas. Ypač dažnai šiuo metų laiku atsisveikina tėvai ir vaikai. Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žukauskienė sako, jog vasarą daug dažniau tėvai nusprendžia patikėti savo vaiką ar net kelias atžalas globėjams, nes jiems, kaip ir jų vaikams, baigiasi atostogos ir reikia išvykti.

Rugpjūtį kvietimai keliauti į užsienį ir padirbėjus ūkiuose parsivežti neprastą uždarbį pasipila lyg iš gausybės rago. Lietuviai nedvejodami krauna lagaminus ir keliauja į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Norvegiją, Italiją, Ispaniją bei Didžiąją Britaniją. Rugpjūtį pasiūlymų dirbti užsienio ūkiuose pagausėja, tačiau darbų šioje srityje gausu ištisus metus. Net žiemą reikia daržovių rūšiuotojų, o šiltuosiuose kraštuose, pavyzdžiui, Ispanijoje, visus metus dera vaisiai ir daržovės.

Kartais žmogus gyvena ir supranta, kad kažkur yra ta šalis, kuri jo laukia. Po ilgų ieškojimų lietuvis Titas surado savąją šalį – Braziliją, tačiau prieš tai jam teko paplušėti Danijoje, pardavinėjant laikraščius, mokyti afrikiečius statyti tualetus Mozambike ir bandyti sudurti galą su galu Prancūzijoje. Dabar jis gyvena svajonių mieste Rio de Žaneire, turi savo svečių namus, turizmo agentūrą ir tvirtina, kad gyvenimas jam davė viską, ko geidžia širdis.

Prieš keletą dienų Statistikos departamentas paskelbė, kad informaciją apie pastarųjų dešimties metų demografinę situaciją Lietuvoje. Vienas iš skaičių, pateikiamų „Demografijos metraštyje“ – per dešimtmetį gyventojų mūsų šalyje sumažėjo 7 proc. arba 242,4 tūkst. Oficiali statistika liudija, kad per pastaruosius dešimt metų emigravo 204,7 tūkst. šalies gyventojų, daugiausia, net 83,2 tūkst., pernai. Tai beveik 4 kartus daugiau negu 2009 m. Į Lietuvą per dešimtmetį imigravo tik 64,2 tūkst.

Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo darbuotojai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta visų grupių kraujo. Atsisakoma net nemokamos donorystės idėjos – už pagalbą siūlomas užmokestis. Sunkiai sergančių ar sužalotų žmonių gyvybės greitai gali pakibti ant plauko. Vienos iš svarbiausių ligonių gelbėjimo priemonių – reikiamos grupės kraujo lemiamu momentu gali ir neatsirasti. Kraujo atsargos visiškai baigia išsekti, o jas papildančiųjų tiesiog nėra.

Kiek lietuvių išsibarstė po pasaulį besivydami svajonę ir kiek jų paliko šalį bėgdami nuo skurdo? Sunku dabar suskaičiuoti. Dar sunkiau atsakyti į klausimą, kodėl dauguma taip ir nebegrįžta į gimtinę, net jeigu gyvenimas užsienyje neišpildo lūkesčių.

Atsigaunant ekonomikai, nedarbo lygis iš esmės mažėja tik dėl emigracijos. Nuskurdinti žmonės priprato gyventi iš pašalpų, nes darbas šalyje šiuo metu tampa bevertis. Valdžiai vis dažniau trimituojant apie ekonomikos atsigavimą, darbo rinkoje nesijaučia optimizmo – tebeturime per 200 tūkst. bedarbių. Daug kur jau trūksta darbo rankų, bet norinčiųjų dirbti mažėja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad socialinė sistema orientuota į pašalpų mokėjimą, o ne į skatinimą dirbti.

Sveiki, perskaičiau apie Jūsų siūlomas paslaugas internete ir, kadangi jos nemokamos, nutariau kreiptis. Mano bėda, manau, jums įkandama ir liečia šiandien kiekvieną iš mūsų.Gyvename darnioje šeimoje Vilniuje, turime nuosavą namą, dvi dukras, esame laimingai susituokę. Iki šių metų pradžios dirbome abu, o nuo vasario vyras prarado darbą. Mano pajamos minimalios. Auga vaikai, eina į mokyklas, kuriose nenusakomas spaudimas, konkurencija.

Kol val­džia svars­to, kaip gim­ti­nėn par­si­vi­lio­ti tūks­tan­čius emig­ran­tų, šie sve­čio­se ša­ly­se ku­ria sa­vo ben­druo­me­nes ir apie grį­ži­mą na­mo nė ne­gal­vo­ja. Tie, kam pa­vyks­ta dirb­ti ne tik ge­rai ap­mo­ka­mą, bet ir my­li­mą dar­bą, ti­ki­na, kad Lie­tu­vo­je gy­ven­ti tie­siog ne­be­su­ge­bė­tų. 29 me­tų Egi­di­jus Mac­ko­nis dau­giau kaip pen­ke­rius me­tus drau­ge su žmo­na Do­mi­ny­ka ir sū­nu­mis gy­ve­na Ško­ti­jos šiau­rė­je esan­čia­me Banf­fas mies­te­ly­je.

Šiaulių universiteto docentė Nijolė Bražienė Airijoje vykusiame pasaulio lituanistinių mokyklų festivalyje lietuviškų mokyklų pedagogams vedė seminarą, kaip mokyti lietuvių kalbos pasitelkiant pasakas. Ji įsitikino, kad išeiviai dar bando išsaugoti lietuvybę. Bendruomenės stiprina ryšius N. Bražienė, grįžusi iš netoli Dublino vykusio septintojo kasmetinio pasaulio lituanistinių mokyklų festivalio „Draugystės tiltas“, sakė dar jaučianti šilumą, patirtą bendraujant su pasaulio lietuviais.

Per pastaruosius dešimt metų emigravo 204,7 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugiausia – 83,2 tūkst. – žmonių emigravo 2010 metais. Tai beveik 4 kartus daugiau negu 2009 metais, rodo Statistikos departamento duomenys. Migracija yra viena pagrindinių gyventojų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje lėmusių priežasčių, kita – mažas gimstamumas, teigiama Statistikos departamento pranešime. 2001–2010 metais 140,5 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo ir mirė 101,9 tūkst.

Lietuvos pilietis Tomas Krasnovas (22 m.) už tai, kad užmušė savo kambario draugą Anglijoje, įkalintas iki gyvos galvos. Prašytis paleidžiamas į laisvę jis galės ne anksčiau kaip po 17 metų. Vizbičo miestelis Kembridžšyro grafystėje jau senokai tapo emigrantų iš Lietuvos „kolonija". Anglijos pareigūnai teigia, jog čia įvykdoma bene daugiausiai nusikaltimų visoje šalyje, o daugelyje jų figūruoja emigrantų iš Rytų Europos pavardės. Kaip tik į Vizbičą dar 2008 metais atvyko ir T. Krasnovas.

Nepolitinis intelektinis kairiosios pakraipos judėjimas „Naujoji kairė 95 (NK95)“ kartu su profsąjungomis S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros trečiadienio vidurdienį surengė akciją, kurios metu „prekiavo“ vergais. Taip buvo siekiama atkreipti Prezidentės ir kitų aukščiausių šalies pareigūnų dėmesį į žmonių išnaudojimą ir vergiško darbo sąlygas Lietuvoje.

Nepolitinis intelektinis kairiosios pakraipos judėjimas „Naujoji kairė 95 (NK95)“ kartu su profsąjungomis S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros trečiadienį prekiaus vergais. Taip siekiama atkreipti Prezidentės ir kitų aukštų politikų dėmesį į žmonių išnaudojimą ir vergiško darbo sąlygas Lietuvoje.

Svarbiausi praėjusios savaitės Lietuvos ir pasaulio įvykiai – trumpai: 2011 07 18, pirmadienis Prie Austrijos ambasados surengtas protesto piketas. Pirmadienio vidurdienį prie Austrijos ambasados Vilniuje buvo surengtas piketas.

Britanijos sostinę dėl savo svetingumo tautiečiai lietuviai neretai vadina „gumine“. Daugeliui lietuvių Londonas dėl savo margumo sukelia nuostabą, o kartais ir baimę. Tačiau malaizietei Londono studentei Nadiah N. Allaudin šis miestas kultūrinio šoko nesukėlė. Malaizijoje gyvenusi mergina sako, kad savo daugiakultūriškumu Malaizija nenusileidžia Londonui.

Vis daugiau jaunų mmedikų vos baigę mokslus dirbti išvyksta į užsienį, o Lietuvoje likusių gydytojų amžiaus vidurkis nuolat auga. Jei situacija nesikeis, kokios perspektyvos laukia mūsų sveikatos apsaugos sistemos? Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu, atliko didžiausią ir išsamiausią žmogiškųjų sveikatos priežiūros išteklių tyrimą „Dienos fotografijos“ analizė“, kuris aiškiai parodė, kokie sveikatos apsaugos sistemos valdymo iššūkiai laukia ...

Lietuvos piliečiai verčiau renkasi skurdoką, neramumų alinamą šalį Graikiją, o ne vietą, kurioje gimė patys ir kur turėtų gimti jų vaikai. Tai liudija ir jaunos rašytojos Indrės Jonušytės istorija. Laikas turėti savus namus Buvusi panevėžietė I.Jonušytė neslepia: „Gyvensime taip, kaip nemažai kitų europiečių, kaip mano draugo bičiuliai ir tėvai: vasaromis prie šiltos Viduržemio jūros, tegul ir skurdžioje šalyje, likusį metų laiką darganotoje, tačiau turtingoje Belgijoje.

„Žmonių nepasitenkinimas politine sistema ir partijomis iškilęs ir subrendęs dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų – tai nebaudžiamumas: tai naudojimasis padėtimi, monopolija, kai žino, kad nei įstatymai, nei politikai nebaus. Ir žmonėms, aišku, lieka nedaug galimybių kovoti už save“, – kalbėdama BTV laidoje „Karštas vakaras“ pripažino prezidentė Dalia Grybauskaitė. O vienas iš kelių, kuriuos renkasi nepatenkinti žmonės – tiesiog išsivaikščiojimas.

Karjera prasideda dar mokyklos suole, tačiau jame retas dar žino ką norėtų veikti gyvenime. Tokios išvados buvo prieita Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo diskusijoje ,,Kur yra sėkmingos karjeros startas?” ,,Jauni žmonės, vaikai visiškai savęs nepažįsta ir edukacinis procesas mokykloje taip sukonstruotas, kad jie neturi kada savęs pažinti. Jie tik mokosi mokosi, tačiau nežino dėl ko”, - teigė Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos valdybos pirmininkė Daiva Daugvilienė.

Universitetuose – diplomų įteikimo šurmulys. Tačiau absolventų nuotaikas temdo nežinomybė. Neradę darbo čia, bus priversti vykti į užsienį. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad prieš rinkdamiesi studijas moksleiviai turėtų galvoti ne apie profesijos prestižą, bet apie perspektyvas, rašo „Šiaulių kraštas“. Darbo ir socialinių tyrimų instituto Gyventojų užimtumo probleminės grupės vyriausias mokslo darbuotojas Arūnas Pocius sako, kad dabartinė darbo rinkos situacija kelia nerimą: „Jaunimo nedarbo p...

Anglijoje juos pasitiko ne tik muitininkai, bet ir žurnalistai su mikrofonais ir fotoaparatais. Dainius Radauskas su lietuviais draugais, išlipę iš kelto Doveryje, pasijuto lyg žvaigždės. Tačiau su Dainiumi kalbėjomes ne tik apie pradžią Jungtinėje Karalystėje, bet ir apie jo jau beveik pasiektą tikslą tapti laivo kapitonu.

Emigraciją ir nedarbą siūloma stabdyti perpus mažinant valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose šalies mokyklose. Lietuvos studentų sąjunga kritiškai vertina Seimo nario Andriaus Burbos siūlymą pateiktą birželio 22d. Seime vykusioje diskusijoje dėl rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos demografinės padėties gerinimo ir emigracijos stabdymo“ „Siūlymas stabdyti emigraciją ir mažinti nedarbą nemokamo aukštojo mokslo kaina atrodo mažiausiai neadekvatus ir prasilenkiantis su logika.

Nors šalis ruošia daug išsilavinusio jaunimo ir investuoja į jų mokslą, darbo jiems pasiūlyti kol kas negali. Lenkų tautybės moterys, gyvenančios Britanijoje, vidutiniškai turi daugiau vaikų nei jų tėvynainės gimtojoje šalyje. Kai prieš kelis mėnesius didžiausias Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza“ paskelbė šią žinią, tai buvo gana didelis, bet lauktas siurprizas. Didžioji dalis žmonių komentarų atspindėjo ryškius skirtumus tarp lenkų požiūrio ir socialinės realybės.

Nors dažniau sakoma, kad žmonės iš Lietuvos tik emigruoja, esama ir išimčių, o ir į klausimą, kur yra tikrieji namai – ten kur traukia širdis, ar kur nubloškė likimas – atsakyti nėra paprasta. Į Lietuvą – arčiau savų Viktorija Kovaliūnaitė Lietuvoje gyvena jau antrus metus. Iš Kazachstano į Lietuvą sugrįžusi tremtinio dukra greitai pramoko lietuvių kalbą.

Lietuvą jau paliko apie pusę milijono jos gyventojų. Nesuprantu, kodėl tiek mažai? Iš kitos pusės – esame tarp šalių lyderių, kurių gyventojai po nepriklausomybės atgavimo suprato, kad valdžia viską padarė, jog jiems čia nebeliktų vietos. Naujas trėmimo etapas Prieš 70 metų masinius lietuvių trėmimus pradėjo mus okupavusi Rusija. Po tiek metų trėmimus tęsia jau mūsų valdžia. Nekiša į vagonus, bet tremia šiuolaikiškai: neduodama darbo, didindama mokesčius ir mažindama paramą.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kritiškai vertina viešumoje jau nebe pirmą kartą pasirodžiusius pasisakymus apie minimalios algos diferencijavimą pagal amžių. LSAS įsitikinimu, toks siūlymas tolygus diskriminacijai pagal amžių, neatsižvelgiant į asmens gebėjimus ir patirtį, bei gali dar labiau paskatinti jaunų žmonių emigraciją.

Nesustabdžius emigracijos teks įsivežti darbininkų iš trečiųjų šalių arba likti ekonominės stagnacijos valstybe be jokių augimo vilčių. Šią savaitę ekonomikos ekspertai paskelbė nerimą keliančias prognozes apie nemažėjantį emigracijos iš Lietuvos srautą. Kokia išeitis? Jeigu emigracijos sustabdyti nepavyks, teliks atverti duris imigrantams. Senosiose Europos Sąjungos valstybėse imigrantai iš trečiųjų šalių neretai sudaro net iki 8 proc., o Lietuvoje nesiekia 1 proc. visų dirbančiųjų.