Uzsidariusi, pavydi, nemokanti naturaliai bendrauti, troksta stebinti savo aplinkinius paprastumu ir nuosirdumu, kuriu ji niekada neturejo. Demesio!!! Ta pati diegia savo vaikams! Naudokites kitais, imkite is ju pati geriausia, suzinokite apie juos kiek galima daugiau, kai tik zmogus neidomus, atmeskite, pasiimkite is jo, kas geriausia jam apie tai nesakant, su "nenaudingais" nebendraukite, slepkite pavyda ir dziaukites kito nesekme. Nauduzienes psichologija IN 3 Minutes!!!! Ar dar kas turit klausimu????

1:Nauduziene bando mokintis pati is svetimu "bedu";
2:jai tai teikia pasitenkinimo ir nusiraminimo
3:neryztinga ir dviveide,reiketu tapti jai tokiai, kokia istikruju yra, pradedant jos iskreiptu balso tembras (ar tai nenormalus sostines provincijos akcentas?)

jus pirma konstitucija perskaitykit tik tada emigruokit??????????

padeti galima tik pats sau, joks psichologas negali ispresti ir nuspresti kaip zmogui elgtis kokioje nors situacijoje. O psichologes atsakymas labai profesionalus, tik pats zmogus gali prisiimti atsakomybe uz savao gyvenima.

Neryztingai skysta Gitana Nauduziene.

Emigruoti ir kuo greiciau,auginau vaikus,buvau tikra naivuole,kad jie bus reikalingi Lietuvai,deja...Psichologe,ko gero,augo pasiturincioje seimoje,baige studijas,gavo darba(prielaida:turejo tevai pazinciu)ir ji net nesuvokia,koks gyvenimas,kai 5,10 metu-vis tas pats:nera saugumo pojucio,nes musu valstybes istatymai saugo atskiru grupiu kapitala,nors ir neteisetai isigyta,bet visiskai nesirupina savo pilieciu soc.saugumu,o ,paskui verkia,kad visi bega,tik kaip issiugdyti ar jaunimui iskiepiti meile Tevynei,jei gyveni pusbadziu ir sau negali leisti,net menkiausios pramogos..Sunus mano -emigrave ir pagrindine priezastis,kodel jie nezada gryzti Lietuvon-tokia:jie budami emigrantais,jauciasi saugesni ir gerbiami ten,uzsienyje,negu Lietuvoje.Seniai buciau isvykusi pas vaikus,jei ne sena ir serganti mama,kuriai reikia prieziuros...Tokia realybe,o,psichologai pateikia tik bendrus ,vadoveliuose surasytus patarimus.

silpna psichologe, truksta gyvenimo patirties.... matosi, kad ji apie gyvenima svetur nieko neismano. Be pasitikejimo savim, be atvirumo ir nuosirdumo...

Jei tik imanoma-vaziuokit. Mano atveju, pirma isvaziavo vyras, draugu pagalba rado darba. Po keliu metu isvaziavau ir as su vaikais. Lietuvoje, kad ir kaip stengemes, nepavyko uzgyventi busto, dureme gala su galu. Kalbos apie pramogas net negalejo buti- turime vaiku, svarbiausia ismaitinti ir aprengti juos, isleisti i mokykla... Pavargome taip gyventi. Skurdas neigiamai veikia- pasipila barniai, tampame irzlus, vieni kitais nepatenkinti. Gerai sakoma, kad alkanas zmogus yra labai piktas... Gyvename uzsienyje jau sesis metus ir dziaugiames, kad cia valstybe zmogaus nepalieka vieno-pavalge, apsirenge, turime pinigu pramogoms ir kitiems reikalingiems pirkiniams.Tik cia pasijutau pilnaverciu zmogumi, gyvenu pilnaverti gyvenima. Grizti i Lietuva nezadu. Anksciau sakydavau, kad grisiu tik numirti, bet dabar galvoju, kad ir po 20-30 metu bus ta pati situacija, jei dar ne blogesne. Taigi, Astute, jei tik yra galimybe-vaziuokite, nes prarasite Lietuvoje maziau, nei atrasite uzsienyje. O psichologes darbas yra nuraminti zmogu, bet ar ilgam ir kas pasikeis zmogaus likime? Zodziai ir lieka tik zodziais...

Pritariu Marijai - tokie psichologai tik ora sveicia ir nieko daugiau. Poniai Astai padeti gali tik ji pati - sioje situacijoje neimanoma duoti JOKIO patarimo. As, pavyzdziui, evakavausi dar tebeturedamas darba, iskart su visa seima kaip nuogas i dielgeles. Taktika pasitvirtino. Kai nera kelio atgal ir nebesidairai per peti - uztikrintai eini i prieki. Zmona pirmus metus mane grauze del tokio poelgio, norejo grizti, o dabar net nebepamena, kad taip kliedejo. Praejo vos du metai...

Nusisauti nesiulau, bet kitos iseities nematau. Kad ir kas ka bekalbetu apie emigracija - netikekite niekuo. Bent i Londona cia tiek lietuviu privaziavo, kad visiems nebeuztenka siuksliadeziu prasimaitinti.