emigracija

Finansų ekspertas profesorius Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad šiais metais emigracijos mastai nemažės ir šalį paliks apie 60–70 tūkst. asmenų. Pasak „DnB NORD“ banko vyriausiojo analitiko, pernai emigracijos statistiką kilstelėjo privalomos įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, tačiau ir 2011–aisiais šis rodiklis bus įspūdingas. „Aiškiai matome, kad šiais metais taikome į 60–70 tūkst.

Restoranų tinklą valdanti bendrovė „Čili Holdings“ daugiau kaip prieš pusantro mėnesio paskelbė, kad  papildomai kuria šimtą darbo vietų. Per šį laikotarpį pavyko atrinkti apie 70 naujų žmonių, kurie „Čili“ restoranuose pradėjo dirbti padavėjais, barmenais ar virtuvės darbuotojais, tačiau šie džiuginantys rezultatai netrukus sumenko, kai didžiulė emigracijos banga trūkstamų darbuotojų skaičių vėl grąžino į pradinį tašką.

2060-aisiais Didžioji Britanija turėtų tapti didžiausia pagal gyventojų skaičių ES valstybe. Naujausioje „Eurostat“ ataskaitoje pranešama, kad 2035-aisiais Lietuvoje gyvens 2,977 mln. gyventojų, nors jau išankstiniai surašymo duomenys parodė, kad šiuo metu Lietuvoje telikę 3,05 mln. žmonių. „Eurostat“ remiasi 2010 m. Gyventojų registro, kuriame nurodyta, kad Lietuvoje gyvena 3,329 mln. žmonių, duomenimis.

Kylant į viršų buvo dar visai nieko. Galima susikaupti ir dairytis į debesis pro lėktuvo langą. Tačiau tas visuotinis lietuvių klegesys leidžiantis lėktuvui tik didėjo ir, man rodos, liovėsi tik tada, kai po kelionės Vilnius–Londonas–Vilnius pasiekiau namus. Ankstų pirmadienio rytą pailsėję ir pasidemonstravę Lietuvoje tautiečiai skrido atgal į Londoną dirbti savo darbų.

Ketvirtadienio realybės šou misija – keliauti į Valkininkus, vieną iš baigiančių ištuštėti Lietuvos vietų. Emigracija, neviltis ir dėl jos kylančios girtavimo problemos pavertė šį, kadaise klestėjusį miestelį, tuštėjančia, išmirštančia Dzūkijos provincija. Dabar čia gyvena vos keli šimtai žmonių. Tai – kraštas, kuriame kartu su žmonėmis miršta ir gražiausi lietuvių liaudies papročiai. Tačiau kai kurios tradicijos gyvuoja ir net klesti iki šiol.

Nebaltųjų britų skaičius Anglijoje ir Velse padidėjo nuo 6,6 mln. 2001 metais iki 9,1 mln. 2009 metais. Beveik kas šeštas Didžiosios Britanijos gyventojas yra nebaltasis. Tokius duomenis, surinktus iš 423 šalies miestų ir miestelių, paskelbė Nacionalinis statistikos biuras. Statistika taip pat atskleidė, kad beveik milijonas žmonių Anglijoje ir Velse yra maišyto kraujo. Baltųjų skaičius nuo 2001 metų nepakito, nors gimstamumas padidėjo. Tačiau išaugo ir baltųjų emigracija į kitas šalis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija neseniai paskelbė ataskaitą „Geresnio gyvenimo indeksas“ („The Better Life Index“), kuriame pasaulio valstybės suskirstytos pagal tokius rodiklius, kaip užimtumo situacija, laisvalaikis ir gyvenimo trukmė.

Per Berlyne praleistą pusmetį prieš kelias dienas pirmą kartą metro išgirdau lietuvių kalbą. Ar tai – pirmieji didėjančios emigracijos į Vokietiją ženklai? Gegužės pirmąją buvo atverta Vokietijos darbo rinka. Ši tema nedingsta iš 2004 metais į Europos Sąjungą (ES) įstojusių valstybių, Vokietijos taip pat, spaudos puslapių.

Blogąja prasme įspūdingi – taip prezidentė Dalia Grybauskaitė apibūdino išankstinius visuotinio gyventojų surašymo duomenis. Jie rodo, kad per dešimtmetį oficialus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 430 tūkstančių ir mūsų, išankstiniais visuotinio surašymo duomenimis, liko 3 mln. 53,8 tūkstančio.

„Sodros“ reforma nevyksta, dirbančiųjų mažėja, o verslas ir politikai laužo ietis dėl to, ar galima pragyventi iš 680 litų. Dalis piliečių tiesiog bėga iš šalies, užuot kentėję ar maištavę. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji.

Lietuvos darbo biržos registre - 247,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,46 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Daugėja laisvų darbo vietų Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė teigė, kad darbo rinkoje ryškėja teigiamos tendencijos – aštuonias savaites iš eilės įdarbintų asmenų yra daugiau nei naujai įregistruotų bedarbių.

Demografinės tendencijos Panevėžiui piešia toli gražu ne šviesią ateitį. Statistikos departamento duomenimis, iš kiek daugiau nei 100 tūkst. panevėžiečių jaunimo iki 25-erių metų – vos per 30 tūkst. Miestas sensta Vilnius, Kaunas, dar Klaipėda ir visa likusi Lietuva – tokį valstybės žemėlapį braižo panevėžiečiai studentai ir paskutines dienas mokykloje skaičiuojantys abiturientai.

Su jaunimo nedarbu auga nepasitenkinimas Europoje. 4 jaunuoliai pasakoja apie savo patirtį ir ateities lūkesčius Olivia Flynn iš Airijos: „Jeigu noriu dirbti, turiu įgyti magistro laipsnį“ Man 21 metai, studijuoju politiką Ispanijoje. Esu bedarbė. Mano vyresni broliai ir seserys būdami mano amžiaus galėjo įsidarbinti bet kur: restorane, greitojo traukinio asistentais ar šokolado fabrike (aš neseku jų pėdomis). O aš jau 18 mėnesių esu bedarbė.

Išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo 84,4 tūkst. Gyventojų skaičius mažėjo dėl neigiamos neto migracijos ir neigiamos natūralios kaitos. Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis buvo neigiama neto migracija. Pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 83,2 tūkst. emigrantų.

Šiaulių savivaldybės Priimamajame prie 14 kabineto nėra dienos, kad nesibūriuotų žmonės, norintys deklaruoti išvykimą gyventi ir dirbti į užsienį. Vien šiemet per penkis mėnesius tai deklaravo 1017 šiauliečių. Ar šis skaičius rodo tikrąjį emigracijos mastą? Vokietija neatsiveria lengvai Nuo gegužės 1 dienos Vokietijai ir Austrijai atvėrus darbo rinką naujosioms Europos Sąjungos narėms buvo prognozuojama, kad Lietuva dėl emigracijos dar labiau nukraujuos.

Kas turėtų rūpintis užsienyje gyvenančiais mūsų tautiečiais, siekti sumažinti emigraciją, skatinti žmones grįžti atgal į Lietuvą? Teoriškai tai turėtų daryti Užsienio reikalų ministerija (URM). Tačiau praktikoje ši valstybės institucija ne tik neatlieka savo tiesioginių funkcijų, bet ir visais būdais stengiasi atbaidyti lietuvius nuo grįžimo į savo tėvynę ir įskiepyti jiems nepasitenkinimą Lietuva ir jos valdžia.

Pasibaigus visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui, Lietuvos statistikos departamentas pasigedo 181 tūkstančio žmonių. Toks skirtumas susidaro palyginus Gyventojų registro duomenis ir surašytų žmonių kiekį:  Gyventojų registre 2011 metų kovo 1 dieną buvo įregistruota 3 milijonai 235,2 tūkstančio Lietuvos gyventojų, o surašyta iš viso 3 milijonai 53,8 tūkstančio žmonių, rašo alfa.lt.

Per dešimtmetį, nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, miestas  neteko 20 tūkstančių šiauliečių – vieno ne paties mažiausio miesto rajono. Miestą palieka ir talentingi žmonės. Netenkame – ir gabiausių, ir talentingiausių Pastarieji metai atskleidžia tendenciją, jog žmonės iš Lietuvos, o kartu ir iš Šiaulių, išvyksta ne tik dirbti, bet ir mokytis. Akivaizdu, jog miestą palieka ir gabus jaunimas.

Baigęs kadenciją prezidentas Valdas Adamkus aktyviai bendrauja su šalies jaunimu, lankosi universitetuose, skaito paskaitas. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokius įspūdžius jam palieka šie susitikimai. Kokį šiandien Lietuvoje matote jaunimą? Į šį klausimą galiu atsakyti labai tvirtai ir aiškiai: esu labai laimingas, kad turiu galimybę tiesiogiai bendrauti su Lietuvos jaunimu. Kalbėdamasis su jaunais žmonėmis atradau daug idealizmo, sveikų požiūrių, gerų norų.

A. Kubilius sako, kad įtakos šalies gyventojų skaičiaus mažėjimui turėjo emigracija ir sumažėjęs gimstamumas. Pavyzdį Vyriausybės vadovas siūlo imti iš Airijos, kuri prieš keletą dešimtmečių buvo susidūrusi su panašiomis problemomis, bet sėkmingai jas įveikė. „Tie skaičiai, kuriuos šiandien skelbia Statistikos departamentas, viena vertus, gal ir perdaug nenustebino, bet t ikrai verčia dar daugiau susirūpinti tomis problemomis, kurias ne vieną kartą esame aptarinėję.

Visuotinio gyventojų surašymo išankstiniais duomenimis, šalyje jau neliko nė 3 milijonų gyventojų, tačiau kol kas nėra jokio plano, kaip sustabdyti masinę emigraciją. Marijono Mikutavičiaus apdainuoti trys milijonai Lietuvos piliečių, atrodo, ir liks tik dainoje. Statistikos departamentas pranešė, kad iki gegužės 5-osios visuotinio gyventojų surašymo metu yra surašyta apie 2,74 mln. gyventojų.

Kelionę į Jungtines Amerikos Valstijas šiandien baigiantis energetikos ministras Arvydas Sekmokas neskubės grįžti atgal į Vilnių. Jis jau kraunasi lagaminus į Braziliją. Ko? To niekas negali paaiškinti. Į spalvingais karnavalais garsėjantį Brazilijos didmiestį Rio de Žaneirą A. Sekmokas ir jį lydinti Energetikos ministerijos pareigūnų delegacija šiandien turėtų patraukti tiesiai iš JAV. Tačiau ministro ir jo svitos kelionė prilygsta valstybės paslapčiai.

Gegužės 1 dieną Europos Sąjungos (ES) naujokams iš Rytų Europos atsivėrė naujų galimybių ieškoti laimės labiau išsivysčiusiose šalyse. Emigracija iš Lietuvos jau pasiekė dramatišką mastą. Ar teisingai valstybė elgiasi procesą stebėdama pro pirštus. Apie tai – „Ekonomika.lt“ pokalbis su nuolatiniu proceso stebėtoju Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriumi Boguslavu Gruževskiu.

Besibaigiančio gyventojų surašymo prognozė labai jau nedžiuginanti. Panašu, kad Lietuvoje jau nebeturime populiarioje dainoje apdainuotų 3 milijonų gyventojų. „Piktina tai, kad valdančioji dauguma tarsi daro viską, kad tik Lietuvoje gyventi būtų kuo blogiau.

Gegužės pradžioje Vyriausybei palaiminus (LRV 2011 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 93 dėl pareigybių mažinimo MD), o vidaus reikalų ministrui pasirašius įsakymą (2010-12-23, Nr. 1V-795), buvo pradėtas Migracijos departamento „optimizavimo“ arba išformavimo pirmasis etapas – 31 pareigybe sumažintas bendras pareigybių skaičius, o asmens dokumentų LR piliečiams, gyvenantiems užsienyje, išdavimo klausimai (juos sprendė 15 specialistų) perduoti Policijos departamentui.

Artėjant mokslo metų pabaigai auga jaunimo susidomėjimas sezoniniais darbais. Galimybė padirbėti vasarą vilioja ne tik poros mėnesių atokvėpį nuo studijų turėsiančius studentus, bet tai aktuali tema ir moksleiviams. Tiesa, jiems, kaip ir pernai, darbdaviai daug pasiūlymų neturi.

Dažnai išgirdus žodį „emigrantas“, prieš akis iškyla pavargusio ir nusivylusio lietuvio vaizdinys, kurio „personažas“ į vieną vienintelį lagaminą sutalpino visą savo užgyventą turtą ir nekantriai trypčioja oro uoste su bilietu rankoje į sotesnį, patogesnį ir visaip kitaip geresnį gyvenimą svetur.

Rašytinis žodis turi savo šventę – šiandien minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, – bet gujamas iš viešųjų ir asmeninių bibliotekų, tolinamas nuo vis dar skaitančios visuomenės dalies. Knygos puoselėtojai ir kūrėjai tvirtina, kad tikrąsias vertybes baigia sunaikinti komercija, remiama valstybės. Rašytojas Marcelijus Martinaitis apgailestaudamas prisiminė laikus, kai buvo nuolat leidžiama lietuvių klasika.

Darbo imigrantai iš Rytų Europos šalių 2004–2009 metais gerokai prisidėjo prie Didžiosios Britanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Kaip neseniai parengtoje ataskaitoje teigia Nacionalinio ekonominių ir socialinių tyrimų instituto ekspertai, šiuo laikotarpiu Britanijos BVP padidėjo 7,7 proc., arba 98 mlrd. svarų sterlingų.

Legaliai dirbantys kurioje nors Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje – ir jose mokantys nustatytus mokesčius Lietuvos piliečiai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu šioje šalyje ir turi ten gauti tokias pat paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai.

Vokietijai nuo gegužės 1-osios atveriant savo darbo rinką 8 šalims, jos statybų pramonė sunerimusi dėl konkurencijos, atlyginimų dempingo. Tuo metu jaunų, energingų darbuotojų iš naujųjų ES narių laukia rytinės Vokietijos žemės ar rūpybos sektorius visoje šalyje. Nuo gegužės pirmosios trijų Baltijos valstybių, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos piliečiams Vokietijos, taip pat ir Austrijos darbo rinka atsiveria oficialiai.

Taip susitikime-diskusijoje „Ką Lisabonos sutartis reiškia ES piliečiui“, vykusioje Alytaus rajono viešojoje bibliotekoje, kalbėjo žodžio kišenėje neieškanti, taiklias kritikos strėles į Vyriausybės ekonominę politiką laidanti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės katedros docentė daktarė Aušra Maldeikienė. Gyventojus į susitikimą pakvietė Alytaus Europos informacijos centras – Europe Direct.

Žmonių apsisprendimas neišvykti iš Lietuvos arba sugrįžti čia didele dalimi priklauso nuo jų galimybių įsigyti čia būstą, teigė prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas, akcentuodamas Teritorijų planavimo įstatymo problematiką. „Įstatymo projektas paruoštas, bet Seime dar tokių detalių svarstymų nevyksta.

Italija, išlaikydama pažadą, bėgliams iš Šiaurės Afrikos suteikia laikiną gyvenamąją vietą, padedančią laisvai judėti visoje ES teritorijoje. Ignoruodama pamatinius ES principus, Prancūzija į savo teritoriją nustojo įleisti traukinius iš Italijos. O štai Belgija ir Nyderlandai sustiprino kontrolę oro uostuose.

Pastaruoju metu galima dažnai išgirsti skeptiškai kalbant apie mūsų jaunimo ateitį Lietuvoje. Daugelis jaunų žmonių ryžtasi palikti tėvynę ir imasi ieškoti laimės svečioje šalyje. Gyvenimas kitoje šalyje yra kupinas iššūkių ir išbandymų, kurie gali praturtinti kiekvieną žmogaus asmenybę.

Latvijos bendruomenės Airijoje pirmininkas Janis Karginsas teigia, kad kai kuriais atvejais Airijoje padirbėję Latvijos piliečiai sugrįžta į tėvynę, tačiau dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų ir vėl išvažiuoja. Latviai grįžta namo, nes pasiilgsta artimųjų ir nori gyventi su jais, tačiau dabartinės ekonominės problemos priverčia šiuos žmonės ir vėl vykti į Airiją, ypač todėl, kad turėdami darbo patirties toje šalyje ir mokėdami kalbą jie gali Airijoje susirasti kitą darbą.

Oficialiais duomenimis, pernai išvykimą gyventi į užsienį deklaravo daugiau nei 80 tūkst. Lietuvos piliečių. Kaip pastebi užsienyje permokėtus mokesčius susigrąžinti padedanti bendrovė „RT Tax“, pastaruoju metu daugėja emigruojančių lietuvių, vykstančių į svečias šalis ne nuolatiniam gyvenimui, o vien darbo reikalais.

Ministrų kabinetas patvirtino 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje liaupsinami sprendimai, padėję šalies ūkiui ir gyventojams įveikti ekonominį nuosmukį. Šią ataskaitą Vyriausybė teiks tvirtinti Seimui. „Respublika“ pateikia kai kuriuos abejonių keliančius nuopelnus iš juodraštinio ataskaitos varianto.

Gyventojų surašymas parodys, kiek lietuvių liko Lietuvoje, o kiek jų sotesnio gyvenimo iškeliavo ieškoti užsienyje. Tvirtinama, kad per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo apie 200 tūkst. gyventojų, tačiau neoficialiai kalbama, kad išvykimą iš šalies deklaruoja tik pusė išvykstančiųjų, todėl tikrieji emigracijos mastai kur kas didesni. Užsienį pasirinkę lietuviai neslėpė, kad gimtą kraštą į užjūrį išmainė susidūrę su nepritekliais ir nedarbu, norėdami užsidirbti pragyvenimui.

2010 metais privatūs asmenys į Lietuvą pervedė rekordinę sumą – 4,1 mlrd. litų. Ši suma prilygo beveik ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų „į rankas“ gauto darbo užmokesčio fondo, rodo SEB banko parengta „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Perlaidos iš užsienio, lyginant 2008 ir 2010 metus, pernai buvo 17 proc. didesnės.

Apytiksliais duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena apie 50 000 lietuvių. Juos sąlyginai būtų galima suskirstyti į dvi grupes: vieni yra oficialiai tapę Amerikos piliečiais, gyvena ir dirba šalyje legaliai, kiti tiesiog kartą nusipirko bilietą ir tyliai dingo iš Lietuvos. Dvi tikros istorijos iš emigrantų gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į Ameriką – paskui mokslininkę Vida ir Gediminas gyvena Los Andžele.

Neseniai žiniasklaida pranešė naujiena, kad už europinius pinigus žmonės Lietuvoje bus mokomi verslumo. Nuostabu, toliau nėra kur. Gal vardan EU pinigų įsisavinimo, jie dar pradės mus mokyti ką su žmonomis mums naktį daryti? Tie kas gyveno perestrojkos laikais pamena, kaip tuo metu subujojo smulkūs ir vidutiniai verslai. Be jokių mokymų ir programų, visi kažką gamino, pardavinėjo, siuvinėjo, tekino, pjaustė, statė ir remontavo. Sakydamas visi aš turiu mintyje žmones.

Pianistas Kasparas Uinskas, balandžio 1-ąją lyrinėmis melodijomis virpinsiantis klausytojų jausmus Londono koncertų salėje „Wigmore Hall“, šiandien galėtų gyventi Niujorke, Londone ar Berlyne. Tačiau jis liko Lietuvoje, gimtojoje šalyje, kurioje muzikai tikrai nėra lepinami išskirtiniu dėmesiu ir įvairiomis privilegijomis, kaip svetur. Pragyventi iš muzikos Lietuvoje – utopija Kasparai, kodėl vis dar gyvenate Lietuvoje? – „Londono žinios“ paklausė pianisto K. Uinsko.

Lietuvoje vakar prasidėjęs visuotinis gyventojų surašymas dar labiau sumažins šalies gyventojų skaičių. Mat remiantis Jungtinių Tautų ir „Eurostat“ reikalavimais, visi gyventojai, išvykę iš Lietuvos daugiau nei metus, jau laikomi emigravusiais ir į mūsų gyventojų sąrašus nebus įtraukti. Kovo 1–14 dienomis gyventojai galės atsakyti į 29 klausimus elektroniniu būdu. Kitus gyventojus nuo balandžio 5 iki gegužės 9 dienos aplankys surašinėtojai.

Išankstinius duomenis suvedęs Statistikos departamentas patvirtino blogiausias pastarųjų metų prognozes. Pirminiai skaičiai įrodė, kad pernai Lietuvoje gerokai sumažėjo gyventojų. Lėmė sunkmetis Pirmiausia todėl, kad 2010-aisiais dešimtys tūkstančių žmonių emigravo ir smuko imigracija. Be to, mirė daugiau žmonių nei gimė, mažėjo santuokų ir daugėjo ištuokų.

Grynosios migracijos apimtys Jungtinėje Karalystėje praėjusiais metais padidėjo 36 proc., pranešė šalies Nacionalinis statistikos biuras, kuriuo remiasi BBC naujienų tarnyba. Pasak statistikų, per 12 mėnesių nuo 2010 metų birželio į Didžiąją Britaniją gyventi atvyko 572 tūkst. žmonių, o 346 tūkst. iš šalies išvyko. Britanijos vyriausybė siekia skirtumą tarp šių dviejų rodiklių iki 2015 metų suamžinti iki kelių dešimčių tūkstančių.

Socialines pašalpas pernai gavo dvylika procentų Šiaulių rajono gyventojų ir jų vis daugėja. Daugiau kaip pusei besimokančiųjų mokyklose skiriami nemokami pietūs. Tik vieno kito moksleivio tėvai nepriklauso socialiai remtiniems. Pašalpoms skiriami milijonai „Savivaldybė teikia labai didelę socialinę pagalbą, pernai – per 12 milijonų litų, ją gauna labai daug žmonių“, – sako Šiaulių rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė.

Statistikos departamento žiniomis, per metus gyventojų skaičius sumažėjo 84,5 tūkstančio. Tai yra maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Marijampolėje ir Mažeikiuose kartu sudėjus. Dar labiau nedžiugina bedarbystės skaičiai: Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis 2010 m. registruotų bedarbių skaičius buvo 312,1 tūkst.

Gyvąją etninę kultūrą puoselėjantys lietuviai mano, kad emigrantus iš užsienio gali sugrąžinti ne pinigai ir turtai, o etnokultūra. Tuo įsitikino iš Kelmės į Londoną važiavęs Perkūno dienos švęsti etnokultūros žinovas ir skleidėjas Valdas Rutkūnas. „Gal ir keista, bet iš kai kurių lietuvių girdėjau, kad tik išvažiavę į užsienį jie surado Lietuvą“, – sakė lietuviškų papročių puoselėtojas.