emigracija

„Tina be paliovos pila purvą ant manęs. Ir patikėkite – tai dar ne pabaiga. Iš jos aš tikiuosi dar baisesnių dalykų“, – jau rytoj TV3 laidoje „Be komentarų“ prisipažins žinomas dainininkas Mindaugas Mickevičius-Mino, jau porą metų dėl turto kovojantis su savo buvusia mylimąja. Dainininkas įsitikinęs – Tina vykdo gerai apgalvotą šmeižto kampaniją, nukreiptą prieš jį.

Įdarbinimo specialistai teigia, kad dabartinė situacija, kai nedarbas Lietuvoje auga, o darbdaviai neranda reikalingų specialistų, yra ekonominės krizės pasekmė. Tam tikrą poveikį turėjo ir didelė emigracija bei tarptautinių bendrovių filialų atsidarymas mūsų šalyje. „Prasidėjus ekonominei krizei, kaip ir išpūstas nekilnojamojo turto burbulas, sprogo ir darbo rinkos burbulas.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to LXXXVII „Teks­tų skai­ty­muo­se“ da­ly­va­vęs Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas poe­tas Mar­ce­li­jus Mar­ti­nai­tis sa­ko, kad ato­trū­kis tarp val­džios ir žmo­gaus, tarp val­džios ir kul­tū­ros di­dė­ja. Į kul­tū­rą per­ke­lia­mi pi­ni­gi­niai, pre­ky­bi­niai, vers­lo san­ty­kiai, o val­džio­je be­veik ne­bė­ra hu­ma­ni­ta­rų.

Ko­vo 16-ąją mi­ni­me Knyg­ne­šio die­ną.  XIX am­žiaus Lie­tu­vos is­to­ri­jos fe­no­me­nu va­di­na­ma knyg­ne­šys­tė pa­dė­jo pa­ma­tus vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mui 1918-ai­siais. Ka­dai­se ša­lį slap­ta pa­siek­da­vo už­sie­ny­je spaus­din­tos kny­gos. Tuo me­tu šian­dien daug jų iš Lie­tu­vos iš­ke­liau­ja sve­tur gy­ve­nan­tiems tau­tie­čiams.

Nuo pernai sulaukiama vis daugiau emigrantų, besiteiraujančių apie savo vaikų galimybę lankyti lietuvišką mokyklą. Kai kurių vaikai nemoka sklandžiai lietuviškai kalbėti. Išmokti taisyklingos lietuvių kalbos, tęsti mokslus pagal lietuvišką mokymo sistemą ir priprasti prie naujų mokyklos taisyklių vaikams tampa didžiuliu iššūkiu, pastebi Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai. Užsienyje – per 300 Tauragės mokinių Anot Reginos Patašienės, rajono Švietimo skyriaus vyr.

Seime pristatoma vizija „Lietuva 2030“ yra tarsi pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių. Kol valdantieji seka pasakas apie tai, kad Lietuva bus „sėkmės šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti“, šalyje ir toliau auga nedarbas, o žmonės neišbrenda iš skurdo. Tik pagrūmojus Europos Komisijai, kad Lietuvoje nedirba kas trečias jaunas žmogus, paskubomis buvo sudaryta darbo grupė šiaip problemai spręsti. Tarsi prieš tai buvusius tris metus to nereikėjo daryti.

Jeigu į tarpusavio rietenas įsijautę pagrindinių partijų politikai apsispręstų rengti pirmalaikius Seimo rinkimus jau vasarą, laimėtų tik tie, kurių rinkėjai sąžiningai atliktų savo pareigą. Kas atsitiktų, jeigu šis Seimas būtų paleistas pirma laiko, kas laimėtų šią I.Degutienės pasiūlytą partiją? „Respublikos“ kalbinti politologai teigė, kad Lietuvai tai nebūtų jokia bėda, o populiarumą prarandanti konservatorių partija galbūt net išloštų.

Jau tradicija tapusiose patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynėse Kovo 11-ąją šiemet dalyvaus ne tik Lietuvos tautininkai, bet ir svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos,Vokietijos, Italijos, Šveicarijos bei Švedijos. Pilietinės akcijos iniciatoriai sako, kad pagrindinė šiųmečių eitynių tema bus nukreipta prieš emigraciją. Eitynės prasidės sekmadienį 13 val. Vilniaus Katedros aikštėje. Jų dalyviai žygiuos Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kur numatytas trumpas mitingas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuri rengė ir Seimo opozicija, ir Ūkio ministerija, ketvirti metai neprasiskina kelio į gyvenimą. Nemokiems fiziniams asmenims, nenorintiems likti su skolų kupra visą likusį gyvenimą, nėra kitos išeities – tik emigruoti, o tada bankrutuoti kitose Europos valstybėse ir pradėti naują gyvenimą, rašo dienraštis „Respublika“. Seimo opozicija Fizinių asmenų bankroto įstatymą Seimui svarstyti pateikė dar 2009 metais, pačiame krizės įkarštyje, kai šimtai piliečių, pa...

Pareigūnai palieka tarnybą dešimtimis – už gaunamą atlyginimą ne tik negali išlaikyti šeimos, bet ir paprasčiausiai pragyventi nuo algos iki algos. 1600 litų. Tiek per mėnesį uždirba policijos pareigūnas. „Pamėginkite išgyventi už tokius pinigus, kai reikia išlaikyti šeimą ir sumokėti visus mokesčius“, – nuogąstavo Vilniaus policijos vadovas Kęstutis Lančinskas.

Atrodo, kad Lietuvos prezidentė mažai domisi darbo reikalais. Mūsų vadovai, beskubėdami visomis keturiomis įsijungti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos valiutos euro traukinį (ir atsisakyti lito), tesirūpina, kaip sumažinti šalies biudžetą, suteikdami didžiules lėšas verslui (atseit skatina ekonomiką), tačiau mažai prižiūri, kiek tie verslininkai yra atsakingi prieš valstybę ir savo darbuotojus.

Prieš 15 metų į Angliją išvykusi ir gerą darbą Londone gavusi kaunietė Dalia Gėliūnaitė šiandien vėl Lietuvoje. Kas parvijo meilės emigrantę į gimtąjį miestą? Kodėl moteris sako: „Geriau dirbsiu kasininke Lietuvoje, nei bankininke Londone“? Praėjusių metų spalį D.Gėliūnaitė namo sugrįžo nebe trumpų atostogų, o visam laikui. Moteris jaučiasi lyg sėkmės kūdikis – mat anglas darbdavys sutiko, kad drabužių iškarpas ji braižytų ne biure Londone, o savo namuose Kaune.

„Lie­tu­va ga­mi­na uba­gus ir va­ro žmo­nes iš Tė­vy­nės“, – sa­kė į re­dak­ci­ją už­su­kęs Ka­li­nių glo­bos drau­gi­jo­je dir­bęs, bet po li­gos į tė­viš­kę su­grį­žęs Vy­tau­tas Mi­ka­laus­kas. Pa­ty­ręs in­sul­tą vy­ras sa­kė tu­rįs iš­gy­ven­ti iš 294 li­tų pa­šal­pos. „Net vais­tų ne­ga­liu nu­si­pirk­ti“, – taip sa­vo ap­si­spren­di­mą iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos aiš­ki­no pu­sam­žis vy­ras.

Vilnietė gydytoja Neringa Maleckienė prieš 8 metus į Norvegiją išlydėjo dukrterį Egidiją. Oslo universitetinės ligoninės Nefrologijos skyriuje slaugytoja dirbanti lietuvė kadaise tėvynėje ketino studijuoti filosofiją, tačiau baigė Vilniaus kolegiją ir dėl to nesigaili. „Ką turiu? Trijų kambarių butą neprestižiniame rajone, pirktą sovietiniais laikais, už kurį be galo brangiai moku.

Dėl kaimo mokyklų naikinimo vis labiau kritikuojama švietimo reforma, kuri ne tik sužlugdys ugdymą kaimuose, bet dar labiau paskatins emigraciją. Vaikų skaičius Lietuvoje mažėja. Regionuose sparčiai mažėja ir mokinių skaičius. Švietimo ir mokslo įstatymas, vienodai taikomas mokykloms didžiuosiuose miestuose ir mokykloms, esančioms rajono vietovėse, jau nebeatitinka realybės.

Panevėžiečiai neretai važiuoja ieškoti laimės į užsienį, bet Jurgita Rosas ir jos venesuelietis vyras Karlosas  pasielgė atvirkščiai. Keliolika metų Vokietijoje pragyvenusi pora grįžo į Lietuvą krizės išvakarėse, o neseniai Panevėžyje atidarė savo barą, tikėdami, kad juodviejų meilė Lotynų Amerikos muzikai gali tapti pragyvenimo šaltiniu.

Viename daugybės Londono Sičio biurų pluša kompanijos „Today Translations“ darbuotojai. Šį netradicinį vertimų biurą, kuriam šiandien dirba daugiau nei pustrečio tūkstančio vertėjų iš 102 pasaulio šalių, prieš vienuolika metų įsteigė tuomet vos studijas pabaigusi lietuvė Jurga Žilinskienė. Moteris iš Lietuvos išvyko studijuoti – o netrukus viename prestižinių Londono universitetų įgytas teisės ir ekonomikos žinias ji pritaikė kurdama savo įmonę.

Iš Tauragės kilusi Rima Girniuvienė (Girnius) jau dvidešimti metai gyvena JAV, yra lietuvių bendruomenės Bostono apylinkės pirmininkė, JAV lietuvių bendruomenės tarybos narė ir ansamblio „Jaunos širdys“ vadovė.

Viename daugybės Londono Sičio biurų pluša kompanijos „Today Translations“ darbuotojai. Šį netradicinį vertimų biurą, kuriam šiandien dirba daugiau nei pustrečio tūkstančio vertėjų iš 102 pasaulio šalių, prieš vienuolika metų įsteigė tuomet vos studijas pabaigusi lietuvė Jurga Žilinskienė. Moteris iš Lietuvos išvyko studijuoti – o netrukus viename prestižinių Londono universitetų įgytas teisės ir ekonomikos žinias ji pritaikė kurdama savo įmonę.

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių – pradėjus būsto pirkimo ir paskolos gavimo procesą, ši liaudies išmintis pasitvirtino su kaupu. Tokiose situacijose, kai klausimų daugiau negu atsakymų, labiausiai pravertė internetas – sužinoti apie įvairiausias naujas sąvokas bei dalykus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Pirmąją dalį apie būsto įsigijimą Anglijoje galima rasti čia. Namas tavo, bet ne tavo? Pradėjus ieškoti informacijos apie nuosavą būstą, iškilo nemažai klaustukų.

Neseniai visi žiniasklaidos kanalai, tarp jų ir emigrantų tinklapis anglija.lt, paskelbė, kad pernai iš Lietuvos išvyko 54 tūkst. žmonių. Darbo paieškos – svarbiausia išvykimo priežastis. Tačiau vis dažniau nurodoma dar viena – užsienyje lietuviai pajunta, kad yra laikomi žmonėmis.

Statistikos departamentas paskelbė, kad ir šiais metais emigracijos mastai nemažėja. Vien per sausį iš šalies oficialiai išvyko 3999 gyventojai. Jei ir toliau bėgančių bus daugiau nei grįžtančių, o mirštančių – daugiau nei gimstančių, dar metų viduryje mūsų Lietuvoje trijų milijonų gali nebelikti.

Su Linu Karaliumi ir jo drauge Gintare Gurevičiūte LNK gyvenimo būdo laida „Nuo...iki...“ susitiko skandalu jau išgarsėjusioje, bet dar neatidarytoje jų kavinėje Vilniaus centre. Nors jie abu tvirtai tiki, kad vegetariška kavinė bus atidaryta, viskas gali užtrukti, mat nežinia, kuo baigsis jų karas su paveldo saugotojais, tvirtinančiais, kad jiedu remontuodami būsimą kavinę griauna Vilniaus gynybinės sienos likučius.

Rinkimai ne už kalnų, o dabartinė Lietuvos padėtis neretai priverčia susimąstyti dėl to, ką gero šaliai padarė dabartinė valdžia. Apie tai kalbėjome su europarlamentaru, Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu, kuris taip pat pateikė išsamią Lietuvos ekonominių rodiklių analizę. – Paprastai ir aiškiai įvertinkite dabartinę Lietuvos ekonominę padėtį bei valdančiosios daugumos pasiekimus per šią kadenciją.

Finansų analitikai dar kartą priminė, kad šalyje tebedidėja gyventojų pajamų nelygybė. Negerai. Jau matau virtualiuosius priekaištautojus – atsirado dar vienas Švonderis. Suprantu, kad šiame pasaulyje nelygybė visada buvo ir bus. Tačiau tikrai blogai, kai turtingieji nebejaučia diskomforto, kad valstybėje, kurioje gyvena, atsiranda vis daugiau vargšų, stokojančių pinigų net būtiniausiems dalykams, pavyzdžiui, vaistams, ar vargano būsto šildymui.

Niūrios prognozės – Lietuvos kaimas nebeturi ateities. Pakelėse stūkso apleistos sodybos, ūkininkų mirtingumas – vienas didžiausių lyginant su kitų profesijų grupių atstovais, o Europos Sąjungos išmokos Lietuvos žemdirbiams – vienos mažiausių. Mirtingumas – vienas didžiausių Mūsų šalies ūkininkų mirtingumas – vienas didžiausių. Atlikus tyrimą dėl mirtingumo pagal profesijas ir socialinę padėtį nustatyta, kad bene prasčiausia padėtis yra kaime.

Valstybinė ligonių kasa dar pernai kreipėsi į visas Lietuvos gydymo įstaigas prašydama patikslinti, ar visi pacientų sąrašuose esantys asmenys yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Patikslinti pacientų sąrašus prireikė po to, kai Valstybinė ligonių kasa gavo duomenis iš Registrų centro apie emigravusius gyventojus. Tokia situacija gerokai pakoregavo gydymo įstaigų finansus.

Migracijos specialistai pastebi, kad vis daugiau Europos gyventojų išvyksta dirbti į Australiją ir Lotynų Amerikos šalis. Tokias kryptis ypač dažnai renkasi airiai, ispanai ir italai. Tuo metu tarp Rytų Europos gyventojų šie pasaulio taškai vis dar nėra populiarūs. Taip pat ryškėja ir kita tendencija – Jungtinės Valstijos, anot ekspertų, praranda savo svajonių šalies statusą. Ekonomistų teigimu, tam turėjo įtakos ekonominis sunkmetis.

Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Užsienio išmokų tarnybos duomenimis, žmonių, kuriems Lietuvoje paskirta senatvės pensija išmokama kitose valstybėse, kasmet daugėja.

Lietuva – šalis, kurioje tariame pirmuosius žodžius, mokomės rašyti, klausyti. Čia mes subręstame arba, kitaip sakant, pasiruošiame pažiūrėti gyvenimui į akis. Bet ateina diena, kai nutariame, jog reikia vykti į pasaulį laimės ieškoti. Mus pradeda erzinti nestabili mokesčių bei švietimo sistema, nenuosekli politika ir ribotos galimybės susirasti darbą. Keliame sparnus ir skrendame ten, kur turėtų būti geriau – dažniausiai į Didžiąją Britaniją. Tuomet mokomės gyventi iš naujo.

Tradiciškai naujų metų pradžioje jau galima atsigręžti atgal ir pažvelgti, kokia gi mūsų rajono demografinė situacija išryškėjo pernai, palyginti, kaip kinta gyventojų skaičius pastaraisiais metais, į kokias svečias šalis dažniausiai kupiškėnai bėga laimės ieškoti, ar jiems tebėra brangi tradicinė šeima, kokios vardų ir pavardžių mados pas mus vyrauja. Į šiuos klausimus atsakymus pateikė rajono Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Birutė Kopūstienė.

Primenu, kad visai neseniai viešai pradėjau grįžimo į Lietuvą eksperimentą, kuris ir toliau tęsiasi. Po ganėtinai lengvo ir motyvuoto apsisprendimo, atėjo laikas pasiruošti ir ... atsisveikinti. Jaudulys lydi nuolat. Ir tas jaudulys rizikingai malonus, toks kurį norėtųsi dar ne kartą patirti.

Atrodytų, gyvename informacijos amžiuje, o ne gūdžiais viduramžiais, tačiau, pasak Lietuvos „Carito“ projekto koordinatorės Kristinos Mišinienės, prekybos žmonėmis tendencijos ir mastai per dešimt metų nepakito, o problema išlieka tokia pat aktuali. Kasmet dėl seksualinių paslaugų iš Baltijos šalių išvežama per 3 tūkst. moterų, iš jų daugiau nei 1200 iš Lietuvos.

Praėjusiais metais ketvirtadaliu padaugėjo iš užsienio valstybių į Lietuvą grąžinamų asmenų, rodo VSAT duomenys. 2011-aisiais į šalį dėl įvairių priežasčių iš užsienio buvo grąžinti 903 asmenys, 2010 m. – 724. Du trečdaliai iš pernai grąžintųjų užsienio valstybėse buvo padarę nusikaltimus ar pažeidimus. Tipiškas pavyzdys – ketvirtadienį tuoj po vidurnakčio iš Olandijos per Varšuvą į Vilniaus oro uostą parskraidintas 23-ejų kaunietis.

Šiaulių darbo biržoje sparčiai mažėja bedarbių. Tik džiaugtis nėra kuo – darbingi žmonės toliau emigruoja, o dauguma registruotų bedarbių gyvena iš pašalpų ir dirbti neskuba. Specialistai sako, kad susirasti gerų darbuotojų ateityje bus tiesiog neįmanoma, jų nebeliks. „Šiaulių darbo rinka traukiasi, sensta ir praranda kvalifikaciją, o norintys dirbti ir uždirbti – emigruoja“, – sako Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė.

Būsimieji medikai grasina vyksiantys mokytis į užsienį, jei juos, kaip planuojama, trejiems metams įdarbintų privalomai. Vyriausybė šiuo metu yra parengusi naują gydytojų rengimo tvarką. Joje nurodoma, kad ketvirtadalis asmenų, baigusių rezidentūrą, būtų privalomai įdarbinti Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytose vietose.

Kraustymasis į Pietus, tas valstybes, kurios anksčiau atrodė visiškai netinkamos gyventi europiečiui, gąsdinančios savo kultūra ir tradicijomis, dabar įgauna didelį mastą. Pasaulio jaunimas atsisako karjeros gimtinėje, išparduoda sukauptą turtą, susikrauna lagaminus ir iškeliauja ten, kur, jų nuomone, gyvenimas bus geresnis.

Katalikų Bažnyčios popiežius Benediktas XVI vėl atkreipė tarptautinės visuomenės dėmesį į imigracijos problemą. Pasauliui minint 97-ąją migrantų ir pabėgėlių dieną pontifikas priminė, kad imigrantai, „mūsų broliai ir seserys“, tai ne statistinės sąvokos, o „vyrai ir moterys, vaikai ir jaunuoliai, ieškantys prieglobsčio taikiam gyvenimui“. Kreipdamasis į tūkstantinę maldininkų minią, susirinkusią Šv.

Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2011 metų pabaigoje šalyje buvo 3 mln. 199  tūkst. gyventojų ir tai yra 1,4 proc. (45, 3 tūkst.) mažiau negu 2011 metų pradžioje. 85 proc. bendro mažėjimo sudaro neto migracija (daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja), o neigiama natūrali kaita (daugiau mirė nei gimė) tesudaro 15%. Lietuvoje žodis „emigracija“ jau kelerius metus sukelia itin daug emocijų, diskusijų ir pasipiktinimo.

Praėjusių metų lapkričio dvyliktąją iš Vilniaus oro uosto į Dubliną turėjo išskristi 31 metų Kelmės rajono gyventoja. Moteris vylėsi iš Airijos parsivežti tris mažamečius savo vaikus, globojamus vienos latvės. Brolis ją paliko Vilniaus oro uoste. Nuo to vakaro Lietuvoje likę artimieji nieko nežinojo apie savo dukrą ir seserį. Tik įsikišus „Šiaulių kraštui“ ir policijai pradėjus paiešką moteris paskambino savo artimiesiems, kuriuos ir toliau kankina nerimas.

Vyriausybėms verčiant toliau veržtis diržus, didėjant nedarbui, daug europiečių traukia ieškoti geresnio gyvenimo į tolimą Australiją. Daugiausiai imigrantų atvyko iš Airijos, kuri pati anksčiau laikyta gerovės sala, taip pat daug žmonių atvyko iš Graikijos ir Italijos, praneša LTV „Šiandien“. Ne tik šiluma ir vaizdinga Australijos pakrantė traukia imigrantus iš Europos šalių, kurios pačios anksčiau viliojo atvykėlius geresniu gyvenimu, galimybe užsidirbti.

Šiais laikais emigracijos keliais jau traukia ne tik jauni, darbingo amžiaus žmonės, bet ir kelias dešimtis metų tėvynėje plušėję ir į užtarnautą poilsį išėję pensininkai. Praėjusių metų lapkričio mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusi panevėžietė V. dar spėjo įsilieti į pensininkų gretas. Nuo šiol svarbaus gyvenimo momento – pensinio amžiaus – sulauks kasmet vis vyresni žmonės. Pensiją pradėjusiai gauti panevėžietei iš darbo teko išeiti.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Rūtos, gyvenančios Australijoje, istoriją skaitykite čia. Valentino B., gyvenančio Naujojoje Zelandijoje, istoriją skaitykite čia. Pakeliavęs grįžo Valentinas Lukoševičius į Singapūrą – nedidelę Pietryčių Azijos valstybę – iškeliavo iš Airijos.

2011-ieji – jau antri metai iš eilės Lietuvą palieka didžiausias procentas gyventojų iš visų ES valstybių. Pernai, Europos Komisijos duomenimis, iš Lietuvos emigravo 2 proc. gyventojų. Daugiausia lietuvių, apytikriais duomenimis, kaip įprasta, vyko į Jungtinę Karalystę (JK) ir Airiją, o nuo 2010-ųjų gausėja emigruojančių ir į Norvegiją.

Viena mano bičiulė po švenčių iš tėvynės grįžo pasipiktinusi. Pasidalijo įspūdžiais apie Lietuvoje tuntais besiveisiančias blogybes ir parypavo, kad nieko šventa ten nebelikę. Kad nieko šventa nebelikę, nenuostabu, nes visa, kas šventa, turbūt išsivežėme į Angliją, o kas nešventa, palikome. Tai tipiškas keliauninko elgesys – juk netampysi su savim, ko tau nereikia ir kas kuprą spaudžia. Kita vertus, peikti Lietuvą gyvenant emigracijoje, mano galva, yra labai normalu ir žmogiška.

Jaunieji ūkininkai Lietuvoje nesikuria taip sparčiai kaip kitose šalyse, nes juos varžo įvairūs apribojimai. Ūkininkauti pasiryžusiam jaunam žmogui įkurti nuosavą ūkį nelengva. Tiesa, Europos Sąjunga šiai veiklai skiria paramą, tačiau jos gerai pradžiai nepakanka. Vienos mažiausių išmokų ES – taip pat menka paskata ūkininkauti, todėl jauni žmonės renkasi darbą svetur arba kitą veiklos sritį.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Pirmąją dalį apie Rūtos Degutytės gyvenimą Australijoje skaitykite čia. Pasinaudojo galimybe Velingtone, Naujojoje Zelandijoje, Valentinas Bakaitis gyvena beveik metus.

Vidutiniškai kas penktas lietuvių socialinės medijos įrašas apie Didžiąją Britaniją, Ispaniją ar Norvegiją yra susijęs su emigracijos tema. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas tyrimas.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Vieni tikino, kad jiems paprasčiausiai pabodo senasis gyvenimas, kiti – kad jautėsi prislėgti rutinos. Treti į Pietų Ameriką, Pietų Azijos šalis, Australiją keliauja todėl, kad gimtame krašte, o neretai ir gimtame žemyne neturi vilčių įsidarbinti.