elektros kaina

Iš nepriklausomų tiekėjų elektrą šiuo metu perka beveik 1,2 mln. Lietuvos buitinių vartotojų. Vyriausybei dar pusmečiui pratęsus elektros kainos kompensavimą ekspertai perspėja gyventojus, kuriems ateina laikas iš naujo rinktis tiekėją: kompensacija vieną dieną gali būti nutraukta, todėl lyginti tiekėjų pasiūlymus reikėtų be jos – ir toliau svarbiausias išlieka pačios tiekiamos elektros kainos dydis, rašoma pranešime spaudai.

Deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis svarbu kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos, o keičiantis valstybės reguliuojamiems elektros kainos ir dalinio kainos kompensavimo dydžiui, deklaruoti rodmenis laiku yra ypatingai svarbu, primena „Ignitis“. „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Nerilė Mažeikienė atkreipia dėmesį, kad kaip numato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, vartotojas ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat ...

Šiemet Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių prekių ir paslaugų brangimas visoje Europos Sąjungoje. Tačiau nuo kitų metų pradžios laukia dar vienas kainų padidėjimas. Sąskaitos už būsto išlaikymą bus gerokai didesnės, nes pastebimai brangs tiek elektra, tiek dujos, tiek vanduo. Keičiantis fiksuotų kainų tarifams kai kurie gyventojai mėgsta pagudrauti. Jie deklaruoja, kad mėnesį, kai galiojo mažesni tarifai, suvartojo daugiau elektros, dujų ar vandens, nei iš tikrųjų suvartojo.

Elektros rinkos kaina artimiausiu metu Lietuvoje turėtų pasiekti aukščiausią ribą, o iki kitų metų vidurio sumažėti bei stabilizuotis, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas.  „Mes pamėginome atsargiai paprognozuoti, ką mato kiti, ir pamėginti nubrėžti, kokios tos kainos kitais metais galėtų būti ir kokios apskritai biržoje yra kainų tendencijos.

Seimas ketvirtadienį priėmė du įstatymus, leisiančius sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Dokumentais į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų projektų, leisiančių sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Parlamentarai tvirtins Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą, įteisinančią solidarumo įnašą, kurį už 2023 metus turėtų mokėti naftos perdirbimo, gamtinių dujų ir kitos įmonės.  Mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc.

Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo galutinai patvirtino ribas, kai elektros ir dujų kainoms nusileidus žemiau, gyventojams kompensacijos nebus mokamos. Taip pat patvirtintos ir pačios kompensacijos. 28,5 ct/kWh – tokią maksimalią elektros kainos kompensaciją 2023 m. pirmajam pusmečiui šiandien nutarimu patvirtino Vyriausybė.

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį Briuselyje įvykusiame susitikime išsprendė dalį nesutarimų dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“, bet nusprendė derybas šiuo klausimu pratęsti kitą savaitę, kad būtų galima galutinai sutarti dėl „techninių“ detalių.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė dviejų įstatymų projektams, pagal kuriuos tikimasi sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Už Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą balsavo 113 Seimo narių, prieš ir susilaikė po vieną. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.  Dokumentai į Lietuvos teisę perkelia Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatas.

Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus europinio reglamentavimo, skirto mažinti energijos kainas, perkėlimui į Lietuvos teisę, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir rinkos konsultacijai pateikė elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką bei jo deklaravimo tvarką.

Briuselyje antradienį susitinkantys Europos Sąjungos (ES) ministrai stengiasi išspręsti dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“ tebevyraujančius nesutarimus, trukdančius įgyvendinti kitas priemones, kuriomis siekiama sušvelninti energijos krizės Europoje poveikį. Į šaltąjį žiemos sezoną Europos žemynas įžengė turėdamas mažiau energijos tiekimo galimybių, nes Rusija yra sumažinusi dujų tiekimą, keršydama už sankcijas, kurias Europos Sąjunga paskelbė Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 3 proc. iki 362 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 5–11 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę Lietuvoje vietinė gamyba užtikrino 46 proc. Lietuvos suvartojimo – gerokai daugiau nei įprastai.

Lietuvai raginant kaimynes Latviją ir Estiją spartinti Baltijos šalių sinchronizavimą su Europos elektros tinklais ir atsijungimą nuo posovietinio elektros žiedo Latvijos vyriausybės atstovė sako, jog tai techniškai įmanoma, tačiau brangiau kainuotų vartotojams.  „Labai svarbu įvertinti ir ekonominę greitesnės sinchronizacijos su Europos tinklais pusę.

Paprastai lojaliems klientams verslas turi specialių naudingų pasiūlymų. Tačiau, panašu, kad tokia taisyklė visiškai neveikia nepriklausomu vadinamo elektros tiekimo atveju. Neseniai dar vieną būstą įsigijusi vilnietė nustebo, kai tas pats tiekėjas kitam jos būstui pasiūlė dvigubai didesnę elektros kainą. Moteris už lojalumą tikėjosi nuolaidų, o ne brangesnės elektros. Tiekėjas dėkojo už lojalumą, bet skubina gyventojus rinktis planą 7 metams.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Lietuvoje pastaruoju metu pabrangusi elektra gali dar brangti dėl šalčių ir didesnio vartojimo.  „Klausimas taip pat yra ateinantys šalčiai, kurie gali padidinti elektros suvartojimą ir kainas, tai matysime, kokia dinamika išliks, bet gamybos padaugės tikrai ir ta kainos dinamika turėtų būti pozityvesnė“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė D. Kreivys.

Energetikos bendrovės „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo buitiniai vartotojai, pasirinkę nefiksuotą elektros kainą, sulaukė pranešimų, kad jos nebelieka, penktadienį pranešė portalas 15min.lt. Vietoj to bendrovė siūlo pasirašyti 36 mėnesių sutartis fiksuotais tarifais, kurie nuo 2023 metų sausio įsigalios, jeigu klientai „nieko nedarys“.   „Nefiksuota paslaugos kaina galėjo būti nustatoma kas mėnesį, tačiau iki šiol ją atnaujindavome kas pusę metų.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 9 proc. iki 261 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina lapkričio 21–27 dienomis buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad atšalus orams elektros kainos auga visoje Europoje, tai lemia brangstančios gamtinės dujos.

Nors daugelis ekspertų prašė, kad Vyriausybė neskubėtų ir nepultų atiduoti elektros verslo privatininkams, prašymai nepadėjo. Pamačius tikrąją rinką, kai kurie politikai dabar tikina, esą tiekėjai turi kartelinius susitarimus ir daro sau šimtamilijoninius pelnus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Elektros kainai Lietuvoje pasiekus 1,5 tūkst. eurų už megavatvalandę ribą, rinkos dalyviai galės lanksčiau teikti pavedimus biržai ir taip sumažinti kainą. Rinkos taisyklių pakeitimai numato, kad valandinei elektros kainai Baltijos šalyse pasiekus 1,5 tūkst. eurų už megavatvalandę ribą, elektros birža „Nord Pool“ skelbtų antrąjį aukcioną. Tuo metu Lietuvoje pasiekus maksimalią 4 tūkst.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 12 proc. iki 182 eurų už megavatvalandę (MWh). Lapkričio 7–13 dienomis vidutinė kaina Latvijoje siekė 179 eurus, Estijoje – 148 eurus, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, praėjusią savaitę remontuojant Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį „NordBalt“ buvo galima tikėtis didelio kainų augimo, tačiau Baltijos šalyse, Vokietijoje ir Su...

Lenkijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą dėl elektros energijos gamybos kainų ribų paskaičiavimo metodikos, kuriuo siekiama apriboti energetikos bendrovių viršpelnius, skelbia Lenkijos radijas. „Šiuo metu aukštos elektros kainos kai kuriems jos gamintojams bei tiekėjams teikia didelę ir neproporcingą finansinę naudą“, – teigiama po ministrų kabineto antradienio posėdžio paskelbtame pareiškime.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 161 euro už megavatvalandę (MWh). Spalio 31 – lapkričio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Jos teigimu, lapkričio 1–2 dienomis Lietuvos gyventojai ir verslas suvartojo 13–15 proc.

Europoje dujų kaina artimiausiais mėnesiais kris dar 30 proc. Europai pavyko pasiekti būseną, kai pasiūla pradeda viršyti paklausą: rinkoje dujų jau daugiau negu yra būtina užtikrinti vartojimą. Nepaisant Rusijos pastangų sukelti dirbtinę energetikos krizę, kol kas šiems planams nelemta išsipildyti, rašoma „Goldman Sachs“ analitikų ataskaitoje. Europoje dujos šiuo metu kainuoja 120 eurų už MWh, tačiau jau 2023-ųjų pirmąjį ketvirtį atpigs iki 85 eurų už MWh, rašoma UNIAN.

Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena tūkstančiai emigravusių lietuvių, žmones taip pat neramina išaugusios sąskaitos už elektrą ir dujas. Tačiau, pasirodo, didelė jų dalis nesikreipia į energetikos kompanijas, kad gautų vyriausybės įvestas laikinas kompensacijas. Pirmadienį apie tai rašo britų nacionalinio transliuotojo BBC naujienų portalas. Nuo spalio 1 d. šalies namų ūkiai jau pradėjo gauti pirmas išmokas, iš jiems numatytų 400 svarų sterlingų (464 eurų). JK paštas (angl.

Karas Ukrainoje tęsiasi toliau ir Kremliaus režimas nelinkęs sustoti, tačiau, panašu, kad Lietuvos gyventojus ir verslą į neviltį varę elektros kainos ima mažėti. „Nord Pool“ biržoje parduodamos elektros energijos kaina spalio 29 d. Lietuvoje kainuos mažiausiai per pusę metų – 68,58 euro už MWh arba 0,069 euro už kWh. Kad būtų su kuo palyginti, šiam pusmečiui nustatyta visuomeninio tiekimo elektros kaina yra per tris 3 kartus mažesnė ir siekia 0,24 euro už kWh.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirdus nuogąstavimams, kad po skaitiklių rodmenų patikros klientams išauga sąskaitos, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paaiškina, kokiais atvejais taip gali nutikti, rašoma pranešime žiniasklaidai. ESO darbuotojai, atlikdami patikrinimus, keisdami skaitiklius arba atvykę klientų prašymu ir vykdydami kitus darbus visuomet nurašo faktinius elektros skaitiklio rodmenis.

Tūkstančiai gyventojų, suvartojančių gana nedaug elektros jau pasirinko nepriklausomą elektros tiekėją, nors to daryti neprivalėjo. Dabar jie už energiją moka daug daugiau, nors turi teisę mokėti mažesniu tarifu, kuris taikomas visuomeniniam tiekimui. „Ignitis“ pripažįsta, kad tokie buitiniai vartotojai gali grįžti iš nepriklausomo į visuomeninį tiekimą.

Artėjanti žiema taps iššūkiu ligoninėms, todėl, šuoliuojant elektros ir šildymo kainoms, sveikatos įstaigos ruošiasi ir kuria energijos taupymo planus. To nepadariusiems žiema bus nerami, nes jau dabar skaičiuojama, kiek teks mokėti už elektros energiją – sąskaitos išsipūtusios kelis kartus.

Pirmadienį Seimas galutinai pritarė Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 m. sausio mėn.

Jau netrukus verslininkai sulauks milijoninės paramos tam, kad už elektrą mokėtų mažiau. Įmonės pusę metų bus remiamos visų mokesčių mokėtojų pinigais, arba valstybės biudžeto pinigais. Tokią naują priemonę verslui penktadienį pristatė premjerė Ingrida Šimonytė, apžvelgusi kitų metų valstybės biudžetą ir kitus jį lydinčius įstatymų projektus.

Penktadienį Vyriausybėje pristatytas kitų metų valstybės biudžetas ir papildomos priemonės, kurios turėtų padėti gyventojams ir verslams dėl išaugusių elektros ir dujų kainų. Premjerė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė guodė, kad elektra ir dujos galėtų brangti kone tris ar keturis kartus, tačiau brangs mažiau. Taip bus dėl numatytų kompensacijų, kurios iš viso bus skirta per 1,2 mlrd. eurų.

Už energetiką atsakingi Europos Sąjungos (ES) ministrai penktadienį pritarė Europos Komisijos (EK) siūlymams, siekiant suvaldyti aukštas energijos kainas Europoje. Tačiau lieka neaišku, ar dėl to Lietuvai bus kokios naudos.  Energetikos ministerija tikina, kad po derybų jame atsižvelgta į Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo.

Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią bei sustojus jų vystymui, o rinkos reguliuotojui atlikus tyrimą, rezervuotų jų galių bendra apimtis sumažėjo beveik 1 gigavatu (GW), arba ketvirtadaliu, tačiau tai dar nėra galutinis rezultatas, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovai.

Jeigu Vyriausybė ir Seimas nesiims jokių priemonių, kitais metais vartotojai už dujas ir elektrą mokės kelis kartus daugiau, nei moka dabar. Tačiau kompensacijos gali kainuoti milijardus eurų. Ar gyventojams bus kompensuojama tokia pati kainos dalis? Ar Europoje bus pasiektas efektyvus susitarimas dėl dujų kainų ribojimo? Trečiadienį apie visa tai buvo diskutuojama Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

Greitojo maisto užkandinėse kainos kyla ir greičiausiai kils toliau dėl kelis kartus pabrangusios elektros, nuomos ir maisto produktų. Gyventojai kainų pokyčius pastebi: kai kur kebabai, fri bulvytės ir kiti patiekalai pabrango euru ir net daugiau. Užkandinių atstovai sako, kad, nesulaukus pagalbos iš valstybės, kainos augs dar labiau, kitaip teks užsidaryti.

Rugpjūtį daugelį šokiravusios elektros kainos rugsėjo mėnesį kiek sumažėjo. Vis garsiau apie naujas priemones kalbama tiek ES, tiek Lietuvoje. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai kone bruka gyventojams naujas ir gerokai prastesnes sutartis vietoje senųjų. Vilnietis Tadas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Per metus jie suvartoja gerokai daugiau nei 1 tūkst.

Su aukštomis energetikos produktų kainomis susiduria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Tačiau nereikėtų visų įmonių remti valstybės biudžeto pinigais. Tai padarius, problemų Lietuvai gali būti dar daugiau. Taip yra įsitikinęs Mantas Mikuckas, „Vinted“ bendraįkūrėjas, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ jis pripažino, kad kai kurioms labiausiai nukentėjusioms įmonėms reikėtų padėti.

Elektros kainos Lietuvoje kelia vis daugiau galvos skausmo tiek gyventojams, tiek verslui. Kai kuriomis rugsėjo dienomis mūsų šalyje fiksuota didmeninė elektros energijos kaina buvo didžiausia visoje ES. Vyriausybė iki šiol nepaskelbė, kiek elektros kainos gyventojams kompensuos kitais metais. Taip pat iki galo nėra aišku, kokios pagalbos artimiausiu gali tikėtis verslas.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės pasiūlytoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Už tai balsavo 114 Seimo narių, o vienas buvo prieš. Visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, o per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Vyriausybei atsisakant prezidento siūlymo elektros kainą visiems buitiniams vartotojams nuo sausio fiksuoti ties 24 centų riba, Gitanas Nausėda siūlys grįžti prie pirminio savo pasiūlymo ir ją taikyti iki 150 kilovatvalandžių (kWh) suvartojantiems gyventojams, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.  „Pokalbiuose tarp prezidento ir premjerės prezidento pirminis pasiūlymas buvo fiksuoti 24 centų kainą ne visam suvartojamam elektros kiekiui, o būtent pirmoms 150 kilovatvalandžių per mėnesį.

Ministrų kabinetas pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma, kad už šildymą ir karštą vandenį gyventojai kompensacijas gaus ilgiau, jiems bus kompensuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), o nepriklausomą tiekėją bus galima rinktis ne iki šių metų pabaigos, o per artimiausius trejus metus. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms.

Vyriausybė yra linkusi ir toliau taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotai teikiamai šilumai ir karštam vandeniui. Panašią lengvatą tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai siūlo taikyti ir elektros energijai, kuriai išlaidos taip pat gerokai išaugo. Tačiau Finansų ministerija nelinkusi pritarti tokiam pasiūlymui. Pridėtinės vertės mokestį (PVM) moka kiekvienas galutinis vartotojas, mokėdamas už prekes ir paslaugas. Įprastinis PVM tarifas yra 21 proc.

Lietuvoje vidutinė elektros kaina rugpjūčio mėnesį buvo 57 proc. didesnė nei liepą ir siekė 480,4 euro už megavatvalandę (MWh). Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,44 euro iki visų laikų aukščiausios 4 tūkst. eurų, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, tokį kainų augimą lėmė „Nord Pool“ biržos regione per mėnesį 16 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba, 37 proc.

Prezidentūra siūlo įšaldyti elektros kainą ties 24 centų riba, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė šiuose pasisakymuose nemato didelės vertės. Pasak jos, biudžeto rengimas yra Vyriausybės atsakomybė, ministrų kabinetas jį ruošia atsakingai, o kai jis paruoštas, tada ir bus atsakyta į klausimus, kokios priemonės bus pasiūlytos kainų šoką patiriantiems gyventojams.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir toliau mažėjo. Lietuvoje kaina krito 29 proc. ir siekė 351,06 Eur/MWh, Latvijoje elektra pigo 21 proc., pasiekdama 347,78 Eur/MWh lygį. Estijoje mažėjimas buvo nežymus, 2 proc., iki 298,47 Eur/MWh, rašoma pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę taip pat nežymiai mažėjo – 3 proc. iki 307,84 Eur/MWh. „Elektros kainų mažėjimą praėjusią savaitę daugiausia lėmė 15 proc.

Dujų ir elektros kainos yra rekordinėse aukštumose visoje Europoje. Tačiau Lietuva pati pasigamina daug mažiau elektros nei kitos Europos Sąjungos (ES) šalys ir yra priversta didelę dalį jos importuoti. Dėl to priėmus Europos Komisijos siūlomas priemones spręsti bendrijos energetikos problemas, mūsų šalis gali nukentėti labiausiai iš visų.

Bene sunkiausiai suprantamas burtažodis, kalbant apie elektros kainų augimą, yra elektros birža „Nord Pool“. Pasirodo, mes mokame už elektrą ne mažiausią, o didžiausią rinkos kainą. Tiesa, tokių biržos veikimo principų iki galo nesupranta ne tik politikai, bet ir kai kurie energetikai. Visi atsakymai apie sunkiai suvokiamą elektros biržą – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

  Ketvirtadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje daugelį žemės ūkio bendrovių valdančios ir šimtus milijonų eurų pajamų gaunančios „Linas Agro“ grupės vadovas Darius Zubas guodėsi, kad be mokesčių mokėtojų pagalbos, Lietuvos verslas susidurs su didelėmis problemomis. D. Zubas tikino, kad jo vadovaujamos grupės valdomos įmonės itin priklauso nuo energetikos išteklių, kurie šiuo metu labai pabrangę. „Ypatingai kritinė situacija yra susidariusi paukštininkystėje.