elektra

Dėl smarkaus vėjo elektros Lietuvoje vis dar neturi daugiau nei 900 klientų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.  Kaip skelbta, iš Skandinavijos į Lietuvą atkeliavusi audra praėjusią naktį vertė medžius, dalį gyventojų paliko be elektros. Taip pat dėl beveik uraganinio vėjo gūsių, pasiekusių ir 31 metrą per sekundę, Klaipėdoje sutriko uosto darbas, įvesti laivybos ribojimai, skelbė LRT Radijas.

Dėl smarkaus vėjo elektros Lietuvoje vis dar neturi apie 3 tūkst. namų ūkių, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.  Prieš vidurdienį elektros neturėjo 3,6 tūkst. namų ūkių. Tuomet ESO pranešė, jog elektros tiekimą planuojama atnaujinti per kelias artimiausias valandas.  „Naktį siautėjęs vėjas visoje Lietuvoje padarė nemažą žalą tinklui – lūžtantys medžiai ir krentančios jų šakos pažeidė oro linijas, todėl ir sutriko elektros energijos tiekimas.

Pastarąją naktį bei sekmadienio rytą Lietuvoje vyraujant smarkiam vėjui, be elektros šalyje vis dar yra apie 4 tūkst. vartotojų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys. Remiantis ESO atjungimų žemėlapiu, dėl sutrikimų atjungtų vartotojų skaičius dažnai kinta – kiek anksčiau ryte jis buvo pasiekęs daugiau 7 tūkst., vėliau nukrito iki 4 tūkst., tačiau po to vėl šoktelėjo iki maždaug 6,5 tūkstančių. 12 val.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį vėjui siautėjant visoje šalyje „Energijos skirstymo operatorius“ sutelkęs papildomas pajėgas intensyviai darbuojasi visoje Lietuvoje. Ankstų sekmadienio rytą elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 7 tūkst. klientų. Sparčiai darbuojantis, per kelias valandas tiekimą pavyko atstatyti daugiau nei 4 tūkst. klientų. Bendrovės duomenimis, sekmadienį po 10 val. ryte elektros neturi apie 3,6 tūkst. klientų.

Nuo sausio įsigaliojant naujiems visuomeninio elektros ir gamtinių dujų tiekimo tarifams, rodmenis gyventojai turi deklaruoti iki gruodžio 31 d. imtinai, primena Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). „Laiku deklaruoti rodmenys užtikrins, kad sąskaitos už gruodžio mėnesį suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas būtų apskaičiuotos gruodžio mėnesį galiojusiais tarifais“, – pranešime skelbė rinkos reguliuotojas.

Pastarąją naktį Lietuvoje vyravus smarkiam vėjui, be elektros sekmadienio rytą šalyje yra apie 5,46 tūkst. elektros vartotojų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys. Kiek vėliau papildyta, kad be elektros liko dar 2 tūkst. šalies namų ūkių. ESO iš viso fiksavo 34 sutrikimus, apie juos gauti 155 klientų pranešimai. Bendrovės duomenimis, atjungimai fiksuojami visoje Lietuvoje.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) primena vartotojams – nuo sausio keičiantis elektros ir gamtinių dujų tarifams, rodmenis būtina deklaruoti iki 2025 m. gruodžio 31 d. imtinai. Daugiau – pranešime spaudai.

Išaugus vartojimui ir mažėjus vėjo elektrinių generacijai, per savaitę 11 proc. pabrango elektra, taip pat 4,5 proc. šoktelėjo biokuro kaina. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos mažėjo – Brent nafta pigo 1,9 proc., degalai – 1,9–2,5 proc., o gamtinės dujos – 0,6 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 11 proc.

Lietuvoje praėjusią savaitę toliau augo elektros vartojimas bei mažėjo vėjo elektrinių gamyba, tačiau elektra brango nežymiai, skelbia operatorė „Litgrid“. Kainą taip pat lėmė dvi dienas trukęs „NordBalt“ jungties uždarymas – elektra „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje brango 11 proc. iki 82 eurų už megavatvalandę (MWh). „Kainas lėmė nurimęs vėjas, išaugęs elektros vartojimas ir „NordBalt“ jungties atjungimas.

San Fransiskas šeštadienį susidūrė su dideliu elektros tiekimo sutrikimu, kuris paveikė 130 tūkst. gyventojų, o miesto valdžia, reaguodama į situaciją, paprašė žmonių likti namuose. Didelėse Vakarų pakrantės technologijų centro, turinčio daugiau nei 800 tūkst. gyventojų, dalyse stojo tamsa, sutriko viešasis transportas, o daugelis šviesoforų neveikė intensyvų kalėdinio apsipirkimo savaitgalį.

Įvertinus šalies įmonėms skirto kvietimo  paraiškas, Lietuvoje planuojama įrengti dar 1,6 tūkst. MWh talpos elektros kaupiklių, pranešė Energetikos ministerija. Institucijos teigimu, šio kvietimo metu  iš viso sulaukta 31 įmonės paraiškos už kiek daugiau nei 79 mln. eurų, kai priemonei buvo numatyta skirti 45 mln. eurų. Paramą nuspręsta skirti 15 paraiškų. Bendra paramos suma sieks 39,3 mln. eurų, o bendra projektų vertė – daugiau nei 270 mln. eurų.

Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ ir „Svenska kraftnat“ 2026 metais pradės diegti ilgalaikes rizikos draudimo priemones tarp Lietuvos ir Švedijos elektros prekybos zonų. Abi įmonės apsidraudimo produktams kasmet turės bendrai skirti bent 10 proc.

Nuo penktadienio bus laikinai atjungta elektros jungtis „NordBalt“ dėl techninės priežiūros darbų Švedijos pusėje, informuoja Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Skelbiama, kad „NordBalt“ nebus prieinama elektros prekybai nuo gruodžio 19 d. 7 val. ryto iki gruodžio 20 d. 18 val.  Jungtis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatorės „Svenska kraftnat“ prašymu, dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, nuo metų pradžios už elektrą permokančių buitinių elektros vartotojų skaičius sumažėjo 73 proc. – nuo daugiau nei 181 tūkst. iki 49 tūkst. „Stebime tendenciją, kad už elektros energiją permokančių vartotojų skaičius nuo metų pradžios stipriai sumažėjo. Vartotojai nėra tik pasyvūs stebėtojai – jie seka kainas ir ieško geriausių pasiūlymų bei sprendimų“, – pranešime teigia VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Prie elektros balansavimo rinkos prisijungs nauja šių paslaugų teikėja „Energy balancing“, naudojantis virtualią elektrinę, pranešė „Litgrid“. Anot pranešimo, „Litgrid“ atliko bandymus su „Energy balancing“ naudojant tris saulės elektrines, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 19 megavatų (MW). Atlikus bandymus buvo išduoti protokolai, leidžiantys teikti  automatinio dažnio atkūrimo rezervo (aFRR) ir rankinio dažnio atkūrimo rezervo (mFRR) paslaugas.

Autoritetingas JAV leidinys „The Washington Post“ skelbia, kad nuolatinės Rusijos atakos Ukrainoje prieš energetikos sistemą pasiekė kritinį lygį. „Esame per žingsnį nuo visiško elektros energijos tiekimo nutraukimo Kyjive“, – leidiniui pasakojo vienas iš su situacija susipažinusių valdininkų. Rytų Ukraina atsidūrė ties visiško elektros tiekimo nutrūkimo riba po suintensyvėjusių Rusijos smūgių.

Europos Sąjungos elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių dalis trečiąjį šių metų ketvirtį išaugo iki 49,3 proc. nuo 47,5 proc. prieš metus, ketvirtadienį skelbia Bendrijos oficiali statistikos tarnyba – Eurostatas. Tokios elektros energijos gamyba Bendrijoje per metus padidėjo 3,8 procento. Didžiausios „žaliosios“ energetikos dalys šiemet liepą-rugsėjį užfiksuotos Danijoje (95,9 proc.), Austrijoje (93,3 proc.), Estijoje (85,6 proc.), o mažiausios – Maltoje (16,6 proc.

Pastarąją savaitę Lietuvoje mažėjo beveik visų energijos išteklių kainos. Elektros kaina traukėsi 5 proc., dujų – 7,8 proc., degalų – 0,4–0,7 proc. Tuo metu biokuras pabrango 1,3 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5 proc. – nuo 142,5 iki 135,1  euro už megavatvalandę (MWh). Agentūros teigimu, tam įtakos turėjo mažėjęs elektros vartojimas.

 Praėjusią savaitę sumažėjus vartojimui, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 5 proc. iki 135 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. „Praėjusią savaitę šiek tiek atšilus orams ir sumažėjus elektros vartojimui, susitraukė ir vidutinė elektros kaina.

Lapkritis Lietuvoje – šaltas ir žiemiškas, o elektros biržoje – nepastovus ir brangesnis nei spalis. Didžiausią įtaką elektros kainoms turėjo ne tik orai ar vis tamsesnės dienos, bet ir elektros perdavimo jungčių su regionu remonto darbai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Energetikos ministerijos siūlymui keisti gaminančių vartotojų pagamintos ir suvartotos elektros apskaitą. Pokyčiai lems kiek brangesnę pasaugojimo paslaugą šiems vartotojams, o likusiems elektra pabrangs minimaliai.  Vyriausybė pritarė ministerijos pakartotinai teiktoms Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų projektams. Tam dar turės pritarti Seimas.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo 2–5 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, fiksuotos elektros kainos planų 1 kWh kainas didino visi trys nepriklausomi tiekėjai. Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh elektros vidutinė kaina per savaitę padidėjo nuo 0,257 euro iki 0,267 euro (viena laiko zona) ir nuo 0,247 euro iki 0,257 euro (dvi laiko zonos). Tuo metu 24 mėn.

Praėjusią savaitę dėl išaugusio vartojimo vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje augo 23 proc. iki 142,5 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 9 proc. ir siekė 122,38 euro, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Baltijos šalyse praėjusios savaitės elektros energijos kainos pokyčius lėmė kelios priežastys: atvėsę orai ir išaugęs elektros suvartojimas.

Prasidėjusi žiema vis labiau tuština gyventojų pinigines. Didėja centrinio šildymo sąskaitos, kurios nuo sausio augs dar dešimtadaliu dėl Seimo panaikintos mokesčių lengvatos. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio daugumai gyventojų brangs ir elektra. Sąskaitos padidės ir dujas naudojantiems maistui gaminti. Tik besišildantiems dujomis jos šiek tiek atpigs, o pigesne elektra galės guostis tik neįgalieji ir pašalpas gaunantys gyventojai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienio posėdyje patvirtino nuo kitų metų įsigaliojančias elektros pasaugojimo kainas gaminantiems vartotojams – jos didėja elektrines prijungusiems prie žemos įtampos tinklų. Gaminantiems vartotojams, kurie naudojasi vidutinės įtampos (VĮ) tinklais, kainos mažėja 8‒10 proc. Vartotojams, kurie naudojasi žemos įtampos (ŽĮ) tinklais, kainos didėja 5‒9 proc., priklausomai nuo pasirinkto atsiskaitymo būdo.

Baigėsi Baltijos šalių elektros sistemų veikimas bandomosios sinchronizacijos režimu – perdavimo operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ (AST) ir „Litgrid“ atitinka visus techninius reikalavimus nuolatiniam susijungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienio posėdyje patvirtino naujus visuomeninės elektros ir dujų tarifų 2026-ųjų pirmajam pusmečiui. Standartinio vienos laiko zonos planą turintys gyventojai nuo sausio mokės 1,5 cento (7,32 proc.) daugiau – 22 centus už kilovatvalandę (kWh) elektros (su PVM). Dviejų laiko zonų standartinio plano „dieninis“ tarifas didės 2,5 cento (10,73 proc.)  – iki 25,8 centų už kWh (su PVM), „naktinis“ – 1,8 cento (13,04 proc.

Pirmąjį žiemos mėnesį bendrovės „Klaipėdos energija“ klaipėdiečiams ir gargždiškiams tiekiama šiluma brangs 12 proc., pranešė įmonė. Šoktelėjus kainai, šilumos kilovatvalandė gyventojams kainuos 6,80 cento (be PVM) arba 7,41 cento, įskaitant 9 proc. PVM. Tai apie 12 proc. daugiau nei lapkritį, kai šilumos kaina siekė 6,05 cento (be PVM) arba 6,59 cento (su 9 proc. PVM). Vis tik įmonė pabrėžia, kad šilumos kainos augimas šaltuoju metų laikotarpiu yra įprastas reiškinys.

Visuomeninės elektros standartinis vienos laiko zonos tarifas gyventojams nuo 2026 metų sausio turėtų didėti 1,5 cento (7,32 proc.) nuo 20,5 iki 22 centų už kilovatvalandę (su PVM), tačiau pažeidžiamiems vartotojams jis mažės 2,5 cento (12,2 proc.) iki 18 centų.     Sprendimo projektą dėl tarifų pirmajam kitų metų pusmečiui penktadienį svarstys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), nurodoma paskelbtame dokumente.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę  padidėjo 0,3–0,4 proc., o 12 mėn. fiksuotos kainos planų vidutinė kaina nepakito, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, per praėjusią savaitę Lietuvoje siūlomų 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų 1 kWh kainas didino 0,8–1,5 proc. vienas nepriklausomas tiekėjas. Siūlomų 24 mėn.

Mažos galios – iki 100 kilovatų (kW) – elektrines įsirengę gaminantys vartotojai nuo kitų metų nebemokės gamybos įmokos. Jos taip pat mokėti nereikės tada, kai galutinė mokėtina suma nesiekia 100 eurų. Seimas šią savaitę priėmė tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas. Surinktas gamybos mokestis, mažesnis nei 1 tūkst. eurų, bus skiriamas bendruomeninėms organizacijoms.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė Kretingos rajone esančios Darbėnų 330 kilovoltų (kV) skirstyklos statybą ir įjungė ją į tinklą, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“, tai vienas paskutinių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų. Skirstykla užtikrina vakarų Lietuvos 350 kilometrų ilgio linijų greitkelio sujungimą nuo Darbėnų iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ perdavė Ukrainai dar vieną paramos paketą, kuris sustiprins šalies elektros energijos tiekimą ir padės atstatyti pažeistą energetikos infrastruktūrą. Ukrainai perduotą paramą sudaro šalies infrastuktūroje nenaudojamų, tačiau vis dar gerai veikiančių, daugiau kaip 7 tūkst. perdavimo tinklo linijose ir pastotėse naudojamų stiklinių izoliatorių.

Seimas šią savaitę pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais bus stiprinama elektros vartotojų apsauga, užtikrinamos stabilesnės kainos ir didinamas sistemos lankstumas. Tai numato Energetikos ministerijos parengti įstatymų pakeitimai. Pažeidžiami vartotojai turės teisę prašyti skolos išdėstymo per ilgesnį – iki 12 mėn.

Ateinančiais metais brangs ne tik degalai, šildymas – sulauksime ir naujo elektros kainų šuolio. Visuomeninė elektra brangs dešimtadaliu, dėl didinamos reguliuojamos kainos dalies brangs ir nepriklausomų tiekėjų parduodama elektra. Papildomai susimokėti turės ir saulės elektrines turintys gaminantys vartotojai.

Artėjant šalčiausiam metų laikotarpiui pastebimai išauga elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovai skaičiuoja, kad šaltuoju sezonu gyventojai sunaudoja iki ketvirtadalio daugiau elektros nei šiltesniais metų mėnesiais. Vis dėlto energetikos specialistai ramina. Didesnių elektros energijos sąskaitų galima ir išvengti. Jie pataria pasitelkti išmaniuosius skaitiklius, stebėti savo įpročius ir šiek tiek pakeitus kasdienius veiksmus.

Seimas sustiprino pažeidžiamų elektros vartotojų apsaugą bei leido gaminantiems vartotojams kelių nutolusių parkų įrenginius susieti su viena vartojimo vieta, pranešė Energetikos ministerija. Seimas ketvirtadienį vienbalsiai priėmė tokius Energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimus, kuriais, be to, pažeidžiamiems vartotojams suteikiama teisė išsimokėti skolą per pusmečiu ilgesnį – 12 mėnesių laiką.

Seimas imasi svarstyti iniciatyvą numatyti palankesnes prijungimo sąlygas prie elektros perdavimo tinklų įmonėms, kurios įgyvendina didelius projektus. Taip pat bus svarstomas siūlymas leisti lanksčiau pirkti kurą šilumos gamintojams. Parlamentas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tai numatančioms Šilumos ūkio, Energijos išteklių rinkos, Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisoms.

Visuomeninė elektra nuo 2026 metų sausio gali brangti maždaug dviem centais iki 22,5 cento už kilovatvalandę, tačiau  pažeidžiamiems vartotojams ji bus maždaug keturiais centais mažesnė – apie 18 centų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) vadovas Renatas Pocius.  „Populiariausias (vienos laiko zonos tarifas – BNS), jis maždaug galėtų būti apie 22,5 cento (su PVM – BNS), o pažeidžiamiems (vartotojams – BNS) – 18 centų.

Kitąmet elektros kaina visuomeniniame tiekime esantiems pažeidžiamiems vartotojams gali mažėti iki 4 centų už kilovatvalandę – tam bus panaudota dalis lėšų iš elektros gamintojų surinktų pajamų perviršio. Tokiam Energetikos ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Sparčiai augantis elektrą gaminančių vartotojų skaičius sukėlė iššūkių elektros tiekėjams. Dalis jų priversti keisti savo veiklos modelį ir didinti paslaugų kainas. Tuo metu Energetikos ministerija rengia planą, kaip būtų galima išspręsti susiklosčiusią situaciją. Vis dėlto, jei numatyti pokyčiai būtų įgyvendinti, papildomas mokestis tektų visiems elektros vartotojams – net ir tiems, kurie elektros negamina.

Per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio interviu „The Guardian“ du kartus dingo elektra, rašo „The New Voice of Ukraine“. Interviu vyko Marijinsko rūmuose, Kyjive. Šie rūmai yra Ukrainos prezidento rezidencija. Pirmą kartą elektra dingo pokalbio pradžioje, šviesos išsijungė. „O Dieve, ar elektra išsijungė?“ – sureagavo žurnalistas Luke Hardingas. Netrukus elektra atsirado, šviesos įsižiebė. Tačiau vėliau elektra dingo dar kartą. V. Zelenskis nusišypsojo.

Spalio mėnesį elektros kainoms Lietuvoje įtakos turėjo ir orai, ir sumažėjusios importo galimybės iš Skandinavijos šalių. Nors saulės elektrinės generavo mažiau, o vėjo energijos turėjome daugiau, augęs vartojimas šalyje vertė žvalgytis brangesnių būdų elektros energijos poreikiui patenkinti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šie faktoriai lėmė, kad spalį Lietuvoje vartotojai už elektrą mokėjo daugiau nei Lenkijoje.

Praėjusią savaitę užbaigus tinklo rekonstrukcijos darbus, ribojusius Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės darbą ir jungčių su Šiaurės šalimis pralaidumus, vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje per savaitę augo 14 proc. Remonto įtaką kainai kompensavo vėjo elektrinių gamyba. Spalio 27 – lapkričio 2 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 14 proc.

Didelės galios įmonių elektros kaupimo įrenginiams, skirtiems teikti balansavimo paslaugas bendrovei „Litgrid“, bus paskirstyta 45 mln. eurų paramos. Spalio 30 dieną pasibaigus paramos priemonei Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 80 mln. eurų vertės paraiškų iš 30 įmonių, pranešė Energetikos ministerija.   „Matome, kad rinka yra aktyvi ir pasirengusi investuoti į sistemos lankstumą bei patikimumą.

Pastaruoju metu sostinėje vis dažnėja elektros sutrikimai. Prieš kelias dienas tūkstančiai vilniečių po gedimų liko be elektros. Elektros sutrikimai dalyje Vilniaus rajonų fiksuoti ir šiandien net du kartus – naktį ir po pietų. Tuo pasinaudojo ir ilgapirščiai, mat apsimetę darbuotojais, prašėsi pas gyventojus į namus. Socialiniuose tinkluose gyventojai pradėjo dalintis perspėjimais saugotis vagių, kurie, pasinaudoję daugelyje rajonų iškilusia problema, nusprendė pasidarbuoti.

Šiais laikais net kelios valandos be elektros atrodo kaip nemenkas išbandymas: neveikia kompiuteriai, nėra interneto, šviesos, neišeina pasikrauti telefono ar paprasčiausiai išsivirti kavos.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje smuko 39 proc. iki 79,61 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 29  proc. iki 77,74 euro, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Baltijos šalyse praėjusios savaitės elektros energijos kainos pokyčius lėmė net 71 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba. Tad vidutinė elektros kaina didmeninėje rinkoje mažėjo kone 40 proc.

Elektros tiekimas sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir dalies Bajorų gyventojams sėkmingai atnaujintas, pranešė Elektros skirstymo operatorius (ESO). Pirmadienį dalis Vilniaus gyventojų liko be elektros. Visgi ESO atstovė Rasa Juodkienė Eltai teigė, jog 13.20 val. elektros tiekimas buvo sėkmingai atstatytas.  Anot jos, elektra buvo dingusi, nes apie 10.40 val. kabelinėje linijoje buvo užfiksuotas gedimas.  ESO atstovės teigimu, per pirmą pusvalandį tiekimas buvo atnaujintas 7–8 tūkst.