elektra

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įsigijo elektros perdavimo oro linijų avarinio atstatymo sistemą. Kaip nurodoma išplatintame pranešime, ši nesunkiai transportuojama modulinė sistema leidžia greičiau atstatyti pažeistą liniją ir užtikrinti elektros energijos perdavimą. „Pasitaiko atvejų, kai dėl išorinio mechaninio poveikio ar gamtos stichijų būna apgadinamos aukštos įtampos oro linijų atramos ir taip sutrikdomas elektros tiekimas.

Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros rinka galėtų veikti 2027 metais, jei sprendimas dėl to būtų priimtas po 2025-ųjų vasarį numatyto Baltijos šalių sinchronizavimo su Vakarų Europa, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.  „Europos Sąjungos teisės aktai numato galimybę sujungti bendras prekybines zonas.

Ketvirtadienį Seime bus teikiamos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama leisti buitiniams vartotojams skolas už sunaudotą elektrą padengti dalimis. Tokie įsiskolinimai padažnėjo pradėjus elektros skaitiklių modernizacijos procesą, taip pat skatinti infrastruktūros saulės ir vėjo elektrinių vystymui kūrimą ir įteisinti dažnesnę kainų elektros rinkoje peržiūrą, kad ji būtų vykdoma bent kas tris mėnesius.

Kai kuriems nepriklausomiems elektros tiekėjams nesutinkant grąžinti vartotojams baudų už iki pernai birželio nutrauktas sutartis, energetikos ministras Dainius Kreivys neabejoja, kad teismai ginčus spręs klientų naudai. Jis pabrėžia, kad gavus Europos Komisijos (EK) išaiškinimą šis klausimas yra išspręstas.

Vidutinė elektros energijos kaina kovo 1–12 d. siekia 0,069 Eur/kWh be PVM, o tai 8 proc. mažiau už šių metų vasario mėnesio vidutinę kainą ir artėja prie 2023-ųjų mažiausios mėnesio vidutinės kainos, kuri buvo pernai balandį – 0,067 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA), duomenimis, šių metų kovo 12-ąją, palyginti su kovo 5-ąja, 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,3–2,8 proc., o vienas tiekėjas tarifų nekeitė.

Parlamentarai antradienį atmetė siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri analizuotų problemas energetikos sektoriuje.   Už komisijos sudarymą balsavo 53 parlamentarai, prieš buvo 52, o 10 susilaikė.  Opozicijos atstovai siekė sudaryti komisiją, kuri aiškintųsi, ar politikai ir Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) tinkamai prižiūri elektros ir dujų rinkas. Anot jų, dėl netinkamos kontrolės ne kartą galėjo būti pažeistas viešasis interesas ir vartotojų teisės.

Vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, kovo 4-10 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 14 proc. iki 75,4 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje vidutinė kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, Estijoje – 75,6 euro, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  „Praėjusią savaitę fiksavome rekordinę saulės generaciją. Kovo 6 dieną 12 val.

Pirmadienį per parą pagamintos elektros kiekis viršijo bendrą šalies elektros energijos suvartojimą. Beveik visa ji – iš atsinaujinančių energijos šaltinių, daugiausiai – iš saulės ir vėjo, praneša Energetikos ministerija. Skelbiama, kad tai pirmas kartas nuo 2009 metų, kai vienos paros elektros energijos gamyba Lietuvoje viršija elektros energijos suvartojimą.

Sumažėjus vartojimui, regione patvinus upėms bei dėl to išaugus hidroelektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje vasarį mažėjo 36 proc.

Elektros vartotojai vis aktyviau reikalauja nepriklausomus tiekėjus grąžinti sumokėtas baudas ir netesybas už nutrauktas sutartis. Taip daryti juos paragino Valstybinė reguliavimo taryba, išaiškinusi, kad pagal europinę teisę tokios baudos neteisėtos. Tačiau ne visi tiekėjai geranoriškai sutinka pinigus grąžinti ir ruošiasi kovoti net teismuose. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vidutinė elektros energijos kaina vasario mėnesį siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM. Pirmųjų penkių kovo dienų vidutinė kaina yra dar mažesnė – 0,062 Eur/kWh be PVM praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, kovo 5-ąją, palyginti su vasario 27-ąja, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus visi trys nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,6–2,8 proc., o 12 mėn.

Labai mažos, mažos įmonės, ūkininkai, atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijos kovo 6 dieną galės teikti paraiškas 62 mln. eurų vertės paramai saulės elektrinėms iki 500 kilovatų (kW) įsirengti. Parama skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), ją dministruos Lietuvos energetikos agentūra (LEA), pranešė Energetikos ministerija. Įmonėms bei ūkininkams valstybė kompensuos iki 35 proc. išlaidų, o bendrijoms – iki 45 proc.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trečiadienį patvirtinus naujus visuomeninių elektros kainų tarifus, visiems vartotojams kilovatvalandės (kWh) kaina nuo balandžio mažės puse cento, sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.  „Elektros energijos tarifai nuo balandžio 1 dienos mažėja puse cento už kilovatvalandę. Šiandien turime 21,9 cento už kilovatvalandę visuomeninę elektros energijos kainą, o nuo balandžio 1 dienos ji sieks 21,4 cento už kilovatvalandę.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos pakeitimus, kurie įsigalios nuo šių metų balandžio 1 dienos. Pokyčiu siekiama supaprastinti naujų elektros energijos vartotojų prijungimo paslaugų ir esamų vartotojų galios didinimo kainodarą.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę buitiniai vartotojai, nuo balandžio mažės 2-3,2 proc., arba 0,44–0,47 cento už kilovatvalandę (kWh).  Naujus tarifus trečiadienj patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).   Pakoregavus pirmajam pusmečiui anksčiau nustatytus „Ignitis“ tarifus elektros kaina vidutinės įtampos tinkluose mažės 3,2 proc. (0,473 cento) iki 14,301 cento (su PVM), o žemos įtampos tinkluose – 2,05 proc.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl grupės Seimo narių prieš metus pateikto siūlymo neriboti komercinių bei gaminančių vartotojų saulės elektrinių suminės įrengtosios galios iki 2 gigavatų (GW). Energetikos ministerija siūlo tokiems pakeitimams nepritarti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį ketina patvirtinti mažesnes „Igničio“ visuomenines elektros bei gamtinių dujų kainas vartotojams. Jos įsigaliotų nuo balandžio.  Patvirtinus naujus tarifus visuomeninė elektros kaina apie 441 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių gyventojų nuo balandžio mažėtų 2–3,2 proc.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kreipėsi į nepriklausomus elektros tiekėjus ir reikalauja jų grąžinti klientams pritaikytas netesybas ar kitus mokesčius, antradienį praneša rinkos reguliuotojas. „Kad šie grąžintų nuo 2021 m. liepos 15 d. iš buitinių vartotojų ir mažų bei labai mažų įmonių gautas netesybas ir kitus mokesčius, pritaikytus keičiant elektros tiekėją ar nutraukiant sutartį“, – informuoja VERT.

Vidutinė elektros energijos kaina vasario mėnesį siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, „Nord Pool“ biržoje vidutinė elektros kaina šį mėnesį yra tik 0,008 Eur/kWh didesnė už „pavasarinę“ 2023 metų balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri pernai buvo mažiausia vidutinė mėnesio kaina. Vasario 27-ąją, palyginti su 20-ąja, 24 mėn.

Praėjusią savaitę atšilus orams ir patvinus upėms išaugo hidroelektrinių gamyba. Didesni importo srautai iš Latvijos, stabili vėjo elektrinių gamyba ir pingantys CO2 taršos leidimai Europoje lėmė 15 proc. mažesnę didmeninę elektros kainą Lietuvoje, pranešė „Litgrid“. Skelbiama, kad vasario 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. nuo 76 Eur / MWh iki 65 Eur / MWh.

Elektros gamyba Latvijoje praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, išaugo 40 proc. iki 832 gigavatvaladžių (GWh), pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Palyginti su praėjusių metų sausiu, gamyba sumažėjo 9,5 procento. „Augstsprieguma tikls“ duomenimis, elektros poreikis šalyje pirmąjį šių metų mėnesį siekė 696 GWh, buvo 6 proc. didesnis nei pernai gruodį ir 7,9 proc. didesnis nei pernai sausį.

Kaip manote, ar sutartyse gali būti įtrauktos nuostatos, prieštaraujančios galiojantiems įstatymams? Atrodytų, klausimas į kurį akimirksniu galėtų atsakyti net pirmokas. Tačiau energetikos ministrui D. Kreiviui, jo vadovaujamai ministerijai ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) rasti atsakymą į šį klausimą ne tik kad užtruko 3 mėnesius, bet taip pat prireikė ir Europos Komisijos pagalbos. Bet apie viską iš pradžių.

„Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) už 114,6 tūkst. eurų bus perduoti šalia geležinkelių įrengti energetikos infrastruktūros objektai, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. 111 valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingų objektų skirstomųjų tinklų operatoriui parduos „LTG Infra“, kuri šį turtą patikėjimo teise valdo šiuo metu.

Nepriklausomi elektros tiekėjai negalėjo reikalauti netesybų ar kitų mokesčių už nutrauktas sutartis, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pasak jo, VERT laikosi nuomonės, jog tiekėjai neturėjo teisės reikalauti vartotojų atsiskaityti už sutartis sudarytas iki pernai metų birželio. Anksčiau rinkos reguliuotojas yra tikinęs, jog netesybos netaikomos nuo birželio sudarytoms sutartims.

Per šių metų vasario du pirmuosius dešimtadienius vidutinė elektros energijos kaina buvo 0,078 Eur/kWh be PVM, o tai 33 proc. mažiau už sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,117 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, „Nord Pool“ biržoje vidutinė mėnesio elektros kaina vasario 1–20 dienomis lygi praėjusių metų gegužės vidutinei mėnesio kainai, kuri pernai buvo antra mažiausia vidutinė mėnesio kaina Vasario 20-ąją, palyginti su 13-ąja, 24 mėn.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 21 proc. ir siekė iki 76,2 euro už megavatvalandę (MWh). Taip pat 4 proc. pigo gamtinės dujos, 2,5 proc. mažėjo biokuro kaina. Tuo metu degalų kainos ir toliau kilo – dyzelinas pabrango 2,6 proc., benzinas – 1,9 procento, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot LEA, vasario 12–18 dienomis didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 96,4 iki 76,2 euro už megavatvalandę.

Šiltesni orai ir didesnė vėjo elektrinių gamyba praėjusią savaitę lėmė ketvirtadaliu mažesnę elektros kainą, jos suvartojimas sumažėjo 7 proc., o šiluminių elektrinių gamyba krito daugiau nei dukart, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.   Vasario 12-18 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 21 proc.

Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo balandžio mažėja 2,1-3,3 proc., pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Pasak jos, pakoregavus „Ignitis“ šios kainos ribas pirmajam pusmečiui vidutinės įtampos tinkluose ji mažėja 3,3 proc. iki 14,301 cento už kilovatvalandę (kWh), o žemos įtampos tinkluose – 2,1 proc. iki 20,978 cento.

Elektros tiekėjai Lietuvoje prognozuoja, kad didmeninė elektros kaina visus metus šalyje turėtų laikytis ties 95–115 eurų už megavatvalandę (MWh) riba, tačiau valandinių kainų svyravimų tik daugės ir jie gilės, rašo portalas „Verslo žinios“. Bendrovės „Ignitis“ vadovas  Artūras Bortkevičius teigė, kad prie tinklo prijungus dukart daugiau saulės generacijos, šiltuoju laikotarpiu tikėtinas didelis kainų skirtumas tam tikromis valandomis.

Per dvejus metus Kauno rajone, įmonių grupės „Cesna Capital“ valdomame sklype, planuojama įrengti elektrinių parką. Į projektą numatyta investuoti 80 mln. eurų, praneša savivaldybė. Kauno rajono savivaldybės išplatintame pranešime nurodoma, kad saulės modulius ir 7 vėjo jėgaines ketinama įrengti Zapyškio seniūnijoje, Vilemų kaime, atsižvelgiant į gyventojų poreikius, gamtinį karkasą, kultūros paveldą bei kraštovaizdį.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašys dvi – 14,5 mln. eurų ir 73,8 mln. eurų – vertės elektros gamybos įrenginių naudojimo izoliuoto darbo bandymams sutartis su „Ignitis grupės“ antrine įmone „Ignitis gamyba“.  Akcininkai sutartis leido pasirašyti susirinkime vasario 12 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pagal sutartis „Ignitis gamyba“ už nustatytą kainą įsipareigos suteikti „Litgrid“ įrenginių prieinamumo paslaugą, o jos kainą sudaro izoliu...

Kėdainiečiai apiplėšinėjami. Kai kitų rajonų savivaldybės džiaugiasi gerokai sumažėjusiomis sąskaitomis už elektrą, Kėdainiai už ją moka net daugiau nei visas Kauno miestas. Ir taip gali būti iki 2025 metų, nes Kėdainių rajono savivaldybė yra pasirašiusi tokią elektros energijos tiekimo sutartį, kad dabar už elektrą moka net 10 kartų brangiau ir neranda būdų, kaip tokią sutartį nutraukti. Jei anksčiau per tris mėnesius už elektrą buvo sumokami 4 tūkst.

Nuo šių metų sausio vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (kWh) padidinus valstybės reguliuojamą elektros kainos dalį ir dėl to visiems vartotojams padidėjus sąskaitoms už elektrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad ši kainos dalis nuo balandžio turėtų mažėti 0,4 cento  (be PVM). Tai padaryti leis anksčiau priimtas sprendimas grąžinti beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką vartotojams.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje šoktelėjo 49,8 proc. ir siekė iki 96,4 euro už megavatvalandę (MWh). Augo ir degalų kainos – benzinas pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc. Tuo metu gamtinių dujų kaina sumažėjo 2,9 proc., o biokuras atpigo 1,12 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Per savaitę, vasario 5–11 dienomis, didmeninės elektros kainos Lietuvoje padidėjo nuo 64,4 Eur/MWh iki 96,4 Eur/MWh.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2023 metų elektros sistemos rodiklius. Praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje augo trečdaliu ir buvo didžiausia nuo 2010 metų, o atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės pagamino rekordiškai daug elektros energijos – ji sudarė 70 proc. visos šalies gamybos. Elektros energijos suvartojimas per metus sumažėjo 1,2 proc. 2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai šalyje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais bei balanso valdymui reikalingą automatinės generacijos valdymo (AGV) sistemos diegimą. „Sistema padeda dispečeriams realiu laiku užtikrinti svarbiausius elektros tinklo parametrus – gamybos ir vartojimo balansą bei dažnį“, – išplatintame pranešime cituojamas „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Pastaraisiais metais atsinaujinanti energetika Lietuvoje augo sparčiausiai regione, tvirtina bendrovė „Ignitis“. „Per pastaruosius metus Lietuva atsinaujinančios energetikos pajėgumus išplėtė beveik perpus, o šiuo metu jau beveik 70 proc. elektros generacijos pajėgumų Lietuvoje sudaro atsinaujinanti energetika ir pagal šį rodiklį esame lyderiai.

Nuo 2024 m. nebuitiniams gaminantiems vartotojams įsigaliojo naujas elektros apskaitos modelis – vadinamasis grynasis atsiskaitymas (angl. „net-billing“). Svarstant pataisas Seime nuspręsta leisti tokią schemą savanoriškai pasirinkti ir elektrą iš saulės pasigaminantiems gyventojams. Nepriklausomi elektros tiekėjai pagal ją jau sudaro pirmąsias elektros pirkimo-pardavimo sutartis. Kai kurie jų susidomėjusių klientų dar nesulaukė, kiti gavo pavienes vartotojų užklausas.

 Praėjusią savaitę Lietuvoje sugeneruota rekordiškai didelis kiekis elektros energijos. Palyginti su ankstesne savaite, jis padidėjo 11 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot LEA, pastarąjį kartą nacionalinė generacija pagerino rekordus pernai metų spalio 9–15 dienomis, kai Lietuvoje buvo pagaminta 167,2 GWh elektros energijos.

Ukraina praneša pagaminusi perteklinės elektros energijos ir nukreipusi ją į Lenkiją. Taip pat planuojamas eksportas į Moldovą, „Telegram“ tinkle paskelbė Ukrainos energetikos ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Prieš Rusijos invaziją prieš beveik dvejus metus Ukraina reguliariai gamino perteklinę energiją. Tačiau po rusų smūgių šalies energetikos infrastruktūrai ir didžiausios Europoje Zaporižios branduolinės jėgainės užėmimo gamyba sumažėjo.

Apsemtoje Šilutės rajono vietovėje ugniagesiai savaitgalį plukdė elektrikus, jie norėjo pagelbėti elektros neturintiems kaimo gyventojams. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šeštadienį, 10.56 val., ESO dispečeris pranešė, kad Šilutės rajone, Šyšos kaime, reikia pagalbos apsemtoje teritorijoje nuplukdyti ESO darbuotojus iki elektros pastotės, nes gyventojai neturi elektros. Ugniagesiai nuplukdė juos iki elektros pastotės, o šiems pašalinus gedimą parplukdė atgal.

Sausio 29–vasario 4 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 21 proc. nuo 81,63 Eur / MWh iki 64,56 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje. „Praėjusį ketvirtadienį vėjo jėgainės pasiekė rekordinę valandinę generaciją, tačiau jau šeštadienį šis rekordas buvo pagerintas – 20 valandą fiksuota net 1053 MW gamyba.

Pastačius generatorių šeštadienio vakarą daugumai Šilutės rajone esančio Mingės (Minijos) kaimo gyventojų buvo atkurtas elektros tiekimas. „17.29 val. buvo atnaujintas elektros tiekimas generatoriaus pagalba Minijos kaimo dešiniojo kranto gyventojams“, – BNS informavo Kintų seniūną pavaduojanti Sigita Kasparavičienė. Jos teigimu, elektros tiekimas atnaujintas 24 iš 25 nuolatinių Mingės kaimo gyventojų.

Besibaigiantis sausis grasina dar smarkiau patuštinti gyventojų pinigines. Dėl buvusių šalčių šildymo sąskaitos bus kone ketvirtadaliu didesnės nei gruodį. Nepriklausomiems elektros tiekėjams už elektrą mokantys gyventojai taip pat turės išleisti daugiau pinigų – elektra pabrango ne tik dėl šalčių, bet ir dėl išaugusios reguliuojamos valstybės kainos dalies.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje smuktelėjo 16,5 proc., TTF gamtinių dujų kaina sumažėjo 3,1 procento. Tuo metu biokuras Lietuvoje pabrango 3,2 proc., Brent naftos kainos pakilo 3,5 proc., benzino kainos Lietuvoje padidėjo 0,9 proc., o dyzelino – 0,8 procento, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Nagrinėjamą savaitę sausio 22–28 d. didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 97,9 Eur/MWh iki 81,8 Eur/MWh.

Praėjusiais metais elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei dukart – iki 89 tūkst., o jų įrengtoji elektrinių galia priartėjo prie 1 GW, praneša bendrovė „Ignitis“. Pastebima, kad itin sparčiai pernai daugėjo nutolusiose elektrinėse elektrą gaminančių vartotojų – jų visoje šalyje jau priskaičiuojama beveik 30 tūkst. Tiesa, šiais metais ekspertai tikisi nuosaikesnio, ankstesniems metams įprasto augimo. „Praėję metai buvo išskirtiniai ir sumušė visus rekordus.

Dėl itin didelės vėjo generacijos elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje darbo dienomis buvo mažesnė nei savaitgalį. Savaitės pabaigoje augusias kainas iš dalies lėmė ir sugedusi Estijos–Suomijos elektros jungtis „EstLink 2“, jos remonto darbai gali užtrukti, praneša „Litgrid“. Sausio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 17 proc. nuo 98 Eur/MWh iki 82 Eur/MWh.

Augant Lietuvoje pagaminamos elektros daliai bendrame vartojime, prognozuojama, jog savarankiškai apsirūpinti elektra Lietuva galės 2027-aisiais – trejais metais anksčiau nei planuota iki šiol, teigia Energetikos ministerija. Pernai Lietuvoje pagaminamos elektros dalis bendrame vartojime padidėjo nuo 35 iki 48 proc., rodo elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ duomenys. Augimą lėmė dukart išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) – dabar ji siekia apie 30 proc.

Per savaitę, sausio 23 d. palyginti su sausio 16 d., vienos laiko zonos 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi tiekėjai sumažino 3,7–4,6 proc., o vienas tiekėjas tarifų nekeitė, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Dviejų laiko zonų 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus visi tiekėjai sumažino 0,4–4,8 proc. Vienos laiko zonos ir dviejų laiko zonų 12 mėn. kainos fiksavimo planų tarifus visi tiekėjai sumažino 0,4–5 proc. Nepriklausomų tiekėjų sausio 23 d. siūlomų 24 mėn.