Pagrindinės tokių kainos šuolių priežastys: įsitvirtinęs stingdantis šaltis, išaugęs elektros vartojimas. Ekspertai sako, kad sausį kainų piko dar nepasiekėme – vasarį elektra dar šiek tiek brangs.
Metų pradžia Lietuvą pasitiko ekstremaliomis oro sąlygomis. Seniai neregėtas šaltis ženkliai augino elektros energijos suvartojimą, mat vis daugiau jos naudojome patalpų šildymui.
Bendrai, sausio mėnesį lyginant su gruodžiu, elektros energijos suvartota ketvirtadaliu daugiau. Tam tikromis akimirkomis, kaip skelbia „Litgrid“, fiksuoti net vartojimo rekordai.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis sako, kad panašiomis sąlygomis gyvensime ir vasarį, todėl elektros kaina gali būti net ir didesnė.
„Tokios žiemos, kokią turime šiemet, tikėtis iki šio sausio būtų buvę naivu. Visgi stingdantis šaltis nusprendė pasikandžioti, o kartu kandžiojasi ir kainos už elektros energiją. Apskritai – žvelgiant į istorinius duomenis – tokio brangaus sausio mėnesio dar neturėjome.
Taip, nors su birža susietus planus turintiems vartotojams kainos gerokai išaugo – panašų šuolį matėme ir praėjusiais metais, vasarį, tačiau ilgainiui elektros kaina normalizavosi. Visgi šis laikotarpis – proga vartotojams pergalvoti savo elektros tiekimo pasirinkimus, nes, tikėtina, kainų piko šiemet dar nepasiekėme“, – sako S. Jasiulis.
Anot jo, sausį didmeninė kaina buvo apie 81 proc. didesnė vartotojams, pasirinkusiems su birža susietus tiekimo planus, galutinė vidutinė kaina (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) siekė apie 31,30 ct/kWh (su PVM).
Pagrindiniu veiksniu, lemsiančiu elektros kainas tiek Lietuvoje, tiek visame regione išliks orai, nuo kurių priklauso ir vėjo energijos gamyba.
Prognozės rodo, kad ir vasarį šaltis iš regiono nesitrauks, todėl būsime labiau priklausomi nuo iškastiniu kuru gaminamos elektros energijos.
Turint omenyje, kad Europos dujų rezervai dėl ypač šaltos žiemos jau dabar yra pasiekę lygį, kuris praėjusiais metais fiksuotas tik vasario pabaigoje – elektros energiją iškastiniais šaltiniais gaminti bus taip pat brangu.
S. Jasiulis prognozuoja, kad vasarį elektros kaina už kilovatvalandę gyventojams, susiejusiems savo elektros tiekimo planus su birža, tikėtina, sieks apie 32,63 ct (su PVM ir valstybės dedamosiomis).
Du būdai, kaip sutaupyti
Drastiški elektros energijos kainų šuoliai gali nemaloniai nustebinti su birža susietus elektros tiekimo planus turinčius vartotojus. Prognozuojant, kad vasario mėnesį už elektrą pigiau nemokėsime, o kaina gali net augti – svarbu atkreipti dėmesį, kokie veiksmai gali padėti sutaupyti.
„Enefit“ energijos produktų vadovas sako, kad yra du būdai, kurie elektros sąskaitą gali sumažinti.
„Pirmiausia, bendraudami su „Enefit“ klientais aiškinamės jų vartojimo įpročius. Jei tolerancija kainų šuoliams mažesnė – visada siūlome pasirinkti fiksuotos kainos planus. Tai užtikrina nuspėjamumą ir gali sumažinti stresą dėl ekstremalių kainų šuolių, kurių šaltuoju metų laiku pasitaiko.
Antra, su birža susietus elektros tiekimo planus pasirinkusius „Enefit“ klientus raginame aktyviai stebėti kainų pokyčius biržoje, kurie dabar pateikiami 15-os minučių intervalais. Jei tam tikrų prietaisų naudojimą galite pavėlinti ar nustatyti tam laikui, kai elektra biržoje pigiausia – taip tikrai gali pavykti sutaupyti ne vieną eurą. Ypač šaltuoju metų laiku, kai kainų šuoliai ryškiausi“, – sako S. Jasiulis.
Pigiau nei Estijoje, bet brangiau nei Lenkijoje
Lyginant Lietuvą su kitomis Europos šalimis – lietuviai už elektros energiją sausį mokėjo mažiau nei estai ar latviai. Mūsų šalyje elektros energija buvo brangesnė nei Vokietijoje ir Lenkijoje. Pavyzdžiui, jei didmeninė elektros kaina praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 15,25 ct/kWh (be PVM ir kitų dedamųjų), tai Vokietijoje ji siekė 11,01 ct/kWh, o Lenkijoje – 14,33 ct/kWh. Tuo tarpu Estijoje kaina buvo 15,44 ct/kWh, Latvijoje – 15,34 ct/kWh.
Praėjusį mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių išaugo. Bendrai iš vėjo ir saulės šaltinių sugeneruota daugiau nei 559 GWh, kai sausį – 504 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas šalyje išaugo daugiau nei ketvirtadaliu ir siekė 1413 GWh, kai gruodį – 1112 GWh.
