elektra

Į Latviją patenkantis komercinis elektros srautas yra iš Rusijos, o fizinio srauto sustabdyti neįmanoma – jį lemia fizikos jėgos, teigė Latvijos Ekonomikos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas energetikos klausimais Edijs Šeicans. Jis tvirtina, kad Latvija informacijos apie Astrave pagamintos elektros srautus neturi ir jos negavo iš Lietuvos, pažymi  lrt.lt „Negavome jokių skaičiavimų, todėl negalime komentuoti tų procentų.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sausio pabaigoje į elektros perdavimo tinklą patiekė pirmąją iš atliekų pagamintą elektrą, praneša projektą įgyvendinanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“.  „Pirmoji elektros energijos gamyba žymi ypač svarbų projekto etapą, kuomet statomas energetikos objektas iš katilinės tampa elektrine ir viename technologiniame procese gaminama ne tik šiluma, bet ir elektros energija“, – pranešime sakė laikinasis VKJ vadovas, finansų ir administravimo direktorius A...

Elektros importas į Baltijos valstybes iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių 2020-aisiais sumenko 50 proc., tuo tarpu iš ES – išaugo 45 proc., skelbia Latvijos elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ (AST). Jos duomenimis, pernai 74 proc. importuotos elektros Baltijos šalys pirko iš ES, 26 proc. – iš kitur.

Gausiam sniegui sutrikdžius elektros tiekimą ir išryškinus elektros oro tinklų trūkumus, atsakingos institucijos ėmė ieškoti sprendimų. Jų teigimu, yra keli variantai – elektros oro tinklų perkėlimas po žeme, medžių kirtimas aplink problemines linijas arba gyventojų aprūpinimas elektros generatoriais.

Nors įstatymai draudžia pirkti Astravo atominėje elektrinėje pagamintą elektrą, tačiau Lietuva ją perka ir už Lukašenkos elektrą mes visi jau sumokėjome milijonus eurų. Energetikos ministras dėl to kaltina kaimynus latvius, tačiau pripažįsta, kad nieko jiems padaryti negalime. Ekspertai abejoja, kad pavyks susitarti, bet ministras galimų scenarijų neatskleidžia.

Pusė į Lietuvą patekusios ir suvartotos trečiųjų šalių elektros pastaruoju metu buvo pagaminta Astravo atominėje elektrinėje (AE), pareiškė energetikos ministras. Anot jo, Lietuva už Astravo elektrą jau sumokėjo beveik 4 mln. eurų.  Dainius Kreivys sako, kad fiziškai baltarusiška elektra atiteka per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį, tačiau Lietuvai ja neprekiaujant tokiu pat jos kiekiu suprekiaujama Latvijoje, kuri importuoja elektrą iš Rusijos.

Buvęs susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis turėtų būti paskirtas strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generaliniu direktoriumi. „Įvertinusi kompetenciją ir patirtį įmonės valdyba geriausiu kandidatu į vadovo poziciją pripažino Roką Masiulį“, – pranešė „Litgrid“.  Pasak pranešimo, atrankoje dalyvavo 15 kandidatų, o pokalbiai vyko su 11 pretendentų.

Dėl didelio snygio praėjusią savaitę elektros netekus dešimtims tūkstančių vartotojų, per artimiausias savaites bus parengtas problemiškiausių arba „raudonų karštųjų taškų“ žemėlapis, teigia energetikos ministras. Pasak Dainiaus Kreivio, atlikus kaštų ir naudos analizę bus priimami sprendimai, ar tuose taškuose keisti oro linijas kabelinėmis.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis laimėjo atranką į strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus postą. Tai BNS patvirtino keli nesusiję šaltiniai.  Su pačiu R. Masiuliu BNS pastaruoju metu nepavyksta susisiekti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį su „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) generaliniu direktoriumi Mindaugu Keizeriu kalbėsis apie snygio poveikį elektros tiekimui, praėjusią savaitę be elektros likus dešimtims tūkstančių vartotojų.  „Susitinkame su ESO vadovybe aptarti stichijos padarinių elektros tiekimui ir kaip to išvengti ateityje“, – BNS komentavo ministro patarėja Vita Ramanauskaitė.

Lygiai prieš savaitę šalį užklupęs gausus snygis pridarė tiek problemų, kad kai kurie žmonės visą savaitę gyveno be elektros. Kai kurie net braukia ašaras ir sako net kelius meistrams nukasę, kad tik jie greičiau atkurtų elektros tiekimą. Iš viso per savaitę elektros ilgiau ar trumpiau neturėjo daugiau nei pusė milijono namų. Elektrą tiekiančios bendrovęs ESO vadovai gyventojų atsiprašo ir žada mokytis iš padarytų klaidų, tačiau kartu ir perspėja – ateityje galime vėl su tuo susidurti.

Naujausiais duomenimis, elektros tiekimas atstatytas visiems Lietuvos gyventojams, pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). Jis buvo nutrūkęs, ant elektros linijų dėl gausaus snygio nuvirtus medžiams.  ESO teigimu, pirmadienį po pietų buvo likę tik pavieniai atvejai Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse,  ten buvo vežami generatoriai. Nuo sausio 25 dienos įskaitant trumpalaikius ir pasikartojančius gedimus, elektros tiekimas buvo nutrūkęs ir atnaujintas apie 520 tūkst.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 7 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Sausio 25-31 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje vidutinė elektros kaina buvo 55,7 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina buvo Estijoje ir Latvijoje. Savaitės kaina šiose šalyse buvo 80 proc. aukštesnė nei tuo pačiu metu pernai, o palyginti su 2019 metais – 14 proc. žemesnė.

Valstybės valdomos elektros skirstymo bendrovės vadovas pirmadienį atsiprašė gyventojų, kuriems užtruko elektros atkūrimas po gausiai iškritusio sniego. „Noriu atsiprašyti visų klientų ir visuomenės, kurie tikrai turėjo daug nepatogumų, nemalonumų būdami be elektros. Tikrai labai nuoširdžiai atsiprašau“, – interviu lrt radijui sakė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Mindaugas Keizeris.

Dėl savaitės viduryje buvusio snygio ir nutrauktų elektros oro linijų sekmadienio vakarą elektros dar neturėjo apie 250 namų ūkių, pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). Tokių vartotojų daugiausia yra Varėnoje, Druskininkuose, Molėtuose, Švenčionyse, Anykščiuose, Vilniaus rajone, Trakuose, Šalčininkuose. „Gedimų atstatymas tebevyksta – operatyvinės brigados dirbs iki vėlyvo vakaro, kad be elektros energijos neliktų nė vieno kliento“, – teigė ESO atstovas Paulius Kalmantas.

Šeštadienio vakarą elektros Lietuvoje neturėjo apie 850 namų ūkių, pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). „Gedimų atstatymas tebevyksta, pasitelkti beveik visi įmanomi pajėgumai“, – teigė ESO atstovas Paulius Kalmantas. Elektros neturi apie 300 vartotojų Alytaus regione, apie 290 – Vilniaus regione, apie  250 – Utenos regione.

Šalį užvertus gausiam sniegui, nemažoje dalyje Lietuvos vietovių sutriko elektros tiekimas – dešimtys tūkstančių žmonių net kelias dienas negalėjo gyventi įprasto gyvenimo – susišildyti namų, gamintis maisto, įsijungti televizoriaus ar tiesiog įkrauti telefono. Tai greitai pajuto elektros generatorių pardavėjai ir nuomotojai – jų teigimu, susidomėjimas elektros generatoriais pastarosiomis dienomis išaugo keletą kartų.

Šeštadienio rytą elektros Lietuvoje dar neturėjo apie 2 tūkst. namų ūkių.  „Palyginti su vakar diena, klientų be elektros energijos skaičius sumažėjo daugiau nei 5 tūkst. Šio ryto duomenimis, be elektros šalyje lieka apie 2 tūkst. klientų“, – šeštadienį pranešė bendrovės Energijos skirstymo operatorius (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.

Bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO) teigia, kad elektros neturinčių vartotojų skaičius iki penktadienio vakaro sumažės, šeštadienį gali jis tesiekti apie 2 tūkst., o sekmadienį didžioji gedimų dalis bus sutvarkyta.  „Dedame maksimalias pastangas pašalinti gedimus dar per šiandien. Tačiau, galimi pavieniai atvejai, kur to padaryti nepavyks. Po sekmadienio tikimasi grįžti į įprastinį gedimų lygį“, – pranešime teigė ESO.

Elektros penktadienio rytą Lietuvoje dar neturėjo apie 7 tūkst. namų ūkių.  „Šį rytą iš viso Lietuvoje elektros neturi 4 tūkst. namų ūkių mažiau po nakties, turime apie 7 tūkst. dabar“, – BNS pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.  Pasak jo, daugiausia vartotojų elektros neturi Utenos regione, Alytaus regione daugiausia Varėnos bei Druskininkų teritorijose, taip pat – Vilniaus regione.

Kai kuriose Lietuvos vietovėse dėl neatkurto elektros tiekimo susidarė kritinė padėtis, ketvirtadienio vakarą pranešė valstybės valdoma Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Vartotojų be elektros energijos sumažėjo nuo 17 tūkst. (dieną) iki 11 tūkst., tačiau neatstatytose elektros tinklo oro linijų atkarpose situacija išlieka labai sudėtinga ar net kritiška“, – pranešė įmonė.

Tūkstančiai žmonių dalyje Lietuvos regionų vis dar neturi elektros. Varėnos rajone po sniego pūgos žmonės be elektros gyvena nuo pirmadienio vakaro. Dzūkai pikti: atitirpo šaldikliai, tad teks išmesti galybę šaldytų baravykų ir karantino atsargas. Yra ir kitų bėdų: šeimos su mažais vaikais liko be mobilaus ryšio, nes neturi kur pasikrauti, negali praustis, skalbti, gaminti ar net šildytis. Kai kur žmonės patys budi prie nutrauktų laidų. Tos pačios bėdos ir milijonieriams.

Be elektros jau antra ar netgi trečia gyvena dalis Lietuvos gyventojų. Ne išimtis Vilniuje, Antakalnio mikrorajone gyvenantis prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis. Jis skaičiuoja, kad namuose elektros nėra jau trečia para ir piktinasi Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) abejingumu. „Suprantu, kad atsitinka įvairių nelaimių, avarijų, egzistuoja force majeure (nenugalima jėga, – red. past.

Ant elektros linijų nuo gausaus sniego nuvirtus medžiams, visoje Lietuvoje be elektros vis dar yra apie 17 tūkst. namų ūkių. Bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) 12 val. duomenimis, Vilniaus regione elektros neturi apie 8,3 tūkst., Alytaus – 3,6 tūkst., Utenos – 3,5 tūkst., Kauno – 600, o Panevėžio – 800 vartotojų.

Dėl gausaus sniego tūkstančiams gyventojų šiomis dienomis likus be elektros, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovai neprognozuoja, kada situacija gali pagerėti. Įmonė pasitelkė maksimalias pajėgas, įskaitant specialistus, kurie įprastai gedimų nešalina. ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas sako, kad situacija šalies pietryčiuose išlieka sudėtinga.  „Pagrindinės priežastys yra šlapias sniegas, krentantis ant medžių.

Per pastarąsias dvi paras užgriuvę medžiai ar šakos miškingose vietovėse sutrikdė trijų 110 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linijų veiklą, tačiau vartotojai sutrikimus jauytė nuo kelių minučių iki pusvalandžio, pranešė „Litgrid“.  „Antradienį operatyviai apžiūrėjome trumpai atsijungusią liniją Leipalingis–Merkinė–Varėna, o šiandien 7 val. ryto jau vykome šalinti naktį įvykusių pažeidimų.

Vilniaus „Grinda“ informuoja, kad trečią parą besitęsiant intensyviam snygiui, susidariusios šlapio sniego dangos masės neatlaiko medžiai,  ji tampa pavojinga ir pastatų konstrukcijoms.

Lietuvoje dėl gausaus snygio elektros antradienio pavakarę dar neturėjo apie 21 tūkst. namų ūkių – daugiausia Alytaus ir Vilniaus regionuose.  „Naujausiais, 18 val. duomenimis Lietuvoje be elektros yra apie  21 tūkst. namų ūkių“, – BNS nurodė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.  Daugiausiai skirstomojo elektros tinklo gedimų toliau fiksuojama Alytaus ir Vilniaus regionuose. Alytaus regione be elektros likę apie 8 tūkst.

Besitęsianti pūga vis daugiau gyventojų palieka be elektros – vidurdienio duomenimis  20-25 tūkstančiai namų ūkio liko be elektros energijos. Dėl intensyvaus snygio lūžta medžių šakos ir krisdamos nutraukia elektros laidus, palikdamos vartotojus be elektros. Realiu laiku atnaujinamas elektros tinklų žemėlapis rodo, kad vartotojų be elektros vis daugėja, ypač ten, kur sulaukiama intensyvesnių kritulių.

Didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse 2020 metais buvo rekordiškai žemos, pranešime žiniasklaidai skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak jos, įspūdingas kainų sumažėjimas fiksuotas ir kitose „Nord Pool“ elektros biržos kainų zonose. Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje 2020 metais buvo 34 euro už megavatvalandę (MWh), Estijoje – 33,7 euro už MWh.

Lietuvos priklausomybė nuo importuojamos energijos turi neigiamą poveikį Lietuvos gyventojų gerovei ir mažina Lietuvos energetinį saugumą bei ekonomikos tarptautinį konkurencingumą. Todėl energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas svarbiausių ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos tikslų, kuris, tuo pačiu, prisideda prie klimato kaitą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, energetinio skurdo ir energetinio saugumo tikslų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina gruodį, palyginti su lapkričiu, augo 11 proc., panašus brangimas buvo ir kitose Baltijos šalyse, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 45,75 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje elektra taip pat brango 11 proc. iki 45,49 euro, o Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio kaina padidėjo 9 proc. iki 44,86 euro už MWh.

Pirmadienį Lietuvos elektros sistemoje užfiksuotas didžiausias vartojimo pikas nuo 1992 m. Prie išaugusių gyventojų ir verslo energijos poreikių prisidėjo besitęsiantys šalti orai, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Sausio 18 d. tarp 10 ir 11 val. bendras nacionalinis elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė 2075 MWh, rodo preliminarūs Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenys.

Lietuva, nors ir nenori, bet iki šiol perka elektrą iš nesaugios Astravo atominės elektrinės. Energetikos ministras skelbia, kad elektros energijos srautas iš Astravo į Lietuvą yra milžiniškas. Dėl šios priežasties skuba kurti naują planą, kaip nukirsti tiekimą. Tuo metu lygiai prieš savaitę 100 procentų pajėgumu užkurta jėgainė ir vėl susiduria su sunkumais, nuo jos paleidimo fiksuotas jau ketvirtas incidentas.

2023 metais elektrifikavus geležinkelio ruožą nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos bei Vilniaus mazgą, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja tęsti tinklo elektrifikavimą.  Anot šalies infrastruktūrą valdančios „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „LTG Infra“ vadovo Karolio Sankovskio, realu tikėtis, kad nutiesus „Rail Baltica“, elektrifikavus visą ruožą nuo Vilniaus iki Klaipėdos bei dar porą atkarpų, bus elektrifikuota apie 50 proc. Lietuvos geležinkelių tinklo.

Antradienio rytą Kaune – eismo įvykis. Maršrutinis miesto autobusas rėžėsi į medį, kuris virsdamas nutraukė elektros tiekimo laidus. Maždaug 10.30 val. Kaune buvo gautas pranešimas, kad Stirnų gatvės pradžioje maršrutinis autobusas „Solaris“ rėžėsi į medį. Po smūgio jis pradėjo virsti, nutraukė elektros tiekimo laidus ir apgadino privataus namo kiemo tvorą. Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakojo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse elektros didmeninė kaina kilo 12 proc. Brangiausiai elektra kainavo Lietuvoje – 59,96 Eur/MWh. Estijoje didmeninė elektros energijos kilo iki 59,94 Eur/MWh, Latvijoje – iki lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis, didmeninė elektros energijos kaina buvo mažiausia ir siekė 59,89 Eur/MWh, rašoma pranešime žiniasklaidai. „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 2 proc. iki 49,03 Eur/MWh.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šeštadienio pavakarę atstatė tarpsisteminę Lietuvos–Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“. „LitPol Link“ jungties veikimas sėkmingai atstatytas 16.24 val., teigiama „Litgrid“ pranešime. „Atsijungus jungčiai sėkmingai užtikrinome elektros tiekimą, panaudodami turimus rezervus. Elektra vartotojams visą laiką buvo tiekiama stabiliai.

2020-ųjų gruodis buvo paskutinis mėnuo, kai gyventojai už elektrą ir dujas mokėjo mažiau – nuo šių metų sausio Lietuvoje šios paslaugos daliai gyventojų pabrango. Visgi yra žmonių, kurie tokiomis aplinkybėmis bando ir pagudrauti – prieš Naujuosius avansu deklaruoti didesnį sunaudojamų resursų kiekį ir tokiu būdu sutaupyti.

Pernai įsiplieskusi pandemija finansine prasme nenuskriaudė dviejų iš trijų šalies elektros vartotojų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos elektrai pernai nepasikeitė, o kas ketvirtas tvirtina, jog kaip tik išaugo.  Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad lygindami namų ūkių išlaidas elektrai su 2019 metais, jokių pokyčių nepajuto 60 proc. respondentų.

Lietuvoje prognozuojant šaltus orus, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo šio penktadienio laikinai sustabdo planinius remonto darbus, jie būtų tęsiami tik sugrįžus palankesniems orams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Aplinkos temperatūrai nukritus žemiau -10 °C, nebus vykdomi planiniai darbai, kurių metu klientams nutraukiamas elektros energijos tiekimas.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 36 proc., pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Jos teigimu, Vakarų ir Šiaurės Europoje atšalus orams išaugusi elektros paklausa ir maža vėjo generacija praėjusią savaitę visoje Europoje pakėlė kainas į dviejų metų aukštumas.

Milijoną eurų investavęs ir ekologišką šildymą naujame pastate įrengęs verslininkas sulaukė reikalavimo statinį prijungti prie centralizuotų miesto šildymo sistemų. Esą, jei to nepadarys, visus leidimus statybai gavęs vyras pastatą turės nugriauti. Į naują komercinės paskirties pastatą Klaipėdoje darbininkai nešą langų rėmus, vyksta intensyvūs vidaus apdailos darbai. Statinį, investavęs beveik milijoną eurų, pastatė verslininkas iš Palangos.

Ketvirtadienį Vilniuje žuvo elektros nutrenktas vyras. Kaip pranešė Policijos departamentas, nelaimė apie 10 valandą įvyko Dariaus ir Girėno gatvėje, kai 1973 metais gimęs vyras tvarkė vartų pakėlimo mechanizmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos pažeidimų.

Elektros rinkos liberalizacija vartotojams suteikė ne tik galimybę patiems pasirinkti norimą tiekėją, bet kartu atnešė ir keletą naujovių. Viena jų – klientų kodų pokytis, kurio privalo nepamiršti visi pirmojo etapo dalyviai. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atkreipia dėmesį, kad palikus visuomeninį tiekimą kodai yra pakeičiami visiems elektros energijos vartotojams.

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis Estijos sostinėje atidarytos pirmosios „išmaniųjų“ gatvių atkarpos, gaminančios elektros energiją per šalia jų įrengtas saulės baterijas. „Be saulės energijos generavimo, visos šios zonos taip pat atlieka pagalbines eismo valdymo funkcijas, padidindamos jo dalyvių saugumą. Šie įrenginiai turi galimybę ištirpdyti sniegą ir ledą, o tai padeda kovoti su apledėjimu.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 24 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Gruodžio 28 – sausio 3 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 39,5 euro už MWh. Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje bei Estijoje, šiose šalyse ji brango panašiu mastu kaip ir Lietuvoje.  Operatorė pastebi, kad nors ir pakilusi, elektros kaina Lietuvoje išliko 26 proc. mažesnė nei gruodžio viduryje.

Lietuvai pradėjus liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką, nuo naujųjų metų daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų elektrą tiekia jų pasirinkti nepriklausomi tiekėjai. Bendras buitinių vartotojų skaičius siekia apie 1,6 mln.  Pernai nepriklausomą tiekėją pasirinko 87,2 tūkst. daugiausiai elektros suvartojančių namų ūkių iš privalėjusių tai padaryti 98 tūkst. vartotojų. Dar beveik 118 tūkst.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė nuo sausio 1 d. įsigaliojančias elektros energijos kainas gyventojams, kurie per metus suvartoja mažiau nei 5000 kWh elektros energijos.