elektra

Sunkumų dėl augančių elektros kainų patiria vis daugiau tiekėjų. Praeitą savaitę bendrovė „Energija Perlas“ paskelbė, kad stabdo veiklą, nes išaugus kainoms nebegali vykdyti savo įsipareigojimų. Šiandien, rugpjūčio 23 d. bendrovės „Ignitis grupė“ vadovas pranešė, kad įmonė irgi susiduria su sunkumais, jos skola jau siekia 1,2 mlrd. eurų. Tačiau ramina klientus ir tikina, kad sutarčių įsipareigojimus vykdys, pokyčių nenumato.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad valstybė pasirūpins veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientais, o dėl tokios situacijos ji teigia nematanti energetikos ministro Dainiaus Kreivio atsakomybės. „Perlo Energijos“ klientais iki metų pabaigos bus pasirūpinta, nepaisant to, kaip kam atrodo vieni ar kiti mano pasisakymai, bet Vyriausybė savo atsakomybę jaučia ir savo darbą padarys“, – antradienį interviu LRT radijui sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti 0,5–1 mlrd. eurų. Jo projektą šiuo metu rengia Vyriausybė. „Be jokios abejonės, Vyriausybė apribos tą kainų kilimą, kaip padarė nuo liepos 1 dienos. Dabar yra rengiamas biudžeto projektas ateinančių metų ir, priklausomai nuo skirtingų prielaidų, tam kompensavimui gali reikėti nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų“, – interviu LRT radijui antradienį sakė premjerė.

Elektros tiekėjai tikina, kad labiausiai sutaupys gyventojai pasirinkę planą su fiksuota kaina. Jie mokės beveik 30 eurų mažiau nei pasirinkę nefiksuotą. Taip pat sutarčių nepasirašiusius gyventojus, jie skubina tai kuo greičiau padaryti. Nes kuo ilgiau gyventojai lauks, tuo brangiau už elektrą teks mokėti.

Elektros kaina Lietuvoje siekia naujus rekordus. Praėjusią savaitę ji pabrango dar beveik ketvirtadaliu. O pasimetę žmonės plūsta pas elektros tiekėjus aiškintis, ką toliau daryti ir kodėl auga sąskaitos. Didžiules elektros kainas sunkiai bepakeliantis verslas perspėja apie užsidarymus ir bankrotus. Tiesa, energetikos ministras Dainius Kreivys tiesiog bėga į kitą gatvės pusę išgirdęs klausimus apie kosmines elektros kainas, pagalbą verslui ir gyventojams.

Daugeliui šiais laikais į sąskaitą ateinantys pinigai beveik iš karto ir dingsta, nes brangsta bakalėjos ir degalų kainos, nuomotojai didina nuomą, o sąskaitos nuolat auga.

Praėjusį ketvirtadienį nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas energija“ paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais.

Nenustebkite, jei artėjant rudeniui vakarais ir rytais akyse bus tamsiau. Ne tik dienos trumpėja – pritems ir Vilniaus gatvių žibintai. Taupydama elektrą sostinės valdžia mažins apšvietimo srautą, žibintus įjungs keliomis minutėmis vėliau, o išjungs – anksčiau. Dalis miestiečių baiminasi, kad gatvėse taps nesaugu. Savivaldybė aiškina, kad žmonės esą apšvietimo skirtumo nė nepajus.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir visame „Nord Pool“ regione pasiekė naujus rekordus, teigia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot jos, Lietuvoje kaina augo 22 proc. iki 514,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 22 proc. iki 512,5 euro, o Estijoje – 19 proc. iki 422,6 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 32 proc. iki 236,3 euro.

Nepriklausomai elektros tiekimo bendrovei „Ignitis“ nutraukiant neterminuotas sutartis su dalimi verslo klientų, kitos dvi didžiausios elektros tiekėjos – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – pastaruoju metu to nedaro.  „Ignitis“ praėjusią savaitę kai kuriuos klientus informavo, jog sutartys keičiamos fiksuotai dedamajai nebepadengiant su elektros kaina tiesiogiai susijusių elektros balansavimo išlaidų, o jiems nesutinkant dėl keičiamų sąlygų jie sutartis gali  nutraukti.

Dujomis kūrenama 2008 metais pastatyta Panevėžio termofikacinei elektrinė svarsto, kaip būtų galima elektrą gaminti kūrenant ne brangias dujas, o pigesnį skystą kurą ar biokurą, praneša portalas sekunde.lt. Tam jau paruošta galimybių studija. Įmonės atstovai teigia, kad iš to laimėtų ir panevėžiečiai – elektros gamybos procese išsiskirianti šiluma galėtų būti panaudojama centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

Absurdiškos elektros kainos varo verslą į neviltį ir verčia griebtis kraštutinių priemonių. Vienos gamyklos jau dabar dirba tik tomis valandomis, kai elektros kaina biržoje yra pati žemiausia, kitos priverstos netgi trumpinti darbo valandas. Lietuvos pramonininkai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes: esą kai kurios bendrovės, nesulaukusios valstybės pagalbos, bus priverstos atleisti dalį darbuotojų, o kitos – išvis užsidarys.

Ketvirtadienį nepriklausomos elektros tiekėjas „Perlas energija“ paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Tai sukėlė tam tikro nerimo kitų įmonių klientams. Tačiau „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, kad jų klientai gali būti ramūs, nes įmonė matė ir išgyveno jau ne vieną krizę. Ketvirtadienį „Ignitis“ taip pat paneigė Algirdo Butkevičiaus teiginius, kad įmonė esą patyrė apie 500 milijonų eurų nuostolių.

Elektros energijos kainoms mušant rekordus, aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos taip pat ieško būdų, kaip taupyti, kad sąskaitos už elektrą būtų mažesnės. Juose išjungiami kondicionieriai, mažinamas apšvietimas, daugiau dirbama nuotoliu, dieną atsisakyta fontano ir planuojama įsigyti saulės elektrinę.

Elektros kainoms kylant iki kartais net absurdiškų aukštumų ir vykstant chaotiškam liberalizavimui, vis daugiau žmonių svarsto, ar Lietuva gali prikelti senąją atominę elektrinę ir ar gali pasistatyti naują? Anot ministro Dainiaus Kreivio, mūsų ateitis – naujos kartos, nedideli branduoliniai reaktoriai. Ekspertai jam pritaria, bet sako, kol jie taps prienami, teks laukti bent dešimtmetį.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę padidėjo 38 proc., dujos brango 16 proc., o degalų kainos toliau mažėjo ir išliko mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 12-18 dienomis buvo 510 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 509 eurai, 37,5 proc. didesnė, Estijoje – 470 eurų, arba 68 proc. daugiau. Vokietijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 40 proc. iki 454 eurų.

Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams, kad „Ignitis“ nutraukė sutartis su dalimi verslo klientų sunerimo ir privatūs įmonės klientai. Gyventojai baiminasi, kad ir jų elektros tiekimo sutartys bus nutrauktos. Bendrovės atstovė aiškino, kad sutarčių sąlygos numatė, kad jos gali būti keičiamos. Todėl jos ir buvo nutrauktos. Tačiau nuramino visus privačius klientus – jų sutartys nebus keičiamos.

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“ ketvirtadienį pranešus apie nuo rugsėjo stabdomą veiklą, kito tiekėjo nepasirinkę jos klientai laikinai, iki šių metų pabaigos, turėtų mokėti 24 centus už kilovatvalandę. Jiems rugsėjį pagal šiuo metu galiojantį įstatymą bus užtikrinamas garantinis tiekimas, kurio tarifai priklauso nuo biržos kainų, o vėliau – spalio-gruodžio mėnesiais, iki spalio 1-osios priėmus įstatymo pataisas, jie būtų perkelti į visuomeninį tiekimą.

Trečiadienį Kauno picerija „Mamma pizza“ pranešė, kad siekiant išvengti nuostolių dėl rekordinių elektros kainų nusprendė nedirbti vieną valandą. Tačiau dviejų picerijų durų užvėrimas nepadėjo sutaupyti nė kiek, netgi pridarė daugiau nuostolių. „Tamsieji laikai atėjo ir į mūsų kiemą… Su nusivylimu pranešame, kad 18-19 val. nedirbsime. Reaguojame į rekordinę elektros kainą – biržoje kilovatvalandė kainuos 4 Eur. Tokių kainų nėra buvę per visą istoriją.

Įmonė „Perlas Energija“ informavo visus klientus, kad nuo šių metų rugpjūčio 31 dienos nutraukia savo, kaip nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, veiklą. Gyventojams energijos tiekimas nenutrūks, prireikus tai užtikrins bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Ką daryti šio tiekėjo klientams priklauso nuo to į kurį liberalizavimo etapą pateko, o sprendimui priimti ESO suteikia daugiau laiko ir stiprina pajėgas, kurios galės konsultuoti gyventojus, rašoma praneša spaudai.

Elektros birža „Nord Pool“ ketvirtadienį paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoje siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“). Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.

Trečiadienį Lietuvoje fiksuota rekordinė elektros kaina, valdžia sako, kad aukštos kainos gali laikytis dar dvejus metus. Ekspertai ramina, kad taip toli prognozuoti sunku, elektra 2024 metais gali ir pigti, tačiau pripažįsta, kad artėjanti žiema bus itin sunki. Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos. Pavyzdžiui, trečiadienį tarp 18–19 val.

„Perlas energija“ stabdo veiklą. Daugiau nei pusantro šimto tūkstančio jos klientų vėl turės rinktis naują nepriklausomą tiekėją, kitu atveju jie pateks arba į garantinį, arba į visuomeninį elektros tiekimą. Energetikos ministras smerkia tokį bendrovės žingsnį ir žada kompensacijas tiems nukentėjusiems, kurie iki rudens nespės surasti naujos bendrovės.

Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos, kurios gąsdina gyventojus. Šį kainų šuolį lėmė kelios priežastys, teigė Renatas Pocius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ VERT pirmininkas tiksliai įvardijo, kokios tai priežastys ir kodėl jos turėjo įtakos.  Pone Pociau, apie aukštas kainas kalbame jau kurį laiką, bet vakar turėjome rekordą – tarp 18 ir 19 val. „Nord Pool“ biržoje, iš kurios įsigyjame elektrą, kaina siekė 4 eurus už kilovatvalandę.

Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad šiuo metu visus šiurpinantis elektros energijos kainų šuolis įvyko dėl kvailų europinių taisyklių nustatymo bei komjaunuoliško Lietuvos politikų elgesio, kai smulkmeniškai įgyvendinama viskas, kas tik šauna į galvą Europos Sąjungos politikams. Pastaruosius R. Kuodis vadina „šampaniniais socialistais“, kurie viduje yra gryni liberalai ir kurie savo idėjas susigaudo iš 19 amžiaus pabaigoje vykusių kovų tarp marksizmo bei kapitalizmo.

Rugpjūčio 18 d. bendrovė „Perlas Energija“ paskelbė, kad stabdo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais.  Energetikos ministras Dainius Kreivys komentuoja susidariusią situaciją.

Rugpjūčio 18 d. bendrovė „Perlas Energija“ paskelbė, kad stabdo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius tikino, kad įmonė galėjo pasinaudoti susidariusia padėtimi.

Rugpjūčio 18 d. bendrovė „Perlas Energija“ paskelbė, kad stabdo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais. Bendrovės akcininkai negaus jokio „Perlas Energija“ turto ir uždarbio įmonę uždarius.

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ neigia Seimo nario Algirdo Butkevičiaus teiginius, kad grupės antrinė įmonė „Ignitis“ galimai patyrė apie 500 mln. eurų nuostolių, ketvirtadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Pasak bendrovės, konsoliduotas grynasis jos pelnas pernai siekė 6,6 mln. eurų.

Nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ tikisi iki metų pabaigos parduoti turtą ir atsiskaityti su klientais bei kreditoriais, sako jos vadovas. Vilius Juraitis tikina, kad bendrovė dabar stabdo tik pagrindinę veiklą – elektros tiekimą, tačiau dėl to jai nereikia bankrutuoti.  „Tai nebus bankrotas, įmonė tęsia veiklą iki kitų metų pradžios, kol išparduos turtą, kompensuos visiems vartotojams galimus nuostolius, jeigu jie išeis pas kitus tiekėjus, pas kurį elektra bus brangesnė.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad rinkose augant gamtinių dujų ir elektros kainoms, nuo kitų metų sausio didės ir visuomeninė elektros kaina. Ji aktuali maždaug 400 tūkst. vartotojų – jiems visuomeninis tiekėjas „Ignitis“ elektrą tieks iki šių metų pabaigos, tačiau trečiasis liberalizavimo etapas bus atidėtas metams ar daugiau, – iki jo pabaigos.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Šalies ir Vyriausybės vadovai aptarė padėtį elektros rinkoje bei kitus klausimus. Numatė, kad Vyriausybė turėtų parengti priemonių planą, kaip padėti gyventojams. Apie vykusį susitikimą ir trumpas pokalbio detales vėliau pakomentavo ir Prezidentūra. „Prezidentas su ministre pirmininke aptarė padėtį Lietuvos elektros rinkoje, taip pat kitų energetikos išteklių kainų šuolį.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitinka su premjere Ingrida Šimonyte. Šalies ir Vyriausybės vadovai  aptars padėtį elektros rinkoje bei kitus klausimus.  „Per susitikimą bus aptarta situacija elektros rinkoje ir kiti einamieji klausimai“, – BNS sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis. Pastarosiomis dienomis elektros biržoje „NordPool“ susiformavo rekordiškai aukštos kainos, o mažmeninėje rinkoje vienas tiekėjų pareiškė nutraukiantis fiksuotos kainos sutartis.

Brangstant elektrai gyventojai ieško išeičių, viena jų – saulės elektrinė. Individualių būstų savininkai jas įsirengia dažniausiai ant namų stogų, o butų – nutolusiose saulės elektrinių parkuose. Saulės elektrinių specialistai skaičiuoja, kad šis elektros gamybos būdas padeda sutaupyti, tačiau visiškai atsijungti nuo bendro elektros tinklo esą finansiškai neapsimoka.

Elektros kaina Lietuvai jau pasiekė absurdo lygį. Už vieną kilovatvalandę didmeninėje rinkoje šiomis dienomis kai kam tenka suploti net 4 eurus. Kad įsivaizduotume, kiek tai yra, pasvarstykime teoriškai. Jei 4 eurus už kilovatvalandę mokėtų statistinė lietuvių šeima, teoriškai jai per mėnesį elektra kainuotų apie 600–700 eurų. Lietuva gali pasigaminti pigesnės elektros, išnaudoti 9-ąjį Elektrėnų jėgaIinės bloką, tačiau jo elektros tarptautinė birža dėl galiojančių algoritmų neperka.

Dėl milžiniškų elektros kainų – išjungti fontanai, mažiau komforto Seimo salėje ir planai gamintis saulės energiją. Elektros kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, būdų sutaupyti ieško ne tik eiliniai tautiečiai ar įmonės, bet ir Prezidentūra, Seimas bei Vyriausybė. Šios įstaigos vien elektrai kasmet išleidžia šimtus tūkstančių eurų – tiek mokėdavo dar esant padorioms kainoms biržoje, šiemet sumos būtų dar didesnės.

Elektros kainos vakar pasiekė naują rekordą. Ko Lietuva gali imtis ir kaip padėti žmonėms TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ar mes galime kažką padaryti, ar kainos aukštos ir mes neturime kito pasirinkimo tik mokėti? Mes galima padidinti elektros generaciją Lietuvoje. Tai yra būtina, nes mes neturime kitų resursų gaminti. Mes didžiąją dalį importuojame, bet Lietuvoje mes galime padidinti saulės, vėjo jėgainių skaičių.

Trečiadienio vakarą „NordPool“ elektros biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybos zonoje didmeninei kainai pasieksiant 4 tūkst. eurų už megavatvalandę (MWh), į tai ketina reaguoti du dideli prekybos tinklai – „Maxima“ ir „Norfa“. Jie valandai sumažins energijos naudojimą parduotuvių vėdinimui bei apšvietimui Tu metu tinklai „Iki“ ir „Rimi“ tuo metu jokių priemonių nesiims.  „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad 18-19 val.

Per pastarąją savaitę išaugo nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ siūloma kaina, tuo metu „Igničio“ prognozuojama sąskaita sumažėjo, o „Elektrum Lietuvos“ – nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Enefit“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, didėjo 3,99 euro iki 76,13 euro, „Igničio“ – mažėjo 3,45 euro iki 80,25 euro.

Trečiadienio vakarą „NordPool“ elektros biržos Lietuvos zonoje didmeninei kainai pasieksiant 4 tūkst. eurų už megavatvalandę (MWh), kai kurios šalies įmonės pristabdys gamybą, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Elektros kainoms pakilus į neregėtas aukštumas, ne vienas gyventojų svarsto, kaip namuose taupyti elektrą ir kiek eurų galima sutaupyti. O elektros suvartojimą sumažinti galima: išeinant iš namų galima išjungti buitinę techniką iš elektros lizdų, renkantis įrangą skaityti techninius pasus, tinkamai prižiūrėti visus elektros prietaisus, be reikalo jų nenaudoti. Kupiškio rajone gyvenanti Gražutė rodo paskutinę savo sąskaitą už elektrą: „Mokėjau 29 [eurus], dabar 38 atėjo sąskaita.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros tiekimo įmonei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) laikinai vadovaus ESO valdybos narys, Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila.  Jis nuo rugpjūčio 22 dienos laikinai pakeis atsistatydinantį Mindaugą Keizerį, kuris paskirtas energetikos grupės „Epso-G“ vadovu, trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Grupė yra paskelbusi naujo ESO vadovo atranką. Jis bus skiriamas penkeriems metams.

Iki rekordinių aukštumų išaugus elektros kainoms, Lietuvoje svarstoma, ar šalyje galėtų veikti mažos galios branduoliniai reaktoriai. Energetikos viceministrė Inga Žilienė pranešė apie svarstymus pasitikrinti, ar Lietuva galėtų turėti mažos galios branduolinius reaktorius ir tai numatyti naujojoje energetikos strategijoje.

Antradienį Baltijos šalių elektros biržoje pritrūkus elektros, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ trečiadienį aktyvavo papildomus rezervus – elektrą pradėjo gaminti Panevėžio ir Lietuvos elektrinė Elektrėnuose.    „Litgrid“ iš šaltos būsenos aktyvavo Panevėžio (termofikacinę) elektrinę, taip pat buvo aktyvuota papildoma rezervinė galia Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo bloke, kurio veikimas buvo suplanuotas rinkoje.

Darbo partijos frakcija rugpjūčio 17 d. susitiko su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ir VERT pirmininku Renatu Pociumi dėl elektros rinkos liberalizavimo. Ministras tikino, kad elektros kainos didžiausios istorijoje. Energetikos ministras teigė, kad realiame kare su Rusija nekariaujame, tačiau vyksta energetinis karas. „Turime regionines jungtis su Suomija ir Lenkija iš kur gauname elektrą. Iš šių jungčių gauname didžiausius kiekius elektros. Patys jos beveik negaminame.

Energetikos ministrui antradienį suabejojus, ar elektros biržos algoritmas nėra dar viena aukštų kainų Lietuvoje priežastis, trečiadienį Dainius Kreivys sako, jog algoritmas bus pakoreguotas, tačiau elektros kainas diktuos augančios dujų kainos.   Ministras pabrėžė, kad artėjant žiemai nereikia tikėtis, jog dujų ir elektros kainos mažės.     „Tikėtis, kad kainos dujų reikšmingai mažės artėjant žiemai, to neverta.

Energetikos ministrui pranešus, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas elektros taupymo planas, energetikos viceministrė Inga Žilienė teigia, kad iš esmės tai bus gyventojų švietimo kampanija. „Mes planuojame rugsėjį paleisti plačią viešinimo, edukacijos, gyventojų informavimo kampaniją, nes yra paprastų patarimų, kaip pakeitus įpročius galima sutaupyti“, – trečiadienį lrt radijui sakė I. Žilienė.

Nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimo chaose valdžia spaudžia stabdžio pedalą. Paskutinį, trečiąjį etapą, kurio metu tiekėją turi pasirinkti daugiau nei 400-ai tūkstančių mažiausiai elektros sudeginančių vartotojų, planuojama atidėti metams ar net ilgesniam laikotarpiui. Energetikos ministerija taip pat pritaria prezidento siūlymui: planuoja didinti kompensacijas taupiausiems, suvartojantiems iki 150-ies kilovatvalandžių elektros per mėnesį.

Klausimas dėl Seimo narių grupės siūlymo sumažinti Lietuvoje veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų išlaidas energetikos ištekliams trečiadienį išimtas iš Vyriausybės posėdžio darbotvarkės. Klausimas dar bus derinamas, BNS sakė Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus patarėja Žydrė Lyčienė.