elektra

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas sako, kad dėl 4,5 karto šiemet išaugusių išlaidų elektrai įmonė kol kas nemažina gamybos – padidėjusi našta gula ant įmonės ir žaliavos tiekėjų pečių, tačiau ateityje svarstoma dalį elektros gamintis patiems. Anot Gintaro Bertašiaus, šiemet rugpjūtį, palyginti su liepa, „Vilvi group“ sąnaudos už elektrą išaugo 250 tūkst. eurų, o palyginti su praėjusiais metais – apie 4,5 karto, arba 10 mln. eurų daugiau.

„Perlo energijos“ sprendimas sustabdyti savo veiklą, kai elektros kaino tapo kosminėmis, visiškai sukompromitavo elektros rinkos liberalizaciją. Žmonės ne tik nebepasitiki šiuo procesu, bet ir skaičiuoja didžiulius nuostolius, o ypač tie, kurie užuot užfiksavę kainas pasitikėjo birža. Tačiau nors didelė dalis žmonių dėl kainų augimo kaltina liberalizaciją, dalis ekspertų sako, kad tai nėra pagrindinė šio chaoso priežastis. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Ukrainos valstybinės branduolinė agentūra „Enerhoatom“ skelbia, kad 2022 m. rugsėjo 11 d., 03.41 val., nuo elektros tinklo buvo atjungtas Zaporižios atominės elektrinės 6-asis blokas. Šiuo metu ruošiamasi jį atvėsinti ir perkelti į šaltą būseną. Apie tai „Telegram“ pranešė „Enerhoatom“ spaudos tarnyba, rašo UNIAN.

Kai Rusija dar tik ruošėsi karui Ukrainoje, ji sumažino gamtinių dujų tiekimą Europai. Kad nebūtų didelių pagundų šokinėti prieš Kremlių karui jau prasidėjus. Kai Maskva realiai užpuolė Ukrainą, o Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, šioji nusprendė dar labiau paspausti – dujų tiekimą dar labiau apribojo ir net neslėpdama per atstovus pareiškė, jog tiekimas bus atnaujintas, kai Vakarai atšauks sankcijas.

Bene sunkiausiai suprantamas burtažodis, kalbant apie elektros kainų augimą, yra elektros birža „Nord Pool“. Pasirodo, mes mokame už elektrą ne mažiausią, o didžiausią rinkos kainą. Tiesa, tokių biržos veikimo principų iki galo nesupranta ne tik politikai, bet ir kai kurie energetikai. Visi atsakymai apie sunkiai suvokiamą elektros biržą – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

O paukštienos ir kiaušinių gamintojai rėžia – jei nesulauks valstybės kompensacijų už elektrą ir dujas, tai arba neištemps iki pavasario, arba produkcija brangs iki 40 procentų. Įmonės skundžiasi, kad sąskaitos išsipūtė kone 10 kartų ir tapo milijoninės. Paukštininkai kaltina Vyriausybę, kad, skirtingai nei gyventojams, verslams nuostolių ji nekompensuos. Ministrai atkerta, kad pinigų nespausdina, o papildomų milijardų biudžete nėra.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

600 eurų sąskaitą už elektrą gavęs muzikos prodiuseris Stano liko šokiruotas. Sako, kad jam šiuo metu važinėti su kolekciniu „Cadilac“ pigiau nei elektromobiliu. O prezidentas Gitanas Nausėda pila pažadus Lietuvos gyventojams – esą valdžia bandys suderinti du tikslus: ir kompensuoti dalį elektros kainos, ir nepersistengti su biudžeto deficitu. Pasak ekonomistų, jei Seimas pradės švaistytis pinigais, valstybė gali atsidurti pavojuje.

Latvijos namų ūkiai elektros vartojimą pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, sumažino 6,1 proc., pranešė elektros skirstymo tinklų operatorė „Sadales tikls“. Visas tiekimas palyginamuoju laikotarpiu sumenko 1 proc. iki 3181 gigavatvalandės. Elektros poreikio augimas 5,5 proc. užfiksuotas nepramoniniuose objektuose, pavyzdžiui, biuruose, kultūros ir sporto įstaigose, viešbučiuose, o 5,3 proc.

Opozicinės Darbo partijos atstovai Seime teigia, kad valdžia privalo buitiniams vartotojams užtikrinti ne didesnę kaip 24 centų, o verslui – 25 centų (be pridėtinės vertės mokesčio) kainą už elektros kilovatvalandę. „Vyriausybė nepadarė namų darbų ir vėluoja su tinkama reakcija į energetinių išteklių šuolius.

Pirmadienį dėl pabrangusių energetikos išteklių gamybą sustabdžiusi „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ vėl ketina ją atnaujinti kitą penktadienį, BNS patvirtino įmonės vadovas. „Planas dabar yra toks: dvi savaitės, rugsėjo 16 dieną fabriką leidžiame, nes turime gaminti produkciją“, – BNS sakė įmonės generalinis direktorius Tomas Eikinas.  Pasak jo, pastarųjų mėnesių įmonės sąskaitos už elektrą, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, padidėjo apie 12 kartų.

Suomija ketvirtadienį turėjo įjungti dvi rezervines naftos produktais kūrenamas jėgaines, kad išvengtų elektros trūkumo, pranešė tinklo operatorė, perspėjusi apie elektros energijos tiekimo trikdžius šią žiemą.  Rezervinės gamyklos, kurias valdo valstybinė įmonė „Fingrid“, veikė tris valandas.  Šios gamyklos paprastai paleidžiamos kartą ar du per metus, dažniausiai dėl staigaus ir netikėto gamybos sumažėjimo, o ne dėl trūkumo pavojaus, pažymėjo bendrovės atstovė.

Prie sienos su Baltarusija esančiame Medininkų kelio poste penktadienį nebus elektros, pranešė Lietuvos muitinė. Elektra šiame pasienio poste nebus tiekiama nuo 8 iki 12 valandos.  Muitinė informuoja, kad šiuo metu vyksta Medininkų kelio posto rekonstrukcija. Tuo metu ten bus perjungiami elektros įvadai. „Tie darbai reikalingi, kad būtų galima laikinus elektros įvadus perjungti į reikiamos (projektinės) galios“, – teigiama pranešime.

Verslas kritikuoja valdžios sprendimą išaugusias dujų, elektros kainas kompensuoti tik gyventojams. Anot jų, jeigu valdžia nieko nesiims, netrukus pinigų gyventojams iš valstybės reikės dar daugiau, nes įmonės sustabdys veiklą, o darbuotojai praras darbus. Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose vysta nesąžininga verslų kova, nes vienos valstybės remia savo verslus, o kitos, kaip Lietuva – ne.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomų elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ siūlomos kainos, tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 15,3 euro iki 82,25 euro, „Igničio“ – 11,85 euro iki 88,5 euro. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė ir liko 101,61 euro.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Estijos energetikos holdingo „Eesti energia“ valdoma elektros gamintoja „Enefit Green“ Akmenės rajone stato 75 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Investicijos į jį sieks apie  85 mln. eurų. Parko galia siekia apie 10 proc. visų Lietuvos sausumos vėjo parkų galios, rašo portalas vz.lt. Ketvirtadienį į vieną iš 14 naujų turbinų pamatų įmūrytas kertinis akmuo. Vienos turbinos galia sieks 5,3–5,5 MW.

Europa susiduria su staigiu sąskaitų už elektros energiją augimu, kurį lėmė stulbinančios dujų kainos, nes karas Ukrainoje vyksta paraleliai su energetiniu karu, kurį Rusija pradėjo gerokai anksčiau nei įsiveržė į Ukrainą. Lietuva taip pat patyrė elektros kainų šoką, o artėjantis ruduo verčia itin stipriai nerimauti dėl ateities. Kainų šuolis papiktino ir muzikos prodiuserį Stanislavą Stavickį-Stano. Socialiniame tinkle vyras rašė: „Be panikos! Sakau sau.

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai siūlo naikinti 25 proc. priemoką už garantinį elektros tiekimą arba apskritai jo atsisakyti. Valstiečiai taip pat siūlo didinti reikalavimus nepriklausomiems elektros tiekėjams, taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šilumos ir elektros gamybos įrenginiuose naudojamam kurui bei leisti visiems vartotojams sugrįžti į visuomeninį tiekimą.

Energetikos krizė gyventojus verčia veržtis diržus. Kas tikėdamiesi sutaupyti nakčiai ištraukia kištukus iš rozečių, kas eina miegoti anksčiau, kad elektros lemputės šviestų trumpiau. Vis didesnį nerimą kelia šaltasis metų periodas – ekspertai ragina nusiteikti, kad žiema bus sunki, nes tikėtina, kils dar ir šildymo kainos. Čia opozicija atsigręžia į Vyriausybę – ją kritikuoja nesiimant veiksmų ir ragina kuo greičiau imtis pagalbos gyventojams ir verslui plano.

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai ragina valdžią užtikrinti, kad visi Lietuvos elektros gamybos pajėgumai, įskaitant itin brangiomis dujomis kūrenamą Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, gamintų elektrą.  „Tie energetikos šaltiniai, kurie šiandien yra Lietuvoje, pavyzdžiui, Elektrėnų elektrinė, (siūlome – BNS) kad jie galėtų dirbti pilnu pajėgumu. Mūsų ekspertai mano, kad vien šitos elektrinės resursų užtektų stabilizuoti kainoms.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Aplinkos ministerijai kalbant apie tai, kad netrukus į gatves ši jau nebeišleis senesnių automobilių su vidaus degimo varikliais, elektromobiliai pozicionuojami kaip prioritetinis kiekvieno lietuvio pirkinys. Ir vis dėlto elektromobiliai dažnu atveju vis dar brangesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais, o ar apsimokės važinėti jais, kai elektros kainos auga kaip ant mielių? Liko dar metai laiko, kai elektromobilius įsikrauti bus galima nemokamai, tiesa – ne visur.

Rekordinėms energetikos kainoms verčiant gyventojus atiduoti paskutines santaupas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kritikuoja Vyriausybę nerandant sprendimų, kaip padėti šalies gyventojams ir verslui. Parlamentarai pateikia krizės valdymo pasiūlymus, kurių turėtų būti imtasi jau dabar.

Italija antradienį nurodė vienu laipsniu sumažinti termostatus, įgyvendindama ES planą sumažinti dujų suvartojimą nepaliaujamai kylančių kainų fone, kurių augimą paskatino Rusijos invazija į Ukrainą. Pramoniniuose pastatuose temperatūra sieks 17 laipsnių pagal Celsijų, o kituose – 19 laipsnių. Tai yra vienu laipsniu mažesnė temperatūra nei reikalaujama pagal dabartines gaires, paskelbė Ekologinio perėjimo ministerija.

Netrukus daugumoje lietuvių namų bus įmontuoti nauji išmanūs elektros skaitikliai. Tuomet žmonėms nereikės kas mėnesį nurašinėti skaitiklių parodymų ar rašyti jų į atsiskaitymų knygeles, žmonės galės internete matyti, kiek ir kokiu metu elektros sunaudoja ir kur gali sutaupyti. Per 3 metus skaitikliai bus keičiami tiems, kas sunaudoja daugiau kaip 1000 kwh per metus.

Energetikos ministerija oficialiai siūlo pratęsti III elektros liberalizavimo etapą trims metams iki 2026 m. Tai reiškia, kad jei Seimas pritars tokiam pasiūlymui, iki 1000 kWh per metus suvartojantys gyventojai toliau elektrą gaus visuomeninio tiekėjo kaina iš „Ignitis“.  Tokių pakeitimų Energetikos ministerija ėmėsi dėl drastiškai pakilusių elektros kainų. Šiuo metu numatoma, kad III etapas įvyks iki 2022 metų gruodžio mėnesio.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ mažins elektros energijos perdavimo tarifą, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. „Litgrid“ yra susirinkęs perkrovos lėšas, kurių dalis bus panaudota sinchronizacijos projektui, kita dalis bus grąžinta vartotojams per perdavimo tarifo mažinimą“, – kalbėjo D. Kreivys. Patikslinti, nuo kada tarifas bus mažinamas, ministras negalėjo.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nepripažįsta, kad Lietuva laiku nereagavo į kylančias dujų kainas ir neparengė plano, kaip pasiruošti elektros kainų kilimui. Jo teigimu, dujų kainų kilimui Lietuva negalėjo niekaip pasiruošti. Apie tai ministras kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Anot D. Kreivio, Lietuva buvo pirmoji šalis, sureagavusi į karą Ukrainoje ir nutraukusi dujų pirkimą iš Rusijos.

Sąskaitoms už elektrą ir dujas pažaboti valdžia ketina fiksuoti jų kainas ir kompensuoti dalį šildymo kainų. Didžiausia mįslė dabar – kokia gali būti ta fiksuota elektros kaina. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad visuomeninė kaina galėtų išlikti tokia, kaip dabar – 24 centai už kilovatvalandę. Taip pat Nausėda ragina išlaidas kompensuoti ir verslui. Tačiau valdantieji nusiteikę įmonėms teikti lengvatines paskolas, o ne kompensacijas.

Norėdami gauti elektrą iš nepriklausomo tiekėjo ar jį pakeisti nuo kito mėnesio, gyventojai jį pasirinkti galės iki einamojo mėnesio pabaigos, teigia bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas. Pasak Pauliaus Kalmanto, tokia tvarka įsigalios jau šį mėnesį.

Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kyla iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo. Tad ko imsis valdžia ir kas laukia Lietuvos gyventojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mindaugas Lingė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Vartotojų tyrimų įmonė „Which?” nustatė, kad vartotojai gali sutaupyti šimtus eurų, peržiūrėdami, kaip jie naudoja savo buitinius prietaisus. „Which?” pasidalino keletu patarimų, kaip galite gauti mažesnes energijos sąskaitas, rašo mirror.co.uk. Skalbimo mašinos išlaidų mažinimas „Which?” sakė, kad vartotojai, vengdami kelis kartus skalbti po nedidelį skalbinių kiekį, gali sumažinti išlaidas.

Reguliuojama visuomeninė elektros kaina nuo sausio galėtų siekti apie 65 centus už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pagal jo, ši kaina  bus signalas vartotojams renkantis nepriklausomą tiekėją.  „Pagal šiandien turimą informaciją mes prognozuojame, kad visuomeninė kaina galėtų būti apie 65 centus už kilovatvalandę.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad paliks dvi atomines elektrines veikti parengties režimu ir pasibaigus 2022 metams. Po naujo tinklo bandymo, dvi iš trijų likusių elektrinių „prireikus, galės bus įjungtos iki 2023 metų balandžio vidurio“, sakoma ekonomikos ministro Roberto Habecko pranešime.  Šiuo žingsniu iš dalies atidedamas buvusios kanclerės Angelos Merkel planuotas branduolinės programos atsisakymas.

Elektros kaina turėtų būti užfiksuota 24 centų lygyje, o kompensavimo turėtų sulaukti visi gyventojai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Mano įsivaizdavimu, būtų labai gerai, jei sugebėtume užfiksuoti kainą 24 centų lygyje. Premjerės pateikti šiandien pasiūlymai buvo susiję su kitokiomis kainomis, šiek tiek didesnėmis“, – pirmadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė prezidentas.

Europos Komisijos pateiktas pirminis siūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo Lietuvai yra „visiškai nepriimtinas“, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Yra pateiktas neoficialiai Komisijos matymas, kuris yra naudingas šiandien šalims, kurios turi pigesnės elektros energijos generaciją.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) antradienį paskelbė plataus masto išmaniųjų elektros skaitiklių diegimą visoje Lietuvoje. Bendrovės specialistų teigimu, vieno skaitiklio pakeitimas užtruks nuo pusvalandžio iki valandos. Žadama, kad tuo metu gyventojas be elektros bus tik 10 ar 15 minučių. Per dieną planuojama pakeista vidutiniškai apie 1000 skaitiklių.

Europos Komisijos (EK) pateiktas pirminis pasiūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo kelia nerimo, sako prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Pasak jo, Europos Sąjunga (ES) turi rasti sprendimus mažinti kainas rinkoje, pavyzdžiui, išimant dujas iš elektros kainą formuojančio algoritmo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę numatyti elektros kainų kompensacijas ne tik gyventojams, bet ir verslui, sako jo patarėjas. „Aptariamos įvairios opcijos, viena iš jų – smulkiajam verslui pasiūlyti kažkokia forma kompensacijas, pririšant jas prie praeitų metų vidutinio elektros energijos suvartojimo, pagal tai, kiek verslai mokėjo praeitais metais“, – Žinių radijui antradienį teigė Jaroslavas Neverovičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad reikėtų atsisakyti elektros biržoje „Nord Pool“ taikomo elektros kainos skaičiavimo modelio. Anot jo, dėl to turi vykti diskusijos ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje. „Puikai suprantame, kad atsinaujinanti energetika šiuo metu pigesnė nei elektra gaminama iš dujų, tačiau galutinė kaina nustatoma visiems pagal tai, kiek kainuoja pagaminti elektrą iš dujų.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) antradienį pristatys diegiamus išmaniuosius elektros skaitiklius. Bendrovės teigimu, jie taps neatsiejama tinklo dalimi, didins konkurenciją rinkoje, suteiks postūmį kurtis naujoms paslaugoms. „Išmanieji skaitikliai taps įrankiu, leisiančiu lengvai ir suprantamai matyti savo vartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius“, – pranešė bendrovė.

Pirmojoje naujo TV3 sezono laidoje „Karštai su tv3.lt“ – speciali diskusija apie Lietuvą purtančią elektros kainų krizę. Vasaros metu elektros kainos ėmė kilti žaibišku greičiu – sakyti, kad jos kilo kaip „ant mielių“, jau būtų per švelnu. Pirmoji sezono laida kviečia kartu ieškoti atsakymų, kas dėl to kaltas.

Vis augančios sąskaitos už elektrą žlugdo Lietuvos verslininkus. Anot jų, finansinė našta tampa nebepakeliama, įmonės ieško optimizavimo būdų, todėl tenka atleisti darbuotojus ir piktinasi, kad valdžia nesugeba pažaboti elektros gamintojų godumo.  „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa pasakojo, kad augančios elektros kainos tampa nepakeliama našta.

Po daugiau nei mėnesį trukusio elektros kainų kilimo praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėjo, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.  Lietuvoje elektra pigo 11 proc. iki 491,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 15 proc. iki 441,8 euro, o Estijoje – 21 proc. iki 304,3 euro. Tuo metu „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią kilo 1 proc. iki 317,7 euro.

Švedija šeštadienį pranešė, kad pradės teikti milijardų eurų vertės likvidumo garantijas Šiaurės ir Baltijos šalių elektros energijos įmonėms, kad energijos trūkumas Europoje nevirstų finansų krize. Švedijos vyriausybės vadovė Magdalena Andersson pareiškė, jog Švedijai gresia „karinė žiema“, tačiau tikslios šių garantijų detalės vis dar derinamos. Diena anksčiau Rusija pranešė, kad neribotam laikui stabdo gamtinių dujų tiekimą Vokietijai „Nord Stream“ dujotiekiu, esą dėl techninių kliūčių.

Kunigai baiminasi, ar bažnyčių neperims antstoliai. Brangstant elektrai ir gamtinėms dujoms, dvasininkai su baime laukia šildymo sezono. Jau praeitą žiemą tūkstantinės sąskaitos varė į neviltį, o dabar rekordiškai kylant dujų ir elektros kainoms, jos didės keliskart. Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų. Vilkaviškio Švč.

Vidinio Europos Sąjungos dokumento juodraštis, kurį kiek anksčiau gavo „Bloomberg News“, atskleidžia, kad Europos Komisija svarstė galimybę įvesti viršutinę dujų kainos ribą. Taip būtų siekiama išvengti „nepakeliamai aukštų“ išlaidų, jeigu Rusija smarkiai sumažintų arba iš viso nutrauktų dujų tiekimą. Kritiniu atveju įvesta aukščiausia kainos riba galiotų ribotą laiko tarpą, o rinkos kainą būtų bandoma išlaikyti kuo ilgiau. Viena galimų priemonių būtų kainų Europos dujų biržose apribojimas.