elektra

Vyriausybė nusprendė padėti „Perlas energija“ klientams, kurie praleido terminą ir nepasirinko kito tiekėjo. Beveik 40 tūkst. vartotojų gaus trigubai mažesnę elektros kainą nei garantinio tiekimo. Vyriausybė vieno mėnesio kompensacijoms ketina skirti apie 4 milijonus eurų iš valstybės biudžeto. Kai kurie opozicijos atstovai ir energetikos ekspertai priekaištauja, kad nesuvaldanti chaoso energetikoje Vyriausybė klaidoms taisyti naudoja mokesčių mokėtojų pinigus.

Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“ pranešė pirmąjį pusmetį gavusi 141,905 mln. eurų grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Finansinė apyvarta išaugo 66,2 proc. iki 744,582 mln. eurų. Pagrindinės grupės įmonės pajamos padvigubėjo iki 473,714 mln. eurų, grynasis pelnas ūgtelėjo 2,1 karto iki 151,589 mln. eurų. Finansinių rodiklių augimas pranešime paaiškinamas energijos kainų šuoliu.

Garantinio elektros tiekimo vartotojams ši paslauga rugsėjį brangs 26,5 cento iki 82 centų už kilovatvalandę (su PVM), pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pritaikius valstybės nuo liepos mokamą 9 centų kompensaciją, garantinis tiekimas rugsėjį vartotojams, pasirinkusiems vienos laiko zonos standartinį tarifą, kainuos 73 centus už kWh. Rugpjūtį vienos laiko zonos tarifas garantinio tiekimo vartotojams be kompensacijos siekė 55,5 cento, o su kompensacija – 46,5 cento.

Per pastarąją savaitę išaugo visų nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Enefit“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, didėjo 20,3 euro iki 101,6 euro, „Elektrum Lietuvos“ – 19,1 euro iki 97,6 euro, „Igničio“ – 17,1 euro iki 100,4 euro.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Tad kokių priemonių griebsis valdžia? Ar įmanoma kaip nors palengvinti gyventojų pečius slegiančią naštą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mykolas Majauskas ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Baltijos šalys sutarė spartinti laipsnišką rusiškos energijos atsisakymą bei vystyti vėjo energijos pajėgumus Baltijos jūroje – per ateinančius aštuonerius metus juos sutarta padidinti beveik septynis kartus – nuo 2,8 iki bent 19,6 gigavato (GW). Tai numatančią deklaraciją antradienį Kopenhagoje vykusiame Baltijos jūros energetinio saugumo viršūnių susitikime pasirašė energetikos ministrai, pranešė Energetikos ministerija.

Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti, ar mokėti kompensacijas nuo rugsėjo veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams, iki šiol nepasirinkusiems kito tiekėjo. Tokie vartotojai turėtų mokėti 24 centus už kilovatvalandę, o skirtumą tarp šios ir garantinio tiekimo kainos sumokės valstybė.  Preliminariai skaičiuojama, kad vien rugsėjo mėnesį tam reikės apie 4-4,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Kol kitos Europos valstybės jau dabar amortizuoja energijos kainų šuolį, Lietuva naujas valstybės kompensacijas žada tik nuo kitų metų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, kompensacijos šiems metams jau yra nustatytos, tad didesnių jų reikės palaukti.

Estijos parlamento ekonomikos komitetas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį visa šalyje suvartojama elektros energija nuo 2030-ųjų turėtų būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių, pranešė parlamento spaudos tarnyba. Komiteto pirmininkas Kristenas Mihalas paaiškino, jog siekiant sumažinti aukštas energijos kainas ir užtikrinti Estijos energetinę nepriklausomybę, bus iš dalies pakeistas Energetikos įstatymas. „Dėl energijos trūkumo mūsų regione kyla ir kainos, ir saugumo problemos.

Turto bankas ir finansų ministerija taupyti elektrą ir šilumą jau ragina ir visus valdininkus. Taupymo vajų Turto bankas pavadino varžybomis „putinOut“, o laimėtojams žada prizus – atlikti patalpų remontą. Visgi dešimtadaliu susimažinti energijos sąnaudas ne visiems ministrams atrodo įmanoma.  Profsąjungos ragina nepersistengti ir nepažeisti higienos normų, kad darbuotojai neperšaltų ir nesusigadintų regėjimo.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pirmadienį perspėjo šalies įmonių vadovus, kad šią žiemą gali iškilti energijos normavimo poreikis, ir paragino juos imtis priemonių vartojimui sumažinti. „Jei veiksime bendrai, tuomet galime išvengti stygiaus rizikos. Tačiau jei prisidės ne visi, arba vienu metu susiklostys visi blogi scenarijai, galime būti priversti taikyti vartotojams mažinimo priemones“, – darbdavių federacijai MEDEF sakė premjerė.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį paragino Europos Sąjungą imtis skubių veiksmų reformuojant jos elektros energijos rinką, sakydamas, kad pokyčiai labai reikalingi siekiant sumažinti sparčiai kylančias elektros kainas. Kalbėdamas spaudos konferencijoje po derybų su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, O. Scholzas sakė, kad „visiškai sutinkame, jog reikia imtis skubių veiksmų“ reformuojant rinką.

Premjerė Ingrida Šimonytė šiandien pripažino, kad ateinančios Seimo sesijos svarbiausias klausimas bus elektros kainos, kompensacijos ir tai, kaip subalansuoti kitų metų biudžetą. Ji patvirtino, kad laukia nemažai iššūkių, bet taip pat pastebėjo, kad iki naujųjų metų dėl užkilusios elektros kainos didžiojo dauguma vartotojų drebėti neturėtų.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc. ir siekė 550,3 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji augo 2 proc. iki 521,5 euro, o Estijoje – mažėjo 9 proc. iki 385,4 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 33 proc. iki 315,4 euro. Elektra brango ir Vidurio Europos šalyse – Vokietijoje vidutinė kaina per savaitę išaugo 22 proc. iki 585,9 euro, o Prancūzijoje – 26 proc. iki 611,6 euro.

Energetiniam karui verdant, „Ignitis grupė“ įbrido į milijardą siekiančią skolą, pripažįsta įmonės vadovas Darius Maikštėnas. Nepaisant to, trauktis iš biržos šis elektros tiekėjas neketina. „Ignitis“ vadovas negailėjo kritikos ir politikams – faktą, kad Lietuva taip ilgai buvo priklausoma nuo energijos importo, jis vadina „nusikaltimu šaliai“. Apie elektros rinkos padėtį pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas D. Maikštėnas.

Pasibaigus veiklą stabdančios bendrovės „Perlas Energija“ nustatytam laikui jos klientams pasirinkti kitą nepriklausomą elektros tiekėją, tai padarė 95 tūkst. vartotojų iš beveik 130 tūkst., teigia bendrovės vadovas. Terminas pasirinkti kitą tiekėją baigėsi sekmadienį, jis nepratęstas, pirmadienį BNS sakė Vilius Juraitis.  „Išėjusių klientų dabar yra 95 tūkstančiai, likusių yra 85 tūkstančiai.

Valstybės turtą valdantis Turto bankas nuo rugsėjo skelbia energijos taupymo konkursą „putinOut“ maždaug 500 jo valdomų patalpų ir tikisi, kad jose įsikūrusios institucijos sutaupys mažiausiai 10 proc. energijos, arba apie 1,5 mln. eurų per metus. „Kodėl „putinOut“? Todėl, kad žinome, kas kaltas dėl visoje Europoje vykstančio energetinio karo. Mes Lietuvoje matydami, kad energetiniai resursai (Rusijos – BNS) naudojami karui, turime galvoti, kaip prisidėti prie Ukrainos pergalės.

Dabar pasaulines elektros ir dujų rinkas krečia stiprus energetinis karas, todėl laukia sunki žiema ir net kitas sezonas, įspėja „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Šis energijos tiekėjas jau viršijo 1 mlrd. eurų skolą, o dujų kaina dabar yra daugiau nei 20 kartų didesnė nei 2021 m. pirmą pusmetį. Anot D. Maikštėno, Vakarams teks ieškoti naujų kelių, kaip užpildyti dujų saugyklas.

Turto bankas kartu su Finansų ministerija skelbia iniciatyvą „putinOut“, kuria planuojama skirti 50 tūkst. eurų trims institucijoms, sutaupysiančioms daugiausiai elektros energijos.  Nacionalinės taupymo varžybos prasidės rugsėjo 2-ąją ir truks iki metų pabaigos, o už gautas lėšas daugiausiai išteklių sutaupiusios institucijos galės atnaujinti patalpas, įsirengti lauko terasą ar laisvalaikio kambarį, pirmadienį pranešė Turto bankas.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris  sekmadienį paragino Europos Sąjungą atsieti elektros energijos ir gamtinių dujų kainas, kad jos toliau nedidėtų dėl karo Ukrainoje padarinių. „Elektros kainos turi mažėti“, – pareiškime pabrėžė K. Nehammeris. „Negalime leisti, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas kasdien spręstų“, kiek kainuoja energija Europoje, pridūrė kancleris.

Padidėjus sąskaitoms už elektrą, dauguma imasi įvairiausių būdų kaip sutaupyti pinigų. Tačiau retas pagalvoja, kad keli, iš pirmo žvilgsnio nekalti, įpročiai virtuvėje gali tyliai eikvoti elektrą ir kainuoti didelius pinigus. Sužinokite, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad sumažėtų sąnaudos. Energijos taupymo ekspertų teigimu, virtuvė yra svarbiausia vieta, kuri gali padėti sumažinti energijos suvartojimą paprasčiausiai pakeitus viryklės, orkaitės ir kitų elektrą naudojančių prietaisų naudojimą.

Šiandieną TV3 Žinios jums pateikia svarbiausias naujienas iš Lietuvos ir pasaulio. Išbrangusi elektra ir dujos smogia ir maldos namams. Žiemą gresia kelias dešimtis tūkstančių siekiančios sąskaitos. Dar trys šalies teisėjai palieka savo pareigas. Dėl per mažo atlyginimo ir didelio darbo krūvio. Nors Rusijos pajėgos Ukrainoje nepasiekia teritorinių laimėjimų, toliau su žeme lygina miestus. O už Olafo Sholzo paramą Ukrainai – propagandistų įsiūtis.

Europoje sparčiai brangstant energijai, Prancūzijos finansų ministras šeštadienį pažadėjo kontroliuoti elektros energijos kainas vartotojams. Siekdama paremti namų ūkius, vyriausybė nustatė energijos kainų apribojimą, kuris galios iki metų pabaigos, ir Bruno Le Maire‘as pareiškė, jog kitąmet numatomas elektros kainos didėjimas bus „valdomas“. „4 proc.

Drastiškai išaugus elektros kainoms, sostinės gatvėse, viešose erdvėse temdomas ar net išjungiamas apšvietimas. Savivaldybės įmonės „Vilniaus apšvietimas“ vadovas Andrius Deimantas sako, kad šiuo metu jau trumpinamas apšvietimo laikas, jo intensyvumas sumažintas 20 procentų. „Žmonių akis kol kas to nemato, nes skambučių negauname.

Verslininkai skundžiasi, kad išaugusios sąskaitos už elektrą žlugdo jų verslą. Anot jų, jeigu kainos nenustos ir toliau augti gresia bankrotas. Tuo metu elektros tiekėjai tikina, kad reikia pasirinkti tinkamą planą, jeigu elektros kaina bus fiksuota, sąskaitos bus mažesnės, dabar jos išaugo tiems, kurie nusprendė kainą susieti su birža. Socialiniame tinkle savo verslą Raseiniuose turinti Aušra pasidalino kvapą gniaužiančia sąskaita už elektrą.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę mažėjo 1,4 proc., dujos brango 21 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 19-25 dienomis buvo 503 eurai už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 502 eurai, arba 1,38 proc. mažesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 22 proc. iki 367 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7 proc.

„Perlas“ klientai delsia pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Likus vos dviems dienoms iki termino pabaigos, per tris savaites to dar nepadarė 110 tūkstančių perlo klientų. Valdžia ragina paskubėti ir gąsdina, kad elektra toliau brangs. „Perlas energija“ savo klientams jau žada mokėti kompensacijas, jei kito tiekėjo elektra bus brangesnė. Elektros rinkos liberalizaciją kritikuojančių socialdemokratų diskusijoje jau liejasi keiksmažodžiai – emocijų namuose netyčia nebesuvaldė Rasa Budbergytė.

Mažiau nei 24 centus už elektros kilovatvalandę šiuo metu moka 40–75 proc. nepriklausomų elektros tiekėjų klientų, sako bendrovių atstovai. Bendrovė „Ignitis“ teigia, kad mažiau nei 24 centus moka iki 47 proc. jos klientų, sutartis pasirašiusių nuo rinkos liberalizavimo pradžios.  „47 proc. klientų fiksuotos kainos yra žemesnės negu riba, iki kurios taikoma valstybės kompensacija (24 centai), tad jiems nereikia taikyti kompensacijos. 83 proc.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) penktadienio duomenimis, 40 proc. (apie 70 tūkst.) nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientų jau pasirinko kitą naują nepriklausomą tiekėją, 60 proc. (106 tūkst.) – dar ne. „Išskiriant pirmąjį ir antrąjį etapus, į laikiną garantinį tiekimą šiai dienai patektų apie 50 tūkst. „Perlas Energija“ klientų“, – pranešime teigė ESO atstovas Paulius Kalmantas.

Pirmoji didelė išaugusių dujų kainų auka – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Į prastovas nuo rugsėjo išeis per tūkstantį darbuotojų, direktorius neslepia, kad penki procentai jų bus atleisti. O kas laukia kitų Lietuvos įmonių? Ar Lietuvoje pasipils verslininkų bankrotai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuvos energetikos instituto ekspertas Juozas Augutis sako, kad šalies gyventojai prie didelių elektros kainų turėtų priprasti, nes valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti. Be kita ko, jis įspėja, kad panašus šokas gali supurtyti ir centralizuotą šildymo rinką.

Didžioji Britanija penktadienį paskelbė apie elektros ir dujų sąskaitų viršutinės ribos padidinimą net 80 proc., stiprėjant pragyvenimo išlaidų krizei artėjant žiemos sezonui. Rinkos reguliuotoja „Ofgem“ pranešė, kad energijos kainų viršutinė riba, pagal kurią nustatomos kainos vartotojams, nesudariusiems fiksuotų susitarimų su tiekėjais, spalio mėnesį padidės vidutiniškai iki 3 549 svarų (4 197 JAV dolerių) per metus. Dabartinės „lubos“ siekia 1 971 svarą.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ siūlo rinkos reguliuotojui priimti sprendimą grąžinti vartotojams šiemet bendrovės sukauptas perkrovų pajamas.

Visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo sausio didės, įspėja energetikos viceministrė.  Ingos Žilienės teigimu, vertinant šios dienos biržos duomenis, garantinio elektros tiekimo kaina gali siekti apie 74-76 centus už kilovatvalandę ir be valstybės subsidijos, greičiausiai, nebus mažesnis negu 50 centų už kilovatvalandę.

Iššūkių dėl augančių elektros kainų patiria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Įmonės skaičiuoja, kad elektros sąskaitos išaugo iki 4 kartų ir sako, kad, jeigu kainos nenukris, kels prekių ir paslaugų kainas vartotojams. Kad taip nenutiktų, jos prašo valdžios pagalbos ir kompensacijų. Verslui pritaria ir ekonomistas. Anot jo, jeigu įmonės nesulauks valdžios pagalbos, gyventojams teks brangiau mokėti už jų prekes ir paslaugas.

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.

Vokietija ir toliau eksportuos elektros energiją į kaimyninę Prancūziją, nors savus gyventojus ragina rengtis kompensuoti energijos stygių žiemą taupant elektrą namuose, trečiadienį pranešė pareigūnai. Prancūzijoje pastaraisiais mėnesiais dėl įvairių problemų augo atominėse elektrinėse pagamintos elektros kainos, todėl kaimyninių šalių energetikos bendrovės ėmė pardavinėti elektros perteklių Prancūzijai.

Kylant elektros energijos kainoms, Seimas planuoja įsigyti nutolusias saulės elektrines. Kaip Seimo valdybos posėdyje ketvirtadienį sakė kanceliarijos atstovas Marius Žiūkas, elektros kainos parlamentui pradės augti gruodį, pasibaigus palankiai sutarčiai. „Šiuo metu Seimo kanceliarija turi labai dėkingą sudarytą sutartį, kaina yra užfiksuota 7 centai už kilovatvalandę. Ta sutartis galioja iki gruodžio 1-os.

Europa susiduria su staigiu sąskaitų už elektros energiją augimu, kurį lėmė stulbinančios dujų kainos, nes karas Ukrainoje vyksta paraleliai su energetiniu karu, kurį Rusija pradėjo gerokai anksčiau nei įsiveržė į Ukrainą. Lietuva taip pat patyrė elektros kainų šoką, o artėjantis ruduo verčia itin stipriai nerimauti dėl ateities.

Valstybė turėtų iš nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ išsireikalauti lėšas, kurias išleis pasirūpinti šios įmonės klientais, kai bendrovė nutarė stabdyti savo veiklą, sako prezidento vyriausioji patarėja.

Gyventojams kyla nemažai klausimų dėl nepriklausomų elektros tiekėjų ir jų atsiųstų sąskaitų. Štai vilnietė apmokėjo sąskaitą, tačiau jos mokėjimas dingo ir ji turi vėl mokėti. Elektros tiekėjai aiškina, kad įsivėlė klaida ir tikina, kad situaciją išspręs, moteriai du kartus apmokėti sąskaitos nereikės. Anot jų, taip gali nutikti, jei už elektrą buvo mokėta dvi dienas iš eilės, nes elektros tiekėjas per tokį trumpą laiką gali nespėti atnaujinti duomenų sistemoje ir tinkamai jų deklaruoti.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus apie planus paskutinį, trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti 3-4 metams, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai nėra optimalus sprendimas, tačiau klausimą reikės svarstyti.  Pasak jos, dėl atidėjimo Seime laukia rimta diskusija. „Diskusija kils dėl atidėjimo, šiuos pasvarstymus jau reagavo ir kitos įmonės, kiti rinkos dalyviai, ne tokie „sėkmės džentelmenai“ kaip „Perlas Energija“, bet rimtos kompanijos.

Gyventojai skundžiasi išaugusiomis elektros kainomis. Anot jų, prieš pasirašant sutartis tiekėjai žadėjo mažas kainas, tačiau dabar jos siekia kone 200 eurų. Nepadeda net valstybės skiriama kompensacija. Tuo metu specialistai aiškina, kad už elektrą brangiau moka tie gyventojai, kurie pasirašydami nefiksavo kainų. Portalui tv3.lt vilnietė Aurelija pasakojo, kad pasirašė sutartį su „Igničiu“. Tačiau gavusi pirmą sąskaitą moteris buvo šokiruota.

Premjerė Šimonytė žmonių kompensacijoms už iki neregėto dydžio išaugusias žmonių sąskaitas už elektrą ir dujas žada iki milijardo eurų. Tiesa, ar to užteks ir kiek žmonių nebegalės išsimokėti ir su kompensacijomis, dar nežinia. Premjerė sako, kad ir kad dar 3–4 metams bus atidėtas nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas mažiausiai elektros suvartojantiems lietuviams, o ministro Kreivio atsakomybės dėl chaoso elektros rinkoje neįžvelgia.

Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus apie planus paskutinį, trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti 3-4 metams, valstiečiai siūlo gyventojams leisti nepriklausomą tiekėją pasirinkti po 1,5 metų – iki 2024-ųjų.  Iki to laiko visiems dar nepasirinkusiems tiekėjo vartotojams – tiek trečiojo, tiek kitų etapų – būtų užtikrintas visuomeninis elektros tiekimas, o ne šešių mėnesių garantinis tiekimas.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antradienį elektros biržai „Nord Pool“ pateikė siūlymus, kaip spręsti algoritmo problemą, dėl kurios Baltijos regione formuojasi rekordiškai aukštos kainos.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai.  „Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energetikos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – pranešime teigė šalies vadovas. antradienį susitikęs su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.

Sunkumų dėl augančių elektros kainų patiria vis daugiau tiekėjų. Praeitą savaitę bendrovė „Energija Perlas“ paskelbė, kad stabdo veiklą, nes išaugus kainoms nebegali vykdyti savo įsipareigojimų. Šiandien, rugpjūčio 23 d. bendrovės „Ignitis grupė“ vadovas pranešė, kad įmonė irgi susiduria su sunkumais, jos skola jau siekia 1,2 mlrd. eurų. Tačiau ramina klientus ir tikina, kad sutarčių įsipareigojimus vykdys, pokyčių nenumato.