eksportas

Nepaisant „Brexit“ ir neapibrėžtumų ES politinėje padangėje, Europos ekonomika nesustoja augusi, o kartu su ja auga ir lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa, atsigauna reeksportas.

Didžiausią Lietuvoje už konkurencijos pažeidimą skirtą baudą - beveik 36 mln. eurų - ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ išieškoti turinti antstolė skeptiškai vertina valstybės galimybes atgauti visus pinigus. Pasak Irenos Beliačic, Lietuvos antstoliai gali išieškoti tik šalyje esantį „Gazprom“ turtą ar lėšas, o užsienyje tai būtų pernelyg problematiška.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

Lietuvos jautienos gamybos ir perdirbimo įmonės netrukus galės eksportuoti produkciją į Japoniją, sako Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovas. Anot Egidijaus Mackevičiaus, didžiausias iššūkis - produkcijos pritaikymas šalies poreikiams. Tuo metu į Čilę, kurios rinka ES šalims atverta praėjusią savaitę, Lietuvos įmonės sako neketinančios eksportuoti. „Dabar vyksta pasiruošimo darbai ir įmonės tikisi teigiamo rezultato iš Japonijos. Bus bandomi sudaryti kontraktai.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Lietuva 2016 metais eksportavo daugiau negu Latvija ir Estija kartu, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Lietuvos eksportas per praėjusius metus vertinimas 22,609 mlrd. eurų, Latvijos - 10,332 mlrd. eurų, Estijos - 11,883 mlrd. eurų, importas - atitinkamai 24,836 mlrd., 12,279 mlrd. ir 13,501 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išliko kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 61 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc.

Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos šiemet pakils 8-14 proc. iki 180-190 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, pareiškė koncerno „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Gazprom“ kontroliuoja visą rusiškų dujų eksportą vamzdynais. Pernai vidutinė Rusijos dujų eksporto už NVS ribų kaina buvo 167 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. 2016-aisiais Rusija vamzdynais į Europą eksportavo 179,3 mlrd. kubų dujų. „Gazprom“ skaičiavimais, šis kiekis sudarė 34 proc. jų vartojimo Europoje.

Lietuvos statistikos departamentas pateikė naujausius eksporto ir importo duomenis. Iš jų matyti, kad Lietuvoje šis sektorius praeitais metais nebuvo itin sėkmingas.  Gruodžio mėnesio rezultatai  2016 m. gruodžio mėn. prekių eksportuota už 2 016 mln. EUR, importuota – už 2 254 mln. EUR, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1 158 mln. EUR.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. ir to meto kainomis siekė 38,56 mlrd. eurų. Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas augs dar sparčiau.  Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,7 proc. iki 10,038 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.

Mažmeninės prekybos augimas 2016 metais paspartėjo iki 7 proc. Vangiai augant eksportui, o ES investicijoms vis dar nepasiekiant realios ekonomikos, vidaus vartojimas buvo pagrindinis BVP augimo variklis. Vis dėlto, atskaičiavus padidėjusius automobilių degalų pardavimus, mažmeninės prekybos apimtys paaugo tik 4 proc., arba 0,5 proc. mažiau, nei 2015-aisias. Šiais metais laukiama kylančių energijos kainų, kurios gali sumažinti automobilių kuro paklausą.

Nuo sausio 27 dienos Lietuvos gamintojai gali į Japoniją eksportuoti paukštieną ir jos gaminius. Apie tai šiandien Lietuvos ambasadai Tokijuje pranešė Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerija ir Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerija.

Augančios naftos kainos ir Rusijai draugiška naujoji JAV administracija didina lūkesčius dėl Rusijos ekonomikos atsigavimo. Nors Rusija išlieka svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, didelių vilčių į ją dėti nereikėtų. Tai ne tik pavojinga geopolitine prasme, bet ir gali kenkti Lietuvos ekonominiam progresui. Rusijos ekonomika stojasi ant kojų Rusijos ekonomika pamažu lipa iš duobės.

Iš viso per vienuolika praėjusių metų mėnesių Lietuva eksportavo prekių ir paslaugų už 56,5 mln. eurų, tačiau, palyginti su 2015 metais, apimtys smuko 2,5 procento. Ir nors pirmą kartą rengiamo „Lietuvos eksportuotojų forumo 2017” pranešėjai ir ekspertai tame neįžvelgia didelio neigiamo poveikio, jie ragina ieškoti naujų tarptautinių rinkų už ES ribų, pabrėždami, kad aktyviau prie eksporto skatinimo prisidėti turėtų Vyriausybė.

Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės baldų, geležies dirbinių, žuvies, miltų ir salyklo. Iš viso šių prekių išvežta į užsienį už 229,1 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį prieš metus. Per vienuolika 2016 metų mėnesių iš Lietuvos išvežta prekių, kurių vertė 20,5 mlrd.

Lietuvos eksporto žemėlapis 2017 metais neturėtų drastiškai keistis - bendrovės toliau didžiausią dėmesį skirs Europos Sąjungos bei Rusijos rinkoms. Tuo metu Azijos rinkos bus aktualios tik pavieniems eksportuotojams, mano ekonomistai. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad didžiausias eksportuotojų dėmesys kitais metais bus nukreiptas į eksporto apimčių išlaikymą Europoje.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

Istorine vadinama sutartis tarp Kanados ir Europos Sąjungos (ES) susilaukė ne tik džiūgaujančių šūksnių, bet ir skeptikų verdikto. Nors Lietuvos ekonomistai pabrėžė, kad tai dar viena galimybė persiorientuoti šalies eksportuotojams, dalis Europos teisės profesorių paskelbė pareiškimą, kad ne tik iškyla grėsmė vietiniams gamintojams, bet ir pačiai valstybei – būti paduotai į teismą.

Eksportas šiemet ir džiugina, ir nuvilia, o ateitis – neaiški. Pirmųjų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad lietuviškos kilmės, neįskaitant mineralinių produktų, prekių eksporto vertė per metus augo apie 3,5 proc., t. y. du kartus daugiau nei pernai. Vis dėlto, šiais metais kur kas sunkiau sekasi eksportuoti į euro zoną, o p. Trumpo pergalė dar labiau pridėjo neapibrėžtumo pasaulio rinkose.

Prieš dvejus metus Rusijai paskelbus maisto produktų embargo Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama ekonomika Europos Sąjungoje, tuo tarpu Rusijos rublio nuvertėjimas ir ekonomikos susitraukimas reiškė mažėsiančią ir kitų prekių bei paslaugų paklausą. Tačiau žiūrint vien į ilgalaikę visos Lietuvos pramonės augimo trajektoriją įžvelgti Rusijos krizės įtaką gana sunku.

Kanados ir Europos Sąjungos (ES) sekmadienį pasirašyta septynerius metus derinta laisvosios prekybos sutartis (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA) ne tik atneš naudos Lietuvos maisto, chemijos ir baldų pramonėms, bet yra ir strategiškai svarbus politinis susitarimas Lietuvai, mano ekspertai. Be to, susitarimas tarp Kanados ir ES neturėtų pakenkti Lietuvos ūkininkams dėl padidėsiančios konkurencijos.

Kanados premjeras ir Europos Sąjungos vadovai sekmadienį Briuselyje pasirašė septynerius metus derintą Kanados ir ES laisvosios prekybos sutartį. Sutarties pasirašymui buvo iškilusi grėsmė, kuomet mažas Belgijos Valonijos regionas grasino „palaidoti“ Išsamiąją ekonomikos ir prekybos sutartį (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA). Dėl to teko atidėti ketvirtadienį planuotą susitikimą.

Sekmadienį numatoma pasirašyti istorinė Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laivosios prekybos sutartis (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA) galėtų gerokai padidinti Lietuvos sūrių, baldų ir kitų prekių eksportą, sako užsienio reikalų ministras. Lino Linkevičiaus teigimu, visos ES ekonomiką ji turėtų išauginti 20 mlrd. eurų per metus. Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad CETA nauda žemės ūkio produkcijos eksportui bus tik simbolinė.

Po vasaros štilio, kaip reikiant panervinusio analitikus, pramonė vėl rodo puikius rezultatus. Du trečdaliai pramonės produkcijos yra parduodama ne Lietuvoje. Tarsi feniksas iš pelenų kylanti pramonės produkcija byloja apie teigiamus pokyčius eksporte, kurio silpnėjimas pastaruoju metu kėlė nemažai abejonių dėl tvarios Lietuvos ūkio plėtros galimybių.

Rusijos ir Lichtenšteino bendrovės „Eksimeta“ valdomos pieno perdirbimo bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius „Verslo žinioms“ tvirtina, kad pieno rinkos atsigavimas priklausys nuo naftos kainos bei pieno gamybos mažėjimo Europos pietų šalyse ir Naujojoje Zelandijoje. Jo nuomone, dabar itin svarbu, kad augtų naftos kaina, nuo kurios smarkiai priklauso dalies daug produktų importuojančių valstybių pajėgumas.

Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos padėtį, SEB banko vyriausias ekonomistas išskyrė skaudžiausią sritį Lietuvai – tiesioginių investicijų trūkumą. Tarsi infekcija, be šių investicijų ligos persimeta ir į kitus ekonomikos sektorius. Investiciniu požiūriu, Lietuva net neinvestuoja tiek, kiek ji investavo iki 2008 metų. Nepasiekę prieškrizinio lygio, negalime daug tikėtis ir iš naujos darbo jėgos atėjimo, komentuoja ekonomistas.

Atsivertus partijų rinkiminius lankstinukus galima pasijusti kaip aukcione. Viena partija siūlo 1100 eurų atlyginimą, antra – 1250. Kitos statymą didina dar labiau – 999 eurai „į rankas“, 1003 eurai atskaičius mokesčius. O gal 3000 eurų už kiekvieną vaiką? Kas pasiūlys daugiau? Šiemet partijos kaip niekad anksčiau pridalino euro tikslumu apskaičiuotų pažadų. Atlyginimai, eksportas, darbo vietos – partijos tiksliai žino, kiek ir ko jos sukurs.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per pirmus septynis šių metų mėnesius ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys sudarė atitinkamai 74 proc. ir 80 proc., Estijos - 74 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 10 proc., Estijai - 5 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 18 proc.

Lietuvos ekonomika išgyvena transformaciją – paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu žaidėju šalies ūkyje. Per pastaruosius du dešimtmečius paslaugų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) išaugo apie 10 procentinių punktų ir pirmąjį šių metų pusmetį siekė apie 69 procentus. Tiesa, kol kas vidutinis statistinis lietuvis paslaugoms skiria mažiau nei ketvirtadalį savo vartojimo išlaidų. Tai yra mažiausia dalis ES, ir ji nesikeičia jau pastaruosius 10 metų.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Agrowill Group“ pradeda gaminti sertifikuotą ekologišką produkciją, kurią pardavinės su „Auga“ prekės ženklu. Be to, grupė keis pavadinimą į „Auga Group“. „Šis prekės ženklas įkūnys šviežumą ir pasitikėjimą. Produktuose niekada nebus cheminio apdorojimo ar genetiškai modifikuotų organizmų“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) – vienija jėgas ir kartu sieks didinti eksportą į Ukrainą ir Baltarusiją. Rugsėjo 30 d. abi verslo organizacijos pasirašė susitarimą dėl bendros veiklos ir sąveikos dvišalėse Verslo Tarybose su Ukraina ir Baltarusija.

Vangus pasaulio ekonomikos ir prekybos augimas, miglota euro zonos artimiausio laikotarpio perspektyva, Brexit nežinomybė ir geopolitinio neapibrėžtumo tendencijos temdo eksporto ir investicijų bei ekonomikos augimo perspektyvas Baltijos šalyse. Nors namų ūkiai turi imunitetą nepalankiai išorės aplinkai, vidutiniu laikotarpiu šalių ekonomikų augimas, nedidėjant eksportui ir investicijoms, gali sulėtėti.

Antrąjį šių metų ketvirtį apdirbamoji gamyba ir prekių eksportas pademonstravo prasčiausius rezultatus nuo 2014 metų pradžios. Gamybos apimtys buvo 0,7 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o lietuviškos kilmės prekių eksporto nominali vertė per metus smuko 6,4 procentais. Tuo tarpu pramonės pasitikėjimo rodiklis, pašalinus sezoniškumą, birželį nusirito iki žemiausio lygio nuo praėjusių metų rugpjūčio.

JAV Maisto saugos ekspertai spalio pabaigoje atvyks į Lietuvą, kur tikrins, ar šalies kiaušinių gamybos įmonių produkcija atitinka JAV reikalavimus ir kaip jos pasirengusios eksportuoti produktus. Tai bus antras Lietuvos ir JAV derybų, kurios pradėtos dar 2014 metais, etapas, siekiant suderinti leidimus šioms įmonėms eksportuoti produkciją į JAV.

  Kinija patvirtino 17-kos Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, galinčių eksportuoti į šią milžinišką rinką, sąrašą, sako Lietuvos ambasadorė Kinijoje. Pirmoji apie gautą leidimą pranešė viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė, netrukus ketinanti į Kiniją išvežti maždaug 20 tonų mocarelos sūrio.   „Taip, šiandien sąrašas buvo patvirtintas ir visos jame buvusios lietuviškos pieno perdirbimo įmonės galės eksportuoti produktus“, - BNS sakė Ina Marčiulionytė.

Nuo balandžio į Lenkijos ir Čekijos „Lidl“ parduotuves produkciją gabenti pradėjo įmonė „Varėnos pienelis“, kurios direktorė Jolanta Kuzminienė „Verslo žinioms“ teigė, kad atsivėrus naujoms rinkoms eksporto dalis išaugs iki 35 proc. „Pirmiausia pradėjome dirbti naujose rinkose, paskui mūsų produkcijos atsirado „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje. Į Lenkiją mūsų produktai važiuoja su „Varėnos“ prekės ženklu, privačiais tinklo ženklais „Pilos“, „Woow“, „Feliks“, - dienraščiui sakė J. Kuzminienė.

Per šių metų birželio ir liepos mėnesius Lietuvoje stabilizavosi pieno supirkimo kaina, o per ateinančius du mėnesius tikimasi didesnio jos augimo, teigia Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais prognozuojama vidutinė pieno supirkimo kaina augs, palyginti su ankstesniais mėnesiais, tačiau ji bus vis dar mažesnė, palyginti su atitinkamais 2015 metų laikotarpiais.

Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tema, rodos, iškedenta iki smulkiausių detalių, tačiau emocijų dedamoji vis dar užgožia racionalius skaičiavimus. Rytų Europos šalys savo santykį su „Brexit“ dažniausiai vertina per emigravusių tautiečių prizmę, dažnai pamiršdamos, kad Jungtinė Karalystė yra ir prekybos partnerė. Paprastai ne pati reikšmingiausia, tas tiesa, tačiau net ir nedideli pokyčiai gali neigiamai paveikti regiono šalių augimą.

Kinija jau netrukus žada patvirtinti 19-kos Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, galinčių eksportuoti į ją produktus, sąrašą, sako Lietuvos ambasadorė Kinijoje. Pieno perdirbėjai teigia laukiantys paskutinių leidimų, o pasak premjero, pirmasis krovinys turėtų pajudėti jau šios savaitės pabaigoje ar kitos pradžioje. „Kinija turi paskelbti sąrašą įmonių, kurios registruotos Kinijoje ir gali vežti produktus į Kiniją.

Estijos pieno sektoriaus įmonės Lietuvos pienininkus laiko vis didesniais konkurentais, kadangi Lietuvos pieno sektorius auga sparčiausiai tarp Baltijos šalių ir yra vis labiau orientuotas į eksportą, rašo estų laikraštis „Postimees“. „Lietuvos įmonės yra didelės yra jos plečiasi“, – sakė didžiausios Estijos pieno perdirbimo įmonės „Valio Eesti“ vadovas Maido Solovjovas (Maidas Solovjovas). Jo teigimu, Lietuvos pieno sektoriaus įmonės auga sparčiau už latviškas ir estiškas, ir Lietuvoje pagamina...

Lietuva pirmąjį pusmetį išliko pagrindine degalų tiekėja Latvijai, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenys. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tiekimui iš Lietuvos tenkanti viso benzino importo į Latviją dalis sumažėjo nuo 68,8 proc. iki 63,3 proc., dyzelino - nepakito - 44,0 procento. Benzino eksportas iš Lietuvos į Latviją sumenko 6,4 proc. iki 95,874 mln. litrų, dyzelino - 4,4 proc. iki 312,6 tūkst. tonų. 34,6 proc. benzino ir 32,1 proc.

Lietuvos užsienio reikalų ministras prognozuoja, kad teisėsaugos akiratyje atsidūrusios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Kauno įmonės „Judex“ gaminamų koldūnų skandalas neturės įtakos Lietuvos maisto produktų eksportui, tačiau neabejotinai kenkia tarnybos prestižui. Pasak Lino Linkevičiaus, iki šiol tarptautinėje erdvėje tarnyba nebuvo įsivėlusi į panašias istorijas.

Kinijos bei kitų užsienio šalių žiniasklaidos susidomėjimas, kaip vystosi šaldytų maisto produktų „Judex“ bei Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo skandalas, gali pakenkti kitiems Lietuvos maisto eksportuotojams. „Mes matome galimas grėsmes mūsų eksportuojamiems produktams, kai kitos šalys nesigilindamos į smulkmenas paprasčiausiai laikinai gali sustabdyti eksporto leidimus.

Per pirmąją šių metų pusę Lietuvos prekių eksportas susitraukė 2,4 proc., palyginus su atitinkam praėjusių metų laikotarpiu. Dėl lėto ekonominio augimo Europoje, eksportas į ES šalis per pusmetį krito 4 proc. Brexit sukelta baimė sumažino ir prekybos su Jungtine Karalyste apimtis. Neramina tai, jog vėl kritusi naftos kaina ir toliau stabdys vartotojų kainų augimą, o Brexit padidins eksporto konkurenciją Europoje, todėl Lietuvos eksportuotojams teks dar stropiau plėstis į naujas rinkas.

Žvelgiant į Lietuvos prekių eksporto duomenis, gali kilti niūrokų išvadų: 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu periodu prieš metus, prekių eksporto vertė sumažėjo 2,4 proc. Tokie rezultatai gali atrodyti prastokai ES šalių kontekste, nes daugumoje jų eksportas padidėjo. Pvz., jis augo Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat po – didelių ekonominių sunkumų – ir kai kuriose pietinėse ES šalyse. Tačiau tokios išvados gali klaidinti.

Lietuvos eksportas sausio – gegužės mėnesiais pranoko bendrą Latvijos ir Estijos, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Lietuvos eksportas per pirmus penkis šių metų mėnesius vertinimas 8,882 mlrd. eurų, Latvijos - 4,010 mlrd. eurų, Estijos - 4,846 mlrd. eurų, o importas - atitinkamai 9,774 mlrd., 4,781 mlrd. eurų ir 5,587 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys lieka kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 62 proc.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES) pasipylė lavina nemalonumų. Smarkiai krito svaro kursas, kitos šalys neslepia norinčios perimti finansų centro titulą, kuris šiuo metu priklauso Londonui. Ir nors Didžiosios Britanijos centrinis bankas bazinių palūkanų normą sumažino iki rekordinių žemumų, kryčio smūgio išvengti nepavyks. Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui mesti įtarimai dėl galimai nuslėptos bakterijos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ produktuose neturės didelės įtakos eksportui, jei tai yra vienkartinis atvejis, sako ekspertai. „Pakenkti eksportui tai neturėtų, jei mūsų ar užsienio šalių priežiūros tarnybos neras daugiau nusiskundimų ir nebus pakartotinų tokių pažeidimų kitose įmonėse. Tada tai būtų vienkartinis atvejis“, - BNS sakė SEB banko analitikas Tadas Povilauskas.

Tarp daugiausia eksportuojančių Lietuvos apskričių tvirtai laikosi net dvi Žemaitijos apskritys – Telšių ir Klaipėdos. Prasčiausius rezultatus demonstruoja čia pat esanti Tauragės apskritis. Verslo situaciją Lietuvos regionuose nagrinėjantys „Danske Bank“ ekspertai pastebi, kad Telšių apskričiai eksportuotojų lyderės titulą pelnyti padeda ne tik Mažeikiuose veikianti naftos perdirbimo gamykla, ir prognozuoja pokyčius Tauragėje.