„Dabar vyksta pasiruošimo darbai ir įmonės tikisi teigiamo rezultato iš Japonijos. Bus bandomi sudaryti kontraktai. Sunku pasakyti, kiek laiko užtruks, kol bus išvežtas pirmas krovinys, bet signalai yra teigiami. (...) Manau, kad per pusmetį galėtų būti išvežti pirmieji kroviniai“, - BNS kalbėjo E.Mackevičius.
Pasak jo, šiuo metu Lietuvos mėsos gamybos ir perdirbimo įmonės žiūri, ką galėtų pasiūlyti Japonijos rinkai.
„Potencialas yra didelis, bet reikia įdėti daug darbo, kad surastume jiems patrauklius produktus. Iš pradžių buvo kalba apie labai specifinių jautienos dalių tiekimą. Čia kaina gali būti labai gera, bet nesusidarys kiekis. Dabar dirbame ties tuo, kad kuo daugiau produkcijos galėtume išvežti. Matome, kad galime patenkinti Japonijos specifiką. Reikia surasti savą nišą toje rinkoje“, - teigė E.Mackevičius.
„Utenos mėsa“, „Agaras“ ir „Krekenavos agrofirma“ vasarį jau gavo leidimą eksportuoti jautieną į Japoniją.
Mėsos gamintojo „Agaro“ komercijos direktorė Daina Butėnė sakė, kad šiemet bendrovė neketina eksportuoti jautienos į Japoniją, nes turėtų atsisakyti kiaulienos perdirbimo, nes Japonijai neįsileidžiant kiaulienos iš kiaulių maro zonų, vienoje įmonėje nebūtų galima gaminti produktų ir iš kiaulienos, ir iš jautienos.
„Artimiausiu metu neplanuojame eksporto, nes norėdami eksportuoti jautieną į Japoniją, turėtume atsisakyti kiaulienos gamybos, nes Japonija nepripažįsta produkcijos iš šalių, kurios yra kiaulių maro zonoje, nepaisant fakto, jog kalbame apie skirtingas mėsas. Mums reikėtų visą gamybą perorganizuoti, kad galėtume pradėti eksportuoti. Turi būti didelis ir įdomus partneris, su kuriuo galėtume pasirašyti ilgalaikius susitarimus, galinčius kompensuoti kiaulienos atsisakymą“, - BNS kalbėjo D.Butėnė.
Derybos su Japonija dėl jautienos produkcijos eksporto pradėtos 2013 metais, o 2014 metais Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas buvo įtrauktas į Japonijos patvirtintų užsienio analitinių institucijų sąrašą. 2015 metais Japonijos ekspertai tikrino Lietuvos įmones, tuo pat metu vyko derybos ir dėl paukštienos eksporto.
Eksportui į Čilę - mažai galimybių
Praėjusią savaitę pranešus apie Europos Sąjungos (ES) gautą leidimą eksportuoti jautieną į Čilę, E.Mackevičius teigė, kad į Čilę lietuviškos įmonės galbūt galėtų eksportuoti riebios jautienos mėsą arba jos produktus, tačiau tokia tikimybė - nedidelė.
„Pietų Amerika yra pagrindinis jautienos tiekėjas pasaulyje. Ten, kur mes konkuruojame, tai mes konkuruojame su Pietų Amerikos šalimis ir Čilė yra viena iš jų. Kad mes ten galėtume kažką pasiūlyti, yra mažai tikėtina. Pietų Amerika augina liesą jautieną, tai galbūt su gaminiais atsirastų variantai, bet čia labai tolima perspektyva“, - kalbėjo E.Mackevičius.
D.Butėnė tikino, kad „Agaras“ į Čilę neketina eksportuoti jautienos.
„Su Čile man truputį juokinga. Į Pietų Ameriką vežti jautieną, kai ten yra pagrindinės jautienos eksporto šalys. Jie yra mūsų patys didžiausi konkurentai ir mes neketiname konkuruoti jų vidaus rinkoje“, - kalbėjo D.Butėnė.
Jos teigimu, „Agaras“ šiemet daugiausiai dėmesio skirs atšaldytos jautienos mėsos eksportui į ES šalis, bus bandoma eksportuoti mėsą į Iraną bei Alžyrą.
JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, Čilė pernai buvo 20-ta valstybė pasaulyje pagal eksportuojamos jautienos kiekį,po Brazilijos, po jų sekė Indija, Australija ir JAV. ES pagal jautienos eksportą buvo devinta.
