eksportas

Vyriausybė skyrė ir vis dar skiria lėšas spręsti Lietuvos ekonomikos problemas koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Ekonomistas pastebi, kad tokia pagalba ne tik padeda, bet ir trukdo. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šiuo metu labiausiai jaudinamasi dėl ko nereikėtų, t. y. dėl antrosios bangos. „Vis dar nerimaujama dėl antrosios bangos. Bangavimo dar bus, koronavirusas nėra naujas reiškinys.

Praėjusią savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje buvo mažiausia Baltijos šalyse. Šalyje buvo pagaminta daugiau nei pusė reikalingos elektros energijos, o jos eksportas per Latvijos pjūvį išaugo 274 proc.  Rugsėjo 7–14 d. vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje buvo mažiausia Baltijos šalyse. Ji nukrito 12 proc. lyginant su praėjusia savaite ir siekė 38,2 EUR / MWh. Latvijoje kaina sumažėjo 9 proc. ir siekė 39,8 EUR / MWh, o Estijoje kaina traukėsi 9 proc.

Šį rugpjūtį lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas į kai kurias šalis (pavyzdžiui, Kiniją, Uzbekistaną ir kt.) išaugo net du kartus palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys. Iš viso Lietuvos gamintojai per aštuonis šių metų mėnesius į ne Europos Sąjungos valstybes eksportavo 12 proc. daugiau šviežios mėsos, pieno, žuvies ir jos gaminių bei kitų maisto produktų siuntų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Eksportas per šešis šių metų mėnesius mažėjo visose Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvos eksportas sausį–birželį, palyginti su tuo pat metu pernai, mažėjo 8 proc. iki 13,2 mlrd. eurų, Latvijos – 4 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, o Estijos – 9 proc. iki 6,7 mlrd. eurų, rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenys. Lietuvos importas šiemet smuko 14 proc. iki 13,5  mlrd. eurų, Latvijos – 12 proc. iki 7,2 mlrd. eurų, o Estijos – 12 proc. iki 7,1 mlrd. eurų.

Laukiant galimos antrosios koronaviruso CIVOD-19 krizės bangos baimių dėl vidaus vartojimui skirto verslo nėra daug, nes jos metu ketinama taikyti tik tikslines ribojančios priemones, tuo metu į eksportą nukreipta Lietuvos ekonomikos dalis kelia didesnį nerimą, tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. „Situacija čia labiausiai priklausys nuo padėties, kokia susiklostys eksporto rinkose.

Eksportuotojams pastarieji trys mėnesiai buvo labai sudėtingi: metinis prekių eksporto nuosmukis balandį buvo 21,8 proc., gegužę smukimas siekė 21,8 proc., o birželį, nors dar nėra duomenų, kritimas jau buvo mažesnis. Nors pokyčiai atrodo įspūdingi, toks prekių eksporto nuosmukis balandį ir gegužę buvo vienas iš mažesnių tarp Europos Sąjungos valstybių. Pavyzdžiui, Švedijos ir Estijos prekių eksportas gegužę buvo ketvirtadaliu, Vokietijos ir Suomijos 30 proc., o Prancūzijos net 40 proc.

Kinija per pustrečio mėnesio – nuo kovo 1 iki gegužės 16-osios – eksportavo medicininės paskirties prekių už 134,4 mlrd. juanių (19,5 mlrd. JAV dolerių), sekmadienį pranešė šalies muitinė. Jos duomenimis, buvo eksportuota 509 mln. apsauginių veido kaukių, 216 mln. apsauginių kostiumų, 810,3 mln. apsauginių akinių, 162 mln. naujų koronaviruso testo rinkinių, 727 tūkst. dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, 264,3 mln. infraraudonųjų spindulių termometrų ir 10,4 mln. porų chirurginių pirštinių.

Latvijoje įvedamas draudimas eksportuoti kai kurių vaistus, būtinus visuomenei ypatingosios padėties dėl koronaviruso pandemijos galiojimo laikotarpiu. Draudimą įvedantis sveikatos apsaugos ministrės Ilzės Vinkelės potvarkis paskelbtas oficialiame valstybės žinių leidinyje „Latvijas Vestnesis“. Tokių vaistų sąrašą sudaryti pavesta Valstybinei vaistų agentūrai, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis dėl ligos COVID-19 gydymo ir išanalizavus padėtį šalies vaistų rinkoje.

Brazilijos Žemės ūkio, gyvulininkystės ir tiekimo ministerija patvirtino, kad nuo šiol lietuviški kviečiai galės būti eksportuojami į šią didelę rinką turinčią Pietų Amerikos valstybę, rašoma Lietuvos Žemės ūkio ministerijos pranešime. „Atverta nauja didelė rinka lietuviškiems kviečiams suteikia mūsų grūdų augintojams daugiau galimybių realizuoti savo produkciją. Džiaugiuosi, jog pavyko įtikinti Brazilijos atsakingąją instituciją, kad lietuviški kviečiai yra saugūs ir kokybiški.

Rusija pajėgi degtinės eksportą finansine išraiška per artimiausius kelerius metus padidinti daugiau kaip triskart – nuo 150 mln. iki 500 mln. JAV dolerių per metus, prognozuoja Rusijos eksporto centras (REC). Tokie ambicingi planai siejami su nuo 2020-ųjų įsigaliosiančiais Biudžeto ir Mokesčių kodeksų pakeitimais, kurie suteiks galimybes valstybėje eksporto programoje dalyvaujantiems alkoholio gamintojams pretenduoti į valstybės paramą.

Jungtinės Valstijos nusprendė atidėti naujų 10 proc. muitų įvedimą daliai iš Kinijos importuojamų prekių iki gruodžio 15 dienos, antradienį pranešė vyriausybė. Visgi muitai likusioms 300 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos. Atidėtieji muitai apima mokesčius mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, kompiuterių monitoriams, vaizdo žaidimų konsolėms bei daliai žaislų, avalynės ir drabužių, sakoma JAV prekybos atstovo pranešime.

Pirmadienį į Lietuvą atvyksta Kinijos ekspertai – jie atliks paskutines patikras, kad Lietuva galėtų eksportuoti šaldytą jautieną ir jos subproduktus. Anot Maisto ir veterinarijos tarnybos, jų vizitas tęsis visą savaitę.

Vaisių bendrovės iš Nyderlandų ir Belgijos tiekia savo produkciją į Rusiją, nepaisant ES paskelbtų sankcijų šiai valstybei ir pačios Maskvos įvestų „atsakomųjų sankcijų“. Olandų leidinys „De Volkskrant“ atskleidė vietos gamintojų bandymus pasiekti Rusijos rinką nelegaliais būdais. Informacija, anot leidinio, jie gavo iš belgų, olandų ir rusų prekybininkų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį išvyksta į Šanchajų. Kinijoje ji žada siekti politinės paramos, kad didžiulė vietos rinka būtų atverta Lietuvos produkcijai, tačiau vizitą temdo įtampa dėl prekybos karų ir žmogaus teisių aktyvistų perspėjimai dėl disidentų ir tautinių mažumų persekiojimo. Lietuvos vadovė Šanchajuje susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir dalyvaus pirmojoje Kinijos importo parodoje.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–liepos mėnesiais siekė 15,838 mlrd. eurų, importas – 17,472 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8 proc. ir 8,4 proc. daugiau nei per septynis 2017-ųjų mėnesius. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šiemet sudarė 1,634 mlrd. eurų ir buvo 12,3 proc. didesnis nei prieš metus (1,455 mlrd. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (4,5 proc.), įvairių chemijos produktų (56,1 proc.

Jungtinė Karalystė po „Brexit“ sieks tapti „eksporto supergalia“, sako prekybos ministras Liamas Foxas, antradienį pristatęs šalies vyriausybės ateities eksporto strategiją. Kitų metų kovą Europos Sąjungą (ES) paliksianti valstybė sieks ilguoju laikotarpiu 5 proc. padidinti eksporto sudaromą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, sakė L. Foxas. Jungtinė Karalystė pernai į užsienį pardavė rekordinį kiekį prekių, kurių vertė sudarė 620 mlrd. svarų (690 mlrd.

Įsigaliojus šią savaitę pasirašytai Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos laisvos prekybos sutarčiai, mažinančiai muitus, Lietuvos pieno ir žuvies perdirbėjai bei vyndariai tikisi plačiau atverti Japonijos rinką. Vis dėlto mėsos perdirbėjams Japonijos rinka kol kas tikriausiai neatsivers, nes šalis jautriai reaguoja į Lietuvoje siaučiantį afrikinį kiaulių marą. Tuo metu Lietuvos naujų automobilių pirkėjai tikisi mažesnių japoniškų automobilių kainų, o tai gali kiek paskatinti jų pardavimus.

 Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje gamyboje nuo 2010 m. išaugo 26 proc. ir grėsmingai artėja prie 2008 m. Kai kuriose veiklose, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, šis santykis jau siekia visų laikų aukštumas. Vis dažniau pasigirsta įspėjimų, kad tokia situacija nėra tvari ir gali pasireikšti sumenkusiomis šalies eksportuotojų galimybėmis konkuruoti užsienio rinkose.

Dešimčiai Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių leista į Honkongą vežti atvėsintą, atšaldytą jautieną ir kiaulieną bei jų produktus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teigimu, tai Lietuvai patvirtino Honkongo institucija. Leidimas suteiktas, baigus vertinimo procedūras po 2017 metais Lietuvoje vykusio Honkongo specialistų vizito.

Kinijos rytiniame Ningbo mieste ketvirtadienį bus atidaryta lietuviškų prekių prekybos platforma „Lietuviškų prekių namai“. Joje Lietuvos verslininkai dvejus metus galės pristatinėti savo produktus kinams. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, jog „Lietuviškų prekių namai“ leis Lietuvos verslininkams greičiau užmegzti kontaktus su kinais. „Eksportas į geografiškai ir kultūriškai tolimą Kiniją nėra paprastas ir greitas procesas.

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupei priklausančiai Kauno alaus gamybos įmonei „Volfas Engelman“ mažėjančius pardavimus vidaus rinkoje pernai pavyko kompensuoti augančiu eksportu. „Lietuvos rinkoje mūsų sumažėjimas (pernai – BNS) buvo apie keturi procentai, kai jei visos rinkos – apie 13 procentų, reiškia, mūsų rinkos dalis padidėjo. (...) O eksportas su kiekvienu mėnesiu vis labiau stebino 2017 metais“, – BNS ketvirtadienį sakė „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Tarptautinė ekonominė aplinka šiuo metu yra kaip niekada palanki Lietuvos eksportuotojams, todėl Lietuvos eksportas ir toliau išlaikys augimo tempus, plėtrai užsienio rinkose trukdys tik vidiniai veiksniai – įtempta situacija darbo rinkoje ir gamybos pajėgumų trūkumas, rodo „Versli Lietuva“ analitikų apžvalga. Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje – 16,9 proc.

JAV prezidento Donaldo Trumpo planai įvesti importo muitus plienui ir aliuminiui Lietuvos ekonomikai didelės tiesioginės įtakos neturės, bet galimi prekybos karai gali pristabdyti eksportą ir kilstelti kainas, sako ekonomistai. Kita vertus, analitikų teigimu, protekcionistinė JAV politika suteikia galimybių ES sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje prekyboje, o Lietuva gali prisistatyti kaip saugi užuovėja investuotojams.

Lietuva numato eksportuoti organinių trąšų į Indiją, teigia Lietuvos verslui šioje šalyje atstovaujantys Indijos-Baltijos prekybos rūmai. Rūmų direktorius ir steigėjas Gediminas Citukas teigia, kad be chemikalų gaminamos lietuviškos trąšos gyvybiškai svarbios Indijai. „Indijoje labai nualinta ir intensyviai naudojama žemė. Ji nuolat tręšiama pesticidais. Po 10-15 metų Indija negalės savęs išmaitinti, nes derlingumas mažėja.

Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per paskutinį 2017 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,6 proc.

Lietuva pernai sausio-lapkričio mėnesiais eksportavo daugiau negu Latvija ir Estija kartu, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenys. Lietuvos eksportas per šį laikotarpį vertinimas 24,089 mlrd. eurų, Latvijos - 10,437 mlrd. eurų, Estijos - 11,776 mlrd. eurų, importas - atitinkamai 26,356 mlrd., 12,826 mlrd. eurų ir 13,530 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 59 proc.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) praplėtė lietuviškų maisto produktų importo sąrašą. Šalis nuo šiol įsileis galvijus, paukščius, viščiukus, inkubacinius kiaušinius ir pašarus. Maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, jog šią savaitę JAE išdavė tam būtinus sertifikatus. Lietuva jau anksčiau yra gavusi JAE leidimą vežti žuvies, mėsos ir pieno produktus.

Po sprendimo palikti Europos Sąjungą Didžiąją Britaniją užklupo visa virtinė problemų nuo masinio jaunųjų britų pasipiktinimo iki nestabilaus svaro kurso. Tačiau kaip istorinio referendumo rezultatai palies Lietuvos ekonomiką, šalies gyventojus bei į Didžiąją Britaniją emigravusius tautiečius? Dar 2016 m. kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ skelbė, jog „Brexit“ didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių turės Lietuvai.

Naujausi eksporto duomenys rodo, kad Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja –pernai mūsų šalies eksportas į šią rinką augo net 28 procentais. Kas slypi už šių augimo skaičių ir ko iš prekybinių santykių su Rusija tikėtis ateityje? Praėjusiais metais Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už maždaug 3,5 milijardo eurų, ir tai sudarė beveik 15 proc. viso Lietuvos eksporto.

Kinijos ekonomikos augimas patiria sunkumų, o Indijos ekonomika auga. Tačiau Rusija negalės pasinaudoti šiais pokyčiais siekiant sustiprinti savo eksportą. Greičiau atvirkščiai, procesai didžiosiose pasaulio ekonomikose pavirs problemomis, o ne galimybėmis Maskvai, pastaruosius metus daug kalbėjusiai apie „atsigręžimą į Rytus“. Labiausiai nukentės dujų ir naftos eksporto sektorius – tikinama Pasaulio banko ataskaitoje.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) artimiausiu metu neketina apsispręsti dėl Europos sąjungos ir Kanados prekybos sutarties ratifikavimo, nors Lietuvos diplomatai sprendimų šiuo klausimu tikėjosi dar praėjusioje pavasario sesijoje. Kaip BNS sakė SRK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė, komitetas sprendimą priims po to, kai sutartį Belgijos prašymu įvertins Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį padidėjo 3,4 proc. per metus. Palankios darbo rinkos sąlygos, kylantys atlyginimai, istorinėse žemumose strigusios palūkanų normos dar vis palaiko gyventojų vartojimo apetitą. O atsigavusios Vakarų rinkos duoda darbo mūsų eksportuotojams, reeksporto ir transporto sektoriams.

Pabrangęs svietas pristabdė Lietuvos pieno produktų gamintojų eksportą į Saudo Arabiją - šioje rinkoje šiemet produkcijos parduota vos už 1,6 mln. eurų, o pernai - už 14,2 mln.

 Lietuvoje dėl kainų augimo mažėjant vidaus vartojimui, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad šalies ekonomikos augimas pirmiausiai turi būti siejamas su eksporto, o ne vartojimo augimu.

Į didžiausios pasaulinės finansų organizacijos – Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metinius susitikimus Vašingtone atvykęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas diskusijose su TVF, kitų šalių centrinių bankų vadovais ir finansų ministrais aptars TVF paskelbtas naujausias pasaulio ekonomikos raidos prognozes.

2017 m. III ketvirtį didžiausių pramonės įmonių vadovų nuotaikos, kaip ir metų pradžioje, išlieka stabiliai optimistinės. Plėtros tikimasi medienos, metalų, chemijos bei elektronikos pramonės sektoriuose – tai rodo naujausi Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiuojamo pramonės lūkesčių indekso (PLI) šių metų III ketvirčio duomenys. Tam daugiausiai įtakos turi teigiamos eksporto prognozės: vadovai tikisi auginti užsakymų skaičių eksporto rinkose, atitinkamai, didinti gamybos apimtis.

Lietuvos vežėjų rinkoje netrukus gali atsirasti naujas didelis žaidėjas - italų „Gruber Logistics“. Kol kas įmonės apie savo planus pernelyg neatvirauja ir žada tai padaryti artimiausiu metu. Registrų centro duomenimis, „Gruber Logistics“ Lietuvoje įsteigta liepos viduryje, vienintelis įmonės akcininkas - to paties pavadinimo Italijos bendrovė. Lietuvos įmonės įstatinis kapitalas - 0,5 mln. eurų, teigiama, jog įmonė užsiims transporto bei pervežimo veikla.

Kas anksčiau atrodė tik vienas galimų scenarijų, dabar po truputėlį ima virsti realybe. Byrantys JAV ir Kinijos santykiai pasaulį gali nuvesti prie prekybos karo, o tai atsigirstų ir Lietuvoje. Tačiau analitikai nesutaria, daugiau naudos ar žalos iš to mes turėtume. Neseniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kinija iš JAV įmonių vagia technologijas ir intelektinę nuosavybę. Jei tai pasirodys tiesa, grasinama imtis ekonominių sankcijų, o tai įpliekstų prekybos karą.

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. Tiesa, dabartinis euro ir JAV dolerio santykis (EUR/USD 1,18) dar nėra toks, kuris atbaidytų eksportuotojus nuo JAV, tačiau dėl pasikeitusios kurso krypties daugėja neužtikrintumo dėl eksporto į šią šalį galimybių ateityje.

Kai kurie Europos eksportuotojai ima nerimauti dėl stiprėjančio euro, kurio kursas, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose beveik pasiekęs paritetą su JAV doleriu, pastebimai atsitiesė. Tačiau analitikai mano, kad ekonomikos augimui dėl to tiesiogiai kylanti rizika yra nedidelė. Praėjusį trečiadienį euro kursas pakilo iki 1,1910 JAV dolerio, pasiekęs aukščiausią nuo 2015 metų sausio mėnesio lygį, tačiau vėliau šiek tiek smuko.

Verslininko Tautvydo Barščio kontroliuojama žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupė „Kauno grūdai“ pirmadienį eksportavo maždaug 20 tonų vištienos produktų į Japoniją. Tai pirmoji Lietuvos bendrovė, eksportavusi paukštieną į vieną didžiausių Azijos rinkų.

Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas. Į priekį stumia eksportas Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo 3,9 proc.

Lietuva vis tvirčiau jaučiasi tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, o šalies viduje kylanti ekonominių vertinimų kreivė parodo vis didesnį rinkos dalyvių optimizmą ir teigiamus lūkesčius dėl ateities. Po energingo šuolio pirmąjį ketvirtį, Lietuvos ekonomika nepraranda pagreičio. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas Lietuvoje išaugo 3,9 proc.

Šiemet apie 4 mln. tonų grūdų eksportuoti ketinantys Lietuvos grūdininkai sako, kad grūdų transportavimo į Klaipėdos uostą procesas turėtų būti sklandus. Tačiau konkurencija dėl šių krovinių šiemet turėtų būti aršesnė. „Lietuvos geležinkeliai“, anksčiau ne visuomet sugebėdavę patenkinti grūdininkų poreikius, šiemet tikina esantys pasirengę į uostą laiku nugabenti visą užsakytą kiekį. Be to, geležinkeliai pasiūlė patrauklesnę paslaugų kainą ir tikisi padidinti pervežimus.

Kaip ir daugumoje Europos Sąjungos šalių, Lietuvos pienininkystės sektoriuje padėtis išlieka panaši – žaliavinio pieno gamyba ūkiuose traukiasi. Auganti pieno gaminių paklausa eksporto rinkose skatina Lietuvos pieno perdirbimo įmones didinti pramoninę gamybą, o lietuviškos žaliavos trūkumą tenka keisti importu. Per penkis šių metų mėnesius Lietuvos pieno įmonės žalio pieno perdirbo 1,3 proc. daugiau.

Lietuvos eksportas auga beveik po dešimtadalį ketvirtą mėnesį iš eilės. Artimiausiu metu mūsų eksportas turėtų toliau augti dėl didėjančios paklausos, ypač ES ir NVS regionuose. Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nominalusis prekių eksportas balandžio mėn. per metus paaugo 9,4 proc.

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto Lietuvoje priklauso apie 300 tūkst. darbo vietų, todėl tai – geros žinios daugeliui dirbančiųjų. Žinoma, didelę įtaką eksportuojančių įmonių sėkmei turės jų prekių ir paslaugų konkurencingumas, tad juo rūpintis reikėtų vis labiau.

4,1 proc. – tiek, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti.

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.