eksportas

Leidusi atverti Taivano atstovybę Lietuva susipyko su Kinija, bet ieško naujų rinkų Azijoje. Neseniai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vyko į Singapūrą ir Australiją, o šiais metais iš Azijos šalių planuoja aplankyti Japoniją, Pietų Korėją, Indiją, Vietnamą, Indoneziją, su premjere taip pat lankysis Izraelyje.

Kinijos rinką praradę Lietuvos maisto produktų eksportuotojai sako, kad norėtų plėstis į Pietų Korėją, Japoniją, Taivaną bei Vietnamą. Tačiau jie pripažįsta, kad norint įsitvirtinti naujose rinkose reikia dirbti daug metų, bet to, didelių eksporto apimčių tikėtis būtų sunku.  Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, praėjusią savaitę lankęsis Singapūre bei Australijoje, teigė siekiantis atverti Lietuvai naujų galimybių Azijos ir Okeanijos rinkose.

Japonija leido Lietuvos eksportuotojams vežti jautieną ir jos produktus, gamintus iš vyresnių galvijų. Iki šiol šiai rinkai buvo galima tiekti tik jaunesnių nei 30 mėnesių galvijų mėsą, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, didesnis Japonijos rinkos atvėrimas jautienai ir jos produktams yra labai lauktas žingsnis, ypač dabar, kai Lietuvos įmonėms užsidarė Kinijos rinka.

Baltarusijos vyriausybės vadovas Ramanas Haloučanka pareiškė, jog baltarusiškų kalio trąšų eksportas per Ukrainą nesustojo. „Kalio trąšų tiekimas per Ukrainą vyko ir tebevyksta. Maža to, Ukraina rodo susidomėjimą galimybėmis didinti krovą jos pajėgumuose“, – ketvirtadienį popiet pareiškė R. Haloučanka per vaizdo komentarą, kurį išplatino jo spaudos tarnyba. „Ten, kur mums patogu ir naudinga, tai ir darysime. Su Ukraina problemų neturime“, – pabrėžė jis.

Lietuvos prekių eksportas 2021 metais siekė 34,6 mlrd. eurų, o importas – 37,8 mlrd. eurų ir buvo atitinkamai 20,5 proc. ir 29,5 proc. didesnis nei 2020-aisiais, skelbia Statistikos departamentas.  Statistikų teigimu, esporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (74,1 proc.), baldų (22,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (26,7 proc.) eksportas. Importo augimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (73,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (27,8 proc.), plastikų ir jų gaminių (40 proc.

Baltarusija gali blokuoti lietuviškų prekių eksporto srautus per jos teritoriją į Kiniją, o savo eksporto srautus iš Baltijos šalių uostų gali perorientuoti į Rusijos uostus, pareiškė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Mes nepraleisime jūsų eksporto per Baltarusiją – pamiršite šį kelią. Su Rusija susitarsime – ir kitais keliais nepateksite.

Eksportas pernai sausį-lapkritį Lietuvoje augo mažiausiai Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas sausį-lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 20 proc. iki 31,2 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 16 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 16,6 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 28 proc. iki 34 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 18,8 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 18,1 mlrd. eurų. Lietuvos ir Latvijos prekybos deficitas siekė po 2,8 mlrd.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį nuotoliniu būdu susitikusi su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu, sakė sveikinanti Taivano planuojamas investicijas Lietuvoje ir laukianti sprendimų dėl konkrečių investicinių projektų. Lietuvą labiausiai domina galimos taivaniečių investicijos į puslaidininkių ir lazerių gamybos, biotechnologijų sektorius. Rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Verslo atstovai sako, jog Lietuvos eksportuotojams neramumų krečiamame Kazachstane problemų kol kas kilo nedaug – didesnio poveikio šalies eksportuotojai pajusti neturėtų. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius sako, kad Kazachstanas Lietuvai yra svarbus ekonominis partneris, tačiau pastarųjų dienų įvykiai pasiuntė signalą apie šalies rizikas.  „Pasiųsta žinia, kad mums reikia valdyti riziką su ta valstybe.

  Pablogėjus Vilniaus ir Pekino santykiams bei Kinijos partneriams nutraukiant bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis, vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ planas laktozę į Kiniją eksportuoti per Lenkiją nepasiteisino – iš įmonės produkciją pirkusi užsienio bendrovė nusprendė nerizikuoti ir Kinijai skirtą siuntą nukreipė į kitas šalis.

Lietuva prarado Kinijos pasitikėjimą, todėl dvišalis ekonominis bendradarbiavimas ateityje bus vis sudėtingesnis. Taip Vilniuje pareiškė Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis, beje, surengęs spaudos konferenciją, kurios žurnalistams neleido įrašinėti. Kinija kartoja, kad dėl santykių blogėjimo kalta Lietuva ir būtent ji turi taisyti klaidą – pervadinti Taivano atstovybę.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ antroji gija pradėta pildyti dujomis, penktadienį pranešė vamzdyno operatorė, kurios vienintelis akcininkas – „Gazprom“. Pirmosios „Nord Stream 2“ gijos pildymas dujomis buvo pradėtas birželio pradžioje ir užbaigtas spalio viduryje. Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministerijos paskelbė nesitikinti, kad „Nord Stream 2“ pradės veikti 2022 metų sausį.

Eksportas šiemet sausį-spalį Lietuvoje augo mažiausiai Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas sausį-spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 18 proc. iki 27,7 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 14,3 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 14,8 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 27 proc. iki 30,3 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 17 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 16,2 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 2,5 mlrd. eurų, Latvijos – 2,7 mlrd.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–spalio mėnesiais buvo 27,745 mlrd. eurų, importas – 30,255 mlrd. eurų, arba atitinkamai 18,4 proc. ir 27 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 23,3 proc. iki 17,159 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas per devynis mėnesius siekė 2,51 mlrd. eurų ir buvo 6,6 karto didesnis nei pernai sausį-spalį (378,8 mln. eurų), pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais buvo 24,532 mlrd. eurų, importas – 26,69 mlrd. eurų, arba atitinkamai 18,6 proc. ir 26,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 23,9 proc. iki 15,155 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas per devynis mėnesius siekė 2,158 mlrd. eurų ir buvo 5,3 karto didesnis nei pernai sausį-rugsėjį (409,9 mln. eurų), pranešė Statistikos departamentas.

Pirmosios lietuviškų kiaušinių siuntos į JAV galėtų būti išgabentos po kelių mėnesių, sako žemės ūkio ministras. Kęstutis Navickas įsitikinęs, kad kiaušinių eksportas į JAV padėtų sušvelninti krizę šalies paukštininkystės sektoriuje.   Ministro teigimu, procesai dėl jų produktų eksporto už Atlanto yra gerokai pasistūmėję į priekį. „Kiaušinių produktų dalykas techniniame lygmenyje yra suderintas“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete pranešė K. Navickas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako sutaręs dėl Lietuvos įmonių galimybių eksportuoti į JAV daugiau mėsos gaminių – dešrų, dešrelių, kumpio, koldūnų su kiauliena.

Sėkmingo eksporto į JAV gali tikėtis išskirtinių produktų, taip pat prekių su tvariomis pakuotėmis gamintojai, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.  Pasak jo, JAV rinka yra patraukli ir turinti daug galimybių plėsti lietuviškų maisto produktų eksportą, tačiau pirmiausia turi būti atlikti paruošiamieji darbai. „Įmonėms labai svarbu įvertinti savo pasiryžimą, galimybes bei riziką, susijusią su didele konkurencija šioje rinkoje.

Eksportas šiemet sausį-rugpjūtį Lietuvoje augo mažiausiai iš Baltijos šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvos eksportas sausį-rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 19 proc. iki 21,4 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 10,9 mlrd. eurų, Estijos – 29 proc. iki 11,5 mlrd. eurų, rodo Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Lietuvos importas augo 26 proc. iki 23,3 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 13,1 mlrd. eurų, Estijos – 31 proc. iki 12,6 mlrd. eurų.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis balandį-birželį siekė 1,9 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2020 metais – šis rodiklis Lietuvoje padidėjo 0,6 punkto.

Rusija gamtinių dujų eksportą naujojo vamzdyno per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ pirmąja gija planuoja pradėti spalio 1-ąją, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Jų teigimu, antroji „Nord Stream 2“ gija turėtų pradėti veikti po dviejų mėnesių.

Lietuvos eksporto įmonių žinomumui gerinti bus sukurtas šalies prekės ženklas „Co-created in Lithuania“ („Bendrai sukurtas Lietuvoje“), kuriuo gamintojai galės žymėti eksportuojamas prekes bei paslaugas. Tikimasi, kad ženklas ilgainiui pasaulyje bus atpažįstamas ir vertinamas.

Kinijos smūgis Lietuvos verslininkams. Iš Lietuvos kinai nebenori pirkti nei medienos, nei sūrių ar grūdų. Bendradarbiavę ir priimdavę eksportą iš Lietuvos, kinai pradėjo nutraukinėti sutartis su įmonėmis. Verslininkai sako besijaučiantys politinių aplinkybių įkaitais ir skaičiuoja milijoninius nuostolius. O ekonomistai ramina, esą eksportas į Kiniją sudaro tokią mažą dalį, kad Lietuva nė nepajus. Į konfliktą su Kinija įsivėlusi Lietuva sulaukia vis daugiau skaudžių strėlių.

Išaugus politinei įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos bei pastarajai atšaukus artimiausius tiesioginius krovininius traukinius į Lietuvą, šalies maisto gamintojai savo produkciją į Kiniją vis dar eksportuoja, tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi, jog sustojo naujų eksporto leidimų derinimas. Pasak tarnybos vadovo Manto Staškevičiaus, tarnyba kol kas nėra gavusi indikacijų, kad pieno, mėsos ir kitų produktų eksportas į Kiniją strigtų, tačiau tam tikrų ženklų jau esama.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė esąs pasiruošęs kalio trąšų eksportą nukreipti per Rusijos uostus, pirmiausia Murmanską. Lietuvos politikai „dabar nori iššauti sau į galvą – uždaryti mums uostus cheminių, kalio trąšų krovai. Paklausykit, mes pristatysime šias apimtis, pakrausime Murmanske – dėl to klausimų nekyla“, –  spaudos konferencijoje sakė jis.

Nepaisant neapibrėžtumo, susijusio su pasauliniu žaliavų stygiumi ir jų kainų kilimu bei Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai, Lietuvos eksportas grįžta į ikipandeminį lygį, teigia eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“. Pasak jos Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės, didžiausios įtakos tam daro chemijos gaminių farmacijos pramonei gamintojai.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,8 proc. ir to meto kainomis siekė 24,8 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Antrąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 13 mlrd. eurų ir buvo 8,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai balandį-birželį.

Ukraina nebuvo įtraukta į JAV ir Vokietijos derybas dėl rusiškų dujų eksporto vamzdyno „Nord Stream 2“, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija. „Ukrainos pusė nedalyvavo derybose ir derinant susitarimų paketą tarp JAV ir Vokietijos, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė URM atstovas Olehas Nikolenka.

Lietuvos paslaugų eksportas šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 2,8 mlrd. eurų – 1,4 proc. mažiau nei prieš metus. Paslaugų importas sudarė 1,5 mlrd. eurų, arba 7,9 proc. mažiau. Paslaugų balanso perviršis per metus padidėjo 7,1 proc. iki 1,3 mlrd. eurų ir sudarė 11,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skelbia Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas. Sparčiausiai pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, krito kelionių paslaugų eksportas (79,8 proc.

Prekių eksportas per keturis pirmus 2021 metų mėnesius augo daugiau nei dešimtadaliu (12,6 proc.), o lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo dar daugiau – 15,6 procento. Tai rodo, kad Lietuvos pramonė pagavo palankų paklausos vėją ir bent jau pajamų rodikliai šiemet bus gerokai didesni negu prieš metus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelio pramonės prekių kainos šiemet bus daug didesnės.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos balandį, palyginti su 2020-ųjų balandžiu, padidėjo 7,7 proc., o importuotų prekių – augo 14,9 proc. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,9 proc., importuotų prekių – taip pat 0,9 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai – 18,3 proc. – brango žuvys ir kiti žuvininkystės produktai. Baterijos ir akumuliatoriai pabrango 6,8 proc., guminiai gaminiai – 6,1 proc.

Šalies baldininkai ir medienos apdirbėjai perspėja, kad gali tekti stabdyti gamyklas ir lentvpjūves. Įmonėms trūksta medienos, negana to, ir kitos žaliavos labai brangsta. Pramonės atstovai piktinasi, kad vyriausybė leidžia trečdalį Lietuvos medienos išvežti į užsienį, nors jos labai trūksta pačioje Lietuvoje. Parlamentarai svarstys siūlymą pirmenybę pirkti lietuvišką medieną suteikti tik mūsų šalies įmonėms. Įmonė „Venta“ Šiauliuose gamina kėdes.

Lietuvos eksportas per tris šių metų mėnesius, palyginti su 2020-ųjų sausiu-kovu, padidėjo 5,2 proc. iki 7,443 mlrd. eurų, o importas – 4,9 proc. iki 7,702 mlrd. eurų. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 8,5 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs įvairių chemijos produktų (2,9 karto), baldų (12,7 proc.), medienos ir medienos gaminių (17,8 proc.) eksportas, skelbia Statistikos departamentas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs plastikų ir jų gaminių (26,3 proc.

Ekonomistus nustebino pirmąjį ketvirtį, kai šalyje galiojo griežtas karantinas, augusi Lietuvos ekonomika. Tačiau tuo pat metu jie pastebi, kad prie netikėto augimo prisidėjo ir keli techniniai veiksniai. BNS šią savaitę apklausti ekonomistai daugiausia prognozavo arba kuklų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, arba susitraukimą, tačiau Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad Lietuvos ekonomika sausį–kovą, palyginti su pernai tuo pat laiku, paaugo 1 proc.

Lietuvos ekonomika nesiliauja stebinti ir nuginkluoja net užkietėjusius pesimistus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo net 1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kitaip sakant, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį. Kokie veiksniai lėmė tokią sėkmės istoriją? Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais.

Savaitgalį nustačius greitai plintantį paukščių gripą keliuose mažuose ūkiuose Vilniaus rajone, Maisto ir veterinarijos tarnybos paskirtasis vadovas sako, kad dėl to gali sustoti didžiųjų šalies paukštynų eksportas į trečiąsias šalis.  Anot Manto Staškevičiaus, jei šalia vietovės, kur nustatytas protrūkis, yra komercinis ūkis ar dideli paukštynai, jiems taikomi apribojimai. „Tai reiškia, tos didžiulės įmonės nebegalės eksportuoti į trečiąsias šalis.

Lietuvos paslaugų eksportas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 2,9 mlrd. eurų – 8,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų tuo pačiu metu. Paslaugų importas siekė 1,6 mlrd. eurų – 16,5 proc. mažiau. Paslaugų balanso perviršis per metus padidėjo 3,3 proc. iki 1,3 mlrd. eurų ir sudarė 10,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas. Sparčiausiai per metus krito kelionių paslaugų eksportas (77,5 proc.) bei importas (78 proc.

Lietuvos eksportas šių metų pirmą mėnesį siekė 2,272 mlrd. eurų, importas – 2,165 mlrd. eurų, arba atitinkamai 1,7 proc. daugiau ir 7,5 proc. mažiau nei pernai sausį. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 7 proc. iki 1,474 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos perteklius sausį siekė 107,4 mln. eurų, tuo metu prieš metus buvo 106,8 mln.

Praėjusiais metais ženkliai išaugo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, tai rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. 2020 m. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 6 mlrd. eurų, tai yra 11,4 proc. daugiau nei 2019 m. Importuota – už beveik 4,2 mlrd. eurų, tai yra 0,6 proc. daugiau nei 2019 m. Teigiamas prekybos balansas 2020 m. sudarė 1,84 mlrd. eurų ir, palyginti su 2019 m., padidėjo net 47,5 proc., praneša Žemės ūkio ministerija.

2020 metais lietuviškos mėsos eksportas išaugo 22 proc., pieno produktų – 22,8 proc., o žuvininkystės – 7 proc., sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika.  Pasak jo, šios produkcijos eksportas augo nežiūrint į koronaviruso pandemiją.     „Verslas prisitaikė“, – antradienį Seimo konservatorių frakcijoje sakė D. Remeika.   Pasak jo, pernai Lietuva eksportavo 12,8 tūkst. tonų mėsos – apie 2 tūkst. tonų daugiau nei užpernai, 111,4 tūkst.

Iš Lietuvos į Latviją pernai transportuota 8 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 33 proc. daugiau nei 2019 metais. Tai yra didžiausias šalies istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi. Bendrovės „Amber Grid“ teigimu, tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos, be to, dalis dujų saugoma Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje.

Didžiausios Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftenaja kampanija“ (BNK) antrinė įmonė BNK laikinai stabdo naftos produktų eksportą per „Klaipėdos naftos“ terminalą Klaipėdoje.  Naftos produktai, parduoti ankstesniais sandoriais, toliau bus kraunami Klaipėdoje, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Klaipėdos nafta“. Pasak jos, BNK nurodė informuosianti, kai eksportas bus atnaujintas visa apimtimi.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo planą, Lietuvos ekonomistas sako, kad tai gerokai kilstelėjo euro kursą, o tai gali atnešti žalos tiek ES ekonomikos, tiek Lietuvos eksporto atsigavimui.

Baigiantis pereinamajam „Brexit'o“ laikotarpiui išaugus lietuviškų prekių eksportui į Jungtinę Karalystę, ekonomistas teigia, kad šis augimas, didinantis bendrą Lietuvos eksportą, gali būti dirbtinis. Statistikų duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus, eksportas ūgtelėjo 5 procentais.

Nepaisant koronaviruso ir karantino keliamų sunkumų, Lietuvos pramonininkai laikosi palyginti neblogai, sako ekspertai. Ir nors įmonės sulaukia vis daugiau užsakymų iš užsienio, gamykloms sunkumų kyla dėl nuolat kintančio darbuotojų skaičiaus. „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, nors gamykloms šis laikas sudėtingas dėl nepastovaus darbuotojų kiekio, Lietuvos pramonė, palyginti su pernai, paaugusi. „Daugeliui Lietuvos pramonės įmonių šie metai bus rekordiniai.

Rusija per tris šių metų ketvirčius eksportavo 220,5 tonos aukso – beveik penkis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo Federalinės muitinės duomenys. Rusijos aukso eksportas šiemet sausį-rugsėjį įvertintas 12,5 mlrd. JAV dolerių. Vien tik rugsėjį eksportas kiekybine išraiška išaugo beveik triskart per mėnesį ir penkis kartus per metus iki rekordinių mėnesio apimčių – 54,9 tonos. Pagrindinė rusiško aukso pirkėja rugsėjį išliko Jungtinė Karalystė, jo importavusi 53,9 tonos.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais buvo 20,624 mlrd. eurų, importas – 20,979 mlrd. eurų, arba atitinkamai 6 proc. ir 12 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas sumenko 9 proc. iki 12,136 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais sudarė 354,9 mln. eurų ir buvo beveik 5,5 karto mažesnis nei tuo pat metu 2019-aisiais (1,942 mlrd.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais buvo 17,971 mlrd. eurų, importas – 18,466 mlrd. eurų, arba atitinkamai 7,2 proc. ir 13,1 proc. mažesnis nei per aštuonis 2019-ųjų mėnesius. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas smuko 10,4 proc. iki 10,534 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais sudarė 494,6 mln. eurų ir buvo 3,8 karto mažesnis nei prieš metus (1,881 mlrd. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Prasidėjusi pandemija, griežtas ir ilgai užsitęsęs karantinas jau dabar pakeitė mūsų šalies bei viso pasaulio eksporto tendencijas, tačiau prognozuojama, kad poveikis bus dar didesnis nei tikėtasi – neigiamų pasekmių mastą lems tai, ar kils antroji viruso banga, ar ne. Antruoju atveju kitų metų pabaigoje, tikėtina, galėtų grįžti dar prieš krizę generuotos eksporto apimtys, rašoma pranešime žiniasklaidai.