ekonomistai

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą viešbučiams, maitinimo įstaigoms, sporto klubams, kino teatrams ir renginiams, ekonomistai tokį siūlymą vertina atsargiai – kai kurie sako, kad įmonės turėtų grįžti prie įprastos konkurencijos ir siūlo lengvatą palikti tik viešbučiams. Kiti siūlo įvertinti, kad nuo pandemijos nukentėjo ir daugiau verslų, bet tuo pačiu teigia, kad lengvatą panaikinti būtų sudėtinga.

Statistikos departamentui paskelbus apie 16,6 proc. metinę išankstinę infliaciją balandį, ekonomistai sako kad kainų augimą lėmė itin didelis maisto kainų šuolis. Kai kurie jų mano, kad infliacijos pikas jau pasiektas, o gegužę arba vasarą infliacija mažės. Tačiau vidutinė metinė infliacija bus didesnė nei prognozuota ankčiau – 13-14 procentų.

Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo kiek daugiau nei 4 proc., prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomistų.  Keturi iš šešių apklaustų ekspertų mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį augo 4-4,4 proc., vienas nurodė, jog augimas siekė 3,2 proc., o dar vienas analitikas – 1,5 proc.

Bankuose ir kitose įstaigose laikomi gyventojų indėliai šiemet ėmė mažėti. Anot ekonomistų, tą lėmė ne tik karo baimė, kai gyventojai suskubo gryninti pinigus iš bankomatų, bet ir augančios kainos. Žmonės daugiau pinigų išleidžia prekėms ir paslaugoms, kelionėms, tad mažiau jų lieka taupymui. Ekonomistai pažymi, kad rekordinio indėlių augimo, kokį turėjome pandemijos laikotarpiu, nebebus.

Statistikams paskelbus, kad vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,2 proc., o mėnesio – 1,8 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.   Bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija piką turėtų pasiekti vasaros viduryje.

Europos Sąjungai (ES) ketinant plėsti sankcijas Rusijai, įskaitant jos bankus, tai apsunkintų atsiskaitymus bei ne itin reikšmigus Lietuvos verslo ryšius su šia šalimi, sako BNS kalbinti ekonomistai.  Tuo metu Rusijos atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT), pasak jų, apribotų ar visai užkirstų Rusijos tarptautinių sandorių galimybes.

Vyriausybei trečiadienį ketinant pritarti nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymu tarifui, taip amortizuojant itin išaugusias šildymo kainas gyventojams, ekonomistai kritikuoja siūlymą ir laiko jį populistiniu bei nesąžiningu kitų vartotojų atžvilgiu. Analitikai siūlo verčiau didinti kompensacijas mažiau uždirbantiems, investuoti į energetikos infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo brangių energijos šaltinių.

Statistikos departamentui kitą pirmadienį skelbiant pirmąjį oficialų 2021 metų bendrojo  vidaus produkto (BVP) įvertį, BNS kalbinti ekonomikos ekspertai skaičiuoja, kad šalies ūkis pernai augo apie 5 procentus.  Du iš penkių ekonomistų teigė, kad BVP per metus augo 4,9 proc., trys skaičiavo 5 proc., 5,1 proc. ir 5,4 proc. augimą. Tuo metu ketvirtojo metų ketvirčio augimo prognozės siekia 4,2–6,2 procento.

Įtempti Lietuvos ir Kinijos santykiai lėmė, kad antra didžiausia pasaulio ekonomika ne tik nebeįsileidžia lietuviškų prekių, bet ir trukdo mūsų įmonėms įsivežti reikalingos kiniškos produkcijos. Verslo atstovai žada, kad be kiniškų prekių Lietuva veikiausia neliks, tačiau už jas teks mokėti daugiau. Tuo metu ekonomistai siūlo prekes vežtis nebe iš Kinijos, bet Taivano. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva be kiniškų prekių tikrai neliks.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., ekonomistai teigia, kad prekių ir paslaugų brangimas viršijo lūkesčius, tačiau kainų augimo pikas dar nepasiektas. Didžiausią įtaką didėjančiai infliacijai darė brangūs energetiniai ištekliai, sparčiau nei tikėtasi padidėjusios maisto produktų kainos ir augančios darbo sąnaudos. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad pagrindinės infliacijos augimo priežastys yra maisto prekių brangimas.

Šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje augo apie 10 proc. Ekonomistai nesutaria, kokių algų galime tikėtis kitais metais. Vieni prognozuoja, kad ir kitais metais darbo užmokestis sparčiai augs. Kiti įspėja, kad algos kitais metais didės dvigubai ar trigubai mažiau nei šiemet. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad atlyginimų augimas mūsų šalyje nesustos ir kitais metais. „Jau minimalioji mėnesinė alga kitais metais auga 14 proc., tad kils visų atlyginimų vidurkiai.

Šiuo metu Lietuvoje skurstantiems, negalintiems susirasti darbo žmonėms mokamos išmokos. Tačiau jas gaunantys žmonės yra įpareigoti vis atnaujinti savo duomenis apie finansinę padėtį, ieškoti darbo ar persikvalifikuoti. Tuo metu vis dažniau kai kuriose šalyse bazinės išmokos mokamos be jokių reikalavimų ar įpareigojimų jų gavėjams. Lietuvoje, anot ekonomistų, toks išmokų modelis neveiktų, vietoje to jie siūlo didinti nedarbo išmoką.

Lietuvos gyventojai pastebi, kad šiuo metu sparčiai brangsta daugelis prekių ir paslaugų. Oficialūs duomenys rodo, kad iš visų trijų Baltijos šalių Lietuvoje kainos auga sparčiausiai. Ekonomistai pastebi, kad tą lėmė spartus Lietuvos atsigavimas pandemijos metu ir augantys atlyginimai. Tačiau įspėja, kad jei kainų augimas aplenks atlyginimų augimą, išpūsime kainų burbulą. „Eurostat“ duomenimis, spalį prognozuojamas kainų augimas Lietuvoje sudarė 8,2 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 4-6 proc., prognozuoja BNS apklausti ekonomikos ekspertai.  Vienas iš šešių ekonomistų nurodė, jog BVP augo 4 proc., du – 4,5 proc., po vieną mano, jog ūkis augo 5 ir 6 procentais.  Anot ekspertų, augimą toliau skatino pramonės gamyba, eksportas ir vartojimas, tačiau BVP mažino prastesnis javų derlius bei stringanti inžinerinių statinių statyba.

Iki didžiųjų metų švenčių liko vos kiek daugiau nei septynios savaitės. Ekonomistai įspėja, kad populiariausi dovanų pirkiniai šiemet bus gerokai brangesni nei ankstesniais metais, be to, jų iš viso gali ir nebūti parduotuvių lentynose. Dėl to siūloma pagalvoti apie alternatyvas: leisti pinigus ne daiktams, o paslaugoms. „Luminor“ vyriausiasis Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad elektroninės prekės ne tik brangsta, bet kad kai kurių tiesiog nėra.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė mėnesio infliacija rugsėjį siekė 1,6 proc., o metinė – 6,3 proc., ekonomistai jos mažėjimo artimiausiu metu neprognozuoja. Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 6 proc. metinė infliacija – dar ne pabaiga. „Lapkritį, gruodį mes jau matysime ir 7 proc. metinę infliaciją, nes šiai dienai nematau priežasčių, kodėl Europoje ir Lietuvoje turėtų pagerėti situacija dėl infliacijos“, – teigė A.Izgorodinas.

Ekonomistai teigia, kad brangstant įvairioms žaliavoms, elektrai, dujoms daugiau pinigų teks pakloti ir už maisto produktus. Mėsos ir daržovių augintojai jiems pritaria ir skaičiuoja ne tik šiuos kaštus, bet ir išaugusius darbuotojų atlyginimus. Tačiau prekybininkai ramina ir sako, kad jeigu vieni produktai pabrangs, kiti – atpigs. Tad bendra prekių krepšelio suma daug nesikeis.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje daugumai vartotojų turėtų brangti elektra ir dujos, praneša valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“. Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Už elektrą – daugmaž euru daugiau Pasak bendrovės, standartinio namų ūkio, kuris per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau. Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Mėnesio infliacijai kovą ir balandį pasiekus maždaug 1 proc., ekonomistai perspėja, jog žemos infliacijos laikai gali būti jau praeityje. Pasak jų, vartotojų kainas didina metalų, žemės ūkio žaliavų, transportavimo bei sveikatos paslaugų brangimas. Be to, prognozuojma, kad infliacija augs ir toliau, nes verslas, ypač paslaugų srityje, gali kelti kainas norėdamas atsigriebti už prarastą laiką. Visa tai ilgainiui didins ir maisto kainas.

Ar norėtumėte sužinoti, kiek uždirba jūsų giminės draugai ir kaimynai? O ar sutiktumėte, kad jie taip pat galėtų sužinoti, kokio dydžio yra jūsų alga? Tokie duomenys kai kuriose Europos šalyse skelbiami jau seniai, o kai kur tai siekiama įteisinti netrukus. Vis dėlto Lietuvoje tokie pasiūlymai vertinami atsargiai. Suomiai svarsto siūlymą viešai skelbti visų gyventojų atlyginimus, tuo metu Lietuvoje toks siūlymas būtų sutiktas priešiškai, sako darbuotojų atstovai ir ekonomistai.

Vertindami prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2021 metais finansų analitikai sako, kad sumažėjusią kai kurių vartojimo prekių kainą lėmė mažėjanti paklausa dėl Covid-19 pandemijos. Vis dėlto, prognozuojama, kad šiemet galima tikėtis žymaus kainų paslaugų sektoriuje augimo. Taigi, kokių kainų augimo galima tikėtis šiemet, kiek jis bus žymus ir kam mes turime ruoštis? Ekonominėmis prognozėmis dalijosi ekonomistė Jekaterina Rojaka ir finansų analitikas Marius Dubnikovas „Žinių radijo" laidoje.

Po sudėtingų 2020-ųjų, daugelis su viltimi žvelgia į 2021-uosius. Tą daro ir ekonomistai – šių teigimu, 2020 metų krizė Lietuvos ekonomikai neturėtų padaryti didelės žalos – maždaug pusė sektorių, naujausiais duomenimis, rodo teigiamą augimą. Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai sako, kad ekonominis pagerėjimas jau matomas ir skirtingais 2020-ųjų laikotarpiais – antrąjį-trečiąjį metų ketvirčius, pagal visas ekonomines veiklos rūšis, įmonių pajamos iš viso augo net 17,5 proc.

Dalis Lietuvos ekonomistų mano, jog koronaviruso pandemijos akivaizdoje Vyriausybė galėtų skolintis daugiau, todėl ir valdžios deficitas 2021-aisiais galėtų būti didesnis nei 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, kai kurie jų pabrėžia, jog svarbiausia ne pats deficito dydis, o tai, kaip skolinti pinigai bus panaudoti.

Jau ne vienerius metus ekonomistai pastebi tendenciją, kad lietuviai investicijai renkasi nekilnojamą turtą (NT). Anot jų, ypač šiuo metu investuoti į būstą apsimoka. Tačiau verta pasidomėti ir kitais investicijų būdais, nes santaupas sudėti į vieną objektą yra pavojinga. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad investicijos priklauso nuo žmogaus pajamų ir galimybių sutaupyti kiekvieną mėnesį. „Žmogus turėtų sutaupyti 10 proc.

2020 metai nekilnojamo turto (NT) rinkai buvo įdomus laikas, sako ekspertai. Dar pavasarį, pirmojo karantino metu, labai atsargiai žiūrėta tiek į nuomos rinką, tiek į parduodamus būstus, tačiau, kaip pastebi ekspertai, kas buvo suplanavęs įsigyti būstą – įsigijo, o butų nuoma apskritai mušė rekordus. Tačiau kas laukia kitąmet? Specialistų teigimu, šių metų pandemija tik paspartino kai kuriuos NT rinkos procesus per daug jos nestabdydama.

Skurdas ir atskirtis lieka opiausios Lietuvos problemos. Tai vėl kartoja tarptautiniai ekspertai, šįkart – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, išanalizavusi, kaip atrodo Lietuvos ekonomika. Pasak organizacijos vadovo, Lietuva turėtų įsivesti ir didesnį taršos mokestį automobiliams. Tiesa, nei dabartinė, nei būsimoji Vyriausybė nepuola kalbėti, kad toks mokestis greitu metu bus plečiamas ar didinamas. Nedaug Lietuva esą pažengė ir gerindama švietimo kokybę.

Lietuvos ekonomikos raida trečiąjį ketvirtį buvo palanki, rodo statistikų paskelbti bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys. Tačiau blogėjanti epidemiologinė padėtis ir didėjanti rizika nuteikia, kad paskutinį ketvirtį tendencijos bus prastesnės, sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas. Statistikos departamentas paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį BVP buvo 3,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį. tačiau palyginti su praėjusių metų tuo at laiku, jis vis dar buvo 1,7 proc. mažesnis.

Užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius kasdien auga, Vyriausybė įveda vis daugiau naujų ribojimų. Tačiau kalbėdami apie 2021 metus ekonomistai išlieka optimistiški. Anot jų, kitais metais ekonomika tik augs, nes jai skatinti skiriamos nemažos lėšos. Visgi svarbu jas tinkamai įdarbinti, nes kitu atveju galime įbristi į krizę. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad prognozuojant Lietuvos ekonominę situaciją svarbu žvelgti plačiau.

Valdančiųjų paliktas gerovės valstybės biudžetas kelia nerimą – ar gyventojams teks veržtis diržus? Pasak ekonomistų, kitiems metams pažadų išdalinta daugiau nei yra galimybių. O auganti valstybės skola pasieks naują rekordą ir taps didžiausia šalies istorijoje. Europarlamentaras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad su tokiu biudžetu kitąmet gali tekti veržtis diržus.

Valdančiųjų idėją apie tryliktąją pensiją ekonomistai vadina populizmu ir rinkėjų papirkinėjimu. Ekspertai netiki, kad 13-oji pensija pasieks gyventojus ir mano, kad po rinkimų ši idėja išnyks. „Tai rinkėjų papirkinėjimas ir rodo nesisteminį požiūrį į pačią pensijų sistemą kaip visumą. Tai savyje slepia ir ponišką požiūrį į pensininkus: „Štai, mes jums atkišime po 200 eurų ir būkite laimingi“. Geroji valdžia nori – duoda, nenori – neduoda.

Koronaviruso stresą lietuviai malšina apsipirkinėdami. Parduotuvėse tautiečiai pinigų palieka daugiau nei pernai. Prekybininkai džiaugiasi, o Lietuvos bankas jau atsisako savo ankstesnių pesimistinių ekonomikos prognozių ir pripažįsta, kad mūsų šalis pirmąją koronaviruso bangą atlaikė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje. Visgi, atsipalaiduoti žmonėms ekonomistai nepataria. Praėjus karantinui lietuviai vis plačiau praveria pinigines.

Ekonomistai ir valdžia nesutaria – Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet augs ar smuks. Kol ministerija ragina žmones atsakingai įvertinti būsimus rimtus pirkinius, dalis ekonomistų trimituoja, kad koronaviruso sukelta krizė Lietuvoje baigėsi nė neprasidėjusi. Esą net šie metai šalies ūkiui pliusiniai, o ne minusiniai. Esą kils ir algos. Tiesa, patys darbdaviai į tokias prognozes žiūri skeptiškai.

Vadinamasis kietasis „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) be prekybos sutarties – nebėra tarp rimčiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai, sako ekonomistai. Anot jų, šiuo metu Lietuvai rimčiau grasina kitos problemos – visų pirma, koronaviruso pandemija, kuri šalies ekonomikos smarkiai nenusmukdė, tačiau rimčiau paveikė svarbiausias eksporto rinkas. „Brexito“ klausimas tikrai nėra darbotvarkės prioritetų pirmoje vietoje, nes yra rimtesnių klausimų.

Šiemet, pavasarį buvo prognozuojama, kad atlyginimai šalyje mažės. Tačiau prabėgus 3 mėnesiams situaciją matome visiškai kitokią. Tautiečių pajamos auga greičiau negu buvo tikėtasi. Ekonomistai tikina, kad esant palankiai situacijai, metų pabaigoje galime tikėtis dar didesnių algų. „Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų. Be to, liepą 14 tūkst.

Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.

Ekonomistų teigimu, pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje trumpuoju laikotarpiu neturės reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai, tačiau ilgesnėje perspektyvoje, jei Lietuvos ir Baltarusijos santykiai paaštrėtų iki ekonominio lygio, kyla rizikų kai kuriems nuo Baltarusijos rinkos priklausomiems Lietuvos sektoriams. „Gauname tiesioginių pinigų iš Baltarusijos, importuodami farmacijos, mašinų inžinerinius gaminius.

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba. BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 procentų.

Šalies sostinėje Vilniuje gyvenantys žmonės vidutiniškai uždirba maždaug ketvirtadaliu daugiau nei tie, kurie nusprendė gyventi, pavyzdžiui, Tauragėje arba Marijampolėje. Utenos apskrityje, kurią nuo sostinės skiria mažiau nei 100 kilometrų, nedarbo lygis yra didžiausias visoje Lietuvoje. Jau daugiau nei dešimtmetį analizuojamas regioninės atskirties klausimas tapo viena iš sudėtingiausių užduočių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių politikams.

Kaip Lietuvos žmonės ir šalies ekonomika išgyveno koronaviruso pandemiją? Kada šalies ekonomika grįš į įprastas vėžes? Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina, kad Lietuvos ūkis ir finansai pirmąją pandemijos šoko bangą atlaikė. Tiesa, nepaisant atsigavimo ženklų, centrinis bankas prognozuoja, kad dar šiemet darbuotojams mažės atlyginimai. Spūstys ir pilnos gatvės automobilių signalizuoja, kad pamažu po koronaviruso bangos žmonės grįžta į darbus ir įprastą gyvenimą.

Karantinui vis labiau švelnėjant, ekonomistai jau stebi pirmuosius kilimo iš ekonominės duobės ženklus. Du mėnesius susilaikę nuo nebūtinų pirkinių, gyventojai vis plačiau atveria pinigines ir drąsiau išlaidauja. Tad juodžiausio koronaviruso mėnesio titulo Lietuvoje gali nusipelnyti jau praėjęs balandis. Visgi visos šalies ekonomikos atsigavimo dar teks palaukti, mat dar nežinia, kada sulauks buvusių užsakymų užsienyje eksportui dirbanti pramonė. Kristina prekiauja vaikų drabužiais ir batais.

Seimas pradėjo svarstyti du skirtingus siūlymus, kurie sumažintų finansinę naštą šeimoms su vaikais, kad būtų lengviau išbristi iš krizės po pandemijos. Vienas jų – tai prezidento Gitano Nausėdos siūlymas skirti vienkartinę išmoką šeimoms su vaikais. Kitas – parlamentarių siūloma PVM lengvata kūdikių maisto produktams ir sauskelnėms. Ekonomistai šiuos įstatymo projektus vertina kritiškai, tačiau pabandė įžvelgti, kuris iš jų yra geresnis.

Dalis įmonių po patirto koronaviruso šoko jau tiek atsigauna, kad net priiminėja naujus darbuotojus. Apie tai, kad giliausia koronaviruso krizės duobė – jau praeityje, kalba ir dalis ekonomistų. Esą žmonės vis drąsiau išlaidauja, neketina atsisakyti brangių pirkinių ir į ateitį žiūri optimistiškai. Tačiau, žinoma, visai kitokia ta ateitis rodosi netekusiems darbo arba tiems, kurių verslas sustojo neapibrėžtam laikotarpiui. Vienas iš bankų jau pablogino ir šių metų Lietuvos ūkio prognozę.

Koronavirusas Lietuvoje sukėlė ekonominę krizę, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip iš jos išbristi. Viena iš siūlomų priemonių mažinti – gyventojų pajamų mokestį. Tačiau specialistai dėl šio siūlymo nesutaria. Ekonomistai abejoja priemonės efektyvumu, o verslo atstovai tikina, kad mokesčio mažinimas išspręstų ir algų kėlimo klausimą. Šiuo metu įprastinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas yra 20 proc.

Kai kurie ekonomistai sako, kad Vyriausybės planą skirti papildomas išmokas koronaviruso krizės metu gali veikti politiniai interesai artėjant Seimo rinkimams. Taip analitikai komentuoja Vyriausybės sprendimą senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams rugpjūtį skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Vyriausybės sprendimas atlaisvinti dalį suvaržymų mažmeninei prekybai ir paslaugų verslui yra žingsnis teigiama kryptimi, tačiau tai nepadės išvengti šio verslo nuosmukio, teigia ekonomistai. Anot jų, tam įtakos turi ir gyventojų elgsenos pokyčiai – jiems nerimą kelia tiek koronaviruso plitimas, tiek mažėjančios pajamos.

Koronaviruso įtaka pasaulio ekonomikai akivaizdi – užsidaro įmonės, krenta akcijų ir naftos kainos. Ekonomistų prognozės dėl ūkio traukimosi keičiasi labai greit, o Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Vos prasidėjus karantinui blogiausias prognozuojamas Lietuvos ekonomikos smukimo scenarijus buvo 3 proc., tačiau naujausiais duomenimis ekonomika gali susitraukti ir 7 kartus daugiau nei prognozuota. Iki paskelbto karantino, Lietuvai šiemet buvo prognozuojamas stabilus ekonomikos augimas.

Pinigų upės iš emigrantų pamažu senka. Nors pernai piniginės perlaidos iš užsienio į Lietuvą, negalutiniais duomenimis, vėl viršijo milijardą eurų, rekordinių sumų, kaip buvo anksčiau, ekonomistai nebefiksuoja. Ekspertai mano, kad tai lemia gerėjantis gyvenimas, esą Lietuvoje likusiems žmonėms nebereikia tiek pagalbos, kiek reikėjo per krizę.

Šiemet valdantieji užsimojo papurtyti vairuotojų kišenes registruojant mašinas. Daugiau tautiečių teks mokėti ir nekilnojamojo turto mokesčius. Tačiau ekonomistai pirštais beda į kitas sritis, kur slepiasi milijardai eurų. Daugiau kaip 1 mlrd. eurų į biudžetą kasmet nesurenkama iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ekonomistai kaltina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad šios nesistengia susirinkti pinigų.