ekonomika

Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai kuo toliau tuo sunkiau sekasi valdyti ne tik ekonomiką, bet, kas jam svarbiausia, ir savo piliečius. Jau kuris laikas šalyje vyksta tylaus protesto akcijos – be šūkių, be kalbų – vien plojimai. Vien šį trečiadienį Baltarusijoje sulaikyta virš šimto tylaus protesto akcijų dalyvių. Juos dažniausiai terorizuoja civiliais rūbais apsirengę milicininkai bei saugumo darbuotojai. Žmonės mušami, grūdami į milicijos mašinas, naudojamos ašarinės dujos.

Per savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,2 tūkst. asmenų – penktadaliu daugiau nei praeitą savaitę. Palyginti su praėjusia savaite, jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota daugiau – 48,3 proc. (praeitą savaitę jie sudarė 32,1 proc.).  Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos 7 d. šalyje buvo registruota 230,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,45 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Per kelias pastarąsias dienas viešojoje erdvėje sinchroniškai atsirado net keli straipsniai,  kuriuose buvo bandoma įvilkti į tautinius rūbus visiems žinomą „amerikietiškos svajonės“ viziją. Neskaičiavau, kiek kartų buvo paminėti žodžiai „galimybės“ ir „efektyvumas“ bei teigta, kad Lietuva yra puiki šalis verslui vystyti. Palikime autorių sąžinei nekritišką vieno ar kito „virtualaus verslininko“ teiginių perteikimą  kaip neginčijamą tiesą.

Tarptautinis atsiskaitymų bankas (angl. Bank for International Settlements, BIS), kartais vadinamas centrinių bankų centriniu banku, paragino bankus pradėti didinti rekordiškai žemas bazines palūkanų normas ir tai daryti greičiau nei praeityje. Banko apžvalgoje teigiama, kad norint suvaldyti infliaciją ir sumažinti finansinio nestabilumo riziką, reikia griežtesnės pasaulinės pinigų politikos: „Centriniai bankai turi būti pasirengę padidinti palūkanų normas greičiau nei praeityje.

Valdantieji priėmė pataisytą Gamtinių dujų įstatymą, kuris atvėrė kelią AB „Lietuvos dujos“ suskaldymui. Įstatymas numato, jog  Lietuvoje gamtinių dujų perdavimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų gavybos bei tiekimo veiklų. Šiuo įstatymu neva siekiama sukurti konkurencingą ir ekonomiškai pagrįstą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją.

Daugiau kaip 400 žmonių buvo sulaikyta per protesto akciją „Revoliucija per socialinį tinklą“, kuri trečiadienį vyko Minske ir kituose Baltarusijos miestuose. Tai pranešė šaltinis šalies Vidaus reikalų ministerijoje, kuriuo remiasi „BelaPAN“. Pasak pareigūno, dalis sulaikytųjų bus paleisti, o kitiems bus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.

Šiandien masiškai svetur gero ieškantys lietuviai istorijai naujo prieskonio nesuteikė. Apie tūkstančius Lietuvą palikusių tautiečių, jų vargus ir lūkesčius „Ekonomika.lt“ kalbasi su diplomatu, istoriku, ambasadoriumi ESBO žmogiškajai dimensijai, habilituotu mokslų daktaru Alfonsu Eidintu. – Lietuvoje prasiautė net keturios emigracijos bangos. Ką tai rodo apie mūsų šalies ūkį? – Dar Gedimino laiškais iš Hanzos miestų buvo kviečiami pirkliai ir amatininkai.

Viena iš trijų didžiausių pasaulio kredito reitingo agentūrų netikėtai rekomendavo nebeinvestuoti į Portugaliją. „Moody's“ pareiškė, kad ir jai gali prireikti antrosios gelbėjimo paskolos. Europos Sąjunga atkirto, kad Šiaurės Amerikoje įsikūrusios kredito reitingų agentūros nežino tikrosios padėties, o Vokietija stoja į karą su esą neatsakingais panikos skleidėjais, praneša LTV „Šiandien“. Portugalijai tai buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus.

Vilniuje baigėsi Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (LPEF). Kartu su dvi dienas trukusiu renginiu vyko ir XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Apžvelgdamas trečiojo PLEF rezultatus, Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva generalinis direktorius Algimantas Akstinas „Balsas.lt“ sakė, kad renginys pateisino lūkesčius. „Užsienio lietuvių daugiau buvo 2009 metais, tačiau tuomet jiems buvo papildomų stimulų – Dainų šventė, Lietuvos vardo paminėjimo 100-mečio renginiai.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, gamintojų kainos euro zonoje sumažėjo 0,2 proc., o visoje ES – 0,3 procento. Šių metų gegužę, palyginti su tuo pačiu 2010 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 6,2 proc., o ES – 7,1 proc. Lietuvoje gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos padidėjo 1,2 proc., o per metus – 9,9 proc.

Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF) „Konkurencinga ateities Lietuva: investicijos į asmenybes, žinias ir inovacijas“ dalyvaujantis mokslininkas futuristas Davidas Passigas (Izraelis) kalbėjo apie iššūkius, kuriuos sukels ir formuos įvairūs XXI a. įvykiai. Anot mokslininko, nerimą kelia besikeičianti demografinė situacija, dėl kurios gali išsibalansuoti tiek socialinė, tiek ekonominė sritys. Anot D. Passigo, pasaulį pakeis kitas dalykas – demografinis lūžis.

Nors pinigų trūkumas yra dažnas studento palydovas, tačiau išradingumas ir keli Asmeninio finansų instituto patarimai pirmakursiams padės, kad balkone sustatyti tušti alaus buteliai netaptų vieninteliu jūsų studijų metais sukauptu indėliu. Su pirmaisiais studijų metais prasideda tikroji gyvenimo mokykla, kuri padės pagrindus profesinei ir asmeninei ateičiai. Savarankiško gyvenimo pradžioje teks patiems pasirūpinti savo laiko, pajamų, išlaidų planavimu ir tinkamai priimti sprendimus.

Per žiemą už šildymą įsiskolinę gyventojai skolas stengiasi grąžinti vasarą. Tačiau ne vienam iš jų tenka ir bylinėtis – dėl skolų kai kurie šilumos tiekėjai kasdien surašo po kelis ieškinius.

Per paskutinius penkiolika metų Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai 4,6 proc. per metus. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė trečiąją vietą ES, atsilikdama tik nuo Estijos ir Airijos, kurios augo vidutiniškai 5,0 proc. per metus. Tačiau Lietuvai išlaikyti potencialų apie 5 procentų BVP augimą ateityje gali būti nelengva, nes per paskutinį dešimtmetį reikšmingai sumažėjo šalies gyventojų skaičius, o gyventojai yra vienas iš pagrindinių vertės kūrimo veiksnių.

Prabėgo trys dešimtmečiai nuo kruvino Raudonųjų khmerų valdymo pabaigos. Tačiau gražia gamta pasigirti galinti Kambodža iki šiol neatsitiesė po pilietinio karo ir neišsigydė žiauraus Pol Poto režimo žaizdų. Šį pirmadienį, sostinėje Pnompenyje, prasidėjo keturių vyriausiųjų dar gyvų žudikiško Kambodžos raudonųjų khmerų režimo vadovų teismas. Neigia savo kaltę Atsakovai buvo dabar jau mirusio režimo vado Pol Poto artimiausios aplinkos žmonės, prezidentas ir trys ministrai.

Graikijos politikai ruošiasi balsuoti dėl didelio visuomenės pasipriešinimo sulaukusio naujų taupymo priemonių plano, informuoja BBC. Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou anksčiau sakė, kad tik jo 28 mlrd. eurų vertės taupymo priemonių planas gali padėti šaliai atsistoti ant kojų. Prognozuojama, kad parlamentas maža balsų persvara patvirtins priemonių planą, tačiau mažai tikėtina, kad dėl to baigsis masiniai protestai.

Vilniuje trečiadienį bus atidaryta Latvijos ekonominė atstovybė, portalui „Nozare.lv“ pranešė Latvijos investicijų ir plėtros agentūra. Atstovybės atidarymo iškilmėse Vilniuje dalyvaus Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis, Latvijos investicijų ir plėtros agentūros direktorius Andris Ozolas, Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinis Virsis.

Pasibaigus mokslams ne visi jaunuoliai planavo atostogas leisti dykaduoniaudami. Tačiau ekonominė situacija jau keletą metų pasisukusi nugara į juos, o ne į darbdavius. Tad ar dar reikia kam nors dirbančio jaunimo? Pačių jaunuolių požiūris šiuo klausimu skiriasi.

Latvija tikisi jau šiais metais atsisakyti užsienio finansinės paramos, o 2014 metais, įvykdžiusi iškeltas sąlygas, tapti visateise euro zonos nare. Apie tai pirmadienį Japonijos verslo laikraščiui „Nikkei“ sakė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. „Jau kitais metais turime atitikti kriterijus, būtinus norint įstoti į euro zoną, - sakė jis.- Sieksime įstoti į euro zoną 2014 m. sausį“. Tam būtina sumažinti biudžeto deficitą iki žemiau nei 3 proc.

Europos Vadovų Tarybos patvirtintos Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai naudingos, bet, pasak Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, jos yra tik priminimas, kuria kryptimi eiti. Prezidentės teigimu, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis stabilizuoti ekonomiką, turime nuspręsti patys.

Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AAVMI) informuoja, jog artėjant vasaros sezonui daugiau dėmesio skirs įmonėms ir gyventojams, besiverčiantiems grybų ir kitų miško gėrybių supirkimu, perdirbimu ir prekyba. AAVMI, įgyvendindama projektą „Grybų ir uogų prekyba“, sieks užtikrinti superkamų grybų ir uogų bei jų pardavimo pajamų apskaitymą rinkos kainomis, vykdys neregistruotos veiklos ir mokesčių vengimo prevenciją.

Pasaulis po krizės atsibudo tarsi po smarkios audros ir suprato, kad taip, kaip gyveno iki šiol, toliau gyventi negali. Mūsų planetos išsivysčiusios šalys pasiekė tam tikrą ekonominio prisotinimo laipsnį, išsisėmė, todėl grįžti prie įprastinės veiklos nei galima, nei verta. Šiandien pasauliui desperatiškai reikia naujos ekonominės paradigmos, naujo stimulo, matymo ir mąstymo. Dabartinė ekonomika gamtinius resursus naudoja 50 proc. greičiau nei jie atsistato.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turės naująjį vadovą anksčiau nei tikėtasi. Daugiau nei dešimtmetį kritikavau fondo valdymą, atspindintį tai, kaip renkamas jo vadovas. Džentelmenų susitarimu didžiosios valstybės (G-8) TVF vadovu siūlo Europos atstovą, o JAV atstovui atitenka pavaduotojo pareigos ir teisė skirti Pasaulio banko vadovą. Europiečiai paprastai išsirenka vadovą už uždarų durų. Tą patį daro ir amerikiečiai po paviršutiniškų konsultacijų su besivystančiomis šalimis.

Lietuva siekia ir sieks 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto skirti gynybos finansavimui, ketvirtadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius. Siekiamybę ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP pagal nerašytas taisykles skirti gynybai turi NATO narės. „Be abejo, kad tokia nerašyta taisyklė, jeigu taip galima pavadinti, egzistuoja, ir mes jos siekiame ir sieksime“, – interviu „Žinių radijui“ sakė Ministras Pirmininkas.

Pasaulyje, kai lyginamas kapitalizmas su socializmu, Jungtinės Valstijos laikomos tarsi kapitalizmo pavyzdžiu. Ten valstybės nuosavybė yra nedidelė ir net jos buvimas dažnai laikomas nukrypimu nuo normos. Vyriausybė mažiau kišasi į ekonomiką negu kitose pažengusiose valstybėse ir pagrindinės socialinės programos, pvz., visuotinė sveikatos priežiūra, ten nėra taip įsitvirtinusios kaip kitur.

Finansų ministrė Ingrida  Šimonytė sako, kad kitų metų finansinės galimybės leidžia į ikikrizinį lygį atstatayti tik pensijas dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams. I. Šimonytės teigimu,   sumažintos ir negrąžinamos pensijos po Konstitucinio teismo sprendimo, didina skolą ateinančioms vyriausybėms. „Jeigu ekonomika kaip ir padeda mums tuos viešuosius finansus tvarkyti, tai tiesiog neverta kaupti tos problemos ir perkelti į ateitį.

Eurazijos ekonominė bendrija Baltarusijai pervedė pirmąją 800 mln. JAV dolerių (1,9 mlrd. Lt) paskolos dalį, antradienį pranešė Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas, informuoja „RIA Novosti“. „Vakar Baltarusija įvykdė visus formalius reikalavimus, ir šiandien pinigai buvo pervesti“, - sakė A. Kudrinas. Birželio pradžioje Eurazijos ekonominė bendrija patvirtino 3 mlrd. JAV dolerių (7,3 mlrd. Lt) paskolą Baltarusijai, kurios ekonominė padėtis šiuo metu yra ypač sunki.

Rytų ir Vidurio Europa yra ne tik patrauklus regionas Vokietijos investuotojams, bet ir vaidina vis svarbesnį vaidmenį kaip Vokietijos užsienio prekybos partneris. Po gerokai sumažėjusių ekonominės veiklos rezultatų krizės metais, šio regiono šalys vėl yra pakilime. Dauguma Vokietijos investuotojų yra patenkinti savo ūkinės veiklos rezultatais regione. Tai pagrindinės Vokietijos užsienio prekybos rūmų (AHK) šešiolikoje Rytų ir Vidurio Europos šalių atlikto kasmetinio rinkos tyrimo išvados.

Krizės netektis Estija kompensuos 2011–2013 metais, įsitikinęs šalies Centrinio banko prezidentas Andresas Lipstokas, atvedęs Estiją į euro zoną. „Augant ekonomikai, privalome būti budrūs“, – pažymėjo A. Lipstokas, pristatydamas Estijos banko finansinių metų ataskaitą praneša Estijos verslo portalas dv.ee. „Taigi, per artimiausius metus bus svarbu, kad aukšta, 5 proc. viršijanti infliacija Estijoje neprovokuotų atlyginimų augimo, kas savo ruožtu skatintų kainų augimą“, – pridėjo jis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo apie didėjančias grėsmes, su kuriomis susiduria pasaulio ekonomika. Fondas teigia esantis sunerimęs dėl besitęsiančios skolų krizės Graikijoje, ginčų dėl JAV deficito planų ir būtinybės pažaboti augimą Azijoje, praneša BBC. Tačiau TVF prognozuoja, kad pasaulinis ūkio augimas iš kelio nenukryps. Anot fondo, per pirmąjį ketvirtį pasaulio ekonomika augo 4,3 proc.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį susitiks su šalyje viešinčiu Kinijos vadovu Hu Dzintao (Hu Jintao) ir jie aptars ekonominius šalių ryšius, informuoja „RIA Novosti“. Hu Dzintao vizitas Rusijoje prasidėjo trečiadienį, o baigsis šeštadienį. Vizito metu Kinijos vadovas susitiks ir su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu.

Ketvirtadienį Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjus paneigė pranešimus apie savo atsistatydinimą. Jis pareiškė ketinąs imtis esminio vyriausybės reorganizavimo, pranešė „Associated Press“. Prieš pat šį pareiškimą valstybinė šalies televizija pranešė, kad G. Papandrėjus pasirengęs atsistatydinti ir suformuoti kartu su opozicija Nacionalinės vienybės vyriausybę.

Rusijos gamtinių dujų tiekėjas „Gazprom“ antradienį kreipėsi į Stokholmo arbitražą, kurio prašo skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo, praneša Energetikos ministerija. Jos teigimu, šiuo žingsniu „Gazprom“ siekia daryti neleistiną spaudimą Seimui, kad nebūtų priimtas „Gazprom“ neįtinkantis naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymas.

Infliacija Kinijoje gegužę paspartėjo iki 5,5 proc. - aukščiausio lygio per 34 mėnesius, daugiau nei prognozuota. Manoma, kad tokie duomenys gali paskatinti valdžią toliau griežtinti monetarinę politiką, net nepaisant požymių apie sulėtėjusį ekonomikos augimą. Kinijos pramonės gamyba gegužę išaugo 13,3 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai tuo tarpu analitikai prognozavo 13,2 proc. prieaugį. Analitikai prognozuoja, kad infliacija birželį dar paspartės.

Padėtis Baltarusijoje blogėja kiekvieną dieną ir akivaizdu, kad Baltarusijos politikai nelabai išmano, kaip kovoti su valiutinės krizės ir ekonominės suirutės pasekmėmis. Devalvacija esminių šalies problemų neišsprendė, o tik parodė, kad ekonomikos reformos - neišvengiamos. Baltarusija yra Lietuvos kaimynė ir prekybos partnerė - eksporto dalis į šia šalį sudaro apie 6-7 proc. viso Lietuvos eksporto, tad akivaizdu, kad mums svarbu tai, kokios permainos vyksta ir vyks šioje šalyje.

Finansų ekspertas profesorius Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad šiais metais emigracijos mastai nemažės ir šalį paliks apie 60–70 tūkst. asmenų. Pasak „DnB NORD“ banko vyriausiojo analitiko, pernai emigracijos statistiką kilstelėjo privalomos įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, tačiau ir 2011–aisiais šis rodiklis bus įspūdingas. „Aiškiai matome, kad šiais metais taikome į 60–70 tūkst.

Konkurencijos taryba bendrovei „Rokiškio sūris“ skyrė 1,647 mln. litų baudą – tai dvigubai daugiau nei buvo skirta 2008 metais. Konkurencijos taryba nepakeitė 2008 m. vasario 28 d. priimto nutarimo išvadų dėl pažeidimo pieno perdirbimo rinkoje, teigiama tarybos pranešime.

Kinijos komunistų partija mano galinti valdyti neribotą laikotarpį, turint omenyje, kad pasaulis pavydi Kinijai ekonominės sėkmės, pareiškė vienas partijos istorikų. Partijos istorinių tyrimų centro vadovo pavaduotojas aiškiai parodė, kad per artėjančias 90-ąsias partijos įkūrimo metines Kinija mėgins sukelti pasididžiavimo jausmus, o ne pažvelgs į istoriją, kurioje buvo karo, revoliucijos, masinio bado ir mirtinų politinių apsivalymų.

Lietuvos valdžia garsiai piktinasi, kad Rusija ir Baltarusija, neteikdamos informacijos apie savo branduolinius planus, pažeidžia tarptautines sutartis, o rusų ir baltarusių branduolinės jėgainės, numatomos statyti mūsų pašonėje, yra nesaugios. Tačiau šiandien aiškėja ir kita problema, kurią pripažįsta ir patys kaimynai.

Rusijos BVP I ketv. augo 4,1 proc. metiniu tempu ir nuvylė rinkos prognozes. Konsensusas rodė ekonomistus tikintis 4,2 proc. augimo. Šalies ekonomikos plėtra atrodo neįgauna pagreičio nepaisant kylančių žaliavų kainų. Ketvirtį prieš tai ūkio plėtra siekė 4,5 proc., rašoma AB banko „Finasta“ apžvalgoje. O atsižvelgiant į įplaukusias ir išplaukusias lėšas, Rusijos ekonomiką I ketv. paliko 21,3 mlrd.

Baltarusija pajėgi įveikti finansinę krizę per 15–18 mėnesių, o TVF teikiama ekonominė parama turėtų padidinti efektyvumą tų priemonių, kurios numatytos kaip Eurazijos ekonominės bendrijos (EAEB) antikrizinio fondo finansinės paramos suteikimo sąlyga, antradienį pareiškė žurnalistams Rusijos finansų ministro pavaduotojas Sergejus Storčakas, praneša „RIA Novosti“. Birželio 4 d buvo priimtas galutinis sprendimas dėl dešimties metų 3 mlrd.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais prasidėjusi negatyvių įvykių grandinė išsiūbavo finansų rinkas ir artimiausiu metu stabilumas jose neprognozuojamas. Nors įvykių pasekmės nėra tokios, kaip buvo piešiama niūriausiuose scenarijuose, tačiau jų poveikis aiškus –  pasaulinei ekonomikai atsigauti reikės daugiau laiko negu buvo manoma anksčiau.

„Atkreipiau dėmesį, kad pranešimas buvo pradėtas ataskaitos forma“, – „Balsas.lt “ sakė VU Filosofijos fakulteto profesorius Romas Lazutka. Paminėjęs, kad kaip ir pernykščiame metiniame pranešime, taip ir šiemet Prezidentė daug dėmesio skyrė oligarchijos ir korupcijos problemoms bei teisėsaugai, jis sakė pasigedęs didesnio dėmesio ekonomikos, socialinėms problemoms, kai kurioms  kitoms visuomenės gyvenimo sritims.

„Džiugina, kad metiniame Prezidentės pranešime itin daug dėmesio skiriama korupcijos problemai –tiek valstybės valdyme, tiek teisėkūros procese, viešuosiuose pirkimuose. Tas susirūpinimas buvo jaučiamas ir praėjusių metų jos kalboje, ir šiemetėje jos noras mažinti šią problemą išlieka labai stiprus. Ir ne tik žodžiais, bet ir besikeičiančiais tam tikrai įstatymais, kurie galėtų mažinti korupciją“, – išklausęs antrąjį Prezidentės D. Grybauskaitės  metinį pranešimą „Balsas.

Antradienį aukso kainos išaugo investuotojams sunerimus, kad JAV ekonomika lėtėja. Aukso kaina išaugo 2,45 JAV dolerio, iki 1 tūkst. 545,50 JAV dolerio už unciją. Investuotojai laukia JAV federalinio atsargų banko vadovo Beno Bernankės (Ben Bernanke) kalbos apie šalies ekonomikos perspektyvas, kurią jis sakys antradienį. Sidabro kaina išliko beveik nepakitusi ir siekė 36,73 JAV dolerio už unciją. Pastaruoju metu aukštas aukso kainas palaikė silpni duomenys apie JAV ekonomiką.

Povilas Gylys, buvęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, o dabar VU Ekonomikos fakulteto profesorius, išklausęs antrąjį Prezidentės D. Grybauskaitės metinį pranešimą, Balsas.lt sakė pasigedęs konkretumo. „Mane nustebino pranešimo trukmė. Nepaprastai trumpas metinis pranešimas norint apžvelgti valstybinių reikalų spektrą. Susidaro įspūdis, kad tai galbūt daroma specialiai, nes tada nereikia gilintis į daugybę konkrečių problemų, kurios yra valstybėje.

Antradienį, birželio 7 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Konstitucija, apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Brangūs Lietuvos Žmonės, gerbiami posėdžio dalyviai, Nuoširdžiai džiaugiuosi proga vėl susitikti su Jumis.

Abejojantieji Kinija vėl įgavo jėgų. Panašu, kad jie aktyvėja bangomis – maždaug kas metus. Vis dėlto metai iš metų Kinija paneigė visų skeptikų nuogąstavimus ir išliko savo kelyje, įamžindama įspūdingą moderniųjų laikų plėtros stebuklą. Panašu, kad tai truks ir toliau. Šiandienis karštligiškas rašymas atspindi nerimo antplūdį, ypač susirūpinimą infliacija, perteklinėmis investicijomis, augančiais atlyginimais ir negrąžintomis bankų paskolomis.

Visas pasaulis kalba apie agurkų iš Ispanijos sukeltą epidemiją. „Agurkai – žudikai“ – viena labiausiai žiniasklaidos pastaruoju metu aptarinėjamų temų. Apie žarnyno infekcijų sukėlėją STEC, kuris ir yra tikrasis žudikas, skaitė nedaugelis, o žino vienetai. Koks ryšys sieja agurkus su ekonomika? Tiesioginis. Kai į rinkas ateina panika... Agurkų kaina Ispanijoje krito nuo kelių litų iki kelių centų, bet kokių daržovių ir vaisių pristatymas iš Ispanijos beveik sustojo. Juos nustojo pirkti.