ekonomika

Lietuvos banko pradėtas edukacinių paskaitų ciklas mokiniams sulaukė didelio mokyklų susidomėjimo. Per devynias savaites Lietuvos banke apsilankė per tūkstantį vyresnių klasių mokinių iš beveik trisdešimties mokyklų visoje Lietuvoje. „Lūkesčius viršijęs mokyklų aktyvumas dalyvaujant Lietuvos banko ekspertų seminaruose ir paskaitose rodo didelį finansinių ir ekonominių žinių alkį.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų yra tos nuomonės, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Tik 7 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad ji pagerėjo. Trečdalis – 33 proc. – atsakė, kad ji nepasikeitė. 3 proc. respondentų neatsakė į klausimą, kaip pasikeitė šalies ekonominė padėtis per pastaruosius du mėnesius.

Baltarusijos parlamentas patvirtino valstybės biudžetą 2012 metams. Biudžetas planuojamas be deficito, praneša „Interfax“. Taigi Baltarusijoje priimtas pirmas per trejus metus biudžetas be deficito. Priimtame įstatyme numatytos vienodos biudžeto pajamos ir išlaidos - 141,9 trilijono Baltarusijos rublių (12,89 mlrd. eurų pagal galiojantį kursą). 2010 metais šalies biudžeto deficitas sudarė 2,2 proc. BVP, tuo tarpu iš pradžių buvo planuojama, kad šis rodiklis neviršys 1,5 proc. BVP.

Palyginti su 2008 metais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni. Pagrindo spartesniam ekonominiam augimui nėra, todėl kiti metai finansinio palengvėjimo neatneš, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. „Į 2012 metus žengiame panašiai nusiteikę, kaip ir prieš trejus metus. Vis tik namų ūkių finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė.

2012 metais Lietuvos BVP augs mažiau negu tikėtasi, prognozuoja SEB banko analitikai. Bankas pakeitė kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4 iki 2 proc., o 2013 metų – nuo 4,5 iki 3 proc. SEB taip pat prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje nustos mažėti, o kai kuriais ketvirčiais jis gali net išaugti. Nors ekonomikos blogėjimo priežastys slypi išorėje, tai neguodžia žmonių – jie vėl riboja vartojimą ir ima taupyti juodai dienai.

Pasaulio ekonomika rodo tendencijas, būdingas Didžiajai depresijai. Baisūs žodžiai, tačiau jie ne mano. Tai pasakė garsiausi pasaulio ekonomistai, o dabar pakartojo ir Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde. Čia jau nebe juokai... Ir kaip tyčia Lietuvoje klostosi chaotiška situacija, kai nebežinai, kokie sprendimai bus priimami rytoj ir kas tai darys. Tiesa, ekspertai sako, kad naujai krizės bangai esame pasiruošę daug geriau nei 2008 metais.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pirmadienį pradėjo pirmąjį savo kaip TVF vadovės vizitą Afrikoje, informuoja BBC. Pirmadienį ji atvyko į Nigeriją, kur susitiko su prezidentu Goodlucku Jonathanu. K. Lagard gyrė jo pastangas bandant pertvarkyti šalies ekonomiką. Manoma, kad vizito metu K. Lagard daugiausia dėmesio skirs euro zonos skolų krizės pasekmėms ir jaunimo nedarbui.

Kuris nors viešosios erdvės istorikas savo metraštyje galėtų parašyti, kad pastarąją savaitę Lietuvoje nevaržomai liejosi politinė satyra ir humoras. Projektų karuselė Patyčių objektas, kaip įprasta, – valdžia. Priežastis – tai, ką vienas aštrialiežuvis pavadino mokesčių mišraine, skirta biudžeto skylėms kaišyti, o kiti, irgi nelaikantys žodžio užspaudę, siejo su Mėnulio pilnatimi ir polinkiu mindyti grėblį.

Žala, kurią šiai visuomenei, jos bendrumui padarė dvi paskutines savaites vykusios valdančios koalicijos diskusijos (prie kurių sėkmingai prisidėjo politinė opozicija), manding bus daug didesnė už premjero Andriaus Kubiliaus įkyriai peršamą grėsmę valstybės finansų sistemos stabilumui. Net jeigu ji iš grėsmės būtų virtusi apčiuopiama problema. Reikalas tas, kad protingiems žmonėms nekyla net klausimo, ar viešieji valstybės finansai turi būti subalansuoti.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad Seimas ruošiasi įstatymu įtvirtinti reguliarų ir užprogramuotą minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimą, kuris visiškai nepriklausys nuo ekonominės situacijos šalyje ar įmonių galimybių kelti minimalų atlygį už darbą. Seimo komitetai jau svarsto Darbo kodekso pataisas, pagal kurias, tada, kai Trišalė taryba nesusitaria dėl MMA dydžio ir nepateikia siūlymo Vyriausybei, MMA negalėtų būti mažesnė kaip 50 proc.

Seimo Darbo partijos frakcija itin neigiamai vertina Investuotojų forumo, kuriam priklauso užsienio kompanijos, nekonkuruojančios vidaus rinkoje ir priklausančios tik nuo tarptautinių rinkų, raginimus Lietuvos valdžiai didinti PVM. „Darbiečiai“ įsitikinę, kad PVM padidinimas dar labiau pablogins Lietuvos gamintojų padėtį ir paskatins šešėlinės ekonomikos plitimą, o dabartinėje krizinėje situacijoje tai yra neleistina. „Manau, kad siūlydami didinti PVM investuotojai veidmainiauja.

Premjero Andriaus Kubiliaus padėtis tikrai nepavydėtina: pačių konservatorių pastangomis jis su visa Vyriausybe buvo priverstas tik iš šalies stebėti, kaip paskubomis sukurta darbo grupė Seime kuria naujus įstatymus. Naujieji mokesčių įstatymai negailestingai kritikuojami ir todėl, kad netinkamai parengti, ir todėl, kad ne laiku parengti, ir todėl, kad sujaukia visą mokesčių sistemą. O kalčiausi vis tiek bus Vyriausybės vadovas ir jo Vyriausybė.

Britanijos labdaros fondas sunerimęs, kad dėl kitais metais Londone vyksiančių Olimpinių žaidynių kyla būsto nuomos kaina.Ji tampa neįkandama nedideles ir vidutines pajamas turintiems gyventojams. „Kainos kyla, esame stumiami iš gyvenamų vietų, o rasti tuos, kurie gali padėti, labai sunku“, – sako nuomininkė Natalie Bennett. Ji kreipėsi į labdaros fondą „Prieglauda“, bet šis taip pat sunerimęs.

„Newsweek“ žurnalistas Fouadas Ajami pasidalijo savo mintimis apie šiandieninės Graikijos situaciją ir apie vyraujantį graikų požiūrį, jog reikalavimai laikytis ekonominės ir politinės disciplinos jiems tiesiog negalioja. Buvęs Graikijos ministras pirmininkas George'as Papandreou, vertindamas šalies ekonomikos negalavimus, kartą valstybei kylančius sunkumus prilygino naujajai Graikijos Odisėjai. „Tai bus nelengva kelionė, bet mes žinome kelią link Itakės“, – metaforomis kalbėjo premjeras.

Didžiosios Britanijos vicepremjeras Nickas Cleggas oficialiai įspėjo Prancūzijos vyriausybę dėl „visiškai nepriimtinų“ jos komentarų Britanijos ekonomikos atžvilgiu, rašo „telegraph.co.uk“. Penktadienį Prancūzijos ministras pirmininkas Francoisas Fillonas paskambino N. Cleggui „paaiškinti“ savo šalies atstovų kritikos ir raginimų peržiūrėti Britanijos skolinimosi reitingą.

Prancūzijos finansų ministras Francois Baroinas sukritikavo Didžiąją Britaniją dėl silpnos ekonomikos, informuoja BBC. Pastaruoju metu Didžiajai Britanijai pastabas skyrė ne vienas oficialus Prancūzijos atstovas. Ketvirtadienį Prancūzijos centrinio banko vadovas Christianas Noyeris patarė reitingų agentūroms sumažinti Didžiosios Britanijos skolinimosi reitingą.

Nors Didžioji Britanija atsisakė pasirašyti naująją euro zonos fiskalinę sutartį, oficialūs šalies atstovai dalyvaus sprendžiant, kas turėtų būti į ją įtraukta, informuoja BBC. Europos Taryba pakvietė juos prisijungti prie 17 euro zonos valstybių ir dar devynių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, kurios svarsto galimybę pasirašyti sutartį.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad pasaulio ekonomikos perspektyva „niūri“ ir kad nė viena šalis nėra apsaugota nuo augančių rizikų, praneša BBC. Pasak jos, „nėra nė vienos šalies pasaulyje, kuri būtų apaugota nuo krizės, kuri, kaip mes visi matome, tik gilėja“. „Ji, tikėtina, bus įveikta, jeigu visos šalys, visi regionai imsis konkrečių veiksmų jai įveikti“, – pažymėjo TVF vadovė.

Valdžios siekis kamšyti biudžeto skyles apmokestinant nekilnojamąjį turtą, automobilius ir kitus prabangos daiktus bei ant bankuose juodai dienai gyventojų laikomų pinigų palūkanas sulaukė audringų visuomenės reakcijų, o ketinimas nepervedinėti 2 proc. mokesčių į privačius pensijų fondus ne vieno ekonomisto buvo įvardytas kaip vagystė. Mokesčių siūlymai – pasiruošimams rinkimams Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas dr.

Lietuva pagal 2010 metų bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui, tarp Europos Sąjungos (ES) šalių buvo 24-ta ir aplenkė tik Latviją, Rumuniją ir Bulgariją. Šiek tiek turtingesnės už Lietuvą buvo Lenkija, Estija ir Vengrija. Tai matyti iš ES statistikos agentūros „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Lietuvos BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, sudarė 57 proc. ES vidurkio.

Lapkritį infliacija Didžiojoje Britanijoje mažėjo antrą mėnesį iš eilės, tačiau naujos recesijos grėsmė vis dar slegia šalies ekonomiką. Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad lapkritį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, vartotojų kainos išaugo 4,8 proc. Spalį jos padidėjo 5 proc. Didžiosios Britanijos centrinio banko atstovai tikisi, kad kitąmet infliacija smarkiai sumažės ir nukris iki planinio 2 proc. rodiklio.

Apžvalgininkai siūlo „nesirauti nuo galvos plaukų“ dėl to, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė negavo kvietimo į Davose sausio mėnesį rengiamą Pasaulio ekonomikos forumą. Skirtumų tarp kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus ir dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės siūloma labai nesureikšminti. Politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis portalui Balsas.lt sakė nematąs prasmės nerimauti dėl nepakvietimo. „Plaukų rautis nereikia, nes nėra karo ar kitos baisios nelaimės.

Lietuva kitąmet bet kokia kaina pasieks tikslą neviršyti 3 proc. biudžeto deficito ribos, teigia valdantieji. Kita vertus, pasak analitikų, per dideli užmojai Lietuvą privers dar labiau veržtis diržus, rašo „Lietuvos rytas“. Europos Sąjungos šalių lyderiai praėjusią savaitę sutarė, kad ateityje šalių biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc., o struktūrinis – 0,5 proc. Kaip įrašyta naujajame susitarime, neįvykdžiusioms šių reikalavimų šalims grės sankcijos.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, naujasis valiutos blokas, prasiskolinusių šalių įsipareigojimų nevykdymas ir monetarinė ekspansija dėl Europos Centrinio Banko (ECB) finansinių  injekcijų – keletas galimų Euro zonos vystymosi scenarijų 2012–2016 m., kuriuos pateikia „PwC“. Tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė „PwC“ paskelbė keturis galimus euro zonos ekonomikos vystymosi scenarijus 2012 m. ir pateikė savo prognozes dėl euro zonos BVP augimo ir infliacijos rodiklių i...

Besiskiriančių porų skaičius Britanijoje padidėjo pirmą kartą per beveik dešimtmetį. Dėl to kaltinamas ekonomikos nuosmukis, praneša BBC. Šokiruojantys skaičiai atskleidė, kad iširusių santuokų pernai padaugėjo 5 procentais – iki 114 tūkstančių. Tai tapo nemaloniu siurprizu, kadangi šis rodiklis mažėjo beveik dešimt metų iš eilės.

Europos lyderiai teigia, kad 26-ios iš 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių narių parėmė euro zonos krizės problemų sprendimo paktą dėl mokesčių ir biudžeto politikos, praneša BBC. Vienintelė Jungtinė Karalystė (JK) pareiškė tokio susitarimo nepasirašysianti. Anot šalies ministro pirmininko Davido Camerono, jis tokiu būdu privalėjo apsaugoti britų interesus, kartu ir šalies finansų rinkas. Visos 17 euro zonos narių susitarimą parėmė.

Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, kuriomis kainų nustatymo principus ir metodikas Energetikos ministerijos teikimu tvirtintų Vyriausybė. Ekspertų nuomone toks žingsnis ne tik prieštarautų ES direktyvoms, tai tiesiog būtų žingsnis atgal, praneša LTV „Šiandien“. Kainų komisijai atrodo, atsirūgsta nesutarimai su daugelio šalies energetikos įmonių valdytoja - energetikos ministerija.

Naujoje tarpvyriausybinėje euro zonos valstybių ir kelių kitų Europos Sąjungos (ES) narių sutartyje numatoma, kad valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o biudžetų struktūriniai deficitai negalės siekti daugiau nei 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Penktadienį anksti rytą pasiektas susitarimas numato, kad šioje sąjungoje nori dalyvauti ir šešios euro zonai nepriklausančios valstybės: Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei Rumunija.

Europos bankininkystės institucija (EBA) pranešė, kad Europos bankai turės pritraukti 114,7 mlrd. eurų naujo kapitalo, kad apsisaugotų nuo galimų finansinių sukrėtimų, informuoja BBC. Tai reiškia, kad bankams reikės pritraukti 8 mlrd. eurų daugiau nei anksčiau manyta, o labiausiai kapitalą turės didinti Vokietijos bankai. Jiems reikia pritraukti 13,1 mlrd. eurų naujo kapitalo. Spalį buvo nurodyti 5,1 mlrd. eurų.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,25 iki 1 proc., kaip ir prognozavo dauguma analitikų. Netrukus Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi pakomentuos valdančiosios tarybos sprendimą per spaudos konferenciją.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė naują biudžeto projektą, pagal kurį beveik visos valstybės išlaidos turėtų mažėti 4 proc., o pensijos atkuriamos tik iš dalies. Pasak finansų ministrės, dėl euro zonos skolų krizės kitais metais valstybės BVP augimas neišvengiamai bus mažesnis, sieks apie 2,5 proc., ir pataisytas biudžetas tai įvertina. „Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų“, - sakė ji.

Ketvirtadienį nuo ryto Seimas turėtų svarstyti patikslintą šalies 2012 m. biudžeto projektą. Jame Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd. Lt biudžeto skylę, atsivėrusią beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę kitiems metams, planuoja 4 proc. mažinti valstybės išlaidas viešajam sektoriui ir tik 50 proc. atkurti per krizę sumažintas senatvės pensijas. Šie pataisymai garantuotų, kad nebūtų viršytas 3 proc. BVP biudžeto deficitas.

Kuomet jau atrodė, kad padėtis tiesiog nebegali pablogėti, paaiškėjo, kad erdvės situacijos prastėjimui vis dar pakankamai. Netgi kai kurios neva „atsakingos“ euro zonos valstybės susidūrė su netikėtu palūkanų normos augimu. Tad dabar viso pasaulio ekonomistai diskutuoja ne vien apie tai, ar euras išgyvens, bet ir apie tai, ką reikėtų daryti, kad toks potencialus euro zonos žlugimas sukeltų kuo mažiau sumaišties.

„Deutsche Bank“ paskelbė 2012 m. pasaulio ekonomikos plėtros prognozę, kurioje nurodė dešimt didžiausių rizikų tarptautinės finansų sistemos stabilumui. Viena didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai banko analitikai įvardino Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, sunkumus dėl Italijos ir Ispanijos skolų refinansavimo, taip pat reitingo sumažinimą ir/ar pakartotinę recesiją Jungtinėse Valstijose. Banko analitikai netiki, kad Graikija pasitrauks iš valiutų sąjungos.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) skelbiamais duomenimis, atskirtis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių didėja beveik visose labiausiai išsivysčiusiose pasaulio valstybėse. Kaip praneša „bbc.co.uk“, tyrimas buvo atliktas 22 šalyse, o 17 iš jų buvo užfiksuota padidėjusi pajamų nelygybė. Tyrimas buvo atliktas, lyginant devintojo dešimtmečio ir 2008 metų duomenis.

„Deutsche Bank“ paskelbė 2012 m. pasaulio ekonomikos plėtros prognozę, kurioje nurodė dešimt didžiausių rizikų tarptautinės finansų sistemos stabilumui. Viena didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai banko analitikai įvardino Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, sunkumus dėl Italijos ir Ispanijos skolų refinansavimo, taip pat reitingo sumažinimą ir/ar pakartotinę recesiją Jungtinėse Valstijose. Banko analitikai netiki, kad Graikija pasitrauks iš valiutų sąjungos.

Brazilijos ekonomikos augimas trečiąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, buvo nulinis. Dabartinėmis vyriausybės prognozėmis, šalies BVP per visus 2011 m. augs 3,5 proc., tuo tarpu praėjusiais metais šis rodiklis ūgtelėjo 7,5 proc., skelbia BBC. Brazilijos bazinė palūkanų norma nuo rugpjūčio mėnesio sumažinta nuo 12,5 iki 11 proc., bet vis dar yra didžiausia tarp Didžiojo dvidešimtuko (G20) grupės šalių.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad perves Graikijai dar vieną - 2,2 mlrd. eurų paskolos dalį, informuoja „RIA Novosti“. Anksčiau Graikijos valdžios atstovai sakė, kad, norint išvengti gresiančio bankroto, pinigus šalis turi gauti dar iki Kalėdų. „TVF valdančioji taryba baigė Graikijos ekonomikos analizę, todėl dabar šaliai gali būti pervesta 2,2 mlrd. eurų“, - teigiama TVF pranešime spaudai. Tai bus šeštoji 110 mlrd.

Pensinis amžius Italijoje bus pailgintas iki 66-erių metų. Pirmadienį Italijos ministras pirmininkas Mario Monti parlamentui pristatė 30 mlrd. eurų vertės taupymo priemonių paketą, skirtą sutvirtinti ekonomiką ir padėti įveikti skolų krizę. Moterims pensinis amžius bus pailgintas laipsniškai (nuo 2012 m. iki 62 metų, o nuo 2018 - iki 66-erių), o vyrams - iškart iki 66-erių. Iki tol šalies piliečiai pasitraukdavo į pensiją 60-ies metų amžiaus.

Pusės žadėtų pensijų atkūrimas ir 4 proc. valstybės sektoriaus išlaidų mažinimas yra mažesnė blogybė nei PVM mokesčio didinimas. Šį mokesčio padidinimą, atsižvelgiant į Lietuvos aplinkybes, politikams bent artimiausiu metu reikėtų pamiršti. Yra ir kitų taupymo galimybių. Kokie gi galėtų būti pasiūlymai? Manau, kad galima būtų apkarpyti investicines išlaidas iki geresnių laikų.

Balsas.lt parengė Jums jau tradicinėmis tampančias užduotis ir kviečia pasitikrinti, ką per praėjusią savaitę sužinojote apie Lietuvos ir pasaulio įvykius, ekonomikos pokyčius, sporto, kultūros ir pramogų pasaulio naujienas.

JAV prezidentas Obama „labai aktyviai“ kalbasi su Europos Sąjungos (ES) lyderiais ir bando rasti skolų krizės sprendimo būdus, tačiau savo patarimus jis, užuot prisidėjęs prie viešai reiškiamų nuomonių „kakofonijos“, palieka už uždarų durų, teigia JAV ambasadorius ES Viljamas Kenardas (William Kennard), rašo „EUobserver“. JAV ambasadorius teigia, kad dėl 2009-ųjų finansinės krizės patirties JAV administracija „gali duoti daug patarimų, tačiau nusprendėme viešai to nedaryti“. V. Kenardas pažy...

Penktadienį Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pagrasino sujaukti Prancūzijos ir Vokietijos planus skubiai pakeisti Europos Sąjungos (ES) sutartį. Po pokalbio su Prancūzijos prezidentu D. Kameronas sakė, kad prezidentas jo neįtikino, jog, norint sustiprinti euro zoną, būtina keisti ES sutartį.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde teigia, jog TVF yra patenkintas tuo, kad sprendžiant Europos skolų krizę gali vaidinti antraeilį vaidmenį. Anot jos, krizę reikia spręsti stiprinant biudžetus ir įgyvendinant struktūrines reformas. „Labai džiaugiuosi, kad TVF dalyvauja sprendžiant krizę. Jo dalyvavimas veiksmingas, tačiau nebūtinai matomas“, - sakė K. Lagard.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nemano, kad euro zonos skolų krizė gali būti išspręsta greitai, ir penktadienį vietos politikams sakė, kad vienintelis būdas judėti į priekį yra keisti Europos Sąjungos (ES) sutartį ir suformuoti griežtesnę biudžetinę sąjungą. Anot jos, tam gali prireikti kelerių metų, praneša AP. Kalbėdama šalies politikams A. Merkel pabrėžė, kad 17 euro zonos valstybių narių turi sustiprinti ES institucijas ir euro zonos finansines taisykles.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino galutinį kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą. Po balsavimo biudžeto dokumentas buvo iškilmingai pasirašytas plenarinės sesijos salėje. ES biudžeto mokėjimai kitąmet sieks 129,1 mlrd. eurų (tai 1,86 proc. daugiau negu šiemet), o įsipareigojimai – 147,2 mlrd. eurų. Parlamentas patvirtino susitarimą, kurį lapkričio 18 d. pasiekė Europos Parlamento derybų grupė ir ES valstybių atstovai.

JAV ir Pakistano santykiams visiškai pašlijus, JAV ir jų sąjungininkų Afganistane aprūpinimo srautas vis labiau kreipiamas šiauriniu maršrutu. Į šį maršrutą patenka ir Baltijos šalys. 2009 metais maždaug 90 proc. tiekimų kariams Afganistane ėjo per Pakistaną ir jo uostą Karačį. Dabar 40 proc. kariuomenei Afganistane siunčiamų krovinių eina per vadinamąjį Šiaurės skirstymo tinklą, kuris apima Baltijos valstybes, Rusiją ir kitas buvusias sovietų respublikas.

Besitęsiančios ekonominės krizės ir nemažėjančios JAV valstybės skolos akivaizdoje galėtume pagrįstai iškelti klausimą, koks šiuo metu yra svarbiausios pasaulio valiutos – dolerio – vaidmuo. Pastaruoju metu prasidėjusi Kinijos juanio internacionalizacija sukelia įtarimų, jog greitu metu galime laukti pokyčių visoje globalioje monetarinėje sistemoje.

Apyvartinio kapitalo valdymui pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama net tik verslo įmonėse, bet ir Europos Sąjungos (ES) institucijose. Netrukus įsigaliosiantys teisinio reguliavimo pakeitimai, skirti konkurencingumui didinti, neabejotinai pagerins įmonių apyvartinio kapitalo valdymą ir šiuo sudėtingu ekonomikos tarpsniu padės „išlaisvinti“ gyvybiškai reikalingų lėšų. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalios dar vienas mokėjimų direktyvos (angl.