družba

Savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis aiškinasi, ką, kiek ir kur rusai veža per Lietuvą. Praėjusią savaitę susitikęs su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais Rusijos ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė pranešė jiems dvi naujienas. Kaip ir pridera - vieną gerą, kitą blogą.

Lietuvos diplomatas tikisi, kad Rusijos ambasadoriui užsiminus apie galimybę atnaujinti naftotiekio „Družba“ darbą, Maskva pradės oficialų dialogą dėl šio naftotiekio remonto. „Tikimės, kad po Rusijos ambasadoriaus pasisakymo pagaliau sulauksime oficialių Rusijos institucijų atsakymų į nekartą pateiktus Lietuvos ir Europos partnerių pasiūlymus padėti Rusijai suremontuoti „Družbą“, – BNS antradienį sakė neįvardytu norėjęs likti Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Vyriausybės konsultantas Aleksandras Abišala pradėdamas darbą galimybę pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbą vertino 5 proc. Dabar – jau 42 proc, rašo „Respublika“. „Misteriu Ignalina“ pramintas ekspremjeras tikina, kad Europos Komisijos (EK) balsas nėra lemiamas – esą paskutinį ir, kaip tikimasi, Lietuvai palankų žodį gruodžio mėnesį tars Europos Vadovų Taryba.

Rusijos energetikos ministerija pateikė siūlymą šalies vyriausybei pradėti antrosios Baltijos vamzdynų sistemos (BTS-2) dalies statybą, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. BTS-2 naftotiekis bus apie 1300 km ilgio, jis sujungs Unečios miestą Rusijos Briansko srityje ir Primorsko uostą Baltijos pakrantėje šalia Sankt Peterburgo. Iš Primorsko nafta būtų gabenama tanklaiviais.

Karas Gruzijoje į Europos darbotvarkę grąžina energetinio saugumo klausimą Europos Sąjunga oficialiai dėl šios žinios suka galvą ne daugiau nei pasaulio naftos prekybininkai, kurie iki šiol nekreipė dėmesio į žinias apie dviejų per Gruziją einančių naftotiekių uždarymą. Juk, anot Komisijos, Europa iš Azerbaidžano per Gruziją importuoja mažiau nei 3 proc. naftos, ir visiškai neįsiveža dujų.

Čekija parodė, kaip galima išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šią liepą čekai pajuto, kaip gera būti nepriklausomiems, konstatuoja dienraštis „The International Herald Tribune“. Metusi iššūkį Rusijai, Čekijos vyriausybė pasirašė su JAV sutartį dėl daug ginčų sukėlusio JAV priešraketinės gynybos sistemos radaro statybos.

Lietuvos diplomatų nuomone, Rusijos sprendimas sumažinti naftos tiekimą Čekijai yra „rimtas signalas“ Europos Komisijai. „Lietuva buvo teisi primygtinai raginusi Europos Sąjungą kelti naftos tiekimo nutraukimo bei Energetikos chartijos ratifikavimo klausimus derybose su Rusija dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties“, - BNS antradienį sakė Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, panorėjęs likti nežinomu.

Rusija du kartus sumažino naftos tiekimus Čekijai naftotiekiu „Družba“, kai Praha ir JAV pasirašė sutartį dėl priešraketinio skydo. Praėjus vos trims dienoms, kai Čekija ir JAV susitarė dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimą šioje Rytų Europos šalyje, Čekijos valdžia pajuto, kad Rusijos naftos tiekimas ėmė mažėti. Nors tiekiamos naftos kiekis gali svyruoti ir dėl techninių priežasčių, Čekijos pusė įtaria, jog tai - susiję dalykai, ir žada paprašyti Rusijos paaiškinimo.

JAV priešraketinės gynybos (PRG) elementų dislokavimo Europoje klausimas tampa vis aktualesnis ir mūsų šaliai. Kol amerikiečiai negali galutinai susitarti su Lenkija, išlieka galimybė, jog Vašingtonas gali nuspręsti pradėti derybas dėl raketų gaudytuvų patalpinimo Lietuvoje. Jei taip atsitiktų, be abejonių reikėtų tikėtis ir taip jau neidealių santykių su Rusija pablogėjimo. Kalbos apie priešraketinės gynybos elementų dislokavimą Rytų Europos regione veikia Maskvą kaip raudonas skuduras bulių.

Trys dienos po sutarties dėl JAV priešraketinio skydo radaro dislokavimo Čekijos valdžia pranešė, kad sulėtėjo naftos tiekimas iš Rusijos. Vyriausybės atstovai neatskleidė, kokiu mastu sumažėjo naftos srautas, ir jo nesiejo su Vašingtono ir Prahos trečiadienį pasirašyta sutartimi, pranešė JAV dienraštis „The New York Times“. Tačiau Praha deda pastangas, kad išgautų „Družbos“ vamzdyną valdančios „Transneft“ paaiškinimą.

Lietuviai, vertindami šalies poziciją dėl ES-Rusijos derybų, neturi vieningos nuomonės - 26 proc. mano, kad blokavęs derybas Vilnius elgėsi teisingai arba iš dalies teisingai, 29 proc. gyventojų nuomone šis sprendimas buvo neteisingas. Tai paaiškėjo bendrovei RAIT birželio 5-16 dienomis BNS užsakymu atlikus apklausą, kuria siekta išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina Lietuvos sprendimą blokuoti Europos Sąjungos derybas su Rusija dėl strateginės partnerystės sutarties.

2008 m. birželio 24–27 d. Audronius Ažubalis, Seimo TS frakcijos narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, su Seimo užsienio reikalų komiteto delegacija Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko kvietimu dalyvavo susitikime su Dūmos nariais. Tokie susitikimai jau yra tapę tradiciniai. Užsienio reikalų komiteto delegacija vieną kartą per metus važiuoja į Maskvą arba Rusijos parlamentarai atvyksta į Lietuvą.

Šią savaitę, ketvirtadienį ir penktadienį, Vakarų Sibire, naftos sostine vadinamame ir dėl šio verslo suklestėjusiame Chanty Mansijske, vyks ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas, kuriame ketinama galutinai susitarti dėl derybų siekiant parengti Strateginės partnerystės sutartį pradžios. Derybos beveik dvejus metus buvo užstrigusios dėl Lenkijos ir Lietuvos keltų sąlygų.

Europos Sąjunga (ES) mano, kad būtina įtraukti bendradarbiavimo energetikos srityje su Rusija klausimus į naują partnerystės susitarimą, derybos dėl kurio užims „gana daug laiko“, pareiškė ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana). „Kai dėl energetikos, tai ši sritis, be abejo, yra viena svarbiausių mūsų bendradarbiavimo su Rusija dalių.

Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) strateginės partnerystės interesai turi būti viršesni už atskirų valstybių interesus, mano Maskva. „Dabar kai kurios šalys bando pasinaudoti Rusijos ir ES santykiais, spręsdamos perdėm dvišales problemas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai kitą savaitę Maskvoje vyksiančiame susitikime su Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto nariais planuoja aptarti energetikos problemas bei priminti sovietų okupacijos žalos atlyginimo klausimą. „Mes žadame aptarti tai, kas dabar svarbu Lietuvai.

Dauguma šalies gyventojų palaiko Vyriausybės poziciją Europos Sąjungos (ES) derybose su Rusija iškelti ir Lietuvai rūpimus klausimus. Kaip parodė gegužės-birželio mėnesiais Lietuvos užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta apklausa, 78 proc. respondentų pritaria, kad derybose būtų svarstomas klausimas dėl patikimo energetikos išteklių tiekimo.

„Nord Stream“ projektas turi tapti tikrove jau artimiausiais mėnesiais, pareiškė Rusijos pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas. Trečiadienį Rygoje pasibaigus Baltijos jūros regiono valstybių tarybos sesijai jis pranešė žurnalistams, kad viršūnių susitikimo dalyviai svarstė ir dujotiekio „Nord Stream“ projektą. „Iš esmės partneriai teigiamai žiūri į šią idėją. Artimiausiais mėnesiais reikia pasirūpinti, kad šis projektas taptų tikrove“, - sakė I.Šuvalovas.

Derybos dėl naujo Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) susitarimo bus tęsiamos nepriklausomai nuo Lietuvos iškeltų klausimų, pareiškė ES išorės santykių komisarė Benita Ferrero-Waldner. „Mes, žinoma, turime galvoje visus klausimus, kuriuos iškėlė kolegos iš Lietuvos, bet tuo pat metu derybų eiga priklauso nuo Europos Komisijos, kuri turi tam mandatą ir yra institucija deryboms vesti“, - sakė ji interviu Rusijos agentūrai, antradienį atvykusi į Maskvą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje davė formalų sutikimą po beveik dvejus metus trukusios aklavietės pradėti derybas su Rusija dėl naujos strateginės partnerystės sutarties, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Slovėnija. Sutikusios į mandatą įtraukti Lietuvos iškeltus reikalavimus, Europos Sąjungos (ES) šalys praėjusį trečiadienį Briuselyje susitarė pradėti derybas su Rusija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje, kuriame tikimasi formaliai patvirtinti mandatą Europos Komisijai pradėti derybas su Rusija dėl naujos strateginės partnerystės sutarties. Sutikusios į mandatą įtraukti Lietuvos iškeltus reikalavimus, Europos Sąjungos (ES) šalys praėjusį trečiadienį Briuselyje susitarė pradėti derybas su Rusija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ateinantį pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje, kuriame tikimasi formaliai patvirtinti mandatą Europos Komisijai pradėti derybas su Rusija dėl naujos strateginės partnerystės sutarties. Sutikusios į mandatą įtraukti Lietuvos iškeltus reikalavimus, Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį Briuselyje susitarė pradėti derybas su Rusija.

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį Briuselyje susitarė pradėti strateginės partnerystės sutarties derybas su Rusija. Tai trečiadienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, pažymėjęs, jog į visus Lietuvos reikalavimus iš esmės yra atsižvelgta, jie pateikti raštu mandate, ir bus iškeliami Rusijai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas tikisi, kad kitą savaitę pavyks pasiekti kompromisą dėl ES ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybų mandato, tačiau pažymi, kad kai kuriuos Vilniaus keliamus klausimus dar reikia išspręsti. „Aš suprantu, kad Rusija yra reikšmingas ES partneris.

Darbą Lietuvoje baigiantis Rusijos ambasadorius Borisas Cepovas nekomentuoja, kokį poveikį Europos Sąjungos (ES) derybose su Rusija Lietuvos keliami reikalavimai gali turėti abiejų šalių tarpusavio santykiams ir teigia, kad tai - ES ir Lietuvos reikalas. „Tai daugiau Lietuvos santykių su Europos Sąjunga reikalas. Kaip susitars, taip ir bus. O mūsų reakcija priklausys nuo to, koks bus susitarimų turinys“, - antradienį žurnalistams sakė B.Cepovas.

Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos deryboms dėl strateginės partnerystės sutarties iki birželį planuojamo susitikimo bus uždegta žalia šviesa, prognozuoja Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Guenteris Verheugenas. „Esu gana optimistiškai nusiteikęs, jog Europos Komisija suteiks mandatą deryboms iki vasarą įvyksiančio viršūnių susitikimo“, - Maskvoje šeštadienį sakė G.Verheugenas, taip pat einantis Europos pramonės komisaro pareigas.

Pirmųjų tvirtų ir griežtų naujojo Rusijos premjero Vladimiro Putino kalbų apie savo planus ilgai laukti neteko. Leidęs šalies liaudžiai pasidžiaugti prašmatnia naujojo prezidento inauguracija ir vėl po sovietmečio atgaivintu kariniu paradu Raudonojoje aikštėje, buvęs ir, tikėtina, dabartinis Rusijos vadovas vėl prabilo apie naftą. Šį kartą Kremliaus planai susiję su šios žaliavos tiekimu į Baltijos šalis.

„Nepritariu“ – tikiu, mandagiai ir diplomatiškai, tačiau tvirtai ir užtikrintai trinktelėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas gegužės pradžioje Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje, svarstant netolimoje ateityje ES numatytų derybų su Rusija dėl strateginės partnerystės sutarties darbotvarkę, ir visi nuščiuvo. Sukruto visi ES pakraščiai.

Latvijos eksministras Artis Pabrikas teigia, kad jam nesuprantamas jo šalies Užsienio reikalų ministerijos neapibrėžtas požiūris į Lietuvos keliamus reikalavimus Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybų mandatui. „Man ne visiškai aišku, kodėl Latvija negalėtų palaikyti lietuvių reikalavimų. Neaišku, kaip formuojasi Latvijos pozicija.

Lietuvos diplomatams prabilus apie kai kurių šalių bandymus revizuoti keturių užsienio reikalų ministrų Vilniuje pasiektus susitarimus dėl ES ir Rusijos strateginių derybų mandato, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pakartojo, jog principiniais klausimais Lietuva nenusileis. Tuo tarpu Lietuvos diplomatas teigia, jog bandoma revizuoti Vilniuje pasiektus susitarimus.

Briuselyje antradienį Europos Sąjungos šalių ambasadoriai toliau derino pozicijas dėl strateginių derybų su Rusija, po to, kai trys Bendrijos narės sutiko į derybas įtraukti Lietuvos iškeltus klausimus. „Toliau vyksta konsultacijos, galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Šiandien ambasadorių lygyje Briuselyje buvo aptartas šis klausimas, bet galutinai sutarta nebuvo. Kitą savaitę ambasadoriai susitiks vėl“, - BNS sakė Lietuvos diplomatai.

Lenkijos politikai ir diplomatai pasveikino keturių Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrų sekmadienį vakare Vilniuje pasiektą principinį susitarimą derybose su Rusija dėl strateginės partnerystės kelti ir Lietuvos pasiūlytus klausimus. „Norime tikėti, kad Rusija įvertins šį geros valios žingsnį, o neišspręstas problemas ES ryžtingai kels derybose su Rusija“, - dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė buvęs Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Kowalis.

Europos Sąjunga ieškos galimybių į derybų mandatą su Rusija įtraukti Lietuvai rūpimus klausimus. Tai reiškia, kad Lietuva neturėtų vetuoti derybų su Rusija dėl strateginės partnerystės pradžios. Principinės pozicijos buvo suderintos sekmadienį vakare Vilniuje vykusiame Lietuvos, šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos, taip pat Švedijos ir Lenkijos UR ministrų susitikime.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas atmeta kontrargumentus Lietuvai ir jos išsakomiems reikalavimams įtraukti į ES ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybų mandatą energetinio saugumo, teisingumo ir įšaldytų konfliktų klausimus.

Lietuva iš Lenkijos perėmė estafetę - dabar Vilnius blokuoja ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties, sukeldamas sąmyšį tarp kitų Bendrijos šalių UR ministrų ir vyriausybių vadovų, rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Kartu jis pažymi, kad Lietuva turi tokią teisę ir yra teisi. Dienraštis primena nutrūkusį naftos tiekimą iš Rusijos naftotiekiu „Družba“ ir Maskvos atsisakymas ratifikuoti energetinę chartiją.

Naftos tiekimo vamzdynu „Družba“ atnaujinimo galimybes penktadienį Vilniuje aptarė premjeras Gediminas Kirkilas ir Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas. Šiai temai susitikime buvo skirtas ypatingas dėmesys, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Rusijos monopolininkės „Gazprom“ direktorių taryba pritarė, kad Baltijos šalims tiekiamų dujų kaina būtų keliama iki Europos rinkoje esamo lygio - maždaug 350 dolerių už tūkst. kubinių metrų. Kainos kils Baltijos ir NVS šalims „Gazprom“ direktorių taryba apsvarstė dujų kainodaros Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) ir Baltijos šalims klausimą.

Niekam ne paslaptis, kad Rusija siekia susigrąžinti Šaltojo karo laikų statusą, kai ji buvo viena iš dviejų supervalstybių. Tačiau laikai nenumaldomai keičiasi ir dabar Rusijai ne taip paprasta konkuruoti pasaulyje. O ir tas pasaulis nebe bipoliarinis. Vis dėlto, Kremlius surado priemonę, kuri dėl savo ribotų rezervų ir nuolat augančio vartojimo tampa strategine preke ir padeda siekiant politinių tikslų. Ši prekė – tai energetika, kurios poreikiai ES didėja.

Lietuva yra suinteresuota, kad Europos Sąjunga ir Rusija pasirašytų naują strateginės partnerystės sutartį, tačiau nesieks jos bet kokia kaina - atsisakydama siekio įtraukti į Briuselio ir Maskvos derybų mandatą ES solidarumo energetinio saugumo sferoje klausimus, teigia Lietuvos diplomatas.

„Mažeikių naftą“ valdantis Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ įžengė į Latvijos naftos paieškų rinką. „PKN Orlen“ pranešė, kad koncerno antrinė įmonė Olandijoje „Orlen International Exploration & Production Company“ už 2,09 mln. zlotų įsigijo 50 proc. Latvijos įmonės „Odin Energi Latvia“ akcijų. Likusias Latvijos įmonės akcijas tokia pat kaina nusipirko Lenkijos koncerno partnerė Kuveito įmonė „Kuwait Energy Company“, pranešė „PKN Orlen“. Pagal sandorį „PKN Orlen“ priklausys 45 proc.

Latvijos „Liaudies partija“ pradėjo aktyvią kampaniją, kuria siekiama, kad šioje šalyje nebūtų pastatyta anglimis kūrenama elektrinė bei nebūtų nutiestas elektros tinklas į Švediją, skelbia „Delfi.lv“. Jei šios partijos kampanija bus sėkminga, tai reikš, jog Latvija taps tik dar labiau priklausoma nuo iš Rusijos gaunamų dujų. „Liaudies partijos“ lyderis Aigars Kalvitis aiškina, kad Latvijai žymiai ekonomiškiau yra statyti dujinę elektrinę.

Nepaisant to, kad JT paskelbė naujas sankcijas Iranui, ši šalis pasaulyje ir toliau išlieka itin svarbia energetinių išteklių tiekėja. Irano energetika, ypač dujų klodai, domina ir ES, jaučiančią vis didesnę priklausomybę nuo Maskvos energetinių svertų.

Rusijos diplomatijos 2007 metų ataskaitoje nemažai dėmesio skirta Lietuvai. Didžioji kaimynė mus peikia už paramą Gruzijai ir tuo pačiu metu giria už geras tranzito sąlygas. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, vertinant santykius su Lietuva, Maskvai labiausiai kliūva Vilniaus mėginimas proteguoti į ES ir NATO norinčias įstoti Rytų Europos šalis. Šiuo atveju, žinoma, galvoje turimos Ukraina ir Gruzija.

Vienintelę Lietuvoje naftos įmonę valdantis Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ Amsterdame kovo mėnesio viduryje įsteigė bendrovę „Orlen International Exploration & Production Company“, kuri užsiims žaliavos paieškomis užsienyje. Lenkijos koncernas pranešė, kad valdo 100 proc. naujos įmonės akcijų. „PKN Orlen“ planuoja, kad Nyderlanduose registruota antrinė bendrovė užsiims naftos, dujų paieška, vykdys geologinę veiklą.

V. Adamkus ES viršūnių susitikime penktadienį pareiškė, kad po Ignalinos jėgainės uždarymo Lietuva taps „Gazprom“ įkaite“. Prezidentas priminė naftotiekio „Družba“ atvejį, kai „Lietuvai nepadėjo net Europa“, rašo newsru.com Primename, kad penktadienį Briuselyje vyksta baigiamoji Europos Vadovų Tarybos susitikimo sesija, kurioje Lietuva žadėjo pradėti kelti Ignalinos elektrinės darbo pratęsimo galimybių klausimą.

Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija Seime šiandien išplatino pranešimą, anot kurio, Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimas esąs šalies nacionalinio saugumo garantas. Soclibai mano, kad svarbiausius šalies gyvenimo klausimus, kaip įrašyta Konstitucijoje, turi spręsti tauta.

Bendrovės „Mažeikių nafta“ siekis sumažinti Klaipėdos oro taršą ir geležinkelių apkrovimą, naftos produkciją į terminalą tiekiant vamzdynu, gali įsiūbuoti aukštas emocines bangas dėl verslo ir visuomenės prioritetų. „Mažeikių naftos“ produkcijos transportavimo plėtros plano pristatymas Klaipėdoje baigė lenkų koncerno „PKN Orlen“ prieš pusmetį pradėtas diskusijas su šalies žinybomis dėl gamyklos ir jūrinio terminalo sujungimo vamzdynu. Patvirtintas planas taps investicinio projekto pagrindu.

Lenkų ekspertų vertinimu, premjero Donaldo Tusko vizitas Maskvoje netapo lūžiu Lenkijos ir Rusijos santykiuose, bet gali reikšti atšilimą, praneša Lietuvos radijas. „Lengvas atšilimas su Rusija“, „Atlydys be konkretumo“, „Nei sėkmė, nei pralaimėjimas“, „Lūžio nebuvo, bet galima tikėtis santykių atšilimo“ – tai populiariausios frazės, kuriomis lenkų žiniasklaida ir ekspertai apibūdina penktadieninį premjero D. Tusko vizitą Maskvoje.

Modernizuodama savo uostus ir vykdydama griežtą politiką Baltijos šalių atžvilgiu Rusija stumia jas iš pervežimų jūra rinkos, teigia JAV verslo savaitraštis „Business Week“. Daugiau nei dešimt metų po nepriklausomybės atgavimo trys Baltijos šalys, buvusios Sovietų sąjungos respublikos, naudojosi galimybe „iššokti virš galvos“ krovinių gabenimo į Rusiją ir iš jos versle.