dronas

Šalčininkų rajone pasieniečiai aptiko nukritusį kontrabandininkų droną, kuriuo buvo gabentos baltarusiškos cigaretės. Vėlų sekmadienio vakarą VSAT Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Tausiūnų k. (Šalčininkų r. sav., Eišiškių sen.) ribose, pasienio sargyba išgirdo garsą, būdingą bepilotei skraidyklei. Pasieniečiai panaudojo bepiločių orlaivių užkardymo priemonę.

Šalčininkų rajone pasieniečiai aptiko nukritusį kontrabandininkų droną, kuriuo buvo gabentos baltarusiškos cigaretės. Kaip praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), vėlų sekmadienio vakarą Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Tausiūnų k. (Šalčininkų r. sav., Eišiškių sen.) ribose, pasienio sargyba išgirdo garsą, būdingą bepilotei skraidyklei. Pasieniečiai panaudojo bepiločių orlaivių užkardymo priemonę.

Atlikę papildomą drono, kuris rėžėsi į Rumunijos daugiabutį, analizę, rumunų pareigūnai sekmadienį pranešė, kad jis neabejotinai priklausė Maskvos pajėgoms. „Ketvirtadienio vakarą Galacyje sudužęs dronas yra rusiškos kilmės „Geran-2“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas. „Tai vienareikšmė Rumunijos valstybės ekspertų parengtos techninės ataskaitos išvada“, – pridūrė jis.

Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas BBC laidoje pareiškė, kad Rusija turi keisti atakų Ukrainai taktiką taip, kad Rumunijos piliečiai dėl to nenukentėtų. „Per pastaruosius dvejus metus pas mus buvo, matyt, 20 ar 30 incidentų su dronais. Iš pradžių juose nebuvo sprogmenų. Maždaug prieš mėnesį buvo dar vienas, su sprogmenimis, kuris, laimei, nesprogo“, – pasakojo N. Danas. Rumunijos prezidentas pažymėjo, kad tai tampa grėsme Rumunijos piliečiams.

 Jungtinių Tautų branduolinės energetikos agentūra, remdamasi vietos pareigūnų teiginiais, pranešė, kad į Zaporižios atominę elektrinę Rusijos okupuotame pietų Ukrainos regione pataikė dronas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad dar per anksti teigti, jog Rumunijoje nukritęs dronas buvo rusiškas. Tai jis pasakė Europoje kilus pasipiktinimui dėl šio incidento. Avarija įvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, per ją nukentėjo du žmonės ir kilo gaisras, pranešė Rumunijos pareigūnai. Rumunija teigė, kad dronas buvo rusiškas, o NATO šalys pasmerkė Rusiją.

Į Rumuniją įskriejęs Rusijos dronas rėžėsi į daugiabučio stogą, sukeldamas gaisrą ir sužeisdamas du gyventojus. Rumunijos kariuomenė aiškina, kad nebuvo galimybės saugiai numušti drono, nors buvo pakelti naikintuvai. Bukareštas skelbia, kad tai rimčiausias incidentas šalyje nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir ragina NATO Aljansą imtis veiksmų. Nemalonus dronų birbimas Rumunijos pasienio miesto Galačio gyventojus pažadino po vidurnakčio. Deja, vien birbimu viskas nesibaigė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad dar per anksti teigti, jog Rumunijoje sudužęs dronas yra rusiškas, ir pareikalavo, kad Maskvai būtų pateikti įrodymai. „Niekas negali pasakyti, kokios kilmės yra tas ar kitas orlaivis, kol nebus atliktas jo tyrimas“, – sakė V. Putinas spaudos konferencijoje Kazachstane. „Jei jie mums pateiks kokių nors objektyvių duomenų (...), tokiu atveju mes įvertinsime, kas įvyko“, – pridūrė jis.

Mirė Seimo narys liberalas, buvęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas. Velionis yra ne kartą užėmęs prizines vietas irklavimo pasaulio čempionatuose, dalyvavo 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. Jis taip pat užsiėmė sporto renginių organizavimu, vadovavo asociacijai, kuri remia jaunus sportininkus. Savo politiko karjerą J. Šuklinas pradėjo 2014 metais Visagino savivaldybės taryboje, o į Seimą buvo išrinktas 2024-aisiais.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Sopote dalyvavo Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) susitikime užsienio reikalų ministrų formatu. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), dešimties valstybių diplomatijos vadovai bei Europos Sąjungos (ES) išorės veiksmų tarnybos pareigūnai aptarė saugumo stiprinimą regione, Rusijos atgrasymo ir paramos Ukrainai klausimus, BJVT reformą siekiant šią organizaciją atgaivinti, kad atlieptų dabarties aktualijas.

Penktadienį anksti ryte į NATO narės Rumunijos daugiabutį pataikė dronas. Per incidentą buvo sužeisti du žmonės, o Aljansas ir Europos Sąjunga pasmerkė šį įvykį, kaltindami Rusiją ir įspėdami dėl tolesnių įsiveržimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė paramą Rumunijai po naktinio incidento, kuomet Rusijos smogiamasis dronas pataikė į gyvenamąjį daugiabutį. Apie tai jis parašė platformoje „X“. V. Zelenskis pabrėžė būtinybę didinti spaudimą Rusijai, kad „karas neužsitęstų ir nesiplėstų“. Jis taip pat prisiminė praėjusią naktį įvykdytą Rusijos ataką prieš Odesos sritį, pavadindamas ją dar vienu cinišku išpuoliu prieš civilinę infrastruktūrą.

Rumunijos pajėgos neturėjo pakankamai laiko numušti drono, kuris rėžėsi į daugiabutį ir sužeidė du žmones, penktadienį pranešė gynybos pareigūnas. Jis pridūrė, kad nebuvo „jokių realių galimybių saugiai jį neutralizuoti“. „Laikas, kurį turėjome – keturios minutės – buvo itin trumpas“, – spaudos konferencijoje sakė Jungtinių pajėgų vadovybės generolas Gheorghe Maximas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad drono smūgis į daugiabutį NATO priklausančioje Rumunijoje parodė, jog Rusija kelia grėsmę visai Europai. „Pastarasis Rusijos drono įsibrovimas į Rumunijos oro erdvę ir jo sprogimas (...) dar kartą įrodė, kad Rusijos agresija kelia realią grėsmę Juodosios jūros regionui ir visai Europai“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, kad Rusijos „agresijos karas peržengė dar vieną ribą“, kai dronas pataikė į pastatą su Ukraina besiribojančioje Rumunijoje, kuri yra Europos Sąjungos (ES) narė. „Esame visiškai solidarūs su Rumunija ir jos žmonėmis, – socialiniuose tinkluose rašė U. von der Leyen. – Toliau stiprindami savo saugumą ir atgrasymo priemones, ypač prie mūsų rytinės sienos, mes ir toliau didinsime spaudimą Rusijai.

Šiaurės vakarų Rumunijoje, Maramureso apskrityje, buvo aptiktas dronas be sprogstamojo užtaiso. Apie tai pranešė Rumunijos televizijos kanalas TVR. Apie radinį tapo žinoma tuo metu, kai Rumunijos naujienų antraštėse dominavo pranešimai apie Rusijos drono nukritimą ant daugiabučio namo Galacio mieste. Pranešama, kad rastasis dronas neturi sprogstamojo užtaiso. Bepilotis orlaivis yra didelių matmenų – jo sparnų ilgis, bendruomenės vadovo teigimu, siekia apie 3 metrus.

Rumunijos užsienio reikalų ministerija penktadienį apkaltino Rusiją „rimta ir neatsakinga eskalacija“, nes prieš tai jos teritorijoje netoli sienos su Ukraina bepilotis orlaivis smogė į daugiabutį.

NATO narėje Rumunijoje į daugiabutį smogė Rusijos dronas, penktadienį pranešė šalies gynybos ministerija. Mieste netoli Ukrainos sienos buvo sužeisti du žmonės.  „Naktį iš gegužės 28 į 29 d. Rusijos Federacija atnaujino dronų atakas prieš civilius ir infrastruktūros taikinius Ukrainoje, netoli upės sienos su Rumunija“, – pranešė Rumunijos gynybos ministerija.

Oro pavojaus signalai Lietuvoje iškėlė naujų klausimų – ką daryti, jei priedanga užrakinta, perpildyta arba pavojus užklumpa automobilyje? Ekspertai pabrėžia, kad aiškų veiksmų planą turėtų turėti ne tik gyventojai, bet ir darbovietės, vežėjai bei kitos institucijos.

Suomijos gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos karinis lėktuvas įtariamas pažeidęs Suomijos oro erdvę.  „Iš karto buvo pradėtas tyrimas dėl spėjamo oro erdvės pažeidimo“, – teigė gynybos ministras Anttis Häkkänenas. Esą gali būti, kad orlaivis Suomijos įlankoje ties Porkalos pusiasaliu tarp Suomijos ir Estijos mėgino išvengti audros. Oro pajėgos atliko operacinį skrydį Karinės oro pajėgos reagavo atlikdamos operacinį skrydį, teigiama pranešime.

Abu šiais metais Lietuvos teritorijoje nukritę ir rasti bepiločiai orlaiviai priklausė Ukrainai, teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Abu 2026 m. Lietuvoje nukritę koviniai dronai buvo Ukrainos ir jų tikslas – taikiniai Rusijoje“, – Eltai siųstame atsakyme antradienį nurodė KAM. „Labiausiai tikėtina jų nukrypimo priežastis – Rusijos radioelektroninė kovos priemonių poveikis. Rastų dronų tyrimas tęsiamas vertinant kitas galimas priežastis“, – pridūrė institucija.

Lietuva svarstys įsigyti Izraelio įmonės „Elbit Systems“ dronų ir kitų objektų aptikimo sistemą žemutinėje – iki 3 km aukščio – oro erdvėje, kurią bendrovės atstovai antradienį pristatė Juragiuose, Kauno rajone. Demonstracijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Juozas Olekas, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, prezidento patarėja Evelina Gudzinskaitė, krašto apsaugos sistemos atstovai.

Lietuvos kariuomenė informuoja, kad ketvirtadienį mūsų šalies oro erdvėje fiksuoto objekto (pagal radarų požymio drono) paieškos operacija nutraukta. „Išžvalgytos visos galimos objekto nukritimo vietos Panevėžio ir Utenos apskrityse. Objektas nerastas“, – nurodoma pranešime.

Į Lietuvos teritoriją ketvirtadienį įskridusio drono paieškos operacija sekmadienį toliau bus vykdoma Panevėžio ir Utenos apskrityse. „Šiuo metu Karo policijos bei Lietuvos šaulių sąjungos pajėgumais yra tęsiama paieška Panevėžio ir Utenos apskrityse, renkama gyventojų informacija, o vietovių išžvalgymui naudojami bepiločiai orlaiviai ir Lietuvos šaulių sąjungos lengvoji aviacija“, – sekmadienį išplatintame pranešime nurodė Lietuvos kariuomenė.

Savaitės viduryje užfiksuotas incidentas, kai į Lietuvą įskrido galimai dronas ir pirmąsyk po nepriklausomybės atkūrimo buvo paskelbtas oro pavojus, sulaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Jei Rusijoje ir Baltarusijoje dominavo antraštės apie „isteriją“, „chaosą“ ir „NATO bejėgystę“, tai Vakarų spaudoje buvo justi susirūpinimas kylančia grėsme regione ir kaltinimas Kremliui.

Šią savaitę Lietuvoje – pirmasis pranešimas apie oro pavojų. Internete žmonės diskutuoja: kaip pastarosios savaitės įvykiai paveiks ekonomiką. Ar pasikartojantys oro pavojai keis nekilnojamojo turto rinką Lietuvoje? Apie tai ir kitas užsienio bei Lietuvos savaitės aktualijas tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi naujienų portalo tv3.lt žurnalistės Toma Andrulytė ir Ona Šniukštaitė.

Kariuomenė šeštadienį pranešė tęsianti radarais Lietuvoje fiksuotų dronų paiešką. „Objekto paieška toliau tęsiama Panevėžio ir Utenos apskrityse, Karo policijos, Sausumos pajėgų ir Lietuvos šaulių sąjungos pajėgumais. Vykdoma gyventojų apklausa, taip pat pasitelkti bepiločiai orlaiviai ir lengvoji aviacija įvairių vietovių išžvalgymui“, – teigiama pranešime.

Šeštadienį, gegužės 23 d., apie 8 val. ryto Latvijos Valstybinė policija gavo gyventojų pranešimų apie bepilotės skraidyklės kritimą į Dridzės ežerą, esantį Kraslavos savivaldybėje. Nukritęs į vandenį dronas esą detonavo. Skelbiama, kad per incidentą žmonės nenukentėjo. Policija nedelsdama išvyko į įvykio vietą ir pradėjo teritorijos apžiūrą. Vietoje jau rasta galimų bepiločio orlaivio nuolaužų.

Kariuomenė nutraukė Varėnos rajone galimai nukritusio drono paieškas, tačiau dar dviejų, sukėlusių oro pavojų Utenos rajone vakar tebeieško – kariuomenė ir Karo policija naršo tenykščius miškus. Po pastarųjų dienų sąmyšio Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje, kai į orą kilo NATO naikintuvai, o gyventojams skelbtas raudonasis oro pavojaus lygis, politikai kalba apie naują realybę.

Pastarųjų dienų dronų incidentai Lietuvoje sukėlė nerimą visuomenėje. Dalyje šalies rajonų buvo paskelbtas oro pavojus, įtariamo bepiločio orlaivio paieškos vykdomos iki šiol. Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, penktadienį Varėnos rajone nutraukta galimo drono paieška. Pasak jos, nors objektas nerastas, kariuomenė nebemato prasmės tęsti paiešką. Tuo metu, oro erdvę pažeidusių galimų dronų paieška toliau vykdoma Utenos rajone.

Ketvirtadienį į Latgalą iš Baltarusijos įskridęs bepilotis orlaivis arba paliko Latvijos oro erdvę, arba sudužo nežinomoje vietoje, naujienų agentūrai LETA pareiškė Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LGNP). Techninė įranga neužfiksavo nei objekto išskridimo iš Latvijos oro erdvės, nei jo sudužimo ar nusileidimo. Šioje situacijoje galima daryti prielaidą, kad išsipildė vienas iš šių scenarijų, teigė LNGP. LNGP šiuo metu nevykdo antžeminės bepiločio orlaivio paieškos.

Tiek trečiadienį, tiek ketvirtadienį Lietuvos oro erdvę pažeidė dronai, o dėl to gyventojai buvo raginami keliauti į priedangas. Tokiu atveju itin svarbu turėti gerą mobiliojo telefono ryšį, kad būtų galima susisiekti su artimaisiais. Telefonų ryšys itin reikšmingas sudėtingose situacijose, tad dalijamės žiniomis, ką kiekvienas gali padaryti dėl geresnio susisiekimo.

Trečiadienį į Lietuvą įskridęs dronas tarp vietinių gyventojų sukėlė nemažai panikos. Gautas raudono lygio pavojaus signalas reiškė, kad gyventojai privalo eiti į priedangas, tačiau vieni nurodymų nepaisė, o kiti dalinosi apskritai negalintys į jas patekti.  Trečiadienio rytą rytinėje Lietuvos pusėje buvo paskelbtas oro pavojus.

Po pastarųjų dronų pavojaus incidentų Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) teigia pastebėjusi pasiruošimo spragų, todėl rengia naują veiksmų planą darbuotojams, planuoja stiprinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. „Ką parodė tos dvi dienos (kai buvo paskelbtas oro pavojus – BNS), tai parodė, kad turime komunikacijos spragų.

Ketvirtadienį pasikartojo analogiška situacija kaip ir trečiadienį, kuomet sumaištį sukėlė įspėjimai apie oro pavojų. Utenos rajono žmonės vėl gavo pranešimus, raginančius skubiai ieškoti priedangų ar saugių patalpų. Tokie įvykiai šalies gyventojams kelia ne tik baimę, bet ir didžiulį pasipiktinimą. Savo emocijų neslėpė ir tekstų autorė bei laidų vedėja Fausta Marija Leščiauskaitė, kuri viešai išreiškė griežtą panieką agresoriams.

Varėnos rajone penktadienį nutraukta galimo drono paieška, skelbia Lietuvos kariuomenė. Pasak jos, nors objektas nerastas, kariuomenė nebemato prasmės tęsti paiešką. Įtariamas bepilotis orlaivis į Lietuvos teritoriją įskrido trečiadienį, dėl jo dalyje šalies teritorijos buvo paskelbtas oro pavojus. Iš radarų objektas dingo ties Merkine, spėta, kad orlaivis galėjo nukristi Varėnos rajone arba išskristi iš Lietuvos teritorijos.

Po ketvirtadienį paskelbto oro pavojaus fiksavus programėlės LT72 trikdžius, penktadienį šaukiamas institucinis pasitarimas, pranešė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. „Šiandien fiksuoti LT72 mobiliosios programėlės sutrikimai. Pirminiais duomenimis, sutrikimą lėmė techninės apkrovos. Programėlės pralaidumas jau padidintas, problema sprendžiama, o techninis veikimas toliau stebimas realiuoju laiku“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė V. Kondratovičius.

Paskelbtas oro pavojus atvėrė aibę spragų, o ypač jautri situacija – ugdymo įstaigose. Kai kuriose mokyklose kilo visiškas chaosas, mokiniai gūdosi į rūsius, juose ėmė panikuoti ir dusti. Maža to, į mokyklas pradėjo eiti aplinkiniai gyventojai su augintiniais, maišais daiktų ir patalais. Dar labiau tėvus pribloškė žinios iš mokyklų, kurios nusprendė oro pavojaus metu vaikus išvesti į pačią atviriausią įmanoma vietą – stadioną. Savivaldybės skėsčioja rankomis: yra ko pasimokyti.

Į Baltarusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Lietuvos reikalų patikėtinis Baltarusijoje Erikas Vilkanecas, kuriam pareikštas griežtas protestas dėl Baltarusijos valstybinę sieną pažeidusio bepiločio orlaivio, esą skridusio iš Lietuvos teritorijos. Kaip praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, tai paskelbė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Ruslanas Varankovas.

Apie Lietuvos link skrendantį droną mūsų oro pajėgas informavo baltarusiai, pasinaudoję karštąja linija tarp Vilniaus ir Minsko. Nors bepilotį kone iš karto pradėjo sekti sąjungininkų naikintuvai, jo aptikti ore nepavyko. Kaip vyko drono paieškos? Kaip reagavo institucijos jam artėjant ir įskridus į Lietuvos oro erdvę? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su kariuomenės vadu brigados generolu Raimundu Vaikšnoru.

Į Lietuvą įskridus, kaip įtariama dronui, du pakelti naikintuvai jų ieškojo apie pusvalandį, tačiau nefiksavo nei vizualiai, nei savo techninėmis priemonėmis, sako Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas. „Du Baltijos oro policijos (misiją – ELTA) vykdantys F-16 naikintuvai buvo aktyvuoti iškart po galimų dronų sienos kirtimo.

Dzūkijoje Karo policija toliau ieško nukritusio karinio bepiločio. Pareigūnai žvalgo apylinkes, apklausia vietos gyventojus, ar jie ką nors vakar matė, ar girdėjo praskrendantį droną. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tvirtina, kad drono paieškas apsunkina miškingi ir pelkėti plotai. Varėnos vicemeras juokauja – jeigu drono neras kariai, jį vis tiek po kurio laiko suras grybautojai.

Ketvirtadienį šalyje vėl skelbtas oro pavojus, Utenos apskrityje užfiksuoti galimai du dronai. Po incidento Krašto apsaugos ministras ir kariuomenės atstovai pateikė daugiau informacijos apie tai, kas žinoma. Robertas Kaunas ketvirtadienio vakarą spaudos konferencijos metu pažymėjo, kad 2 NATO oro policijos naikintuvai, kilę iš Šiaulių persekiojo 2 objektus.

Tarnybos skelbia atnaujintus bendruosius patarimus, kaip gyventojams elgtis gavus perspėjimo pranešimą „Oro pavojus“. Gavus pranešimą „Oro pavojus“ (raudona), kai žmogus lauke, ne pastate, patariama kuo skubiau susirasti artimiausią priedangą.  Tai gali būti nebūtinai priedangos ženklu pažymėta vieta, bet ir požeminės pėsčiųjų perėjos, tuneliai, rūsiai ir pan.). „Be ypatingos priežasties neišeikite į gatvę.

Po naujausios žinios apie oro erdvės pažeidimą ir raudono pavojaus lygio paskelbimą Utenos apskrityje, Lietuvos geležinkeliai praneša, kad stabdo kelių traukinių eismą. „Paskelbus oro pavojų Utenos apskrityje, du traukiniai sustabdyti Dūkštų stotyje, keleiviai evakuoti į saugią vietą. Dėl oro pavojaus kol kas paveikti 3 traukinių maršrutai: Turmantas–Vilnius, Vilnius–Turmantas ir Ignalina–Vilnius. Vienas traukinys sustabdytas Naujojoje Vilniuje, kad neišvyktų į paskelbtą pavojaus zoną.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė skelbia, kad įtariamas dronas, dėl kurio Utenos rajone paskelbtas oro pavojus, nuo Pabradės juda šiaurės kryptimi. „Utenos rajone pastebėtas dronas, paskelbtas oro pavojus. Utenos rajono gyventojai raginami nedelsiant vykti į priedangas, rūsius ar kitas saugias vietas ir sekti oficialią informaciją“, – feisbuke ketvirtadienį rašė premjerė. „NATO oro policijos misija pakelta į parengtį, Lietuvos kariuomenei duotas leidimas droną sunaikinti.

Ketvirtadienį Lietuvos oro erdvę galimai pažeidus dronams, į tai sureagavo ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, galimai oro erdvę pažeidė net pora dronų. „Lietuvos oro erdvę, pirminiais duomeninis, galimai pažeidė 2 dronai. NATO naikintuvai jau yra pakilę ir pasirengę juos sunaikinti. Prašau Jūsų, gavus oficialų įspėjimą, saugoti save ir saugiai pasirinkti priedangas“, – praneša G. Nausėda.

Šiandien antrą dieną iš eilės Lietuvoje paskelbtas oro pavojus – ketvirtadienio pavakarę informaciją eiti į slėptuves ir laukti tolimesnių nurodymų dėl pastebėto galimai drono gavo Utenos rajono gyventojai. Vakar oro pavojus Lietuvoje buvo paskelbtas pirmą kartą. Nuo vakar, gegužės 20 dienos, prasidėję įspėjamieji pranešimai gyventojams apie oro pavojų Lietuvoje nerimsta ir šiandien.

Utenos rajono gyventojai sulaukė pranešimų apie oro pavojų. Gyventojai raginami skubėti į priedangas. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Utenos rajono meru Marijumi Kaukėnu. Pasak mero, šiuo metu rajone skamba sirenos. „Rajone mūsų gyventojai jau gavo žinutes, sirenos suskambo, turi eiti į priedangas“, – pasakojo meras. Ketvirtadienį Utenos apskrityje paskelbtas oro pavojus.