draudimai

Vyriausybė švelnina karantiną: nuo rytojaus naikinami judėjimo ribojimai didžiojoje dalyje savivaldybių. 16-oje likusiųjų, tarp kurių ir Vilniaus, Klaipėda, Panevėžys ar Nida, gyventojams lieka galioti griežtesnės taisyklės.  Laisvinimų nesulaukusių savivaldybių merai įpykę – aiškina, kad ribojimams prasmės nebemato. Vyriausybė atverti visos Lietuvos kelionėms neskuba dėl koronaviruso mutacijos. Valdžia baiminasi, kad po šalį gali pasklisti sparčiau plintanti britiškoji atmaina.

Socialiniuose tinkluose ir toliau koronaviruso neigėjai siaučia platindami įvairią informaciją. „Facebook“ plinta vaizdo įrašas, kuriame vyriškis automobiliu atvyksta į Lietuvą, pasienyje filmuoja Valstybės sienos apsaugos pareigūnę, klausinėja, ar jam nereikia pateikti neigiamo koronaviruso testo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikina, kad savo transporto priemone į Lietuvą atvykstantiems asmenims taikomos išimtys – Covid testą jie gali atlikti jau Lietuvoje.

Sveikatos ekspertai siūlo Vyriausybei švelninti karantiną ir atidaryti net ir didžiąsias ne maisto prekių parduotuves, jei šios turi atskirą įėjimą iš lauko. Į parduotuves ekspertai siūlo neįleisti su medžiaginėmis kaukėmis ar skydeliais – žmonės galėtų įeiti tik su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais. Sostinėje įsikūrusi sporto prekių parduotuvė jau ruošiasi atidarymui. Žiemos rūbų, avalynės kolekcijas keičia vasaros prekės.

Vyriausybė ruošiasi toliau švelninti karantiną. Kitą savaitę daugumos Lietuvos savivaldybių gyventojams planuojama leisti keliauti nevaržomai, be rimto pagrindo kirsti savo rajono ribas. Tiesa, regionuose, kur sergamumas aukščiausias, šis atlaisvinimas neįsigalios. Juodose savivaldybėse, jei sergamumo rodikliai nepagerės, keliauti tarp regionų draudžianti taisyklė galios toliau.  Dar praėjusių metų pabaigoje įvestas ribojimas kelionėms tarp savivaldybių galioja ir šiandien.

Vyriausybė nusprendė švelninti karantiną ir šiltėjančio pavasario proga atlaisvinti veiklas lauke. Nuo šeštadienio žmonės atviroje galės būriuotis kiek gausesnėmis grupėmis – iki penkių žmonių, taip pat galės susitikti du šeimos ūkiai. Leido ir lauke teikiamas paslaugas, pramogas, atnaujinamos vairavimo pamokos, sostinėje daugiau kiek pradinukų galės pradėti eiti į mokyklas. Tiesa, didžiausios pavasario šventės šv. Velykų likimas vis dar neaiškus.

Pirmos savaitės po atsidarymo kirpykloms grožio salonams ir parduotuvėms kelia džiaugsmą, bet ne smulkiesiems turgaus prekybininkams. Šie piktinasi, kad dėl atlaisvintų ne iki galo karantino suvaržymų dirbti gali kaip kokiame gūdžiame sovietmetyje – traukti prekes tenka iš lauko paviljonų ant stelažų ar dėžių. O ir pirkėjų bumo nėra. Panevėžietis Egidijus prasidėjus dienai skuba iš paviljono traukti lentyną su prekėmis.

Valdantieji susiruošė keisti valstiečių priimtus alkoholio prekybos draudimus ir žada dalį jų atšaukti. Ant stalo guls klausimai, ar nederėtų vėl leisti pirkti alkoholį jaunesniems nei 20, taip pat svarstoma leisti prekiauti paplūdimio kavinėse ir atlaisvinti reklamos suvaržymus. Valstiečiai stebisi tokiomis užmačiomis ir sako, kad tai kvaila. Jie prognozuoja, kad vėl galime tapti daugiausia geriančiais pasaulyje.

Jau nuo rytojaus vaikštant lauke nebereikės dėvėti kaukių, jei aplink nėra arti svetimų žmonių. Taip pat žmonės vyriausybė leidžia važinėti tarp greta esančių miestų ir rajonų savivaldybių. Tačiau kitus judėjimo ribojimus Vyriausybė pratęsė iki kovo vidurio, o bendrą karantiną – mėnesiui, iki balandžio. Ingrida Šimonytė aiškina, kad atlaisvinti karantino gniaužtų neleidžia augantys sergamumo rodikliai ir svarsto, kad Lietuva „įstrigo“ situacijoje.

Įkvėpus sportiniam automobiliui iš sniego Ramygaloje prie kelio išdygo dar viena ratuota sniego skulptūra: policijos automobilis, besmegenis, vaizduojantis policininką, su greitį ribojančia lazdele ir sniego trikojis. Idėjos sumanytojai džiaugiasi, kad į tokį žaismingą policijos postą sureagavo ir vairuotojai, iškart puolė mažinti greitį. Panevėžio rajono gyventojai ir toliau stebina kūrybiškumu.

Lietuvoje prasideda trečioji koronaviruso banga, tokią žinią šiandien išplatino Lietuvos statistikos departamentas. Mat COVID-19 sergamumo rodikliai vėl pradėjo augti. Mokslininkai ir epidemiologai išvadų daryti neskuba: viliasi, kad pablogėjimas laikinas, tačiau tuo pačiu neatmeta galimybės, kad daugiau Lietuvos gyventojų nustojo paisyti karantino taisyklių. Nors dauguma žmonių laukia kito karantino švelninimo etapo, panašu, kad įvykių scenarijus gali pasisukti ir visiškai priešinga linkme.

Po nuotolinio mokymosi į mokyklą vaikai atėjo kaip į šventę. Sostinėje į Kunigaikščio Gedimino progimnaziją kontaktiniam ugdymui sugrįžo apie 600 ką tik ištestuotų pradinukų. Moksleiviai pro mokyklos duris žengė tarsi rugsėjo pirmąją – su gėlėmis ir pakilios nuotaikos. Epidemiologai ragina visiškai neatsipalaiduoti ir kol kas masiškai mokyklų neatidarinėti, mat uždarose patalpose kyla didelė rizika užsikrėsti koronavirusu.

Vyriausybė karantino švelninimą atidėjo iki kitos savaitės ir judėjimo savivaldybių laisvinimo net nesvarstė. Premjerė aiškina, kad kitą savaitę gerų žinių turės daugiau, tačiau visai naikinti karantino kovo 1-ąją nesirengia. Tiesa, vieno pasikeitimo šalies gyventojai vis dėlto sulaukė – nuo šiandien duris tikintiesiems atvėrė didžioji dalis Lietuvos bažnyčių. Pelenų dieną dalis panevėžiečių skuba į Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią.

Švelnėjant karantino suvaržymams, prekyboje jau kyla chaosas ir daugėja pažeidimų. Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja prekybininkus negudrauti ir nemažinti tikro prekybinio ploto STOP juostomis iki leidžiamo dydžio. Tuo metu turgaus atstovai, kurie savo paviljonų negali atidaryti jau trečias mėnuo, jau grasina Vyriausybei teismais. Į „Moki-Veži“ Vilniuje, prekybos sąlygoms laisvėjant, gyventojai vienas po kito skuba apsipirkti.

Vyriausybė planuoja atšaukti judėjimo ribojimus tarp kelių žiedinių savivaldybių ir jose esančių miestų. Valdžia nori atnaujinti ir vairavimo pamokas, egzaminus. Tiesa, karantino švelninimo tempai patinka ne visiems: įvairių sporto šakų treneriai sostinėje po Vyriausybės langais surengė treniruotę, piktinasi, kad sportas lauke ir žiema sunkiai suderinama. Sostinės Kudirkos aikštė virto milžiniška sporto erdve.

Po dviejų mėnesių pertraukos Lietuvoje atsidarė grožio salonai, kirpyklos, SPA centrai ir mažos parduotuvės. Žmonės į kai kurias jų tiesiog plūste plūsta, o pas grožio specialistus visos vietos jau užimtos mėnesiui į priekį. Atsidarė ir kai kurie didieji prekybos tinklai, atitvėrę po 300 kvadratinių metrų prekybai. Visgi atlaisvinimų euforiją lydi ir valdžios atstovų nerimas.

Vyriausybė apsisprendė, kaip laisvins karantiną. Ne maisto prekių parduotuvės iki 300 kvadratinių metrų, grožio ar masažo salonai galės pradėti veikti jau pirmadienį. Dalis verslininkų neslepia, kad tam gana džiugiai ruošiasi. Tiesa, dalis verslininkų tokio plano nesupranta, mat, ne maisto prekių parduotuvės didžiausiose prekybos centruose liks uždaros.

Verslas pats reikalavo ribojimų švelninimų, tačiau dabar sako, kad Vyriausybės parengtas švelninimų planas patinka toli gražu ne visiems. Kirpykloms, grožio salonams dėl griežtesnių nei per pirmą karantiną taisyklių gali tekti dirbti nuostolingai, o stambiems prekybininkams užkliūva tai, kad didžiausios ne maisto prekių parduotuvės galbūt negalės atsidaryti dėl taikomo bendro prekybos ploto ribojimo.

Nuo kitos savaitės Lietuva planuoja atidaryti mažas ne maisto prekių parduotuves, kirpyklas ir dalį kitų kontaktinių paslaugų. Valdžia šį sprendimą planuoja priimti trečiadienį, nors sveikatos ekspertai tam ir nepritaria. Vyriausybė toliau dėlioja ir kitus karantino švelninimo planus. Aiškėja, kokiam sergamumui esant gyventojai galėtų lauke nebedėvėti kaukių, pietauti kavinėse, bendrauti ir judėti neribotai.

Politikai kuria planus, kaip Lietuvoje priveisti ungurių. Tačiau įžuvinimo esą nepakanka, tad šnairuoja į žvejus verslininkus, kurie išgaudo ir parduoda per daug ungurių. Tad valdantieji ruošiasi verslinę ungurių žvejybą uždrausti. O kai kurie opozicijos atstovai siūlo draudimą taikyti ir mėgėjams meškeriotojams. Rusniškis Jurijus ruošia rūkymui delikatesą – ungurį.

Pandemiją šalį dalina į dvi Lietuvas. Dėl karantino, anot ekonomistų, auga pajamų nelygybė. Kol nukentėjusių verslo sektorių darbuotojai išgyvena blogiausius laikus, kiti bankuose sukaupė rekordines pinigų sumas. Tokius rezultatus rodo naujausios bankininkų apklausos ir statistika. Tie, kas pinigų turi, juos leidžia: gyventojai antrosios koronaviruso bangos bijo mažiau nei pirmosios, savo išlaidas riboja mažiau.

Įžiebusi viltį grožio salonams ir mažoms parduotuvėms, Vyriausybė kol kas nusprendė karantino nešvelninti. Ekspertai pasisako prieš kirpyklų ir ne maisto parduotuvių veiklą, mat baiminasi į Lietuvą jau atkeliavusios britiškosios koronaviruso atmainos ir trečiosios koronaviruso bangos. Tiesa, ekspertų ir ministrės Aušrinės Armonaitės nuomonės išsiskyrė – ji siūlo leisti verslams dirbti.

Slidinėjimo sezonas – atidarytas. Šalyje atsidarė dalis slidinėjimo centrų. Į Vilniuje esantį „Liepkalnį“ bilietai ištirpo per kelias valandas, o centro vadovai net planuoja ilginti darbo valandas. Tačiau atsidaro toli gražu ne visos trasos. Anykščiai ir Jonava šį slidinėjimo sezoną jau „nurašė“ ir neatsidarys. Mažuose, kurortiniuose miestuose vietinių slidinėja mažai, o atvykti pasidžiaugti žiema iš kitų savivaldybių draudžiama. Sostinėje esantis „Liepkalnis“ šiandien ūžia.

Vyriausybė švelnina karantiną. Nuo rytojaus Lietuvoje galės pradėti veikti slidinėjimo centrai. Valdžios užmojuose ir planai, kaip atidaryti ne maisto prekių parduotuves bei kirpyklas. Lietuvoje taip pat gali atsirasti savivaldybių burbulai. Regionų atstovai kalba, kad gyvenvietėse, kur sergamumas mažesnis, ribojimai gali pradėti nykti greičiau, nei ten, kur situacija vis dar bloga.

Lietuvoje COVID-19 galėjo persirgti apie pusė milijono šalies gyventojų. Tokius spėjimus pateikia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris kartu su premjere užsimena apie karantino sąlygų švelninimą, ribojimų atšaukimą. Jei sergamumo rodikliai toliau mažės karantino taisyklės reikšmingai galėtų pradėti keistis jau vasario mėnesį. Paulauskai, 93-ijų Jonas ir 89-erių Stasė, COVID-19 susirgo pirmosiomis gruodžio savaitėmis. Garbaus amžiaus vilniečiai koronavirusu užsikrėtė nuo artimųjų.

Pirmieji draudimai rūkyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos daugiabučių balkonuose įsigalios vasarį, informavo didmiesčių savivaldybės. Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas, per pirmąsias sausio savaites gauta apie 170 prieštaravimų ir įvairių kitų paklausimų, susijusių su rūkymu balkonuose. „Tik pavieniai prieštaravimai yra dėl to paties daugiabučio.

Darbą pradėjus naujai Vyriausybei, pasigirsta vis daugiau siūlymų laisvinti prekybą alkoholiu. Vienas iš jų – atšaukti penkerius metus galiojantį prekybos alkoholiu degalinėse draudimą. Ekonomikos ir inovacijų ministrė pasiūlymo dėl ribojimų atšaukimo tiesiogiai neatmeta.

Vis daugiau sergančių ir kitų nesaugančių žmonių sulaukia griežtų bausmių – vieni gana pinigines baudas, o kitiems net tenka sėsti į kalėjimą. Vilniuje į prekybos centrą su virusu nuėjęs vyriškis nubaustas 60 parų areštu, Joniškio rajone moteriai už tai, kad ji sirgdama išėjo apsipirkti skirtas laisvės apribojimas. Kelmės rajone, ką tik iš įkalinimo įstaigos grįžusiam vyrui, taip pat sergančiam koronavirusu, už išvyką į miestelį iškelta baudžiamoji byla.

Lietuvoje daugėja nuo COVID-19 mirusių medikų: koronavirusas pasiglemžė žinomo Eržvilko sveikatos priežiūros centro vadovo ir Biržų rajono poliklinikos odontologės gyvybes. Vilniaus miesto savivaldybė akylai stebi, kaip iš užsienio grįžę miestiečiai laikosi izoliacijos reikalavimo: vilniečių namuose ieškoma dronais. Pasiruošė ir Lietuvos policija: savaitgalį pareigūnai statė patikros punktus prie kurortų.

2020 metai įsimins ne tik kaip pandeminiai metai. Praėjusiais metais siautusios gamtos stichijos sukėlė tris kartus daugiau įvykių nei 2019-asiais: vasarą nuo ledukų krušos kentėjo žmonių automobiliai, vėjas plėšė stogus, lietūs užpylė namų rūsius. Draudikams teko išmokėti dvigubai daugiau žalų nei užpernai. Ypač vėjuotas, audringas ir daugiausia nuostolių atnešęs buvo pernai metų birželis.

Jau nuo šiandienos nenustebkite, jeigu policija jus sustabdys ir namų adresą tikrins ne kontrolės postuose, o bet kur jūsų mieste. Pareigūnai keičia taktiką ir nuo šiol nebepraneš, kur tiksliai tikrins vairuotojus. Tiesa, kontrolės postai išliks ir toliau. Tuo metu dar mėnesiui pratęsus judėjimo kontrolę patys policininkai vis garsiau prabyla apie nuovargį, o profsąjunga reikalauja priedų prie algų. Policijos vadovybė atkerta, kad nei pajėgų, nei pinigų nepritrūks.

Šios šventės, panašu, buvo vienos niūriausių Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Dėl nevaldomo koronaviruso, dešimtys tūkstančių lietuvių serga namuose, keletas tūkstančių kovoja dėl gyvybės ligoninėse, kiti dar neužsikrėtę ir priversti užsidaryti namuose. Tačiau jau po pusmečio, suveikus vakcinai, viskas gali apsiversti aukštyn kojom. Kai kurie ekonomistai jau ateinančią vasarą prognozuoja didžiulį atsigavimą, masines keliones, šventes ir pinigų taškynes.

Ketvirtadienį iki vidurnakčio policija apgręžė per 2 tūkst. į kitas savivaldybes vykusių vairuotojų, dėl karantino reikalavimų nesilaikymo nubausti 95 žmonės, BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Pasak jo, vykstančiųjų į kitas savivaldybes kontrolę vykdę policijos pareigūnai kelionės tęsti neleido 2218 automobilių.

Neeilinius 2020-uosius išlydėsime neįprastai. Šalies policija ketvirtadienį ne tik riboja eismą tarp savivaldybių, bet ir miestų centruose neleis žmonėms būriuotis prie eglių, o daug kur, artėjant vidurnakčiui, jos bus tiesiog užgesintos. Stebimos ir gyventojų apgultos parduotuvės. Policija perspėja – pasikvietus Naujųjų sutiktuvėms svečių, galima sulaukti ir pareigūnų skambučio į duris, protokolai grės ir šventės šeimininkui, ir atvykėliams.

Šiuos metus žmonės išties prisimins visą likusį gyvenimą. Visgi Lietuvoje 2020-aisiais patyrėme ne tik pandemijos grėsmę, netrūko ir kitų svarbių valstybei įvykių – ne tik Seimo rinkimų, bet ir keistų politikų peštynių ir skandalų. Kaip gyveno mūsų šalis šiemet, kokias emocijas patyrė žmonės ir ko pasimokėme iš neeilinių metų? Dabar jau gal sunku patikėti, tačiau lygiai prieš metus viena didžiausių lietuvių problemų buvo šviesoforų dešiniojo posūkio rodyklės.

Eilės prie išvažiavimų ir įvažiavimų į miestų savivaldybes nusidriekė, kai keliuose vėl išdygo policijos postai, tikrinantys, ar žmonės be reikalo kerta miestų ir rajonų ribas. Jie veiks iki sekmadienio vakaro ir bus griežtesni, nei praėjusią savaitę. Šįkart tikrinamas ne tik kelionės tikslas, bet ir žmonių skaičius mašinose, kai kurie gali būti net išlaipinami. Be to, jau kalbama, kad norint įrodyti esant vieno namų ūkio nariais, gali tekti net įsileisti pareigūnus į namus.

Prekybos centrai šiomis dienomis sulaukia padažnėjusių inspektorių vizitų. Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai tikrina, ar parduotuvės laikosi sugriežtintų karantino taisyklių – ar riboja pirkėjų srautus, ar užtikrina, kad jie laikytųsi atstumų. Sekmadienį inspektoriai kai kurioms parduotuvėms turėjo pastabų dėl dezinfekcinio skysčio.

Blokuoti ir barikaduoti kelius policija masiškai pradėjo jau nuo ryto. Kai kur gatves užtvėrė blokai, tad vairuotojams teko apsigręžti ir ieškoti kitų kelių, kaip nuvažiuoti į darbą. Pasitaikė ir kone kuriozinių situacijų, kai policija žmones tiesiog judrioje gatvėje išlaipino iš tarpmiestinio autobuso ir liepė laukti, kol juos pasiims darbdaviai. Pareigūnai perspėja, kad gudruolių, bandančių laimę šunkeliais, lauks baudos.

Policija atskleidžia, kaip artimiausius tris savaitgalius ir per šventes ribos eismą tarp miestų. Visos Lietuvos keliuose veiks 250 kontrolės postų, o į gatves išvažiuos apie pusantro tūkstančio pareigūnų – trečdaliu daugiau nei įprastai. Kaip ir per Velykas, ketinančius išvažiuoti iš savo miesto žmones policija ragina su savimi turėti kelionės tikslą pagrindžiančius dokumentus, pasitelks ir trikojus.

Jau nuo šio trečiadienio Lietuvoje įsigalioja draudimas judėti tarp savivaldybių. Tiesa, griežtesnė gyventojų judėjimo kontrolė bus vykdoma tik atskirais etapais – artėjantį savaitgalį bei kalėdiniu ir naujametiniu laiktarpiu. Tam savivaldybių prieigose planuojama įrengti apie 250 patikros punktų.

Į prekybos centrus, prieš uždarant ne maisto prekių parduotuves, suplūdo minios žmonių. Nesibaimindami koronaviruso gyventojai šluoja kalėdines dovanas, maisto produktus. Tiesa, kai kurie atvirauja – dovanos svarbiau nei pandemijos baimė. Smulkieji prekybininkai jaučiasi diskriminuojami, mat ne maisto parduotuvėms užsidarius, didieji prekybos tinklai toliau veiks ir pardavinės ne tik maistą, bet ir kitas prekes.

Tad kokie tiksliai ribojimai visų mūsų laukia jau nuo trečiadienio? Akivaizdu, kad negalėsime be reikalo ne tik išvažiuoti į kitą miestą, bet ir kišti nosies iš namų. Tiesa, dalį ribojimų jau pirmadienį Vyriausybė sušvelnino – gali būti, kad kontrolės punktai keliuose stovės ne visada, o ir pasivaikščiojimams tik su šeimos nariais atsirado išimčių.  Dalis verslų iki pat šios akimirkos nežino, galės dirbti, ar jau poryt privalės užsidaryti.

Nuo trečiadienio turgavietėse leidžiant prekiauti tik maisto produktais, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekybos suvaržymai turgavietėse yra diskriminaciniai.    Pasak jos, neteisinga ir nesąžininga, jeigu prekybos tinklų parduotuvėse galima prekiauti ne tik maistu, bet kitomis prekėmis, o turgavietėse palikta prekyba tik maistu.

Dėl negriežtinamo karantino ir nevaldomos pandemijos Saulių Skvernelį kritikuojanti premjerė Ingrida Šimonytė ir toliau neatskleidžia, kokių priemonių ji imsis jau rytoj, patvirtinus jos vadovaujamą Vyriausybę. Net 130-ies priemonių planu, kaip suvaldyti koronavirusą gyręsis būsimasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, jo vis dar neviešina ir apskritai vengia paaiškinimų visuomenei, kaip kovos su pandemija.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė viešu laišku kreipėsi į Saulių Skvernelį, kad jo vadovaujamas ministrų kabinetas kuo skubiau imtųsi dar griežtesnių karantino sąlygų. Tačiau Skvernelis sako nesulaukęs nė vieno konkretaus Šimonytės pasiūlymo, kaip tramdyti įsiliepsnojusį užkrato plitimą. Jau seniai vienas kitam kandžiai komentuojantys paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir laikinasis premjeras Saulius Skvernelis susikibo dar kartą.

Lietuvoje per vakar fiksuota 3128 nauji Covid-19 atvejai, mirė 31 žmogus. Dėl įvestų ribojimų prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse įsivyrauja sumaištis. Uždarius keturis penktadalius vietų, prie dalies aikštelių tįsta automobilių eilės. Prekybininkai sako, kad ši naujovė nemažina pirkėjų srautų, žmonės automobiliams vietos ieško kiemuose ar neleistinose vietose. Laikinoji valdžia pripažįsta, kad ribojimai taisytini, bet jų nekeičia.

Norvegijoje vienai laukinei žąsiai nustačius paukščių gripo viruso infekciją, šalies valdžia penktadienį paskelbė, kad įves regioninį draudimą laikyti naminius paukščius lauke. Norvegijos maisto saugos tarnyba pranešė, kad užsikrėtimo paukščių gripo virusu H5N8 atvejis patvirtintas vakarinėje Sandneso savivaldybėje.   Anot tarnybos, artimiausiomis dienomis kai kuriose šalies vietose bus įvestas reikalavimas laikyti visus naminius paukščius po stogu.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo pratęsti karantiną iki gruodžio vidurio, tiesa, sprendimą dėl ribojimų švenčių metu jis palieka naujai valdžiai. Naujais ribojimais grasina ir prekybos centrams. Teigiama, kad jei į prekybos centrus toliau plūs minios pirkėjų, o taisyklių nebus laikomasi, bus sekama latvių pavyzdžiu, kurie didesnius prekybos centrus savaitgaliai tiesiog uždarė.

Įsivaizduokite, įeinate į dienyną patikrinti vaiko pažymių, o ten pilna su tabako gaminiais susijusių reklamų. Taip nutiko tėvams ir mokytojams įėjusiems į vieną dienyną. Dienynas atsiprašo ir sako, kad reklama jau yra pašalinta, o ekspertai teigia, kad panašios reklamos gali atsidurti bet kurioje interneto svetainėje. Tėvai ir mokytojai stebisi – mokinių dienyne šviečia su tabako gaminiais susijusios reklamos. Socialiniuose tinkluose imta dalintis reklamos nuotraukomis.

Turkija trečiadienį pažadėjo griežtą atsaką į Prancūzijos sprendimą uždrausti veikti turkų ultranacionalistų organizacijai „Pilkieji vilkai“ (Bozkurtlar). „Mes pabrėžiame būtinybę apsaugoti turkų susirinkimų ir saviraiškos laisvę Prancūzijoje... ir atsakysime į šį sprendimą kuo griežčiausiai“, – sakoma Turkijos užsienio reikalų ministro pranešime.