Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ką tik pakomentavo S. Hubbardo – į pensiją išėjusio mokytojo iš Mičigano, kuris 2022 metais buvo sulaikytas Rusijoje, apkaltinus jį kovojus Ukrainos pusėje kaip samdinį, – paleidimą. Jis teigia, kad S. Hubbardas buvo paleistas iš kalėjimo po to, kai praėjusią savaitę per pokalbį telefonu tiesiogiai paprašė Vladimiro Putino jį paleisti. „Kalbėjausi su prezidentu Putinu apie poną Hubbardą. Ilgai su juo apie tai kalbėjausi. Paprašiau jį paleisti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė susierzinimą dėl „nepriimtinų“ užsienio aukšto rango pareigūnų komentarų apie šalį apėmusius masinius protestus. Jo žodžius cituoja BFMTV. Vizito Katare metu E. Macronas griežtai pasmerkė „nepriimtinus ir kvailus užsienio lyderių komentarus“, atkreipdamas dėmesį į manipuliavimą informacija apie spalio 17 d. Prancūzijoje vykusias demonstracijas.

Lietuvai reikėtų daugiau drąsių ir ryžtingų politikų, kurie nebijotų priimti sprendimų ir būtų vertinami ne pagal savo kalbas, o pagal nuveiktus darbus. Tokią nuomonę „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ išsakė nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Kalbėdamas apie Lietuvos konkurencingumą, valstybės valdymą ir politinės lyderystės trūkumą, verslininkas kaip vieną iš pavyzdžių paminėjo Kauno merą Visvaldą Matijošaitį.

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį pranešė, kad Rusija paleido amerikietį, įkalintą dėl kaltinimų kovojus Ukrainoje. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per susitikimą su S. Witkoffu pranešė apie Stepheno Hubbardo, prieš kelerius metus Rusijos pajėgų Ukrainoje į nelaisvę paimto amerikiečio, paleidimą. V. Putinas teigė, kad S. Hubbardas yra Sankt Peterburgo Pulkovo oro uoste, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Po susitikimo su Kremliaus vadovu Sankt Peterburge JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas vėl turėtų atvykti į Oslą. Ten jo jau laukiama, kad iš pirmų lūpų būtų išgirstos išsamesnės šio pokalbio detalės. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“. Dieną anksčiau, spalio 20-ąją, S. Witkoffas kartu su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu dalyvavo Osle vykusiose derybose dėl karo Ukrainoje. Jos vyko vyriausybės rezidencijoje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir pirmosios ponios Melanios Trump pasirodymas Baltuosiuose rūmuose sulaukė dėmesio ne tik dėl pristatytos naujos iniciatyvos. Spalio 19 dieną vykusioje ceremonijoje prezidentas viešai suabejojo, ar žmonos parašas ant pasirašomo dokumento apskritai ką nors reiškia. Melania į vyro repliką atsakė ramiai, tačiau situacija sukėlė nejaukų juoką tarp susirinkusiųjų. Ceremonija vyko Baltųjų rūmų Rožių sode.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivas vėl gauna išankstinius partnerių perspėjimus apie artėjančias Rusijos raketas. Pastaruoju metu, pasak jo, Rusija surengė smūgių, apie kuriuos nebuvo pakankamai iš anksto įspėta, todėl kilo pavojus civiliams gyventojams. Mažiausiai savaitę Ukrainos vadovas teigė, kad jo šalis negauna išankstinių perspėjimų apie į sostinę nutaikytas balistines raketas.

Ukraina pakeitė bendravimo su JAV prezidentu D. Trumpu strategiją. Ukrainos pareigūnų nuomone, JAV vadovas vis labiau atsižvelgia į Rusijos interesus ir kartu apsunkina Kyjivo galimybes priešintis Rusijos agresijai, rašo „The New York Times“. Aukšto rango Ukrainos pareigūno teigimu, dabartinė padėtis primena paskutinę galimybę įspėti apie artėjantį cunamį.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybos Osle buvo „pozityvios“. Po jų S. Witkoffas išvyko tęsti derybų į Rusiją. „Derybos buvo pozityvios, nieko netikėto, nieko stebinančio, bet dabar jis, turėdamas šias idėjas, galės vykti į Sankt Peterburgą ir pristatyti jas Rusijos atstovams. Pažiūrėsime, ar pavyks pasiekti kokios nors pažangos“, – būdamas Indijoje kalbėjo M. Rubio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nebūtina susitikti, kad būtų pasiektas susitarimas dėl karo pabaigos, rašo „The Moscow Times“. „Manau, jie gali tai padaryti kitaip (pasirašyti taikos sutartį – red. past.). Jiems sunku būti viename kambaryje. Man nesvarbu, kaip tai bus padaryta“, – per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Amerikiečių milijardierius Elonas Muskas nurodė sumažinti karinės „Starlink“ versijos, kuria remiasi Ukraina, veikimo greitį. Vėliau šis sprendimas sukėlė paniką Kyjive ir sumaištį Donaldo Trumpo administracijoje. Apie tai rašoma „The Wall Street Journal“ publikacijoje, kurioje remiamasi šaltiniais. Leidinys primena, kad pastarosiomis savaitėmis tiek E. Muskas, tiek D. Trumpas reiškė nepasitenkinimą Ukraina dėl jos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

JAV senatorius respublikonas iš Šiaurės Karolinos Tomas Tillisas pareiškė, kad Rusijos vadovas V. Putinas „groja prezidentu D. Trumpu kaip smuiku“, nukreipdamas JAV paramą nuo Ukrainos. Jis įspėjo, kad istorija nepalankiai įvertins D. Trumpą, jeigu šis paliks Ukrainą likimo valiai, rašo „The Hill“. T. Tillisas teigė, kad V. Putino tvirtinimas, esą jis įsiveržė į Ukrainą siekdamas šalies „denacifikacijos“, yra melas.

Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas pareiškė, kad JAV nėra susijusios su „Starshield“ (karinės „Starlink“ versijos) veikimo apribojimais Ukrainoje ir nedavė jokių atitinkamų nurodymų. Apie tai jis sakė žurnalistams, praneša „Clash Report“. „Mes nieko neatšaukėme. Egzistuoja paslaugų teikimo sąlygos, kurių galiausiai būtina laikytis, ir nuo to viskas prasideda. „Starlink“ turi teisę priimti tokius sprendimus. Tačiau, mūsų nuomone, niekas nepasikeitė.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas vizito į Rusiją metu su Rusijos vadovybe aptars pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Šis vizitas gali tapti žingsniu organizuojant lyderių susitikimą, kuriame dalyvautų Donaldas Trumpas, Volodymyras Zelenskis ir diktatorius Vladimiras Putinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Jungtinės Valstijos antradienį derybas Osle įvertino kaip „labai produktyvias“. Šiomis derybomis stengiamasi padėti tašką aštriame Kyjivo lyderio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo ginče dėl karo su Rusija. Po derybų su D. Trumpo pasiuntiniais Norvegijos sostinėje V. Zelenskis padėkojo Vašingtonui už tai, kad vėl atnaujintas JAV žvalgybos duomenų teikimas apie gresiančius Rusijos smūgius civiliams taikiniams ir energetikos objektams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paragino Volodymyrą Zelenskį pasiekti susitarimą su Rusija, taip padidindamas spaudimą Ukrainos lyderiui, kol Maskva tęsia savo plataus masto karą. D. Trumpas taip pat teigė paprašęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino paleisti amerikietį Stepheną Hubbardą, kurį Maskvos pajėgos Ukrainoje prieš kelerius metus paėmė į nelaisvę. Tai naujas ženklas apie jo atsigręžimą į Maskvą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis nepatenkintas dėl JAV karo su Iranu, skelbia „The Atlantic“. Anot leidinio, privačiai jis reiškia susirūpinimą dėl padėties. Dar rinkimų kampanijos metu D. Trumpas jaunesnysis turėjo viziją, kad jo tėvas neleis Amerikai įsitraukti į dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto prezidentas įtraukė Jungtines Valstijas į karą su Iranu – ir D. Trumpas jaunesnysis tuo nėra patenkintas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį vakare vėl pasisakė Rusijos karo prieš Ukrainą tema. Jis ėmė pasakoti, kodėl rusai Kyjivo nepaėmė per kelias valandas. D. Trumpas pareiškė, kad Rusija neva „tiesiog nenuilstamai veržiasi į priekį“ ir neva užėmė „labai didelę teritoriją“. Jis taip pat pareiškė, kad Rusija turi neribotas žmonių atsargas. „Rusija yra milžiniška valstybė. O Ukraina – ne“, – sakė jis. D. Trumpas vėl kartojo Kremliaus propagandai palankius teiginius.

JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas pasiūlys Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu Volorymyru Zelenskiu ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „Politico“. Pasiūlymas surengti trišales lyderių derybas būtų pirmasis tokio pobūdžio aukščiausiojo lygio susitikimas nuo karo pradžios.

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį Rusijos Sankt Peterburge susitiks su rusų pareigūnais aptarti Europos ir JAV pasiūlymų dėl taikos Ukrainoje, antradienį pranešė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.

Rusija išklausys, ką pasiūlys JAV derybininkai Steve‘as Witloffas ir Jaredas Kushneris, tačiau politinių nuolaidų nedarys, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašo TASS. JAV pasiuntiniai S. Witkoffas ir J. Kushneris antradienį Osle dalyvauja derybose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Norvegijos ir Suomijos vadovais.

Respublikonų partijos įstatymų leidėjai piktinasi prezidento Donaldo Trumpo abejingumu Ukrainai, tačiau neturi galių jo sustabdyti, praneša „Politico“. Pirmadienį jų nepasitenkinimas dar labiau sustiprėjo, kai jie pamėgino imtis veiksmų reaguodami į prezidento sprendimą pirkti rusišką dyzeliną, netaikyti sankcijų Maskvai ir galbūt nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina.

Kremlius JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicijos pasikeitimą Ukrainos atžvilgiu vertina kaip didelę sėkmę. Tačiau didėjantis spaudimas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui gali reikšti, kad JAV prezidentas bandys priversti Ukrainą priimti susitarimą Maskvai palankiomis sąlygomis – ir tai gali įvykti dar iki metų pabaigos, remdamiesi „The Washington Post“ rašo UNIAN.

ELTA glaustai pristato svarbiausius spalio 20 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Antradienį Seimui pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kuriame – limitą viršijantis deficitas, auganti skola, didinamos pensijos ir išmokos, viešojo sektoriaus atlyginimai. Dabar projektas bus svarstomas parlamento komitetuose.

Klaipėdoje agresyvūs paaugliai sumušė autobuso vairuotoją, kai šis bandė juos sudrausminti. Nepilnamečiai viešajame transporte siautėjo, kabinėjosi prie kitų keleivių, galų gale ėmė purkšti po sėdyne rastu gesintuvu. Policija chuliganus sulaikė – jie pareigūnams puikiai pažįstami. Kaip ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Seimas pradeda dėlioti kitų metų deficitinį valstybės biudžetą.

JAV derybininkai jau pusantrų metų bando priversti Ukrainą pasiduoti pagal Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąlygas, tačiau Ukraina nepasidavė dėl Europos paramos, pareiškė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas, rašo „Ukrainska Pravda“. „Nors JAV derybininkai jau beveik dvejus metus, o dabar – jau pusantrų metų, bando priversti Ukrainą pasiduoti, priežastis, dėl kurios Ukraina nepasidavė pagal Putino sąlygas, yra ta, kad Europa rėmė Ukrainą“, – cituojama ji.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedavas pareiškė, kad JAV ir Rusija buvo, yra ir bus „sisteminėmis priešininkėmis“, rašo TASS. Jis pareiškė, kad Maskvos ir Vašingtono santykiai sugadinti dešimtmečiams į priekį. „Reikia pripažinti, kad Rusijos ir JAV santykiai dar kartą sugadinti dešimtmečiams į priekį. Mes buvome, esame ir liksime sisteminiais priešininkais“, – cituojamas jis.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate gauti pareiškimai, kad šių metų spalio 7 d. iš Lietuvos į Turkiją, o iš jos – į Iraną išskrido dvi moterys: Daiva Zakažauskaitė (gim. 1992 m.) ir Erika Šlimaitė (gim. 1983 m.). Nuo spalio 11 d. moterų artimieji negali su jomis susisiekti: jų mobiliojo ryšio telefonai yra išjungti, jos neprisijungia prie socialinių tinklų, o susisiekti kitais būdais nepavyksta.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad prezidentą Donaldą Trumpą erzina kaltinimai, jog jis sąmoningai kenkia Ukrainai, įskaitant teiginius, kad jis nurodė nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija. „Prezidentas yra susierzinęs, nes pirmiausia jam nepatinka, kai jis kaltinamas tuo, kas neatitinka tikrovės, įskaitant kaltinimus, esą jis nurodė nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija. Tai netiesa, ir jis ne kartą tai sakė“, – viešėdamas Indijoje pareiškė M. Rubio.

Kremlius tikisi, kad JAV derybininkas Steve'as Witkoffas netrukus informuos Rusijos vadovą Vladimirą Putiną apie pokalbius su ukrainiečiais ir europiečiais, praneša „RBC-Ukraine“. Žurnalistai priminė, kad šiandien Norvegijoje vyks derybos dėl karo Ukrainoje sureguliavimo. Jose dalyvaus JAV prezidento Donaldo Trumpo derybininkai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kuo arčiau JAV rinkimų, tuo aštresni tampa JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio atžvilgiu. Vis dėlto derybos tęsiasi, o jau šiandien numatytas Ukrainos ir JAV komandų susitikimas, rašo „RBC-Ukraine“. JAV prezidentas jau kelias savaites „atakuoja“ Ukrainą ir ypač V. Zelenskį. Jis vėl kartoja jau įprastais tapusius pareiškimus, esą V. Zelenskis nenori susitarti ir Ukrainai reikia naujo lyderio.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pabrėžė, kad Lenkijos ir JAV interesai sutampa, tačiau nėra identiški. Jis paragino prezidentą Karolį Nawrockį aktyviau bendradarbiauti su Donaldu Trumpu, kad būtų prisidėta prie Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo Kyjivui priimtinomis sąlygomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiuntė žinutę JAV prezidentui Donaldui Trumpui dėl Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Jis pareiškė remiantis abipuses energetikos paliaubas ir paragino Vašingtoną suteikti Ukrainai priešraketinių raketų, jei nepavyksta sustabdyti Vladimiro Putino. V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Ukraina ir JAV turi daugiau bendrų interesų nei Amerika ir Rusija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per rinkimų kampanijos mitingą žemės ūkio valstijoje Kanzase dėl aukštų dyzelino kainų pažadėjo ūkininkams milijardinę finansinę paramą. Šis pažadas nuskambėjo likus vos dviem savaitėms iki svarbių Kongreso rinkimų. Pirmadienio vakarą D. Trumpas savo šalininkams pareiškė, kad Žemės ūkio departamentas pradės įgyvendinti 8 mlrd. JAV dolerių vertės paramos ūkininkams programą derliaus nuėmimo laikotarpiu.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo retorika Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu pastaruoju metu itin atšiauri. Esminė to priežastis – artėjantys JAV vidurio kadencijos rinkimai. Kaip respublikonams nepalankios rinkimų prognozės paveikia situaciją Ukrainoje? Laidoje situaciją pakomentavo buvęs Užsienio reikalų ministras, ambasadorius Linas Linkevičius. Išaugo įtampa tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio.

Rusijos Tambovo srities Mičiurinsko rajone, netoli Novonikolskės kaimo, spalio 20 dieną kilo gaisras naftotiekio „Družba“ linijinėje gamybos ir dispečerinėje stotyje „Nikolskoje“. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Exilenova+“. Jis paviešino kadrus, kuriuose matyti, kaip virš regiono skraido dronai. Vėliau pasirodė ir gaisro vaizdo įrašai, kuriuos, tikėtina, nufilmavo vietos gyventojai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė kalbėjęsis su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Pokalbio metu aptarti trys Ukrainai gyvybiškai svarbūs klausimai. „Kalbėjausi su Marco Rubio, ir pokalbis buvo dalykiškas – aptarėme svarbius klausimus. Esu dėkingas už jo pasirengimą padėti ir aiškią poziciją“, – savo „Telegram“ kanale rašė Ukrainos prezidentas. Jis tęsė: „Pirmiausia – priešraketinės raketos, skirtos balistinėms raketoms perimti ir žmonių gyvybėms apsaugoti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasinaudojo Prancūziją apėmusiais protestais ir paragino rinkėjus nebalsuoti už Demokratų partijos kandidatus. D. Trumpo pareiškimą cituoja leidinys „The Washington Post“. Trumpas kalbėjo Kanzase, kur išreiškė palaikymą keliems rinkimuose dalyvaujantiems respublikonams. Jis užsiminė apie riaušes ir plėšikavimą Prancūzijoje, kur dėl augančių pragyvenimo išlaidų kilę protestai savaitgalį peraugo į smurtą.

Ukraina neturėtų smogti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Tai interviu laidai „2WAY TONIGHT“ pareiškė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as. Paklaustas žurnalisto, ar Ukraina yra JAV sąjungininkė, jis atsakė, kad tam tikra prasme ji yra Amerikos partnerė. „Tačiau manau, kad kartais mūsų interesai vis dėlto išsiskiria. Pavyzdžiui, ar manau, kad jie turėtų smogti Rusijos dyzelino infrastruktūros objektams ir dėl to didinti energijos išteklių kainas amerikiečiams? Ne“, – sakė pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė nuotolinį susitikimą su abiem JAV partijoms atstovaujančia Senato ir Atstovų Rūmų narių delegacija. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentūra, skelbia „Ukrinform“. Šalies vadovas informavo delegaciją apie brutalią Rusijos dronų ataką Charkivo srityje, per kurią žuvo šeši žmonės, įskaitant motiną ir jos vos daugiau nei vienų metų vaiką. Štai kaip Rusija reaguoja į sankcijų taikymo išimtis ir mažėjantį spaudimą“, – pabrėžė V. Zelenskis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nepatvirtino Ukrainai skirtų priešraketinės gynybos sistemų, būtinų apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų. Kalbama, be kita ko, apie raketas-perėmėjas „Patriot“. Apie tai praneša „The Washington Post“. Pasak vieno JAV pareigūno ir dar trijų šaltinių, bent dalis raketų „Patriot“ Ukrainą pasiekia iš kitų šalių, kurioms, norint perduoti šią ginkluotę, būtinas JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho pritarimas.

JAV atnaujino dalijimąsi žvalgybos duomenimis, po susitikimo su JAV pasiuntiniais, Norvegijos ir Suomijos vadovais pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot V. Zelenskio, Ukraina ir JAV aptarė saugumo garantijas pagal NATO 5 straipsnio principą. Prezidento teigimu, JAV patvirtino, kad saugumo garantijos Ukrainai turi būti tvirtos. Įvairūs pasiūlymai jau įtraukti į dokumentą. Juos S. Witkoffas perduos Rusijos pusei per vizitą Rusijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį komentuodamas žiniasklaidai išreiškė mintį, kad Rusija su Ukraina „toli gražu nepadarė to, ko galėjo padaryti“. Jis pareiškė vertinantis tai. „Rusija, jei atvirai, elgėsi su Ukraina pakankamai gerai, jie nelabai ką darė“, – pasakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau seniai galėjo būti baigęs karą, skelbia „Clash Report“. Apie tai jis kalbėjo komentuodamas žiniasklaidos atstovams. „Zelenskis jau seniai turėjo išspręsti šį karą. Jei jis būtų manęs paklausęs, jau seniai būtų sudaręs kur kas geresnį susitarimą. Ir jo pusėje dabar gyventų milijonas žmonių“, – sako jis. „Galbūt atėjo laikas Zelenskiui pasamdyti ką nors kitą derėtis“, – priduria D. Trumpas.

Vis daugiau Atstovų Rūmų respublikonų įspėja prezidentą Donaldą Trumpą, kad yra pasirengę blokuoti papildomą Pentagono finansavimą, jei administracija nesiims griežtesnių priemonių Rusijos atžvilgiu, skelbia „The Hill“. Anot leidinio, administracija spaudžia respublikonus Kapitolijuje patvirtinti bent 350 mlrd. JAV dolerių naujų karinių išlaidų.

Europos priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių yra viena iš priežasčių, kodėl Rusija įsiveržė į Ukrainą, pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Apie tai jis kalbėjo interviu „Breitbart“. M. Rubio pareiškė, kad V. Putinas manė, kad gali pradėti invaziją, buvo įsitikinęs, kad Europa nieko dėl to nedarys.

Ukrainos bepiločių sistemų vadas Robertas „Madjaras“ Brovdis sukritikavo JAV veiksmus Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Apie tai jis parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Turėčiau patylėti, bet tai mane erzina ir pykdo, nes dėkingumas ir padėka – ne tas pats, kas paklusnumas“, – įrašą pradeda jis.y „Madjaras“ įvertino JAV poziciją Pastaruoju metu JAV rodo Rusijai vis palankesnę poziciją.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas apkaltino JAV tarptautinės teisės pažeidimu ir pareiškė, kad būtent tai tapo Europos patiriamų nuostolių priežastimi. Tokiu būdu pratęsiamas Ispanijos ir JAV valdžios atstovų konfliktas: anksčiau JAV kaltino Ispaniją dėl nepakankamų investicijų į gynybą ir migracijos politikos. „Mes naiviai manėme, kad JAV – didi demokratija ir sąjungininkė – nekartos prieš 20 metų padarytos klaidos. Tuomet jie įsikišo į Iraką, dabar – į Iraną.

Artėjanti žiema lietuviams gali atnešti dar vieną kainų šuolį. Prognozuojama, kad brangs ne tik šildymas, bet ir kasdienės prekės bei paslaugos. Vis dėlto, nepaisant augančių kainų, Lietuvos ekonomikos perspektyvos išlieka gana palankios. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.