Donaldas Trumpas

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį nutraukė ilgą tylą po Aleksejaus Navalno mirties ir paskelbė pranešimą, kuriame vengė kritikuoti Kremlių, o Rusijos opozicionieriaus mirtį susiejo su, jo žodžiais, Jungtinių Valstijų žlugimu. 47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

Vykstant Miuncheno saugumo konferencijai, ore tvyro daug nerimo – tiek dėl Ukrainos, tiek dėl artėjančių JAV rinkimų bei galimos Donaldo Trumpo pergalės. Nujausdami galimą JAV pasitraukimą iš NATO, Europos lyderiai ir ekspertai ėmėsi plano – kurti NATO alternatyvą be JAV.

Buvusi JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley, kuri varžosi su eksprezidentu Donaldu Trumpu dėl respublikonų kandidato į Jungtinių Valstijų prezidentus nominacijos, sekmadienį sukritikavo jį už tylą dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties.

Respublikonų senatorius J. D. Vance‘as užtikrino NATO sąjungininkus, kad jie gali pasikliauti JAV ir ši padėtų, jeigu Aljanso narės būtų užpultos, praneša naujienų agentūra dpa. Vienas didžiausių buvusio prezidento Donaldo Trumpo rėmėjų Kongrese sako, kad JAV gintų kitas NATO nares ir tuo atveju, jeigu D. Trumpas laimėtų prezidento rinkimus lapkričio mėnesį ir antrą kartą taptų prezidentu.

Tęsiantis diskusijoms apie tai, kaip Donaldo Trumpo pergalė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimuose gali paveikti NATO Aljanso ateitį, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako, kad pirmosios kadencijos metu D. Trumpas paskatino sąjungininkes rimčiau žiūrėti į finansinius įsipareigojimus gynybai. „Donaldas Trumpas jau buvo JAV prezidentas ir galbūt jau tuo metu kilo abejonių, diskusijų dėl to, kas atsitiks su NATO.

Jei galimas kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas atvyks į Ukrainą, tai prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs kartu su juo nuvažiuoti į frontą. Ukrainos prezidentas tai pareiškė šeštadienį per Miuncheno saugumo konferenciją, praneša „Ukrinform“. „Jei ponas D. Trumpas atvyks, esu pasirengęs su juo nuvažiuoti į frontą.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Apie tai, ką reiškia skandalinga Trumpo kalba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos karo istorikas, politikas Valdas Rakutis ir diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Niujorko teisėjas nurodė Donaldui Trumpui penktadienį sumokėti 355 mln. dolerių (329 mln. eurų) dėl įtarimų sukčiavimu ir uždraudė jam trejus metus valdyti įmones šioje valstijoje – tai didelis smūgis jo verslo imperijai ir finansinei padėčiai.

JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) penktadienį patikino sąjungininkes, susirūpinusias dėl Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) galimo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, kad Jungtinės Valstijos toliau vaidins vienos pagrindinių pasaulio veikėjų vaidmenį. „Šiais neramiais laikais yra aišku, kad Amerika negali atsitraukti“, – sakė K. Harris. Jos teigimu, Jungtinėms Valstijoms būtų kvaila izoliuotis. „Privalome palaikyti savo sąjungininkes [...]. Tai ir daro mus stiprius.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) kovo 12 dieną, per Lenkijos įstojimo į NATO 25-ąsias metines, Vašingtone priims šios šalies prezidentą Andrzejų Dudą (Andžejų Dudą) ir ministrą pirmininką Donaldą Tuską, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

Nuskambėjo grasinantys buvusio JAV prezidento ir dabartinio Respublikonų kandidato Donaldo Trumpo pasisakymai apie NATO šalių gynybą – jis teigė, kad Rusijos puolimo atveju JAV net tik negintų sąjungininkų, bet ir paskatintų Rusiją pulti. Ekspertų nuomone, toks viešas D. Trumpo kalbėjimas palankus ne tik Rusijai, bet, ko gero, yra orientuotas ir į buvusio prezidento elektoratą – „sistema“ nusivylusius žmones.

Ukrainoje siaučiant karui, o Jungtinėse Valstijose artėjant galimam Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimui, Europos Sąjunga svarsto galimybę įsteigti naują gynybos komisaro pareigybę pramoniniams gynybos politikos aspektams prižiūrėti. Apie tai skelbia leidinys „Politico“, remdamasis trimis žmonėmis, tiesiogiai susipažinusiais su šiuo klausimu. Tai planuojama nepaisant to, kad ES šalys paprastai siekia visiškos savo gynybos politikos kontrolės.

JAV Senatas galutinai pritarė Ukrainos karinei paramai. Bet įstatymas dar turi įveikti Kongreso žemuosius rūmus, kuriuos kontroliuoja respublikonai. Neabejojama, kad Trumpo šalininkai bandys blokuoti paramą. Maža to – buvę Donaldo Trumpo patarėjai perspėja, kad atėjęs į Baltuosius rūmus jis gali bandyti apskritai pasitraukti iš NATO Aljanso. Tad Europa ruošiasi galimam Trumpo prezidentavimo šokui.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad 18 iš 31 Aljanso šalies yra pasirengusios 2024 metais pasiekti išlaidų gynybai tikslą – tam skirti du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie tai paskelbta po to, kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sąjungininkus šokiravo pareikšdamas, jog skatins Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų nevykdančias nares.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškęs, kad negintų NATO valstybių, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, sulaukė daug neigiamų reakcijų tiek iš gyventojų, tiek iš Europos lyderių. NATO duomenys rodo, jog toks pareiškimas yra nepagrįstas. Pasirodo, šalys ne vien susimoka, bet ir viršija 2 proc. BVP (NATO rekomenduojamą procentą) skirtą gynybai. Tarp šių valstybių – ir Lietuva.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo skundai dėl to, kad kai kurios NATO sąjungininkės gynybai neskiria 2 proc. savo BVP, nėra „nieko naujo“, trečiadienį pareiškė Kremlius. Kandidatas į prezidento postą 2024 metų rinkimuose sulaukė aršios JAV prezidento Joe Bideno kritikos po to, kai užsiminė, kad skatintų Rusiją pulti sąjungininkes, kurios nesilaiko išlaidų tikslo.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pateiks išsamią informaciją apie padidėjusias NATO narių išlaidas gynybai, kilus susirūpinimui po to, kai Donaldas Trumpas pagrasino skatinti Rusiją pulti Aljanso šalis, nevykdančias savo finansinių įsipareigojimų. D. Trumpas sulaukė daug kritikos pareiškęs, kad negins NATO narių, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Tai griežčiausia kritika, kokią jis kada nors yra išsakęs Aljanso atžvilgiu.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį dar kartą pasmerkė respublikono Donaldo Trumpo  komentarus apie NATO, pavadindamas juos kvailais ir gėdingais. Reaguodamas į D. Trumpo pareiškimą, kad jis skatintų Maskvą pulti NATO nares, nevykdančias finansinių įsipareigojimų, J. Bidenas apkaltino savo pirmtaką pataikavimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Dėl Dievo meilės, tai kvaila, gėdinga, pavojinga, neamerikietiška“, – sakė J. Bidenas.

JAV ambasadorė NATO Julianne Smith griežtai sukritikavo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymus apie aljanso gynybą kaip „pavojingus ir, tiesą sakant, neatsakingus“. „Raginimai Kremlių užpulti bet kurią NATO sąjungininkę ar aljanso teritoriją tikrai kelia didesnę grėsmę mūsų kariams, JAV kariams ir mūsų sąjungininkų kariams“, – antradienį Briuselyje sakė J. Smith.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad Lietuva dėl savo finansinių įsipareigojimų gynybai turi gerą reputaciją į JAV prezidento postą besitaikančio Donaldo Trumpo akyse. Taip ji teigė po Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio, kuriame buvo svarstomos JAV vidaus politikos pokyčių pasekmės Lietuvai. „Prezidentas jau yra, galima sakyti, dirbęs su Donaldu Trumpu (...), kadangi jų terminai persidengia kažkiek.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad į JAV prezidentus vėl kandidatuojančio Donaldo Trumpo kalbos nestiprina pasitikėjimo tarp NATO šalių, tačiau sutinka, jog Europa turi skirti daugiau dėmesio savo gynybai. A. Skaisgirytė yra pirma Lietuvos pareigūnė, pakomentavusi didžiulio rezonanso sulaukusius D. Trumpo pareiškimus praėjusią savaitę, kad jis skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.

Du trečdaliai NATO šalių vis dar nepadidino savo išlaidų gynybai iki minimalaus 2 proc. BVP lygio, nors ekspertai mano, kad net ir šis lygis yra labai nepakankamas, rašo „Sky News“. Leidinys pažymi, kad Donaldo Trumpo pareiškimai apie agresijos skatinimą prieš sąjungininkes, kurios gynybai skiria nepakankamai lėšų, neabejotinai kenkia NATO saugumui.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad jis pavertė NATO stipriu aljansu. D. Trumpas apie tai prabilo po to, kai susilaukė aštrios kritikos dėl savo ankstesnių komentarų, kuriais jis sumenkino savo įsipareigojimą NATO. Eksprezidentas šeštadienį kalboje pasakė, kad „paragins“ Rusiją pulti NATO šalis, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį atvyko į federalinį teismą Floridoje, kad dalyvautų uždarame jam iškeltos bylos dėl įslaptintų dokumentų teismo posėdyje, teisininkams mėginant išsiaiškinti, kam gali būti leidžiama susipažinti su slaptais įrodymais. 77-erių D. Trumpas birželį pareiškė esąs nekaltas dėl jam pareikštų kaltinimų neteisėtai pasilikus nacionalinės gynybos informaciją, sudarius suokalbį kliudyti teisingumui bei melavus.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pirmadienį pasmerkė Donaldo Trumpo grasinimą neginti NATO narių, gynybai skiriančių nepakankamai lėšų, sakydamas, jog kandidato į JAV prezidentus remarkos yra naudingos Rusijai. „Tokie pareiškimai yra neatsakingi ir padeda Rusijai“, – pirmojo Vokietijos vizito į Kiprą metu Nikosijoje kalbėdamas su žurnalistais sakė F. Steinmeieris.

JAV kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo kvietimas Rusijai daryti „ką tik nori“ finansinių įsipareigojimų nevykdančioms NATO narėms sulaukė aštrios Vokietijos politikų ir ekspertų kritikos. „Šie pareiškimai yra neatsakingi ir netgi žaidžia Rusijos naudai, – pirmadienį lankydamasis Kipro sostinėje Nikosijoje sakė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Tačiau ekspertai į tokį D. Trumpo posakį žvelgia ramiai ir teigia, jog tai dar vienas siekis gauti kuo daugiau balsų.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad NATO negali būti „a la carte“ aljansas. Toks J. Borrellio komentaras nuskambėjo po to, kai Donaldas Trumpas sumenkino savo įsipareigojimą NATO saugumo skėčiui Europoje, jei vėl taps JAV prezidentu. D. Trumpas šeštadienį sukėlė politinę audrą, kai pareiškė, kad „skatins“ Rusiją pulti NATO šalis, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. „Būkime rimti.

Didžiulis Jungtinių Valstijų užsienio pagalbos paketas, įskaitant 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) Ukrainai, sekmadienį atlaikė svarbų procedūrinį balsavimą, nors dešiniojo sparno respublikonų pasipriešinimas gali sutrukdyti jam įsigalioti. Į 95 mlrd. dolerių (88 mlrd.

Amerikos prezidento posto vėl siekiantis Donaldas Trumpas signalizuoja Vakarams, kokios jo laikysenos gali tikėtis NATO, jei jis bus išrinktas. D. Trumpas giriasi, kaip būdamas prezidentu grasino sąjungininkams, neva skatins Rusiją pulti NATO nares, nevykdžiusias finansinių įsipareigojimų. Ir sako, kad Europos šalys – lyginant su Amerika – Ukrainai padeda per mažai. Tuo metu Rusija masiškai karui verbuoja trečiųjų šalių piliečius – CNN skelbia, kad rusofašistų gretose kariauja kone 15 tūkst.

Donaldo Trumpo grasinimas jį vėl išrinkus į JAV prezidentus neginti savo finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusių NATO šalių yra „neapgalvotas“, sekmadienį pasakė Europos Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. „Transatlantinio aljanso pamatus jau 75 metus sudaro amerikiečių, kanadiečių ir europiečių saugumas ir gerovė“, – socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė Ch. Michelis.

Kandidatas į Jungtinių Valstijų prezidentus Donaldas Trumpas šeštadienį pasidžiaugė, kad nepavyko priimti teisės akto, kuriuo būtų siekiama išspręsti migrantų krizę prie JAV ir Meksikos sienos, bei pažadėjo jį išrinkus jau pirmąją savo darbo dieną įgyvendinti milžinišką „deportacijos operaciją“. Abejų partijų parengto įstatymo projekto krachas JAV Senate šią savaitę parodė, kaip tvirtai buvęs prezidentas kontroliuoja respublikonų partiją, dėdamas visas pastangas sukliudyti Joe Bidenui pasiekti ...

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, jog „paragins“ Rusiją pulti savo finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares – tai ekstremaliausias jo išpuolis prieš karinį aljansą, kurio atžvilgiu jis jau seniai yra nusiteikęs skeptiškai.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kaip ir tikėtasi, laimėjo pirminius respublikonų kandidato į prezidentus rinkimus Nevados valstijoje. Apie tai pranešė stotys CNN ir „NBC News“. Tai buvo jau antrasis balsavimas Nevadoje šią savaitę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas įspėjo nenusiteikti esą užtikrintai Donaldo Trumpo pergalei JAV prezidento rinkimuose, praneša agentūra „Reuters“. „Manau, kad... neturėtume elgtis taip, lyg  jau viskas aišku“, – sakė O. Scholzas likus dienai iki savo kelionės į JAV. Joe Bidenas, anot jo, daug padarė, kad sutelktų amerikiečius. „Todėl manau, kad jis turi šansą“, – pažymėjo O. Scholzas. Jis penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su J. Bidenu.

Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pavardės nebus balsalapiuose antradienį rengiamuose respublikonų pirminiuose rinkimuose Nevadoje, bet jis vis tiek turėtų laimėti šios valstijos paramą. Kilus ginčui tarp Nevados pareigūnų ir Respublikonų partijos vietos skyriaus, buvęs prezidentas varžysis atskirai ketvirtadienį rengiamose partijos sueigose ir tik jos, kaip tvirtina valstijos respublikonai, bus svarbios.

Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nėra apsaugotas nuo baudžiamojo persekiojimo kaip buvęs JAV prezidentas ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl kaltinimų mėginus sužlugdyti 2020 metų rinkimus, antradienį nusprendė apeliacinis teismas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pašaipiai reagavo į savo pirmtako Donaldo Trumpo pasiūlymą tuoj pat surengti su juo TV debatus. „Jei būčiau jo vietoje, taip pat norėčiau debatų su manimi. Jis neturi ką veikti“, – sakė J. Bidenas reporteriams Las Vegase. 81-erių J. Bidenas sieks perrinkimo lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Savo partijos viduje jis rimtos konkurencijos neturi.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį paragino respublikonus atmesti dvipartinį Senato susitarimą, pagal kurį būtų sugriežtinti JAV pasienio įstatymai ir kartu suteikiamas 60 mlrd. dolerių (55,67 mlrd. eurų) vertės finansavimas Ukrainai bei kitiems nacionalinio saugumo prioritetams. „Nebūkite KVAILI!!! Mums reikia atskiro pasienio ir imigracijos įstatymo projekto.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sekmadienį lankydamasis Nevadoje, kurios demokratus paragino šią savaitę vyksiančiuose pirminiuose valstijos rinkimuose balsuoti už jį, o lapkritį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose – už partijos kandidatą, pareiškė, kad antrasis Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimas būtų košmaras šaliai.

Procesas prieš buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl kaltinimų mėginus pakeisti rinkimų rezultatus prasidės vėliau nei planuota. Federalinis teismas sostinėje Vašingtone penktadienį pranešė, kad kovo 4 d. paskirta proceso pradžia nukeliama. Nauja data esą bus nurodyta vėliau. Procesas nukeliamas dėl neišspręstų teisinių klausimų. Procese Vašingtone 77-erių D. Trumpui pateikti kaltinimai federaliniu lygiu dėl jo mėginimų pakeisti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.

Rusijos grėsmė skatina švedus, vokiečius, ir kitas Europos šalis vis daugiau rūpintis savo saugumu – didinamos gynybos išlaidos, perkama karinė technika, kai kurios šalys svarsto grįžti ir prie šaukimo karinei tarnybai. Ilgą laiką apie karą negalvojusi Europa priversta suklusti. Saugumo eksperto Tomo Jermalavičiaus nuomone, Europai papildomą „spyrį į užpakalį“ gali duoti ir neprognozuojama JAV politinė situacija – pasak jo, jei bus išrinktas D. Trumpas, JAV gali nusisukti nuo Ukrainos.

Europos Sąjungoje karinė ir finansinė parama Ukrainai pajudėjo. Tačiau kol ji šalies nepasiekė, tai labai juntama mūšio lauke. Prastėja viešoji opinija apie prezidentą Zelenskį dėl jo konflikto su kariuomenės vadu Zalužnu, kurį šiomis dienomis aprašo įtakingiausi Vakarų dienraščiai. Kaip visa tai šįmet atsilieps Ukrainos išlaisvinimo pastangoms? Klausiame politologo Lino Kojalos.

Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės teisėja atmetė Donaldo Trumpo ieškinį buvusiam šnipui, sudariusiam dosjė, kurioje pateikti įtarimai dėl buvusio JAV prezidento ryšių su Rusija. D. Trumpas ėmėsi teisinių veiksmų prieš Christopherio Steele'o įmonę „Orbis Business Intelligence“, tačiau Aukščiausiojo Teismo teisėja Karen Steyn pareiškė neradusi „įtikinamų priežasčių“ teisme nagrinėti D. Trumpo ieškinį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atmetė būgštavimus, kad JAV prezidento rinkimų baigtis gali sukelti grėsmę Aljanso ateičiai. „Esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos ir toliau liks ištikima NATO sąjungininkė – nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų“, – sakė J. Stoltenbergas trečiadienį transliuotame interviu amerikiečių stočiai CNN. Jis buvo paklaustas, ar galimas buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus nekelia jam nerimo dėl NATO ateities.

Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis, komentuodamas galimą Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus, pareiškė, kad Ryga bendradarbiaus su bet kuriuo Amerikos prezidentu, praneša portalas „eurointegration“. „Iš tikrųjų Trumpas kalba tą patį, ką Joe Bidenas, tą patį, ką Barackas Obama kalbėjo prieš jį.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį trumpai liudijo teisme dėl šmeižto, ir tai buvo primas jo pasirodymas po pergalės Naujojo Hampšyro pirminiuose rinkimuose, priartinančios jį prie dar vienos kovos su Joe Bidenu dėl JAV prezidento posto. Visai neslėpdamas savo daugybės teisinių problemų, D. Trumpas pasirodymus teismuose pavertė kone rinkimų kampanijos renginiais ir tvirtina, kad kiekvienas jo teismo procesas yra demokratų isteblišmento bandymo neleisti jam grįžti į Baltuosius rūmus dalis.

Baltieji rūmai ketvirtadienį paragino JAV senatorius susitarti dėl paketo, kuris apjungtų itin svarbią pagalbą Ukrainai su pietinės Jungtinių Valstijų sienos apsauga. To imtasi po pranešimų, kad perrinkimo siekiantis buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) bando sukliudyti pasiekti susitarimą.

Vokietija turi rimtai vertinti Donaldo Trumpo antrosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose perspektyvą, trečiadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės transatlantinių reikalų koordinatorius po to, kai D. Trumpas pasiekė dar vieną įtaigią pergalę respublikonų pirminiuose rinkimuose. Michaelis Linkas sakė, kad Berlynas turi laikytis „spurgos strategijos“, kad sumažintų žalą, kurią D. Trumpas gali padaryti JAV ir Vokietijos santykiams, jei lapkritį laimėtų prezidento rinkimus.