Donaldas Trumpas

Trumpas Pekine kalbėjo apie verslą, sojas, naftą ir lėktuvus, tačiau tikrasis šio vizito svoris – ne pasirašytuose pažaduose. Po devynerių metų pertraukos Amerikos prezidento kelionė pas Xi Jinpingą parodė, kad pasaulio politinė trauka keičiasi: į Kiniją šiandien važiuoja ne tik sąjungininkai, bet ir konkurentai. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Rusija neatmeta prezidento Vladimiro Putino susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu galimybės lapkritį Kinijoje vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) viršūnių susitikime. „Teoriškai taip.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės svarsto buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel paskirti bloko pasiuntine Rusijai, skelbia laikraštis „Financial Times“ (FT). Taip bandoma atgaivinti derybas su Maskva dėl karo Ukrainoje. Remdamasis anoniminiais šaltiniais, leidinys trečiadienį pranešė, kad ES šalių užsienio reikalų ministrai šį klausimą ketina svarstyti kitą savaitę vyksiančiame susitikime Kipre.

Europai svarstant išsirinkti derybininką, kuris galėtų atstovauti Bendrijos interesams dialoge su Rusija, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog tokio kontakto užmezgimas – neišvengiamas.  „Aš jau buvau sakęs prieš ketverius–penkerius metus, kad mes esame priversti rasti bendravimo lauką. Ar mes bendrausime per Vadovų tarybą, kažkokį atstovą, išrinktą žmogų, ar per specialųjį pasiuntinį, mes tą dalyką darysime“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė R. Žemaitaitis.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) sumažino savo brigadų Europoje skaičių nuo keturių iki trijų. Priėmus sprendimą sumažinti JAV karių skaičių, „laikinai atidedamas“ ir pajėgų dislokavimas Lenkijoje, antradienį praneša Pentagonas. O tai – neraminanti signalas ir Lietuvai, teigia žurnalistas Artūras Anužis. „Dramblys kambaryje“ – taip A. Anužis aprašo vengimą Lietuvoje kalbėti, kad 4 tūkst. JAV karių neatvykimas į Lenkiją liečia ir mus.

Naujos prognozės rodo vis didesnį įsitikinimą, kad tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje besiformuojantis El Nino reiškinys gali būti vienas stipriausių per visą stebėjimų istoriją. Įspėjama apie rekordinius karščius ir didžiulį humanitarinį poveikį. Kai kurios Ramiojo vandenyno dalys sparčiai šyla. Šios savaitės duomenys rodo, kad jūros paviršiaus temperatūra yra maždaug 0,5 °C aukštesnė nei įprasta.

Irano revoliucinė gvardija trečiadienį įspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose išplis už regiono ribų, jei JAV ir Izraelis atnaujins atakas prieš Islamo Respubliką.

ES valstybių narių ir Europos Parlamento atstovai pasiekė susitarimą dėl prieštaringai vertinamo muitų sandorio su Jungtinėmis Valstijomis įgyvendinimo.

Nepaisant įtampos tarp Vašingtono ir jo sąjungininkų dėl daugybės klausimų – nuo Irano iki muitų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą mėnesį vyks į Didžiojo septyneto šalių viršūnių susitikimą Prancūzijoje, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Baltųjų rūmų atstovas. Kol kas nebuvo patvirtinta, ar D. Trumpas dalyvaus birželio 15–17 d. Prancūzijos Alpėse įsikūrusiame Eviano kurorte vyksiančiame Didžiojo septyneto (D7) susitikime.

Gynybos departamentas antradienį pranešė, kad JAV kariuomenės brigadų skaičių Europoje mažina nuo keturių iki trijų – 2021 m. egzistavusio lygio, Vašingtonui spaudžiant žemyną labiau pasirūpinti savo paties gynyba. Pentagonas „sumažino Europoje dislokuotų kovinių brigadų (BCT) skaičių nuo keturių iki trijų“, – teigiama jo pranešime. Remiantis Kongreso ataskaita, vieną kovinę brigadą sudaro nuo 4 iki 4,7 tūkst. karių.

Vyriausiasis NATO vadas antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos nekenkia aljanso gynybai. „Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas neturi įtakos mūsų regioninių planų įgyvendinimui“, – žurnalistams sakė JAV generolas Alexusas Grynkewichius, vyriausiasis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienio naktį atvyko į Pekiną, kur susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Šiuo vizitu siekiama pademonstruoti tvirtus santykius praėjus vos kelioms dienoms po geopolitinio varžovo Donaldo Trumpo vizito. V. Putinas nusileido Pekino tarptautiniame oro uoste netrukus po 23 val. 15 min. vietos (5 val. 15 min. Lietuvos) laiku, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

JAV derasi su Ukraina dėl ukrainietiškų dronų ir elektroninės kovos sistemų bandymų bei galimo įsigijimo, taip pat dėl prieigos prie tam tikrų karinių technologijų, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, Pentagonas jau kreipėsi su prašymu išbandyti kelis Ukrainos kurtų gynybinių ginklų JAV teritorijoje. Kalbama apie dronus ir elektroninės kovos sistemas, kurios įrodė savo vertę kare su Rusija.

Duodamas interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ), Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad NATO yra stipriausia kada nors sukurta organizacija ir teigė neturintis abejonių dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimo. K. Budrys taip pat pasiuntė griežtą perspėjimą rusams dėl Kaliningrado: pasak jo, NATO turi visas reikalingas priemones, kad prireikus visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.

Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pripažino besijaučiantis suglumintas JAV sprendimo stabdyti planuotą rotacinį karių dislokavimą Lenkijoje, praneša naujienų portalas „TVP World“. Gen. B. Hodgesas teigė, kad JAV Gynybos departamento sprendimas buvo priimtas nepateikus aiškios informacijos apie platesnę strategiją, todėl buvo netikėtas ne tik Lenkijai ir kitoms sąjungininkėms Aljanse, bet ir JAV Kongresui.

Po beveik dešimtmečio pertraukos į Pekiną atvykęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu aptarė didžiausius pasaulio konfliktus – nuo karo Ukrainoje iki įtampos Artimuosiuose Rytuose. Visgi svarbiausias klausimas Kinijos lyderio teigimu išliko Taivanas. Apie tai laidoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. Arvydas Kumpis.

Europa „nededa pakankamai diplomatinių pastangų“ Rusijos atžvilgiu ir kartu turėtų labiau stengtis didinti paramą Ukrainai. Pasak „Ukrinform“, buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel šias pastabas išsakė Berlyne vykusiame WDR Europos forume, skaitmeninės konferencijos „re:publica“ metu. A. Merkel paragino Europą „dėti daugiau diplomatinių pastangų“ dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir „labiau pasitikėti savo jėgomis“. „Nuvertinti Putiną ir europiečių klaidas dabar būtų tokia pat klaida.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas per praėjusią savaitę vykusias derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas galiausiai gali pasigailėti dėl invazijos į Ukrainą.

NATO svarsto galimybę pradėti misiją, skirtą padėti laivams praplaukti per blokuojamą Hormūzo sąsiaurį, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.

Donaldas Trumpas vėl skelbia, kad taika Ukrainoje – jau visai arti, tačiau užkulisinėse derybose vis dar lieka daugiau klausimų nei atsakymų. Kol Ukraina siekia bent laikino ugnies nutraukimo, pagrindinė intriga išlieka ta pati – ar Vladimiras Putinas iš tiesų pasirengęs paliauboms, ir ar JAV prezidentas gali priversti Maskvą sėsti prie realių derybų stalo. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr.

Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija Grenlandijos atžvilgiu nepasikeitė, pirmadienį po pirmojo susitikimo saloje su prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu pareiškė šios Danijos autonominės teritorijos premjeras.  Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas susitikimą su pasiuntiniu Jeffu ​​Landry pavadino konstruktyviu, tačiau pabrėžė, kad nėra „jokių ženklų (...) jog kas nors pasikeitė“ JAV pozicijoje.

Lietuva rengiasi žengti dar vieną svarbų žingsnį – prie JAV vadovaujamų pastangų Hormūzo sąsiauryje gali prisidėti ir mūsų kariai. Toks sprendimas kelia diskusijų, tačiau kartu siunčia aiškią žinią Vašingtonui: Lietuva ne tik tikisi sąjungininkų paramos, bet ir pati pasirengusi būti patikima partnere. Ar tai teisingas sprendimas? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr.

Nors hibridinių automobilių paklausa muša rekordus, dėl Irano karo sukeltų tiekimo grandinės sutrikimų ir išaugusių žaliavų kainų „Toyota“ šiemet ruošiasi prarasti apie 4,3 mlrd. JAV dolerių pelno. Tai viena griežčiausių ir tiesiškiausių didžiųjų tarptautinių korporacijų prognozių dėl šio geopolitinio konflikto padarinių verslui. Ketvirčio finansiniai rezultatai jau rodo aiškias neigiamas tendencijas. Iki kovo pabaigos „Toyota“ veiklos pelnas susitraukė beveik perpus ir siekė 569,4 mlrd.

Pasaulyje vyraujant sąmyšiui, į valdžią nesunkiai prasibrauna savanaudžiai, siekiantys tik asmeninių tikslų. Ryškiausias pavyzdys – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas, kuris neretai pavadinamas tiesiog psichopatu.

Lietuva šiuo metu išgyvena aukso amžių, o krizės ar jos užuominų kol kas nematyti, sako vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tiesa, anot jo, jeigu karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis, problemos artimiausiais mėnesiais, ypač rudenį, gali suaštrėti. „Dabar nėra jokios krizės ir jokių užuominų, (kad ji bus – ELTA) – žiūrint ir į pramonės duomenis, ir į vartojimo duomenis.

Pirmadieninės rytinės prekybos sesijos metu daugumos Azijos vertybinių popierių biržų indeksai smuko pratęsdami pasaulinį akcijų pigimą. Tuo metu dėl aklavietės Artimuosiuose Rytuose naftos kainos pakilo daugiau nei dviem procentais. Vašingtonas ir Teheranas balandžio mėnesį susitarė dėl paliaubų, tačiau derybos dėl konflikto užbaigimo yra sustojusios, o regione tęsiasi pavieniai išpuoliai.

Pranešimai apie dislokuotų JAV karių skaičiaus mažinimą nėra nukreipti prieš Lenkiją, šeštadienį vakare nurodė Lenkijos prezidentui pavaldus Nacionalinio saugumo biuras (BBN). Teigiama, kad vykstantys pakeitimai yra platesnės struktūrinės Amerikos karinio buvimo Europoje reorganizacijos dalis. BBN teigimu, JAV kariuomenė tiesiog vykdo įprastą karių rotaciją. Kariai ir technika iš 1-osios kavalerijos divizijos, dislokuotos Fort Hude, Teksase, aktyviai perkeliami į Lenkiją.

Prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį įspėjo Iraną, kad „iš jų nieko neliks“, jei Teheranas greitai nesutiks su taikos susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis.

Jungtinės Valstijos leido baigti galioti išimčiai, pagal kurią buvo sušvelnintos sankcijos rusiškai naftai, kai dėl karo su Iranu ėmė kilti energijos kainos. Balandžio mėnesį JAV Iždo departamentas paskelbė išimtį, leidžiančią pristatyti ir parduoti Rusijos kilmės žalią naftą bei naftos produktus, pakrautus į laivus iki balandžio 17 d. Išimtis turėjo baigti galioti šeštadienį. Vėlyvą šeštadienio vakarą agentūros svetainėje jokių pakeistų įsakymų paskelbta nebuvo.

Iš Pekino sugrįžęs Donaldas Trumpas valstybinį vizitą vadina sėkme ir vardija, kad susitarė Kinijai parduoti 200 „Boeing“ lėktuvų bei didinti amerikietiškos žemės ūkio produkcijos eksportą į Kiniją. Tačiau analitikai skaičiuoja, kad prekybos susitarimų šį kartą buvo mažiau nei po 2017-ųjų D. Trumpo vizito Pekine. Tuo pat metu D. Trumpas užsimena, kad gali stabdyti ginklų pardavimą Taivanui ir sako, kad nenorėtų salos nepriklausomybės.

Vilnių ir dar per 40 Lietuvos miestų ir miestelių drebina gatvės muzikos diena – miestų centrų gatvėse sluoksniuojasi būgnai, gitaros, balsai, pučiamieji, šokiai ir plojanti minia. Pusę milijardo eurų – tiek per trejus metus gimstamumui ir šeimoms skirs Vyriausybė tikėdamasi nuo dugno pakelti šalies demografinę situaciją. Tačiau mamo atvirauja – didesnės išmokos gimdyti daugiau vaikų neprivers. Tuo metu Londonas šiandien tiesiog ūžia.

Tęsiantis karui Irane, o energetikai dėl Hormuzo sąsiaurio blokados stipriai pabrangus, po pusmečio infliacija, situacijai nesikeičiant, galėtų pasiekti 9 proc. ribą, sako „Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymi, jog dabartinės prognozės verčia sunerimti.

JAV administracija Europos atžvilgiu ketina taikyti politiką „skaldyk ir valdyk“ – tokią išvadą padarė tarptautinės strateginės komunikacijos agentūros „Kreab“ vyresnysis patarėjas geopolitiniais klausimais ir buvęs Latvijos ministras pirmininkas Krisjanis Karinsas. Platformoje „LinkedIn“ paskelbtame komentare K. Karinsas pabrėžia, kad beveik 80 metų trukęs abiejų partijų sutarimas dėl JAV užsienio politikos – ir JAV, kaip laisvojo pasaulio tarptautinio lyderio, vaidmuo – išnyko.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad jo numatomas sprendimas dėl tolesnio ginklų pardavimo Taivano salai, į kurią Kinija reiškia pretenzijas, yra veiksminga priemonė daryti spaudimą Pekinui. Jis teigė, kad ginklų sandorio, kurio vertė siekia 14 mlrd. dolerių ir kurį jau patvirtino JAV Kongresas, ateitis kol kas liks neaiški. „Viskas priklauso nuo Kinijos“, – televizijos kanalui „Fox News“ sakė D. Trumpas. „Atvirai kalbant, mums tai labai geras derybų koziris.

Kremlius šeštadienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 19 d. su dviejų dienų vizitu vyks į Kiniją, kur ką tik lankėsi JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Kaip teigiama Kremliaus pranešime, kelionės metu Rusijos lyderis su savo kolega iš Kinijos Xi Jinpingu aptars, kaip „toliau stiprinti visapusišką partnerystę ir strateginį bendradarbiavimą“ tarp Maskvos ir Pekino.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad JAV ir Nigerijos pajėgos likvidavo vieną iš aukščiausių „Islamo valstybės“ grupuotės lyderių. „Šį vakarą, mano nurodymu, drąsios JAV pajėgos ir Nigerijos ginkluotosios pajėgos nepriekaištingai įvykdė kruopščiai suplanuotą ir labai sudėtingą operaciją, kurios tikslas buvo pašalinti iš kovos lauko aktyviausią pasaulyje teroristą“, – platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Taivaną neskelbti oficialios nepriklausomybės, sala šeštadienį pareiškė esanti nepriklausoma šalis. Taivanas „yra suvereni ir nepriklausoma demokratinė šalis ir nėra pavaldus Kinijos Liaudies Respublikai“, sakoma Taivano užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad šiuo metu savo vaikams nepatartų vykti studijuoti JAV, o tuo labiau ten gyventi, motyvuodamas tuo, kad socialinė aplinka sparčiai keičiasi, o galimybės yra ribotos net ir aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, rašo „Reuters“. Šie komentarai pabrėžia įtampą tarp JAV ir jų Europos sąjungininkų prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu, kai ginčai dėl prekybos, karų Ukrainoje ir Irane kelia įtampą NATO aljanse.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įspėjo savarankišką demokratinį Taivaną nesiekti oficialios nepriklausomybės po to, kai Pekine su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu aptarė šį ginčytiną klausimą. Kalbėdamas apie šį kinų prezidentui itin svarbų klausimą, D. Trumpas aiškiai davė suprasti, kad prieštarauja Taivano nepriklausomybės paskelbimui, ir, regis, išreiškė abejonių, kodėl Jungtinės Valstijos turėtų ginti salą, jei ji būtų užpulta. „Aš nesiekiu, kad kas nors taptų nepriklausomas.

JAV Floridos valstijai atstovaujantis Atstovų rūmų narys respublikonas Randy Fine'as ketvirtadienį vykusiame Užsienio reikalų komiteto posėdyje aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą įtaką Baltijos valstybėms. Jis perspėjo, kad kitas Rusijos prezidento Vladimiro Putino taikinys gali būti Lietuva, Latvija ir Estija, rašo floridianpress.com. „Pasaulyje turbūt nėra jokio kito regiono, nei šios trys nedidelės šalys, kurios taip įdėmiai stebėtų, kas vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad sprendimas sustabdyti planuotą 4 tūkst. JAV karių dislokavimą yra tik logistinio pobūdžio ir neturės įtakos Lenkijos pajėgumams atgrasyti Rusiją, rašo „TVP World“. „Aš buvau užtikrintas... kad šie sprendimai yra logistinio pobūdžio ir neturės tiesioginės įtakos atgrasymo pajėgumams bei mūsų saugumui“, – sakė D. Tuskas. „Viskas kontroliuojama“, – pridūrė Lenkijos ministras pirmininkas.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį pareiškė esąs atviras bet kokiai paramai, įskaitant Kinijos, padedančiai išspręsti konfliktą Artimuosiuose Rytuose. „Vertiname bet kurią šalį, galinčią padėti, ypač Kiniją“, – žurnalistams Indijos sostinėje, kur jis dalyvavo BRICS šalių bloko susitikime, sakė A. Araghchi.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito kelionę į Kiniją, Maskvos duomenimis, planuoja ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Pasirengimas tam baigtas ir suderintas, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja valstybinė rusų naujienų agentūra TASS. Vizitas vyks „visiškai netrukus“, sakė jis, tačiau tikslios datos nenurodė. Anot D. Peskovo, „visai visai netrukus“, suderinus su Pekinu, bus paskelbtas bendras pareiškimas.

Naujienų agentūra „Reuters“ patvirtino ankstesnius žiniasklaidos pranešimus apie sprendimą atšaukti 4 tūkst. JAV karių dislokavimą Lenkijoje. Anot „Reuters“, Pentagono atstovas atsisakė komentuoti, tačiau vienas JAV įstatymų leidėjas agentūrai teigė, kad apie šį sprendimą nebuvo pranešta Kongresui ir kad jis dar nėra oficialiai paskelbtas. Kitas šaltinis „Reuters“ užsiminė, kad sprendimas dėl Lenkijos buvo dalis plano, turinčio padėti įvykdyti anksčiau paskelbtą sprendimą išvesti 5 tūkst.

Penktadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais po 205 iš kiekvienos šalies, pranešė Maskvos gynybos ministerija. Mainai įvyko praėjusią savaitę JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie didelius apsikeitimus tarp kariaujančių šalių.  Ministerijos pranešime socialinėje žiniasklaidoje sakoma, kad iš Kyjivo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 205 Rusijos kariai, mainais buvo perduoti 205 karo belaisviai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.

Kaip teigiama ketvirtadienį paskelbtuose vyriausybiniuose dokumentuose, pirmąjį 2026 m. ketvirtį JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvavo vykdant su JAV įmonėmis susijusių vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorius, kurių bendra vertė siekė šimtus milijonų dolerių.

Skelbiama, kad pentagonas sustabdė 4 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje. Kokią žinią tai siunčia Europai ir mums? Apie tai, kas laukia Europos ir Lietuvos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr. Agnia Grigas ir verslininku, buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru ir ambasadoriumi JAV bei ES ambasadoriumi Rusijoje Vygaudu Ušacku.

JAV senatoriai reikalauja Pentagono paaiškinimo po žiniasklaidos pranešimų, kad staiga sustabdytas 4000 karių JAV šarvuotosios brigados dislokavimas Lenkijoje, tai sukėlė susirūpinimą dėl NATO rytinio flango saugumo. Ketvirtadienį „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Pentagonas sustabdė planuotą 2-osios šarvuotosios brigados kovinės grupės iš 1-osios kavalerijos divizijos dislokavimą Lenkijoje rotacijos tvarka, nepaisant to, kad kai kurie kariai ir įranga jau buvo pakeliui į šalį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį išvyko iš Pekino po svarbių susitikimų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. D. Trumpas prezidentiniu lėktuvu iš Pekino tarptautinio oro uosto į Vašingtoną pakilo apie 14 val. 40 min. vietos (9 val. 40 min. Lietuvos) laiku.