Donaldas Trumpas

Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros vadovas trečiadienį labai nusistebėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymu amerikiečiams perimti Gazos Ruožą, o jo gyventojus palestiniečius perkelti į kitas šalis. „Tai labai stebina, bet turime pažiūrėti, ką tai reiškia konkrečiai“, – Briuselyje interviu naujienų agentūrai AFP sakė Filippo Grandi (Filipas Grandis). Jis pridūrė, kad sunku komentuoti tokį opų klausimą.

Buvęs Donaldo Trumpo patarėjęs, Lietuvos garbės konsulas, daktaras Jonas Prunskis yra sukaupęs patirtį ne tik dirbdamas gydytoju, bet ir anksčiau užimdamas svarbias pareigas Baltuosiuose rūmuose. Jis naujienų portalui tv3.lt davė interviu, kuriame pasidalino, koks iš tikrųjų yra dabartinis JAV (Jungtinių Amerikos valstijų) prezidentas, kokios baigties tikėtis Rusijos karo Ukrainoje ir kokia ateitis, jo manymu, laukia visos Europos bei Lietuvos piliečių.

Gazos Ruožas priklauso palestiniečiams, trečiadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui pasiūlius planą Jungtinėms Valstijoms perimti šią karo nuniokotą teritoriją. „Gazos (Ruožo) civiliai gyventojai neturi būti išvaryti, Gazos (Ruožas) neturi būti nuolat okupuotas ar apgyvendintas naujų gyventojų“, – pareiškime teigė A. Baerbock.

Donaldo Trumpo pareiškimas, kad JAV perims Gazos Ruožo kontrolę ir pasiūlymas perkelti palestiniečius į kitas šalis sulaukė Gazos Ruožo gyventojų pasipiktinimo, rašo BBC. Gazos Ruožo pietuose gyvenantis civilis Akramas minėtam leidiniui sakė, kad D. Trumpo pasiūlymas perkelti gyventojus į kitas šalis jam sukėlė pasibjaurėjimą. Anot jo, žmonės po truputį grįžta į savo namus Gazos Ruožo šiaurėje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV veda „labai konstruktyvias derybas dėl Ukrainos“, ir patikino, kad „padarys viską“, jog sustabdytų Rusijos ir Ukrainos karą. Apie tai jis antradienį kalbėjo spaudos konferencijoje, rašo „Ukrainska Pravda“. „Mes vedame labai geras derybas, labai konstruktyvias derybas dėl Ukrainos“, – cituojamas jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad neskuba kalbėtis su savo kolega iš Kinijos Xi Jinpingu, nors tikėtasi, kad jiedu surengs derybas dėl muitų. Pekinas pareiškė, kad reaguodamas į antradienį įsigaliojusius papildomus Amerikos tarifus pritaikys muitus JAV importuojamiems energijos ištekliams, transporto priemonėms ir įrangai.

JAV pašto tarnyba (USPS) antradienį paskelbė, kad laikinai sustabdo siuntinius iš Kinijos ir Honkongo, prezidentui Donaldui Trumpui nuo antradienio įvedus papildomą 10 proc. tarifą importui iš Kinijos. Sustabdymas galios iki atskiro pranešimo, nurodė USPS. Pagal savaitgalį paskelbtą D. Trumpo įsaką panaikinama ir neapmuitinimo išimtis mažos vertės – iki 800 dolerių (774 eurų) – siuntiniams.

JAV prezidento Donaldo Trumpo teigimu, Jungtinės Valstijos „perims Gazos Ruožą“ ir užsiims karo nuniokotos Palestinos pakrantės teritorijos plėtra. „Jis priklausys mums ir mes būsime atsakingi už visų pavojingų nesprogusių bombų ir kitokių toje zonoje esančių ginklų nukenksminimą, zoną išlyginsime ir atsikratysime sugriautų pastatų“, – po Baltuosiuose Rūmuose Vašingtone antradienį įvykusio susitikimo su Izraelio prezidentu Benjaminu Netanyahu pasakė D. Trumas.

Antradienį pradėti vykdyti pirmieji skrydžiai su JAV sulaikytais migrantais į liūdnai pagarsėjusią Amerikos Gvantanamo karinę bazę Kuboje, pranešė Baltieji rūmai, prezidento Donaldo Trumpo administracijai ėmusis griežtų veiksmų prieš nelegalią migraciją.  Gvantanamas visų pirma žinomas kaip įtariamųjų, kaltinamų su terorizmu susijusiais nusikaltimais, sulaikymo centras, tačiau ši bazė buvo naudojama ir migrantams laikyti.

Turtingoji Vakarų Europa ir toliau nenori prabusti iš saldaus žiemos miego – tokią išvadą galima daryti po įvykusio Europos Sąjungos vadovų susitikimo. Anot Gitano Nausėdos, toliau nuo Rusijos esančios šalys vis dar nenusiteikusios gerokai didinti savo išlaidas gynybai. Apie tai kalba ne tik mūsų regiono šalys, bet ir naujoji Donaldo Trumpo administracija.  2018-aisiais į Baltuosius rūmus, susitikti su Donaldu Trumpu atvyko Baltijos šalių prezidentai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Elono Musko užmojis mažinti federalines išlaidas, panašu, gąsdina ne vieną skirtingų šios šalies institucijų atstovą.

Vienas Italijos Veneto regiono politikas antradienį paskelbė įteikęs valdžios institucijoms skundą dėl Donaldo Trumpo jaunesniojo, kaltindamas jį medžioklės Venecijos lagūnoje metu nušovus saugomos rūšies antį.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį planuoja susitikti su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Keiru Starmeriu, ieškodama palaikymo Europoje po JAV prezidento Donaldo Trumpo pasvarstymų apie Grenlandijos užėmimą.  Pasak M. Frederiksen biuro, susitikime Londone daugiausia dėmesio bus skiriama saugumui Europoje.

Transatlantinio prekybos karo grėsmė pirmadienį aptemdė Europos lyderių susitikimą, skirtą sustiprinti žemyno gynybinius pajėgumus agresyvios Rusijos akivaizdoje. 27 Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras bei NATO generalinis sekretorius susitiko Briuselyje aptarti Europos gynybos biudžeto didinimo – vieno svarbiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimų sąjungininkams.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pasitelkti muitus ne tik kaip ekonominės, bet ir kaip geopolitinės įtakos instrumentą nėra netikėtas. Jo ne kartą deklaruotoje strategijoje muitai tapo ne tik protekcionizmo, bet ir derybų sverto priemone. Tačiau esminis skirtumas nuo ankstesnių D. Trumpo prekybos iniciatyvų – šį kartą pasaulinė ekonomika jau yra susilpnėjusi dėl infliacijos, tiekimo grandinių krizės ir didžiųjų ekonomikų stagnacijos.

Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba šią savaitę lankydamasis Jungtinėse Valstijose susitiks su prezidentu Donaldu Trumpu, antradienį sakė vyriausiasis Japonijos ministrų kabineto sekretorius Yoshimasa Hayashi. „Jei susiklostys aplinkybės, jis vasario 6–8 dienomis lankysis Jungtinėse Valstijose ir Vašingtone surengs (savo) pirmąjį Japonijos ir JAV viršūnių (...) susitikimą akis į akį su prezidentu Trumpu“, – sakė Y. Hayashi.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pakviestas į Vilniuje vyksiantį „Bukarešto devintuko“ (B9) susitikimą. „Esame pakvietę Donaldą Trumpą į „Bukarešto devintuko“ susitikimą Vilniuje. Kaip žinau, Lenkija taip pat yra pakvietusi į Trijų jūrų samitą Varšuvoje. Būtų smagu, jeigu bent į vieną iš šių kvietimų Donaldas Trumpas atsilieptų“, – Briuselyje LRT teigė G. Nausėda.

Praėjusią savaitę atgal į Kolumbiją deportuoti nelegalūs migrantai perspėjo kitus nevykti į Jungtines Amerikos Valstijas, nes prezidentas Donaldas Trumpas „deportuoja visus“. JAV prezidentas ne tik buvo nustatęs Kolumbijos prekėms 25 proc. tarifą, bet ir uždraudė jos vyriausybės pareigūnams atvykti į šalį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo žadami muitai Europos Sąjungai (ES) smarkiai nepakenktų dvišalei Lietuvos ir JAV prekybai, tačiau jų poveikį ekonomikai skaudžiau pajustų didžiosios Bendrijos narės, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Laikyčiau, kad tiesioginės pasekmės mūsų ekonomikai nebūtų labai didelės, o netiesioginės – taip.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jei JAV nenori padėti Ukrainai įstoti į NATO, tokiu atveju privalu suteikti alternatyvią saugumo garantiją Kyjivui – branduolinius ginklus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja, kad Ukraina iki 2025 m. pabaigos surengtų prezidento rinkimus. Šią idėją palaiko ir Kremlius, o tai gali būti rusų bandymas „supriešinti Kyjivą ir Vašingtoną“, rašo „Politico“. Savaitgalį Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas pareiškė, kad „daugumoje demokratinių valstybių rinkimai vyksta net karo metu“. „Manau, kad tai svarbu. Manau, kad tai naudinga demokratijai.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo keliama prekybos įtampa nepakenks transatlantinio aljanso kolektyviniam atgrasymui. „Tarp sąjungininkų visada kyla problemų – niekada nebūna ramu ir džiugu“, – sakė M. Rutte žurnalistams po susitikimo su britų premjeru Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu). „Esu visiškai įsitikinęs, kad tai nesutrukdys mūsų bendram pasiryžimui išlaikyti stiprų atgrasymą“, – žurnalistams teigė M. Rutte.

Danijos Ministrė Pirmininkė Mette Frederiksen perspėjo, kad Europos Sąjunga turės griežtai reaguoti, jei JAV Prezidentas Donaldas Trumpas įvykdys savo pažadą įvesti muitus, praneša „Danmarks Radio“. „Deja, turėsime griežtai atsakyti. Kai sakau „deja“, tai reiškia, kad tai paveiks paprastus žmones. Tai paveiks darbuotojus ir įmones JAV, Europoje, Kanadoje ir kitose susijusiose šalyse.

JAV tarptautinės pagalbos agentūra USAID netrukus gali būti uždaryta, sakė Donaldo Trumpo administracijos patarėjas milijardierius, „Tesla“ vadovas Elonas Muskas. Jis pastarosiomis dienomis siekė perimti USAID kontrolę. Anksti pirmadienį E. Muskas surengė pokalbį pasinaudodamas savo socialinio tinklo „X“ funkcija „X Spaces“ ir sakė su prezidentu detaliai aptaręs USAID. „Jis sutiko, kad turėtume ją uždaryti“, – teigė E. Muskas.

JAV milijardierius Elonas Muskas per diskusiją socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad Donaldas Trumpas sutinka, jog didžiausias pasaulyje pavienis donoras „USAID“ turėtų būti visiškai uždarytas.

Rusija mano, kad planuojamos Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino derybos galėtų vykti Saudo Arabijoje arba Jungtiniuose Arabų Emyratuose, rašo „Reuters“. Apie tai leidiniui kalbėjo du su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai Rusijoje. Anot šaltinių, aukšto rango Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis jau lankėsi Saudo Arabijoje ir JAE. Vienas šaltinis teigė, kad Rusijoje vis dar esama tam tikro pasipriešinimo šiai idėjai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį perspėjo, kad jei JAV lyderis Donaldas Trumpas tesės savo grasinimus taikyti prekybos tarifus Europos Sąjungai (ES), blokas privalės parodyti savo raumenis. „Jei būsime užpulti prekybos klausimu, Europa – kaip tikra galia – turės už save pastovėti, taigi, ir sureaguoti“, – teigė E. Macronas, atvykęs į bloko lyderių susitikimą Briuselyje.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė pirmadienį įspėjo, kad prekybos karuose nėra laimėtojų. Taip ji kalbėjo bloko lyderiams susitikus derybų dėl gynybos, kurias aptemdė Donaldo Trumpo grasinimas įvesti muitus Europos importuojamoms prekėms. „Mums reikia Amerikos, o Amerikai taip pat reikia mūsų“, – žurnalistams sakė Kaja Kallas, atvykusi į derybas, kuriose daugiausia dėmesio bus skirta pastangoms stiprinti Europos gynybą, Rusijos agresijos akivaizdoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau neužilgo ketina įvesti importo muitus produktams iš Europos Sąjungos (ES). „Aš neturiu tvarkaraščio , bet tai bus gana greitai“, – sakė jis sekmadienį Vašingtone. ES šalys „tikrai mumis naudojasi“, kalbėjo jis. JAV prekybos deficitas su ES yra „300 mlrd. dolerių“ (apie 293 mlrd. eurų). D. Trumpas šeštadienį, kaip ir žadėjo, įvedė aukštus importo muitus produktams iš Kanados, Meksikos ir Kinijos ir pareiškė, kad imsis tokių priemonių ir prieš ES.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį pagrasino veiksmais prieš Panamą, jei ši skubiai nesiims veiksmų Kinijos įtakai kanalo atžvilgiu mažinti, tačiau šalies lyderis tvirtino, kad nebijo JAV invazijos ir pasiūlė derybas. Per savo, kaip JAV diplomatijos vadovo, pirmą užsienio kelionę M. Rubio apžiūrėjo Panamos kanalą. Jį lydėjo kanalo administratorius.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad „griežtai atsakys“, jei JAV įves muitus blokui, rašo „Bloomberg“. Praėjusią savaitę Donaldas Trumpas pagrasino muitais ES. Europos Komisijos atstovas spaudai nurodė, kad ES šiuo metu neturi informacijos apie jokius papildomus tarifus, kurie būtų nustatyti ES produktams, ir pabrėžė, kad prekybos ir investicijų santykiai su JAV yra didžiausi pasaulyje.

Į Baltuosius rūmus sugrįžęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nelinkęs siųsti daugiau pagalbos Ukrainai, jau nekalbant apie JAV karius. Jis taip pat nenori, kad Ukraina būtų priimta į NATO. O kalbant apie galimas paliaubas ir Ukrainos saugumo užtikrinimą, be kurių paliaubos būtų beprasmės, atsižvelgiant į Maskvos neoimperialistines ambicijas, D. Trumpas mano, kad tai yra Europos problema.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad derybos su Ukraina ir Rusija sekasi neblogai, jam siekiant užbaigti didžiausią per pastaruosius dešimtmečius karą Europoje. „Turime reikalų su Ukraina ir Rusija. Esame numatę susitikimus ir derybas su įvairiomis šalimis, įskaitant Ukrainą ir Rusiją. Ir manau, kad šios diskusijos iš tikrųjų vyksta gana gerai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

Prekybos karas įsisiūbuoja – jau antradienį įsigalios Donaldo Trumpo Kanadai, Meksikai ir Kinijai įvesti prekių tarifai. Kanada jau paskelbė atsakomuosius muitus JAV. Ekspertai įspėja – D. Trumpo politika atsisuks prieš pačius amerikiečius ir skaičiuoja, kad vidutinis namų ūkis per metus išleis beveik 3000-iais dolerių daugiau. Pats D. Trumpas atšauna, tai tebūsiąs trumpalaikis skausmas amerikiečių šeimoms. Visgi, tikėtina, kad susvyruos ir pasaulinė prekyba.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Ukrainoje sekmadienį pareiškė, kad tiek Kyjivas, tiek Maskva turėtų padaryti nuolaidų, jei norėtų sėkmingai derybų keliu išspręsti dabartinį karą. „Manau, kad abi pusės šiek tiek atiduos“, – per interviu stočiai „Fox News“ sakė į pensiją išėjęs generolas leitenantas Keithas Kelloggas, kuris neseniai lankėsi Ukrainoje.

Prekybos karas įsisiūbuoja – jau antradienį įsigalios Donaldo Trumpo KanAdai, Meksikai ir Kinijai įvesti prekių tarifai. Kanada jau paskelbė atsakomuosius muitus JAV. Ekspertai įspėja – Trumpo politika atsisuks prieš pačius amerikiečius ir skaičiuoja, kad vidutinis namų ūkis per metus išleis beveik 3000-iais dolerių daugiau. Pats Trumpas atšauna, tai tebūsiąs trumpalaikis skausmas amerikiečių šeimoms. Visgi, tikėtina, kad susvyruos ir pasaulinė prekyba.

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį sukritikavo didžiulius JAV prezidento Donaldo Trumpo muitus Kanadai, Meksikai ir Kinijai ir kartu pareiškė, kad 27 valstybių blokas duotų „ryžtingą“ atsaką, jei taptų taikiniu. Briuselis iki šiol leisdavo suprasti, kad tikisi derybų keliu išvengti prekybos konflikto su D. Trumpu. Tačiau penktadienį JAV lyderis nurodė, kad „tikrai“ planuoja nusitaikyti į ES ateityje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad griežti muitai importui iš Meksikos, Kanados ir Kinijos amerikiečiams gali sukelti ekonominį „skausmą“, tačiau, pasak jo, tai bus „verta kainos“, siekiant apsaugoti pagrindinius Jungtinių Valstijų interesus.  „Ar bus šiek tiek skausmo? Taip, galbūt (o gal ir ne!)“ – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.

Donaldo Trumpo administracija penktadienį atleido grupę prokurorų, dalyvavusių tyrimų dėl sausio 6-osios baudžiamosiose bylose, ir pareikalavo su tais pačiais tyrimais susijusių Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentų vardų ir pavardžių, kad juos būtų galima nušalinti. Baltieji rūmai imasi veiksmų siekdami išplėsti federalinės teisėsaugos kontrolę ir išvalyti agentūras nuo darbuotojų, kurie laikomi nepakankamai lojaliais.

Jungtinės Valstijos, pasak prezidento Donaldo Trumpo, pasiekė susitarimą dėl migracijos politikos su Venesuela. Venesuelos vyriausybė sutinka priimti atgal visus piliečius, kurie neteisėtai atvyko į JAV ir čia buvo sulaikyti, rašė D. Trumpas platformose „Truth Social“ ir X. Tai esą apima ir nusikalstamų gaujų narius.  Prezidentas taip pat pareiškė, kad į JAV jau grįžo visi paleisti amerikiečiai, kurie buvo įkalinti Venesueloje.

Į Baltuosius rūmus grįžusio Donaldo Trumpo pareiškimų dėl planų prisijungti Grenlandiją Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nėra linkęs sugrėsminti ir sako – tai tėra Vašingtono derybinė pozicija. Tiesa, socialdemokratas pabrėžia – Lietuva šių JAV ir Danijos ginčų kontekste remia teisės viršenybės principus bei taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką. „Mano įsitikinimu, tai yra tam tikra derybinė pozicija.

Tarp ilgamečių sąjungininkių įsiplieskė prekybos karas: JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pasirašė įsaką įvesti griežtus muitus importui iš Meksikos, Kanados ir Kinijos, o tai sukėlė greitas atsakomąsias priemones.

Donaldas Trumpas atleido Vartotojų finansinės apsaugos biuro vadovą, kuris šeštadienį paskelbė, kad jo kadencija „baigėsi“ – tai kol kas paskutinis sprendimas, kurį naujai išrinktas prezidentas priėmė mėgindamas reformuoti Amerikos vyriausybę. Rohitas Chopra, bankų klientų apsaugos agentūros vadovu tapęs 2021 m., šiose pareigose turėjo praleisti penkerių metų kadenciją, tačiau platformoje „X“ publikuotame laiške parašė, kad ji buvo nutraukta pirma laiko.

Prasideda JAV prezidento Donaldo Trumpo prekybos karas su Kanada, Meksika ir Kinija. Baltieji rūmai skelbia, kad dar šeštadienį šių šalių prekėms įsigalios nuo 10 iki 25-ių procentų didesni tarifai. Nors muitus Trumpas pažadėjo įvesti ir Europos Sąjungai, kol kas jų neskelbia, tačiau tokių planų neatsisako. O kokių pasekmių muitų karas gali turėti ir dėl ko Trumpas jo griebiasi, pamatysite reportaže. Nuo aukštųjų technologijų bei automobilių iki avokadų ar pomidorų.

Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi šeštadienį savo kolegai iš JAV Donaldui Trumpui pareiškė, kad pasaulis pasitiki jo „gebėjimu pasiekti nuolatinį ir istorinį taikos susitarimą“, kuriuo būtų užbaigtas izraeliečių ir palestiniečių konfliktas. A. F. al Sisi biuro pareiškime sakoma, kad per pokalbį telefonu lyderiai apsikeitė kvietimais į valstybinius vizitus ir pabrėžė tolesnio „koordinavimo ir bendradarbiavimo“ svarbą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Venesuela sutiko priimti iš Jungtinių Valstijų deportuojamus nelegalius migrantus, įskaitant gaujų narius. „Venesuela sutiko priimti, atgal į savo Šalį, visus neteisėtus Venesuelos užsieniečius, kurie buvo apgyvendinti JAV, įskaitant gaujos „Tren de Aragua“ narius“, –  savo socialiniame tinkle „Truth Social“ sakė D. Trumpas. Jis taip pat pasveikino penktadienį šešių amerikiečių, sulaikytų Venesueloje, sugrįžimą.

Netrukus Lietuvoje kelis kartus padaugės mokamų kelių. Iš komercinio transporto valdžia papildomai nori surinkti apie pusantro šimto milijonų eurų. Siaubo naktis Ukrainoje – rusofašistai surengė masinę ataką prieš civilius. Į ukrainiečių miestus skriejo balistinės raketos, dronai ir aviacinės bombos. Taikėsi ir į UNESCO paveldą. Donaldas Trumpas didina muitų tarifus Meksikai, Kanadai ir Kinijai. O eilėje Europos sąjunga. Amerikos lyderis aiškina, kad europiečiai elgiasi baisiai.

Dešimtys Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentų, tyrusių 2021 m. sausio 6 d. JAV Kapitolijaus riaušes, gali būti atleisti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ilgą laiką kaltina FTB buvus nukreipta prieš jį, praneša „Deutsche Welle“. Prezidento administracija nurodė Teisingumo departamentui „išvalyti“ FTB nuo pareigūnų, kurie dalyvavo tyrimuose prieš D. Trumpą ir tyrė 2021 m. riaušes Kapitolijuje, JAV Kongreso pastate. Apie tai paskelbė JAV žiniasklaida.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį sakė, kad jo administracija jau surengė labai rimtų diskusijų su Rusija apie jos karą prieš Ukrainą ir kad jis bei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus galėtų imtis reikšmingų veiksmų dėl konflikto užbaigimo. „Mes kalbėsimės ir, galvoju, padarysime kai ką, kas bus reikšminga“, – sakė D. Trumpas, Ovaliajame kabinete bendraudamas su reporteriais. „Norime užbaigti tą karą.