Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė pasakyti, ar į siūlomą taikos Ukrainoje planą bus įtrauktas reikalavimas Kyjivui pripažinti Maskvos kontrolę Kryme, rašo CNN. Vietoje to D. Trumpas pasakė, kad nori, jog karas baigtųsi. „Na, viskas yra gerai. Aš tik noriu, kad karas baigtųsi, man tai nerūpi“, – teigia jis. „Jei jie visi bus laimingi, abi šalys pasirašys susitarimą, aš neturiu jokių favoritų. Nenoriu turėti jokių favoritų. Noriu, kad būtų sudarytas susitarimas“, – priduria D. Trumpas.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį už tai, kad šis atsisako pripažinti Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją pagal taikos susitarimą, Rusija ketvirtadienį inicijavo raketų ataką prieš Kyjivą, žuvo mažiausiai du žmonės, o dar kelios dešimtys buvo sužeista.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė manantis, kad Rusija sutiko sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo. „Manau, kad turime susitarimą su Rusija susitarėme. Turime susitarti su Zelenskiu“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete. „Maniau, kad gali būti lengviau susitarti su Zelenskiu. Kol kas yra sunkiau“, – teigė jis.

Siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio idėja kelia klausimų ne tik gyventojams, bet ir patiems politikams. Būsimomis naujovėmis labiausiai piktinasi tie, kas turi savo būstą ir kam gresia mokesčio mokėjimas. Tačiau dėl didesnio NT mokesčio papildomų išlaidų gali patirti ir tie, kurie nuosavo būsto net neturi. Specialistai pastebi, kad jei mokesčio pakeitimai bus priimti ir įsigalios, papildomų išlaidų patirs ir būsto nuomotojai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į šiandien Londone vykusias derybas bei Donaldo Trumpo išsakytą kritiką, jog V. Zelenskis kenkia taikos deryboms, rašo „Sky News“. Ukrainos prezidentas sakė, kad „šiandien emocijos labai stiprios“, tačiau pridūrė, kad šiandien Londone vykusiose derybose visos šalys „išsakė savo požiūrį ir pagarbiai priėmė viena kitos pozicijas“. „Amerikos pusė pasidalijo savo vizija. Ukraina ir kiti europiečiai pateikė savo indėlį.

Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusivylęs derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo tempu, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis derybose „juda klaidinga kryptimi“. Tai pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt. Pasak jos, D. Trumpo kantrybė „baigiasi“, cituodami „Reuters“, rašo UNIAN. „Jis nori daryti tai, kas teisinga pasauliui. Jis nori matyti taiką. Jis nori, kad žudynės liautųsi, bet tam reikia, kad to norėtų abi karo pusės.

Šiuo metu rengiamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimui. Apie tai pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, skelbia UNIAN, cituodami jo interviu leidiniui „Le Point“. Jis pabrėžė, kad susitikimas „turėtų būti produktyvus“, nes „ir Trumpas, ir Putinas nori rezultatų“. Paklaustas, ar D. Trumpas gali paskelbti naujas sankcijas Rusijai, jei ji iki balandžio pabaigos nepasirašys paliaubų, D. Peskovas atsakė, kad „D. Trumpas niekada nemin...

Už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) nori, jog JAV aiškiai išdėstytų savo prioritetus vykstančiose derybose, kuriomis siekiama sumažinti JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytus muitus.  V. Dombrovskio komentarai nuskambėjo Vašingtone tuo metu, kai D. Trumpas balandžio pradžioje paskelbė apie pasaulinius muitus, sukeldamas grėsmę pasaulio ekonomikos augimui ir prekybos ryšiams.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Jungtinės Valstijos bando geriau suprasti Rusiją, kuri jau trejus metus su niekuo nesikalba, taip pat Ukrainą, kad suprastų, kiek artimos ar tolimos yra jų pozicijos ir ar JAV turėtų toliau skirti dėmesį šiam procesui. Taip M. Rubio apibūdino Vašingtono poziciją dieną prieš tai įrašytame interviu amerikiečių tinklalaidėje „The Free Press“, praneša „Ukrinform. „Turime būti atviri.

Pontifikas, kuris mirė Velykų pirmadienį sulaukęs 88 metų amžiaus Šventosios Mortos rezidencijoje Vatikane, anksčiau dirbo labai neįprastą darbą. Popiežiumi išrinktas 2013 m. kovo mėnesį, Jorge Mario Bergoglio pasivadino nauju vardu, taip pagerbdamas šventąjį Pranciškų Asyžietį, rašoma dailymail.co.uk. Prieš pradėdamas dirbti dvasininku, Buenos Airėse italų kilmės popiežius kadaise dirbo naktinio klubo apsauginiu.

NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė ketvirtadienį vyksta vizito į Jungtines Valstijas. Vašingtone jis susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, gynybos sekretoriumi Pete‘u Hegsethu ir prezidento Donaldo Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike‘u Waltzu, trečiadienį pranešė Aljansas. Vizitas įvyks likus dviem mėnesiams iki NATO viršūnių susitikimo Hagoje.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas trečiadienį pareiškė, kad Pekino į eksportą orientuotas ekonomikos modelis yra netvarus ir žalingas tiek Kinijos, tiek kitų pasaulio šalių ekonomikai.  „Tai netvarus modelis, kuris kenkia ne tik Kinijai, bet ir visam pasauliui“, – Vašingtone sakydamas kalbą pabrėžė S. Bessentas.

Vašingtono grasinimus pasitraukti iš derybų dėl taikos Ukrainoje reikėtų vertinti rimtai, pareiškė buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, rašo UNIAN. Pasak jo, JAV administracijos atstovų pareiškimai apie galimą pasitraukimą iš derybų rodo Baltųjų rūmų „nusivylimą“. Taip pat J. Boltonas mano, kad galimos paliaubos eina kryptimi, naudinga Rusijai ir nežada nieko gero Ukrainai.

Ukraina trečiadienį pareiškė esanti įsipareigojusi tarpininkaujant Vašingtonui užbaigti karą su Rusija po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pagrasino pasitraukti iš derybų, jei greitai nebus susitarta dėl taikos susitarimo. „Pabrėžėme, kad esame įsipareigoję palaikyti JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos pastangas“, – sakė Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas po derybų Londone su Kyjivo sąjungininkų atstovais.

Užsienio žiniasklaida skelbia, kad JAV supyko dėl Ukrainos ir prezidento Zelenskio nenoro nusileisti dėl okupuotų teritorijų ir Krymo. Londone turėjusios vykti tarptautinės užsienio reikalų ministrų taikos derybos dėl Ukrainos buvo atidėtos, tačiau įvyko žemesnio lygio pareigūnų susitikimas, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė. „Ukrainos taikos derybų su užsienio reikalų ministrais susitikimas šiandien atidedamas.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį savo metiniame kreipimesi į parlamentą, tęsiantis Maskvos karui kaimyninėje Ukrainoje, pasiuntė aštrią žinią Rusijos vadovams, klausdamas: „Ar jums neužtenka žemės?“ R. Sikorskis apibūdino sudėtingą padėtį, kurioje Lenkija atsidūrė dėl už sienos vykstančio karo ir jo plėtros grėsmės, bei išreiškė susirūpinimą dėl Vakarų šalių vienybės „dezintegracijos“ NATO rytiniame flange esanti Lenkija yra viena stipriausių Kyjivo rėmėjų, ...

Jungtinė Karalystė trečiadienį pareiškė, kad Ukraina pati turi nuspręsti dėl savo ateities, JAV viceprezidentui J. D. Vance'ui (paskelbus, kad Vašingtonas pasitrauks iš derybų, jei nebus susitarta dėl taikos susitarimo su Rusija. „Galiausiai Ukraina pati turi nuspręsti dėl savo ateities. Mes niekada nepaliksime Ukrainos“, – žurnalistams sakė JK premjero Keiro Starmerio atstovas spaudai.

JAV muitų karą ir dėl jo kylantį ekonominį nestabilumą Klaipėdos uostas išgyvena du kartus, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Laimonas Rimkus. Anot jo, poveikis uostui yra dvigubas tuomet, kai Lietuvos įmonės nesiryžta importuoti žaliavų, ir vėliau dėl to į JAV neiškeliauja lietuviška produkcija.

Londone vykstant susitikimui dėl Ukrainos, Ukrainos vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko pareiškė, kad su kai kuriais reikalavimais Ukraina negali sutikti.

Atviras popiežiaus Pranciškaus karstas trečiadienį trims dienoms perkeltas į Šv. Petro baziliką, kur pagerbti pasaulio katalikų lyderio renkasi tūkstančiai žmonių.  Skambant bazilikos varpams raudonai apsirengusių kardinolų ir Vatikano šveicarų gvardiečių lydimas karstas buvo nešamas procesijoje pro minią žmonių Šv. Petro aikštėje. Piligrimai ir turistai fotografavosi, kai kurie plojo procesijai, einančiai iš Šv.

Londone tęsiantis pokalbiams dėl paliaubų Ukrainoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad situacija išlieka tokia pati, kaip ir anksčiau – Rusija taikos nenori. Pasak jos, dabar pagrindinis Vakarų valstybių tikslas yra užtikrinti paramą Kyjivui, jog Rusijos pajėgos negalėtų įžengti į likusias Ukrainos teritorijas. „Iš esmės, situacija yra tokia pati, kaip ir buvo prieš kelis mėnesius.

Trečiadienį Europos Sąjunga paskelbė skirianti 700 mln. eurų baudas technologijų milžinėms „Apple“ ir „Meta“ už ES skaitmeninės konkurencijos taisyklių pažeidimus, nors toks žingsnis gali išprovokuoti JAV prezidento Donaldo Trumpo rūstybę. Europos Komisija skyrė „Apple“ 500 mln. eurų baudą už tai, kad ši neleido programėlių kūrėjams nukreipti vartotojų į išorines platformas, kur jie galėtų įsigyti paslaugas ar turinį pigiau nei per „App Store“. „Meta“ skirta 200 mln.

Pasaulio rinkos, jau ir taip įbaugintos prekybos karo, savaitės pradžioje patyrė dar vieną smūgį – šįkart nerimaujant, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina atleisti FED vadovą Jerome’ą Powellą už tai, kad šis atsisako mažinti palūkanų normas.

Popiežius Pranciškus, miręs 2025 m. balandžio 21 d. sulaukęs 88 metų, paliko gilų dvasinį palikimą, pabrėždamas, kad mirtis nėra pabaiga, o naujos pradžios pradžia. Vos prieš du mėnesius iki mirties, vasario 7 d., jis parašė įžangą kardinolo Angelo Scola knygai „Naujos pradžios belaukiant. Svarstymai apie senatvę“. Knygoje jis rašė: „Mirtis nėra visko pabaiga, bet kažko pradžia.

JAV pasitrauks iš derybų dėl taikos Ukrainoje proceso, jei nesulauks teigiamo atsako į savo iniciatyvas iš Ukrainos ir Rusijos, pareiškė JD Vance, „Clash Report“ cituoja UNIAN. Anot leidinio, JD Vance sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė „sąžiningą pasiūlymą“ tiek ukrainiečiams, tiek rusams. „Atsisakysime tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos, jei nesulauksime teigiamo atsakymo. Pateikėme aiškų ir sąžiningą pasiūlymą ir rusams, ir ukrainiečiams“, – cituojamas jis.

 JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ pranešė apie pirmojo metų ketvirčio grynojo pelno kritimą 71 proc. ir perspėjo, kad jos produkcijos paklausa toliau mažės dėl „besikeičiančių politinių nuotaikų“. Bendrovė per tris šių metų mėnesius uždirbo 409 mln. dolerių grynojo pelno, sumenkus automobilių pardavimams, o tai, pasak analitikų, atspindėjo žalą prekės ženklui dėl jos vadovo Elono Musko (Ilono Masko) darbo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš naujas derybas Londone antradienį atmetė idėją, kad Ukraina pagal bet kokį galimą taikos susitarimą turėtų atiduoti teritorijų Rusijai. Anot su šiuo klausimu susipažinusio Europos pareigūno, per derybas praėjusią savaitę Paryžiuje JAV pareigūnai pateikė pasiūlymą, kuriame buvo numatyta, kad pagal susitarimą Rusijai būtų leista išlaikyti okupuotos Ukrainos teritorijos kontrolę.

Trečiadienį Kinija pareiškė esanti pasirengusi vesti prekybos derybas su Vašingtonu – dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, jog dideli muitai, kuriuos jis anksčiau įvedė Kinijai, galėtų būti sumažinti pasiekus abipusį susitarimą. „Kinija jau anksčiau yra pabrėžusi, kad muitų ir prekybos karuose nėra laimėtojų, – spaudos konferencijoje Pekine sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas. – Durys deryboms plačiai atvertos.

Londone trečiadienį vykstant tolesnėms konsultacijoms dėl taikos Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad Rusija siekia ir toliau vilkinti šias derybas. Anot šalies vadovo, Kremlius ir toliau bando kurti, pasak jo, dūmų uždangas ir apgaudinėti procese dalyvaujančias šalis. „Tebesitęsiantis dūmų uždangų, apgaudinėjimo, viliojimo į pinkles procesas, kurį Rusija senokai pradėjo.

 Trečiadienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Pekine priimdamas Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą, pareiškė, kad muitai „kenkia“ daugiašalei prekybos sistemai, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Antradienį nepriklausomi stebėtojai išreiškė susirūpinimą, kad „Meta“ sprendimas atsisakyti faktų tikrinimo „Facebook“ platformoje gali kelti grėsmę žmogaus teisėms. Netikėtas „Meta“ sausį paskelbtas sprendimas nutraukti faktų tikrinimo programą JAV sulaukė aštrios dezinformacijos tyrėjų kritikos. Jie perspėjo, kad tai gali atverti kelią melagingų naratyvų plitimui.

Popiežius Pranciškus paskutinėmis savo gyvenimo dienomis veikiausiai suprato, kad greitai mirs. Informuoti Vatikano šaltiniai katalikiškai naujienų agentūrai „Kathpress“ pasakojo, kad jau trečiadienį susitikime su trimis patikėtiniais pontifikas sakęs: „Dabar ypač melskitės už mane.

Kai buvęs Buenos Airių arkivyskupas Jorge Mario Bergoglio išvyko iš Argentinos sostinės dirbti Vatikano konklavoje, kurioje bus renkamas popiežiaus Benedikto XVI įpėdinis, jis nežinojo, kad tai bus paskutinis kartas, kai matys savo gimtąjį miestą. Tai, kad jis, tapęs popiežiumi, taip ir negrįžo į savo šalį, kai kuriems argentiniečiams paliko nuoskaudą. BBC paaiškino, kodėl popiežius Pranciškus vengė grįžti į gimtinę.

Trečiadienį Jungtinėje Karalystėje (JK) vyks naujas derybų raundas, kuriame dalyvaus Jungtinės Valstijos, Ukraina ir Europos šalys, JAV dedant pastangas nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. Tuo metu JAV prezidento pasiuntinys Steve'as Witkoffas šią savaitę lankysis Maskvoje, patvirtino Baltieji rūmai, ir tai bus jo ketvirtoji kelionė į Rusiją nuo tada, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas.

Donaldas Trumpas leis Vladimirui Putinui pasilikti beveik visą Ukrainos teritoriją, kurią Rusija užgrobė nuo karo pradžios, taip pat Krymą, rašo „The Telegraph“. Anot leidinio, šis sąlyga yra septynių punktų plano, kuriuo siekiama užbaigti karą, dalis. Ji bus aptarta trečiadienį Londone, kai JAV pareigūnai išklausys Kyjivo reakciją. 7 punktų planas Pasiūlyme numatyta, kad JAV siūlo oficialiai pripažinti Krymą Rusijai ir numato de facto pripažinti kitas okupuotas teritorijas.

Ukraina yra pasiruošusi surengti tiesiogines taikos derybas su Rusija, bet tik po to, kai bus sudarytos paliaubos, antradienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Toks jo komentaras nuskambėjo tuo metu, kai JAV daro naują spaudimą nutraukti trejus metus vykstantį karą. Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidento pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę turėtų vykti į Maskvą, o JAV pasiuntinys trečiadienį Londone turėtų dalyvauti naujose derybose su Europos pareigūnais.

JAV pateikė Ukrainai galutinį taikos pasiūlymą, kuriame numatyta pripažinti Krymą Rusijos dalimi ir neoficialiai pripažinti Rusijos kontrolę beveik visose teritorijose, užimtose nuo 2022 m., skelbia „Axios“. Informaciją leidiniui pateikė neįvardijami šaltiniai.

Milijardierius Elonas Muskas pareiškė, kad planuoja praleisti kur kas mažiau laiko dirbdamas JAV prezidentui Donaldui Trumpui. E. Muskas apie tokią galimybę prakalbo tuo metu, kai jo elektromobilių gamybos įmonė pranešė apie nusmukusį pelną. E. Muskas nuo gegužės mėnesio sutelks dėmesį į „Tesla“ valdymą, tvirtino jis. „Tesla“ informavo, kad jos pelnas pirmą ketvirtį sumažėjo. Atitinkama suma sudarė 409 mln. dolerių, kai pernai siekė 1,39 mlrd. dolerių.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, ko Rusija reikalauja iš Ukrainos, kad teroristai nutrauktų ugnį. Jis patikino, kad „Rusija pasieks savo tikslus taikiai arba karinėmis priemonėmis“. Taip pat pridūrė, jog Rusija neketina pulti Baltijos šalių.

Jungtinių Valstijų vadovas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė neketinantis atleisti JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pirmininko ir užsiminė apie muitų Kinijai sumažinimą, o tai atnešė palengvėjimą pasaulio rinkoms, išgąsdintoms dėl jo agresyvios politikos. Neseniai D. Trumpo pasipiktinimai FRS pirmininku Jerome'u Powellu sukėlė susirūpinimą, kad prezidentas jį nušalins, o tai sukėlė nerimą rinkose.

Nuo trečiadienio Šv. Petro bazilikoje visi tikintieji galės atsisveikinti su popiežiumi Pranciškumi, kurio palaikai bus pergabenti iš koplyčios Šv. Mortos svečių namuose.  Pontifiko palaikų pergabenimo apeigos prasidės 9 val. (10 val. Lietuvos laiku). Joms vadovaus kardinolas Kevinas Farrellas, Šventosios Romos Bažnyčios kamerlingas, pranešė Vatikanas.  Po maldos Šv. Mortos svečių namų koplyčioje procesija pajudės Šv.

Aštuonis dešimtmečius Jungtinės Valstijos kūrė pasaulinę tvarką, grindžiamą savo interesais ir vertybėmis. Per 100 savo antrosios kadencijos dienų Donaldas Trumpas ją sugriovė. Jungtinės Valstijos pagal daugumą rodiklių tebėra galingiausia pasaulio valstybė, o D. Trumpas pažadėjo ją dar labiau sustiprinti, agresyviai skatindamas vidaus verslą ir didindamas karines išlaidas. Tačiau respublikonas milijardierius siūlo kur kas vienpusiškesnę viziją nei bet kuris šiuolaikinis JAV prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą mėnesį lankysis trijose Artimųjų Rytų valstybėse, antradienį pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Jis keliaus į Saudo Arabiją, Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus nuo gegužės 13 iki 16 dienos“, – Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje sakė K. Leavitt.

Rusija bando išstumti Jungtines Valstijas iš taikos derybų, kad pademonstruotų savo lyderystę, įsitikinęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tokią nuomonę prezidentas išsakė per spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“. V. Zelenskis mano, kad Maskva nėra pasirengusi tam, kam pasirengusi Ukraina, o Kremlius įsitikinęs, kad Kyjivas nėra pasirengęs imtis greitų, teisingų ir tvirtų žingsnių.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios, siekdamos paliaubų Ukrainoje, neišnaudoja visų Vašingtono turimų svertų. „Jos turi instrumentų, kuriais gali daryti spaudimą, – sakė K. Kallas antradienį naujienų agentūrai AFP.

Trečiadienį Londone susitinkantys Ukrainos ir Europos pareigūnai susidurs su sparčiai judančiu JAV pasiūlymu pripažinti neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir įšaldyti fronto liniją kaip taikos susitarimo dalį, teigia keli su vidiniais svarstymais susipažinę asmenys, skelbia „The Washington Post“. Ukrainos sąjungininkai tikisi mainais į bet kokias tokias teritorines nuolaidas išsikovoti saugumo garantijas ir atstatymo programas kovojančiai šaliai.

Nuo sausio mėnesio, kai grįžo į Baltuosius rūmus, Donaldas Trumpas apvertė aukštyn kojomis JAV užsienio politiką, sukėlė chaosą finansų rinkoje ir Ovalųjį kabinetą pavertė nesibaigiančia įvykių serija.  Žemiau apžvelgiame 10 svarbiausių pirmųjų 100 D. Trumpo antrosios kadencijos dienų įvykių.

Ispanija dar šiais metais nori pasiekti 2 proc. NATO gynybos išlaidų tikslą. Kad šis tikslas bus būtų įgyvendintas, ketinama papildomai išleisti beveik 10,5 mlrd. eurų, Madride pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sánchezas. Pasak jo, tam parlamento pritarimo nereikia. Iki šiol Madridas pasiekti minimalų NATO išlaidų tikslą žadėjo tik „vėliausiai iki 2029 m.“ Šiuo metu Ispanija gynybai skiria beveik 20 mlrd. eurų arba maždaug 1,3 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pranešė telefonu kalbėjęsis su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu  ir pridūrė, kad abu lyderiai buvo vieningi prekybos ir Irano klausimais. „Ką tik pasikalbėjau su Izraelio ministru pirmininku“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas. „Pokalbis praėjo labai gerai – kiekvienu klausimu esame toje pačioje pusėje“, – pridūrė jis.