Donaldas Trumpas

Pakėlus Pridėtinės vertės mokestį (PVM), pinigus gynybai būtų galima surinkti daug greičiau, sako Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus. Tačiau, jo teigimu, iššūkiai kyla dėl per lėtos įstatymų bazės ir kairiųjų politikų baimių papiktinti didžiausią elektorato dalį – pensininkus. „PVM turi tokį pliusą, kad pinigai greitai pakliūva į kasą, jie yra čia ir dabar. Jie momentaliai atsiranda kasoje, tu gali juos automatiškai išleisti.

Nepaisant Kremliaus vadovo Vladimiro Putino paskelbtų „paliaubų“, rusų pajėgos toliau puola visa fronto linija, o Ukraina visa svarbia informacija apie paliaubų sąlygų pažeidimus dalinasi su savo tarptautiniais partneriais. Apie tai socialinių tinklų platformoje „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Ką tik kalbėjau su Ukrainos kariuomenės vadais, kurie mane informavo apie padėtį fronto linijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pavadino Federalinių rezervų sistemos pirmininką Jerome'ą Powellą kvailiu, centriniam bankui paskelbus apie sprendimą nekeisti bazinių palūkanų. „Per vėlu, Jerome Powellas yra KVAILYS, kuris neturi jokio supratimo“, – D. Trumpas paskelbė savo socialiniame tinkle „TruthSocial“. JAV centrinis bankas (Federalinių rezervų sistema) trečiadienį paliko galioti 4,25-4,5 proc. dydžio bazines palūkanas, nepaisydamas prezidento spaudimo jas mažinti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas būsimą susitarimą su Jungtine Karalyste (JK) ketvirtadienį pavadino išsamiu ir visapusišku, kai buvo pranešta, kad abi šalys turėtų pasirašyti prekybos susitarimą.

Krizių metu pasaulio lyderiai įrodo, kad gali susidoroti su sudėtingomis situacijomis, ir karališkoji šeima nėra išimtis. Paaiškėjo, kokį svarbų vaidmenį turėjo princas Williamas per popiežiaus Pranciškaus laidotuves, kur įvyko JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas. Velso princas Williamas šį įgimtą gebėjimą parodė diplomatišku elgesiu per popiežiaus Pranciškaus laidotuves, rašo dailymail.co.uk.

Seimo valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad šalies verslams didžiausių iššūkių kels ne planuojami mokestiniai pakeitimai, bet konkurencija su Kinijos pramone, kuri Europoje plėsis dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) planuojamų muitų. „Reikia bijoti, kada kinų rinka ateis į Europą dėl muitų, jeigu nepavyks susitarti.

Europos Sąjungos (ES) sostinės ragina Briuselį susilaikyti nuo bet kokių atsakomųjų priemonių prieš Donaldo Trumpo įvestus muitus iki birželio mėnesio NATO viršūnių susitikimo, rašo „Financial Times“. Diplomatai ragina Briuselį teikti pirmenybę saugumo santykiams su JAV ir atidėti ginčytinus sprendimus dėl prekybos. Sostinės teigia, kad prioritetas turi būti susitarimas su JAV prezidentu dėl Europos vidutinės trukmės saugumo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė ketvirtadienį paskelbsiąs apie „reikšmingą“ prekybos susitarimą su „didele ir labai vertinama šalimi“. Šia tema jis priešpiet (vietos laiku) surengsiąs spaudos konferenciją, pareiškė jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Kokia tai šalis, respublikonas neatskleidė.  Pasak amerikiečių laikraščio „The New York Times“, kuris remiasi trimis su planais susipažinusiais informatoriais, tai susitarimas su Didžiąja Britanija.

Gegužės 8 d. įsigaliojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakas dėl trijų dienų paliaubų su Ukraina. Kremlius teigė, kad jomis bus patikrintas Kyjivo pasirengimas taikai, tačiau Ukraina tai pavadino farsu.

Po susitikimo Ovaliniame kabinete, kurį filmavo ir fotografavo žiniasklaida, naujasis Kanados premjeras Markas Carney ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuėjo pietauti. Portalas cbc.ca atskleidžia, apie ką lyderiai kalbėjo pietų metu. Pasak vieno aukšto rango Kanados pareigūno, didžiąją pietų dalį lyderiai kalbėjo apie užsienio politiką.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paragino Indiją ir Pakistaną nedelsiant nutraukti kovas ir pasisiūlė padėti sustabdyti didžiausią per du dešimtmečius smurtą tarp branduolinių ginklų turinčių kaimynių. „Tai labai baisu“, – Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas. „Sutariu su abiem, gerai pažįstu abu ir noriu, kad jie tai išspręstų. Noriu, kad jie liautųsi“, – kalbėjo jis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad padėtis dėl karo Ukrainoje artėja prie kritinio taško, kuriame reikės priimti atitinkamus sprendimus. Jis tai pareiškė trečiadienį, reaguodamas į žurnalistų prašymą pakomentuoti viceprezidento J. D. Vance’o pastabas, kad Rusija reikalauja per daug, jog karas būtų užbaigtas. „Na, gali būti, kad jis teisus. Galbūt jis kai ką žino (…), – sakė D. Trumpas. – Artėjame prie taško, kuriame reikės priimti tam tikrus sprendimus.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbs apie prekybos susitarimą su Jungtine Karalyste (JK), pranešė JAV žiniasklaida. Trečiadienį prezidentas socialiniuose tinkluose rašė, kad bus paskelbtas „svarbus prekybos susitarimas“ su „didele ir labai gerbiama šalimi“. Leidiniai „The New York Times“ ir „Politico“ pranešė, kad D. Trumpas ketina susitarti su JK, cituodami kelis su šiais planais susipažinusius asmenis. Prezidentas sakė, kad apie susitarimą paskelbs 10 val.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį pareiškė, kad Rusija, siekdama užbaigti karą Ukrainoje, savo pirminiame taikos pasiūlyme „prašo pernelyg daug“. Viceprezidentas, kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijos rengiamame susitikime Vašingtone, nedetalizavo Maskvos sąlygų, tačiau sakė, kad nėra pesimistas dėl galimybės sudaryti taikos susitarimą. „Nesakyčiau, kad rusai nesuinteresuoti išspręsti visa tai, – teigė J. D. Vance'as.

Per šaudymą netoli Kyjivo žuvo keli žmonės, ketvirtadienį pranešė policija, pridūrusi, kad teisėsaugos pareigūnai persekioja užpuoliką. „Telegram“ kanalas „Unian“ skelbia, jog vyras nušovė karį ir jo anytą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 7 d. paragino sušvelninti Indijos ir Pakistano konfliktą po staigaus jo paaštrėjimo. Ovaliajame kabinete jis pareiškė esąs pasirengęs padėti sušvelninti dabartinį konfliktą, rašoma CNN. „Mano pozicija yra tokia: aš gerai sutariu su abiem šalimis. Aš jas labai gerai pažįstu ir noriu, kad jos susitartų.

Indija galingais aviacijos smūgiais naktį smogė į Pakistano teritoriją. Esą atsakydama į neseniai įvykdytas Indijos piliečių žudynes Kašmyre. Islamabadas praneša apie per ataką žuvusius dešimtis žmonių ir giriasi numušęs Indijos lėktuvus. Pasaulis su nerimu stebi konfliktą – pavojuje yra viso regiono saugumas, nes susirėmė dvi branduolinės valstybės.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas trečiadienį pasakė ketinąs iškviesti JAV ambasadorių Danijoje, mat „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Vašingtonas ims intensyviau šnipinėti Grenlandiją, kurios taip trokšta Donaldas Trumpas. Leidinyje pasirodęs straipsnis „privertė gerokai sunerimti, nes draugai vieni kitų nešnipinėja, – lankydamasis Varšuvoje sakė L. Rasmussenas. – Tai labai rimta, todėl pakviesime ambasadorių susitikti užsienio reikalų ministerijoje.

Donaldas Trumpas turi naują pasiūlymą: pasaulio futbolo čempionatas galėtų tapti paskata Rusijai nutraukti karą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė diskusijų bangą, pasiūlęs netikėtą idėją – leisti Rusijai grįžti į FIFA pasaulio čempionatą. Esą tai galėtų tapti „paskata“ Maskvai nutraukti karą Ukrainoje. „Tai galėtų būti gera paskata, ar ne? Norime, kad jie liautųsi. Norime, kad jie sustotų.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as trečiadienį prabilo gerokai švelnesniu tonu nei tas, kuriuo buvo išsakytos jo pirmesnės remarkos apie Europą, pareikšdamas, kad Jungtinės Valstijos ir senasis žemynas yra toje pačioje pusėje. „Aš vis dar manau, kad JAV ir Europa yra viena komanda“, – kalbėdamas Vašingtone vykusiame Miuncheno vadovų susitikime pasakė J. D. Vance‘as.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) atvyko į Maskvą dalyvauti gegužės 9-osios Pergalės dienos parade Raudonojoje aikštėje ir susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, trečiadienį pranešė rusų naujienų agentūros.  „Kinijos lyderis atvyko į Vnukovo-2 oro uostą Maskvos srityje apie 18 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi korespondentu.

Izraelis trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu Gazos Ruože islamistų grupuotės „Hamas“ laikomų gyvų įkaitų skaičius išlieka nepakitęs, paneigdamas JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad dar trys iš jų yra nebegyvi.  „Teroristinė organizacija „Hamas“ šiuo metu laiko 59 įkaitus. 24 iš jų yra gyvų įkaitų sąraše. 35 iš jų yra įkaitų, kurių mirtis oficialiai patvirtinta, sąraše“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė įkaitų ir dingusių asmenų koordinatorius Galas Hirschas.

Jemeno hučiai Raudonojoje jūroje toliau puldinės Izraelio laivus, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pasakė vienas oficialus sukilėlių atstovas, nepaisant paliaubų, kurias paskelbus baigėsi ne vieną savaitę trukę intensyvūs JAV antskrydžiai prieš šią Irano remiamą grupuotę.

Naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų greitai ratifikuoti laisvosios prekybos susitarimą su keturiomis Pietų Amerikos valstybėmis MERCOSUR, kuriam griežtai priešinasi Prancūzija. 25 metus rengtą susitarimą dėl 700 mln.

JAV institucijoms pavyko suduoti rimtą smūgį prekybai fentaniliu. Albukerkėje Naujosios Meksikos valstijoje rasta apie 3 mln. šio sintetinio narkotiko tablečių. Tai didžiausias konfiskuotas fentanilio kiekis šalies istorijoje, Vašingtone pranešė JAV generalinė prokurorė Pam Bondi. Per reidą keliose JAV valstijose, be to, būta „istorinio sulaikymo“, susijusio su Sinaloa karteliu. Taip pat konfiskuota kilogramai kitokių kvaišalų – metamfetamino, kokaino ir heroino.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje negali baigtis be Jungtinių Valstijų įsitraukimo, perspėdamas, kad Europos šalys negali pakeisti Vašingtono. „Mes negalime užbaigti šio karo Ukrainoje be tęstinio JAV dalyvavimo, to europiečiai negali pakeisti“, – sakė F. Merzas spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Paryžiuje, pridurdamas, kad bet kokioms paliauboms ir saugumo garantijoms Ukrainai taip pat reikės JAV indėlio.

JAV prezidento nuomone, Rusijos rinktinės galimybė dalyvauti 2026 m. Pasaulio futbolo čempionate gali tapti „paskatinimu“ Rusijai nutraukti karą Ukrainoje, rašoma „Unian“. BBC primena, kad FIFA ir UEFA pašalino Rusijos futbolo rinktinę iš tarptautinių varžybų po įsiveržimo į Ukrainą. Todėl pagal galiojančias taisykles Rusija nedalyvaus 2026 m. Pasaulio futbolo čempionate.

Gruodžio 16 dieną Klaipėdos „Švyturio“, gruodžio 18 dieną Vilniaus „Twinsbet“ arenoje pirmą kartą Lietuvoje koncertuos kultinė disko grupė iš JAV – „The Village People“!  Dar šiemet įvairiuose pasaulio kampeliuose milijonus gerbėjų turintys „Kaimo žmonės“ koncertavo ir iškilmingame pokylyje, įteisinant Donaldą Trumpą į JAV prezidentus.

Sausio pabaigoje prezidento Donaldo Trumpo administracija paprašė Ukrainos valdžios priimti „nenurodytą kiekį“ iš Jungtinių Valstijų deportuojamų trečiųjų šalių piliečių, cituodamas atitinkamuose dokumentuose skelbiamą informaciją pranešė „The Washington Post“. Tokį pasiūlymą pateikė vienas aukšto rango Amerikos diplomatas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje negali būti pabaigtas be Jungtinių Valstijų įsitraukimo, ir perspėjo, kad Europos šalys negali pakeisti Vašingtono. „Mes negalime užbaigti šio karo Ukrainoje be nuolatinio Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimo, tai nėra kažkas, ką europiečiai galėtų pakeisti“, – sakė jis spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Paryžiuje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdomai užsienio politikai didinant neapibrėžtumą tarptautinėje sistemoje, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs – Lietuvai reikalingas planas B, ginant šalį nuo agresorės Rusijos.  Konservatorių pirmininko teigimu, dabartinė gynybos koncepcija veikia, tačiau, akcentuoja jis, vargu, ar ji būtų funkcionali susidūrus su fundamentaliais tektoniniais geopolitiniais lūžiais.

Po Indijos ir Pakistano susirėmimų trečiadienį visas pasaulis reiškia susirūpinimą ir ragina laikytis rimties.  Indija anksti trečiadienį sudavė raketų smūgių savo nesutaikomam priešininkui Pakistanui, praėjus dviem savaitėms po to, kai apkaltino Islamabadą įvykdžius mirtiną išpuolį Indijos valdomoje ginčijamo Kašmyro pusėje. Vėliau Indija ir Pakistanas apsikeitė artilerijos ugnimi palei ginčijamą sieną.

Naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pradeda keliones į užsienį vizitais sąjungininkėse Prancūzijoje ir Lenkijoje, siekdamas sukurti vieningą Europos frontą dėl paramos Ukrainai ir prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo prekybos karą. F. Merzas surengė derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu). E. Macronas priėmęs svečią paskelbė apie Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ir saugumo tarybos sukūrimą.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pagrindine kliūtimi siekiant paliaubų Ukrainoje laiko Kremliaus lyderį Vladimirą Putiną. Pareigūnas tai pareiškė interviu „Fox News“. „Manau, kad esame arti (prie galimų paliaubų – red.). Vienintelis žmogus, galintis pasiekti rezultatą, yra prezidentas Trumpas, jei Putinas sutiks. Tikriausiai vienintelė kliūtis pažangai yra nesutinkantis Rusijos prezidentas“, – sakė K. Kelloggas.

Kitą dieną po balsavimo dramos parlamente, kai tik per antrąjį ratą buvo išrinktas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį vyksta į pirmąją užsienio kelionę. Iš pradžių jis lankysis Prancūzijoje, o paskui – Lenkijoje.  Paryžiuje F. Merzas planuoja aptarti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, be kitų dalykų, kaip Europa gali tapti labiau nepriklausoma, kai prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV radikaliai keičia užsienio politikos kursą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo kelionę į Saudo Arabiją kitą savaitę paskelbs, kad Jungtinės Valstijos ateityje Persijos įlanką vadins Arabijos įlanka arba Arabų įlanka. Apie tai pranešė agentūra AP, remdamasi dviem amerikiečių pareigūnais. Istoriškai šimtmečius įsitvirtinęs ir tarptautiniu mastu dažniau naudojamas pavadinimas Persijos įlanka.

Ukrainos pozicija dėl taikos derybų yra gera, sako JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. Anot jo, Ukraina sutiko su visapusiškomis paliaubomis ir su tiko su sąlygomis, kurios jai nėra ypatingai palankios. Kelloggas: Rusija nelaimi karo „Manau, kad esame arti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasisakė prieš Rusijos grįžimą į G7 šalių grupę šiuo metu. „Manau, kad dabar nėra geras laikas“, – sakė jis renginyje Baltuosiuose rūmuose. Langas užsivėrė, pridūrė jis. Dar vasarį D. Trumpas sakė, kad Rusija turėtų grįžt į G7. Išmesti ją buvo „klaida“, sakė jis tada. Dabar D. Trumpas kalbėjo, kad, jei Rusija būtų likusi Didžiojo septyneto grupėje, Ukrainos karo galbūt nebūtų buvę.

Išskirtiniame interviu BBC Joe Bidenas pareiškė, kad Donaldo Trumpo administracijos spaudimas Ukrainai atiduoti teritoriją Rusijai yra „šių laikų nuolaidžiavimas“. Pirmadienį J. Bidenas davė pirmąjį interviu nuo tada, kai baigė eiti JAV prezidento pareigas ir išvyko iš Baltųjų rūmų.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą nuo savo kadencijos pabaigos davė interviu žiniasklaidai. Jis apie svarbiausias aktualijas kalbėjosi su BBC. Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas praktiškai nuolat kritikuoja J. Bideną. Bidenas nutraukė tylą dėl Trumpo Iki šios savaitės pats J. Bidenas iš esmės laikėsi tradicijos, kad buvę prezidentai nekritikuoja savo pirmtakų jų kadencijos pradžioje.

Donaldo Trumpo komanda ragino nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą priimti iš JAV deportuotus asmenis, rašo „Washington Post“. Leidinys skelbia matęs dokumentus, kurie leidžia daryti tokią išvadą. „Šis neįprastas prašymas iliustruoja administracijos agresyvius bandymus rasti partnerių, kurie sutiktų priimti JAV deportuotus asmenis“, – teigiama straipsnyje. Trumpas turėjo neįprastą prašymą kare dalyvaujančiai šaliai Anot leidinio, visa tai įvyko anksčiau šiais metais.

Prieš Kinijos prezidentui Xi Jinpingui atvykstant į Maskvą, Rusijos oro uostai buvo paralyžiuoti dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų atakų, rašo „The Moscow Times“. Antradienio vakarą, dieną prieš oficialaus Xi Jinpino vizito pradžią, Rusijos gynybos ministerija pranešė apie antrą per parą Ukrainos dronų ataką prieš Rusijos regionus. Dėl to buvo sustabdytas kai kurių oro uostų darbas.

Naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pažadėjo būti labai europietišku lyderiu, kitoms žemyno šalims tikintis, kad Berlynas imsis didesnio tarptautinio vaidmens. „Mane paveikė mano darbas Europos Parlamente, jis mane iki šiol smarkiai formavo“, – sakė F. Merzas, anksčiau antradienį antruoju balsavimu Bundestage išrinktas Vokietijos kancleriu.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išvyksta į Varšuvą, kur dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime.  Jo metu diplomatijos vadovai aptars politinę ir karinę paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai ir šios šalies atsakomybės užtikrinimą, Europos saugumo, ES plėtros klausimus  bei transatlantinius santykius.

Vėlų antradienio vakarą Indija raketomis atakavo Pakistaną. Į jį netrukus sureagavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.  „Tai gėda“, – kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose sakė jis, pridurdamas, kad apie ataką „išgirdo vos įžengęs pro Ovaliojo kabineto duris“. „Tikiuosi, kad tai labai greitai baigsis“, – pridūrė D. Trumpas.

Tvyrant įtampai tarp abiejų šalių, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Baltuosiuose rūmuose priėmė naująjį Kanados premjerą Marką Carney‘į. D. Trumpas žurnalistų akivaizdoje pakartojo savo reikalavimą, kad Kanada turėtų tapti 51-ąja JAV valstija. M. Carney‘is atsakė: „Mes niekada nebūsime parduodami“. Prezidentas kalbėjo, kad siekia naujo prekybos susitarimo su Kanada. Prieš susitikimą jis socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad JAV „kasmet subsidijuoja Otavą 200 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad kitą savaitę, prieš vizitą Artimuosiuose Rytuose, padarys „labai, labai didelį pranešimą“. „Ketiname padaryti labai, labai didelį pranešimą. Tokį didelį, koks tik gali būti, ir nesakysiu, kokį. Ir jis labai teigiamas“, – Ovaliniame kabinete užsiminė D. Trumpas, nepateikdamas daugiau detalių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį telefonu kalbėdamasis su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pasmerkė mėginimus „perrašyti“ Antrojo pasaulinio karo istoriją, Maskvai besirengiant minėti 80-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. „Atkreiptinas dėmesys, kad abi šalys yra pasiryžusios apginti tiesą apie Antrojo pasaulinio karo įvykius ir atremti mėginimus perrašyti karo baigtį ir suklastoti istoriją“, – rašoma Kremliaus paskelbtoje pokalbio transkripcijoje.

  JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbė, kad Irano remiami hučių sukilėliai Jemene sutiko daugiau nebepulti regiono vandenimis plaukiančių laivų, tačiau šių savo Baltuosiuose rūmuose išsakytų remarkų plačiau nekomentavo. „Hučiai paskelbė... kad nebenori kariauti. Jie tiesiog nenori kariauti. Ir mes tai gerbsime, mes nutrauksime bombardavimą, nes jie kapituliavo“, – sakė D. Trumpas.