Donaldas Trumpas

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sekmadienį pareiškė, kad jei prekybos partneriai, įskaitant Taivaną ir Europos Sąjungą (ES), nesudarys susitarimų su Vašingtonu, rugpjūčio 1 dieną jiems bus pradėti taikyti didesni muitai. Balandžio pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne tik įvedė 10 proc. muitus beveik visoms JAV prekybos partnerėms, bet ir paskelbė didesnius tarifus dešimtims šalių, siekdamas daryti spaudimą šalims, kad jos ištaisytų, Vašingtono manymu, nesąžiningą praktiką.

Iranas turi daugiau kaip 400 kilogramų iki 60 proc. prisodrinto urano, kuris yra beveik tinkamas ginklams. Irano vadovybė savo ruožtu tikina, kad nenori pasigaminti branduolinių ginklų, o branduolinė energija jai reikalinga dėl energetikos.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad sekmadienį siunčia derybų grupę į Katarą aptarti paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo Gazos Ruože. Apie tai pranešta po to, kai islamistų grupuotė „Hamas“ pareiškė esanti pasirengusi nedelsiant pradėti derybas.

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo bendražygis Elonas Muskas šeštadienį pareiškė, kad Jungtinėse Valstijose įkūrė naują politinę partiją, siekdamas mesti iššūkį, anot jo, vienos partijos sistemai.

Japonijos ministras pirmininkas Šigeru Išiba sekmadienį pareiškė neketinąs „lengvai eiti į kompromisą“ derybose su Vašingtonu, Tokijui siekiant išvengti JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinamų iki 35 proc. muitų Japonijos prekėms. „Mes neketiname lengvai eiti į kompromisą. Todėl tai užtrunka ir yra sudėtinga“, – televizijos pokalbių laidoje sekmadienį sakė Japonijos ministras pirmininkas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo politika iš esmės yra nenuspėjama, kintanti ir priklausoma nuo daugelio, net epizodinių, veiksnių. Vis dėlto pasaulyje daug kas priklauso nuo JAV ir jų prezidento. Todėl ne tik Amerikos priešai, bet ir sąjungininkai – ypač Europos šalys – priversti prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti rakto į Baltųjų rūmų vadovo mąstyseną, rašoma „Ukrinform“. NATO viršūnių susitikimas Hagoje buvo kupinas komplimentų ir simbolinio „švelnumo“ Baltųjų rūmų vadovui.

Intensyviausia Irano ir Izraelio karo fazė jau baigėsi. Praėjus dviem savaitėms, tapo aišku, jog nepaisant aukšto lygio susitikimo su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi, Maskva iš esmės atsiribojo nuo konflikto. Vladimiras Putinas nepanoro suteikti Iranui karinės paramos – toks žingsnis būtų dar labiau pabloginęs Rusijos santykius su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis. Tuo pat metu jis stengėsi išsaugoti bendrus projektus su Teheranu.

Tikro siaubo naktis Amerikos Teksaso valstijoje. Dėl neprognozuotos, smarkios liūties naktį kilo staigus ir labai stiprus potvynis. Vandens srovė nuskandino daugiau nei dvidešimt žmonių, nušlavė atostogų namelius ir automobilius. O baisiausia tai, kad potvynis netikėtai užklupo šalia upės įsikūrusią 750-ies vaikų stovyklą. Gelbėtojai dabar ieško daugiau nei 20-ies dingusių mergaičių.

Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras šeštadienį pareiškė, jog tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) „šį savaitgalį“ pasieks susitarimą su Vašingtonu dėl muitų.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas teigia paprašęs JAV prezidento Donaldo Trumpo įsikišti ir sustabdyti šaudymus į Gazos Ruožo pagalbos skirstymo centrus. Jungtinių Tautų (JT) teigimu, per šiuos šaudymus žuvo daugiau kaip 500 žmonių. R. T. Erdoganas teigė, kad birželio pabaigoje NATO viršūnių susitikime D. Trumpo paprašė jo įsikišti ir sustabdyti kraujo liejimą.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė įsitikinimą, kad Turkija bus vėl priimta į radarais sunkiai susekamų NATO naikintuvų F-35 programą pagal susitarimą su JAV lyderiu Donaldu Trumpu.  2019-aisiais Vašingtonas pašalino Turkiją iš F-35 programos, o po metų įvedė sankcijas Ankarai už tai, kad ši įsigijo rusų gamybos oro erdvės gynybos sistemų S-400. Tačiau D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus panašu, kad šios dvi NATO sąjungininkės nori užbaigti šį ginčą.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad šeštadienį per Izraelio kariuomenės smūgius visoje karo nuniokotoje palestiniečių teritorijoje žuvo 32 žmonės. Karas Gazos Ruože trunka jau 21 mėnesį.  Izraelis neseniai išplėtė karines operacijas Gazos Ruože, kur nuo 2023-iųjų spalio vykstantis karas sukūrė siaubingas humanitarines sąlygas ir privertė kone visus šios teritorijos gyventojus, kurių yra daugiau kaip du milijonai, palikti savo namus.

Ukraina pranešė, kad šeštadienį smogė Rusijos oro pajėgų bazei, o Rusija naktį toliau atakavo Ukrainą šimtais dronų.  Tai dalis vis Rusijos stiprėjančios bombardavimo kampanijos, kuri dar labiau sužlugdė viltis, kad pavyks pasiekti proveržį siekiant užbaigti ilgiau nei trejus metus trunkantį karą.

Dėl smarkių liūčių sukeltų potvynių pietinėje JAV Teksaso valstijoje žuvo mažiausiai 24 žmonės, penktadienį pranešė pareigūnai. Jie pridūrė, kad gelbėtojai desperatiškai ieško mažiausiai 20 mergaičių, dingusių vasaros stovykloje prie upės.  „Šiuo metu žinome apie 24 žuvusiuosius“, – vakarinėje spaudos konferencijoje sakė Kerio apygardos šerifas Larry Leitha, gelbėtojų komandoms ieškant į šiaurės vakarus nuo San Antonijaus įstrigusių gyventojų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė esantis „labai nepatenkintas“ pokalbiu telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurio metu aptartas karas Ukrainoje. „Tai labai sudėtinga situacija. Aš jums jau sakiau, kad buvau labai nepatenkintas savo pokalbiu su prezidentu V. Putinu. Jis nori eiti iki galo, tiesiog toliau žudyti žmones.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasirašė mokesčių mažinimo ir išlaidų įstatymo projektą per pompastišką Baltuosiuose rūmuose vykusią Nepriklausomybės dienos ceremoniją, kurios metu praskrido radarais nesusekamas („stealth“) bombonešis.  „Amerika laimi, laimi, laimi kaip niekad anksčiau“, – sakė D. Trumpas renginyje, kuriame, apsuptas respublikonų įstatymų leidėjų, pasirašė vadinamąjį „didelį, gražų“ išlaidų įstatymą.

Po pokalbio su Volodymyru Zelenskiu JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali atnaujinti „Patriot“ raketų tiekimą Ukrainai, skelbia „Reuters“. „Vienas apie pokalbį informuotas šaltinis „Reuters“ sakė, kad po, jo žodžiais tariant, „labai gero“ prezidentų pokalbio, jie tikisi, kad „Patriot“ raketų tiekimas gali būti atnaujintas“, – skelbia agentūra.

Internete vėl pasirodė sena nuotrauka, kurioje užfiksuotos JAV pirmoji ponia Melania Trump ir Prancūzijos prezidento žmona Brigitte Macron, padaryta 2018 metais Baltuosiuose rūmuose. Tuo metu abi moterys vilkėjo visiškai baltus kostiumus ir stovėjo greta oficialaus vizito metu. Nors šis įvykis turėjo simbolizuoti diplomatiją, socialiniuose tinkluose jis tapo priežastimi gausybei įžeidžiančių komentarų ir žeminančių palyginimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo savo pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. „Labai svarbus ir naudingas pokalbis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pasveikinau prezidentą Trumpą ir visą Amerikos tautą su Nepriklausomybės diena. Mes Ukrainoje dėkingi už visą suteiktą paramą, kuri leidžia mums saugoti žmonių gyvybes ir mūsų nepriklausomybę. Mes daug nuveikėme kartu su Amerika ir remiame visas pastangas, kad būtų sustabdyti žudymai ir atkurta normali, tvari, ori taika.

Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo pokalbis įvyko, praneša V. Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas. Anot jo, netrukus bus pateikta pokalbio detalių. „Prezidentų pokalbis buvo labai svarbus ir reikšmingas. Netrukus bus pateikta visa išsami informacija“, – socialiniame tinkle sakė A. Jermakas. „Axios“ reporteris Barakas Ravidas skelbia, kad pokalbis truko apie 40 minučių. Anot jo, prezidentai aptarė Rusijos smūgių eskalavimą ir priešlėktuvinės gynybos tiekimą Ukrainai.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis penktadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą nestabdyti kai kurių ginkluotės siuntų tiekimo Ukrainai. Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino atakas prieš Ukrainą dronais ir raketomis, taikos derybos stringa, o svarbus Kyjivo sąjungininkas Vašingtonas antradienį pareiškė, kad stabdo dalies karinės paramos teikimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešai pasmerkė penktadienį įvykdytą vieną didžiausių Rusijos atakų prieš Ukrainą. „Ukraina patiria dar vieną didžiulę dronų ir raketų atakų bangą – jų paleista 550. Tai viena didžiausių atakų iki šiol. (…) Pataikyta į civilius taikinius. Griežtai smerkiame Rusijos terorą“, – savo „X“ paskyroje rašė G. Nausėda.  Be to, įraše prezidentas paragino Vakarus Ukrainą paremti oro gynybos sistemomis, kurių šiai šaliai, pasak G. Nausėdos, šiuo metu itin reikia.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad penktadienį pradės siųsti laiškus dėl muitų prekybos partneriams, artėjant terminui, kai baigsis didesnių muitų taikymo sustabdymas. „Ketinu išsiųsti laišką ir nurodyti, kokį muitą jie turėtų mokėti, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis. – Taip tiesiog paprasčiau.“ „Ketiname išsiųsti keletą laiškų, greičiausiai nuo rytojaus“, – pridūrė jis.  Prezidentas nurodė, kad valstybės pradės mokėti muitus nuo rugpjūčio 1-osios.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį per pompastišką ceremoniją pasirašys mokesčių ir išlaidų įstatymą, šaliai švenčiant Nepriklausomybės dieną. D. Trumpas spaudė respublikonų įstatymų leidėjus, kad jo „dideliu gražiu įstatymu“ pramintas teisės aktas būtų priimtas Kongrese dar iki JAV Nepriklausomybės dienos. JAV Kongresas D. Trumpo mokesčių ir išlaidų įstatymą minimalia balsų persvara po įnirtingų ginčų priėmė ketvirtadienį, likus vienai dienai iki liepos 4-osios.

JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį leido šalies prezidento Donaldo Trumpo administracijai į karo draskomą Pietų Sudaną deportuoti migrantų, įstrigusių Džibutyje esančioje Amerikos karinėje bazėje, grupę. Toks konservatyvių pažiūrų teisėjų dominuojamo teismo sprendimas priimtas praėjus 10-čiai dienų po to, kai ši teisminė institucija atvėrė kelią D. Trumpo administracijai deportuoti migrantus į ne jų šalis.

JAV senatorius Donas Baconas ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorkis paragino Donaldą Trumpą imtis aktyvesnių spaudimo Rusijai priemonių. Anot jų, Vladimiras Putinas tyčiojasi iš JAV „derybų politikos“, kurią bando vystyti JAV prezidentas.  „Per masinį smūgį Kijevui buvo apgadintas Lenkijos konsulatas“, – pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis.

Donaldas Trumpas neslėpė savo nusivylimo savo pokalbiu su Vladimiru Putinu. JAV žiniasklaidai jis pasakojo, kad „nemano, jog Putinas yra čia“, turėdamas omenyje derybas dėl karo su Ukraina nutraukimą.  „Žinote, esu labai nusivylęs pokalbiu su prezidentu Putinu. Nes, atvirai sakant, man atrodo, kad Putino ten tiesiog... nėra. Nematau, kad jis norėtų sustoti. Ir tai labai blogai. Jis neatrodo žmogus, kuris nori užbaigti šį karą. Penktadienį kalbėsiu su prezidentu Zelenskiu“, – sakė jis.

Lietuvos vadovai sveikina Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) su Nepriklausomybės diena ir džiaugiasi strategine dvišale partneryste stiprinant gynybą bei puoselėjant bendras vertybes. „Lietuvos žmonių vardu, šiltai sveikinu prezidentą Donaldą Trumpą ir Amerikos žmones su Nepriklausomybės diena“, – penktadienį tinkle „X“ skelbė prezidentas Gitanas Nausėda. „Mūsų tautos stovi petys petin gynyboje, energetikoje ir ekonominiame saugume.

2026 metais, minint 250-ąsias JAV nepriklausomybės metines, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina surengti mišrių kovos menų „Ultimate Fighting Championship“ (UFC) turnyro kovą prie Baltųjų rūmų Vašingtone, praneša „CBS News“. Tokią idėją D. Trumpas paskelbė ketvirtadienio vakarą, sakydamas kalbą Ajovos valstijoje, likus vieniems metams ir vienai dienai iki 1776 metų Nepriklausomybės deklaracijos ratifikavimo 250-ųjų metinių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu pasakė, kad JAV nori padėti Ukrainai su oro gynyba, rašo „Axios“, remdamiesi savo šaltiniais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad ketvirtadienį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, ir kartu pažymėjo, jog jokios pažangos nepasiekta. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, D. Trumpas tai pasakė žurnalistams Andrews oro pajėgų bazėje prieš išskrisdamas į Ajovą. Jis tvirtino, kad jųdviejų pokalbis telefonu buvo gana ilgas, o jo metu jie aptarė daugybę temų, įskaitant Iraną ir karą tarp Rusijos ir Ukrainos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad per ketvirtadienį vykusį pokalbį su Vladimiru Putinu nepadarė jokios pažangos siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Po skambučio Kremlius primygtinai tvirtino, kad Rusijos prezidentas laikysis savo tikslų šiame kare. „Tai buvo gana ilgas pokalbis, kalbėjomės apie daugelį dalykų, įskaitant Iraną, taip pat, kaip žinote, apie karą su Ukraina. Ir aš dėl to nesu patenkintas“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasiekė svarbią politinę pergalę, kai Kongrese nedidele balsų persvara buvo priimtas svarbus jo pasiūlytas mokesčių ir išlaidų įstatymas, kuriuo įtvirtinama radikali jo antrosios kadencijos darbotvarkė ir numatoma skirti daugiau lėšų jo kampanijai prieš imigrantus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė norintis, jog Europos Sąjungos (ES) ir JAV prekybos susitarimas būtų sudarytas kuo greičiau ir kad būtų nustatyti kuo mažesni tarifai. Liepos 9-ąją baigsis didesnių muitų taikymo sustabdymas. Todėl šiuo metu Vašingtone viešintis ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius vėliau ketvirtadienį susitiks su JAV kolegomis.

Rusijoje sprendimus priima Vladimiras Putinas, todėl norint pabaigti karą Ukrainoje, turi susitikti JAV, Ukrainos ir Rusijos lyderiai, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijos metu ketvirtadienį, rašo „Ukrinform“. „Manau, kad Rusijoje sprendimus priima tik Putinas. Būtent todėl mums reikia susitikimo aukščiausio lygio vadovų, jei mes tikrai norime taikos“, – sako V. Zelenskis.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Europa nebus visavertė be Ukrainos, ir pažadėjo panaudoti Danijos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) laiką pastangoms, kad Ukraina taptų ES nare.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas paskelbė, kad ketvirtadienį kalbėsis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kiek vėliau tai patvirtino ir D. Trumpas. „10 val. ryto (17:00 Lietuvos laiku – red. past.) kalbėsiuosi su Rusijos prezidentu V. Putinu“, – „Truth Social“ pranešė D. Trumpas. Kaip skaičiuoja BBC Russian, paskutinį kartą V. Putinas ir D. Trumpas telefonu kalbėjosi birželio 14 d. Tai buvo penktasis jų pokalbis.

Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi susitarti su Jungtinėmis Valstijomis, ketvirtadienį prieš Vašingtone įvyksiantį derybininkų susitikimą pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Liepos 9-ąją baigsis didesnių muitų taikymo sustabdymas. Todėl šiuo metu Vašingtone viešintis ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius vėliau ketvirtadienį susitiks su JAV kolegomis.

Europos Komisijos (EK) vadovė ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtonui priėmus sprendimą sustabdyti kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai, Europa turi padidinti savo pagalbą šiai su rusų invazija ketvirtus metus kovojančiai šaliai. „Tai aiški žinia, kad turime didinti savo paramą, stiprinti Europos gynybos pajėgumus ne tik Europos Sąjungos, bet ir žemyno lygmeniu“, – sakė Ursula von der Leyen žurnalistams per vizitą Danijoje.

Buvusi Vokietijos vadovė Angela Merkel pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas negali be dėmesio ir trūks-plyš siekia jo gauti, praneša „Politico“. Trečiadienio vakarą kalbėdama graikų laikraščio „Kathimerini“ Atėnuose organizuotame renginyje, skirtame jos memuarų knygos „Laisvė“ vertimui į graikų kalbą pristatyti, A. Merkel prisiminė, kaip D. Trumpas 2017 m. kovo mėn.

JAV įstatymų leidėjai ankstyvą ketvirtadienį rengėsi galutiniam balsavimui dėl svarbiausio Donaldo Trumpo mokesčių ir išlaidų įstatymo po įtemptų respublikonų tarpusavio kovų. Trečiadienį vidinė įtampa grasino sužlugdyti pagrindinį prezidento vidaus darbotvarkės elementą – „didelį gražų įstatymą“, kurį šią savaitę jau priėmė Senatas.

Donaldo Trumpo mokesčių ir išlaidų įstatymo projektas anksti ketvirtadienį atsidūrė nežinioje, nes respublikonų lyderiai JAV Kongrese stengėsi įkalbėti maištininkų, grasinančių torpeduoti pagrindinę šalies prezidento vidaus darbotvarkės dalį, grupę.

Ukraina įgyvendina ankstyvuosius planus dėl bendros ginklų gamybos su kai kuriais tarptautiniais sąjungininkais, trečiadienį pranešė aukščiausio rango pareigūnai, įspėdami apie galimas JAV sprendimo sustabdyti kai kurias ginkluotės siuntas pasekmes.

JAV žvalgybos vertinimai rodo, kad dėl smūgių į Irano branduolinius objektus šalies branduolinė programa buvo pristabdyta iki dvejų metų, trečiadienį pareiškė Pentagonas. „Mes sutrikdėme jų programą mažiausiai vieneriems-dvejiems metams – tai rodo (Gynybos) departamento žvalgybos vertinimai“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Seanas Parnellis ir vėliau pridūrė: „Mes manome, kad greičiausiai bus arčiau dvejų metų.

JAV pareigūnai trečiadienį ėmėsi menkinti Baltųjų rūmų pranešimą, kad Vašingtonas stabdo kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai, sakydami, jog prezidentas Donaldas Trumpas vis dar turi „tvirtų“ karinės pagalbos Kyjivui galimybių. Ukraina stengiasi atlaikyti vienas iš didžiausių per visą karą Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių atakų, todėl šaudmenų, ypač skirtų oro gynybai, tiekimo nutraukimas būtų didelis smūgis Kyjivui.

Ketvirtadienio vakarą Kyjive ir kituose Ukrainos regionuose nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Vietos valdžia įspėjo, kad veikia oro gynyba, skelbiama, kad rusai paleido dronus.

Įtempti santykiai JAV prezidento Donaldo Trumpo ir verslininko Elono Musko peraugo į viešą konfliktą, kuris dabar pasiekė naują lygį – Trumpas užsiminė, kad gali būti svarstoma Musko deportacija. Toks pareiškimas nuskambėjo liepos 1 d., kai prie Baltųjų rūmų Trumpas atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Į klausimą, ar ketina deportuoti „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovą Eloną Muską, kuris yra natūralizuotas JAV pilietis, kilęs iš Pietų Afrikos Respublikos, Trumpas atsakė: „Nežinau, reikės pasižiūrėti.

Minimalistiniame Los Andželo mačios bare japoniška arbata iš miltelių ruošiama preciziškai, nepaisant to, kad dėl šio ryškiai žalio gėrimo populiarumo socialiniuose tinkluose susidarė miltelių trūkumas visame pasaulyje. Iš šiais metais Holivudo bulvare atidarytos parduotuvės „Kettl Tea“ meniu esančių 25 rūšių arbatos rūšių visos, išskyrus keturias, baigėsi, naujienų agentūrai AFP teigė parduotuvės įkūrėjas Zachas Manganas.

Tarptautinė plėtros agentūra (USAID) antradienį oficialiai buvo uždaryta, nors ekspertai prognozuoja, kad šis JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos žingsnis turės neigiamą poveikį milijonams žmonių. USAID 1961 metais įsteigė tuometinis JAV prezidentas Johnas F. Kennedy, siekdamas teikti pagalbą besivystančioms šalims Šaltojo karo metais. Vėliau ji buvo prijungta prie JAV valstybės departamento.