Donaldas Trumpas

Ukraina ėmėsi netikėtos taktikos siekdama užsitikrinti JAV paramą. Pasak „Bloomberg“, Kyjivas pasiūlė Vašingtonui dalytis pažangiomis dronų technologijomis ir patirtimi gynybos srityje mainais už amerikietiškus ginklus bei energetinius išteklius. Ekspertai teigia, kad toks žingsnis gali tapti nauju etapu JAV ir Ukrainos strateginėje partnerystėje. Pažymima, kad po karo tarp Izraelio ir „Hamas“ užbaigimo D. Trumpas gali sutelkti visą dėmesį į spaudimą Rusijai.

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas šiandien kalbėsis prieš JAV prezidento susitikimą su Volodymyru Zelenskiu, kuris vyks spalio 17 d., praneša naujienų agentūra „Axios“. Kaip pažymi „Axios“, V. Putinas ir D. Trumpas aptars karą Ukrainoje.

FIFA oficialiai pripažino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi teisę spręsti, kurie šalies miestai bus naudojami FIFA pasaulio futbolo čempionato rungtynėms. Tokį pareiškimą FIFA paskelbė po to, kai D. Trumpas viešai pagrasino atimti mačus iš Bostono, jei, jo nuomone, mieste bus nesaugu. Jis anksčiau kritikavo ir kitas demokratų valdomas JAV valstijas – taip pat minėdamas ir Los Andželą bei San Franciską.

Ukrainos Černihivo miesto vietos valdžia nusprendė „Pasakų skverą“ pervadinti Donaldo Trumpo vardu. Tokiu būdu, anot miesto tarybos, siekiama pagerbti JAV prezidentą ir atkreipti pasaulio dėmesį į karo nuniokoto didvyriško miesto atstatymą, rašo „Kyiv Indpendent“. Europos solidarumo partijos narė Marina Semenenko, pateikusi šį pasiūlymą, tą pačią dieną savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad kitas žingsnis bus kreiptis į Baltuosius rūmus ir pakviesti D. Trumpą su šeima „aplankyti mūsų didvyrių mi...

Rusija perspėja dėl „naujo eskalacijos lygio“ – Kremlius teigia, kad „padarys viską“, jog apsaugotų savo saugumą, jei Jungtinės Valstijos perduos Ukrainai ilgojo nuotolio „Tomahawk“ raketas. Įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono auga išvakarėse prieš Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimą Baltuosiuose rūmuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis tebėra viena didžiausių naftos gamintojų pasaulyje, nepaisant to, ką jis pavadino „nesąžininga“ antikonkurencine praktika. „Rusija ir toliau išlieka viena iš pirmaujančių naftos gamintojų, nepaisant to, kad prieš mus naudojami nesąžiningos konkurencijos mechanizmai“, – sakė V. Putinas energetikos forume Maskvoje.

Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad jos rusiškos naftos pirkimas yra teisėtas, ir pasmerkė Jungtinių Valstijų „vienašališką bauginimą“, prezidentui Donaldui Trumpui  raginant šalis nebepirkti iš Maskvos dėl jos invazijos į Ukrainą. Trečiadienį D. Trumpas sakė, kad Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi jam pažadėjo, jog Naujasis Delis nustos pirkti rusišką naftą, ir pridūrė, kad spaus Kiniją pasekti Indijos pavyzdžiu.

 Izraelio grupė, siekianti, kad būtų grąžinti visi Gazoje laikomi įkaitai, ketvirtadienį pareikalavo, kad vyriausybė atidėtų kitų paliaubų etapų įgyvendinimą, jei islamistų grupuotė „Hamas“ negrąžins likusių pagrobtųjų kūnų.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Europos Sąjunga turi pasimokyti iš JAV prezidento Donaldo Trumpo Gazos taikos plano ir pasaulinėje arenoje veikti ryžtingiau. „Šiame pasaulyje, kuris tampa ir jau tapo žiauresnis, galioja toks principas: taiką išsaugo tik jėga“, – ketvirtadienį savo kalboje užsienio politikos tema Vokietijos žemuosiuose parlamento rūmuose Bundestage sakė F. Merzas. „O silpnumas taiką sutrikdo“, – pridūrė Vokietijos kancleris.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė leidęs Centrinei žvalgybos agentūrai (CŽA) imtis slaptų veiksmų prieš Venesuelą ir sakė, kad svarsto galimybę smogti įtariamiems narkotikų karteliams šioje Pietų Amerikos šalyje. D. Trumpo komentarai sukėlė kairiųjų pažiūrų Venesuelos lyderio Nicolaso Maduro pasipiktinimą, šis pasmerkė „CŽA rengiamą perversmą“ ir įsakė surengti karines pratybas po naujo JAV smūgio tariamam narkotikų laivui Karibų jūroje.

Paskelbus, kad gynybai kitais metais bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), išsiskyrė nuomonės, kam jie gali būti išleisti. Negana to, dieną anksčiau viešojoje erdvėje pasklido informacija neva lėšos gynybai bus mažesnės nei planuojama.

NATO ir Europos Sąjunga (ES) trečiadienį ieškojo būdų, kaip sustiprinti apsaugą nuo dronų, Europai stengiantis atremti Rusijos keliamą grėsmę po virtinės oro erdvės pažeidimų. Didelio atgarsio sulaukę incidentai Lenkijoje ir Estijoje paskatino Europos pareigūnus imtis aktyvių veiksmų siekiant užtaisyti žemyno gynybos spragas.

Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanen įspėjo, kad net ir po karo Ukrainoje pabaigos Rusija vis dar kels grėsmę Europai, rašo CNN. „Rusija tikrai stiprina savo karines pajėgas, ruošdamasi antrajam galimos agresijos etapui... po karo Ukrainoje NATO kyla reali grėsmė“, – sako jis.

„Hamas“ iki šiol perdavus tik devynių įkaitų kūnus, Izraelio vyriausybė pagrasino atnaujinti mūšius Gazos Ruože.  „Jei „Hamas“ nesilaikys susitarimo, Izraelis, suderinęs su JAV, atnaujins mūšius“, – vėlų trečiadienio vakarą pareiškė Izraelio gynybos ministras Iraelis Katzas. Tai nurodoma jo biuro pranešime.  „Hamas“ prieš tai pareiškė, kad perdavė visus negyvus įkaitus, kuriuos galėjo rasti. Trečiadienį per Raudonąjį Kryžių Izraeliui buvo perduoti dar dviejų įkaitų kūnai.

Islamistų grupuotė „Hamas“ trečiadienį pareiškė, kad perdavė visų mirusių įkaitų, kuriuos galėjo pasiekti, palaikus, Izraelio kariuomenei pranešus, kad Raudonasis Kryžius gavo dar dviejų žmonių kūnus. Nuo pirmadienio, pagal tarpininkaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) sudarytą paliaubų susitarimą, „Hamas“ grąžino 20 gyvų Izraelio įkaitų mainais į beveik 2 tūkst. Izraelio kalėjimuose laikomų palestiniečių kalinių.

Pasaulinė aukso karštligė: šio tauriojo metalo kainos pakilo į rekordines aukštumas, viršijo 4 tūkst. dolerių (4644,4 euro) už unciją (31,1 gramo) kainą. Dalis rinkos ekspertų prognozuoja, kad viena uncija ateityje gali kainuoti ir beveik 5 t8kst. dolerių (5805,5 euro). O dėl visko esą kaltos Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kurias veikia Donaldo Trumpo muitų politika, neapibrėžtumas dėl ateities. Žiedai, apyrankės ir kiti papuošalai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną, kur rytoj susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „Sky News“....

Atrodė, kad neseniai aprimęs JAV ir Kinijos prekybos karas, įsiplieskė su nauja jėga, ir šįkart mūšio lauku tapo ne muitų tarifai, o gyvybiškai svarbių žaliavų tiekimas. Kinija šį mėnesį paskelbė apie naujus, griežtus eksporto apribojimus retųjų žemės elementų ir elektromobilių baterijų komponentams, taip pasiųsdama aiškų signalą, kad yra pasirengusi panaudoti savo dominavimą tiekimo grandinėje kaip galingą geopolitinį svertą.

„Hamas“ trečiadienį pareiškė, kad grąžino visų mirusių įkaitų palaikus, kuriuos gali pasiekti, o Izraelio kariuomenė tuo tarpu pranešė, jog Raudonasis Kryžius Gazos Ruože gavo dar dviejų žmonių kūnus. Pagal paliaubų susitarimą, kurį padėjo sudaryti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, „Hamas“ nuo pirmadienio Izraeliui grąžino 20 gyvų įkaitų mainais į beveik 2 tūkst. palestiniečių kalinių, kurie buvo paleisti iš Izraelio kalėjimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasak britų leidinio „The Telegraph“, turi realią galimybę tapti tuo, kuriam pavyks sutaikyti Ukrainą ir Rusiją. Tarptautinis apžvalgininkas Conas Coughlinas teigia, kad D. Trumpui pasiekti taiką tarp šių šalių būtų lengviau nei tarp Izraelio ir Palestinos, o dabartinis jo pasitikėjimas savimi gali tapti lemiamu veiksniu spaudžiant Kremlių sėsti prie derybų stalo.

Europos Sąjunga, atrodo, neketina lėtinti tempo elektrifikuojant žemyno automobilių parką. Priešingai – ruošiamas naujas planas, kuris iš esmės paankstintų vidaus degimo variklių draudimą penkeriais metais. Briuselio kuluaruose jau atvirai kalbama apie reikalavimą, kad nuo 2030-ųjų visi nauji tarnybiniai ir nuomojami automobiliai būtų išskirtinai elektriniai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad Ukrainai gavus amerikietiškas „Tomahawk“ raketas gali įvykti „rimtas eskalavimas“, kuris, pasak jo, smarkiai pakenktų Rusijos ir JAV santykiams, skelbia „Evropeiskaja pravda“. S. Lavrovas leido suprasti skeptiškai vertinantis JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie galimą „Tomahawk“ raketų perdavimą Ukrainai, nes, pasak jo, D. Trumpas tuo pat metu tvirtina nenorintis eskalacijos.

Aukšto rango JAV kariuomenės vadas Artimuosiuose Rytuose trečiadienį paragino islamistų grupuotę „Hamas“ nutraukti represijas ir vykdomas egzekucijas numanomiems kolaborantams. „Primygtinai raginame „Hamas“ nedelsiant nutraukti smurtą ir šaudymą į nekaltus palestiniečių civilius Gazos Ruože“, – sakoma JAV Centrinės vadovybės (CENTCOM) vadovo admirolo Brado Cooperio pranešime.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad galutinis Vakarų paramos Ukrainai tikslas turi būti pasiekti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų priverstas sėsti prie derybų stalo. Apie tai jis kalbėjo po Aljanso šalių gynybos ministrų susitikimo Briuselyje, komentuodamas galimą „Tomahawk“ raketų perdavimą Ukrainai.

Izraelis trečiadienį perdavė Gazos Ruožui 45 palestiniečių kūnus, todėl bendras perduotųjų skaičius išaugo iki 90, pranešė „Hamas“ valdoma sveikatos apsaugos ministerija. Pagal JAV prezidentui Donaldui Trumpui tarpininkaujant pasiektą paliaubų susitarimą Izraelis turi perduoti 15 palestiniečių kūnus už kiekvieną islamistų grąžintą negyvą izraelietį įkaitą.

Premjerė Inga Ruginienė paskelbė, kad kitais metais Lietuva gynybai skirs 5,38 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), tai yra 4,79 milijardus eurų. Pasirodžius nuogąstavimams, kad ne visa kitų metų biudžete numatyta suma iš tikrųjų bus skiriama gynybos finansavimui, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad visas nurodytas biudžetas yra numatytas krašto apsaugai.

Kremlius sureagavo į Donaldo Trumpo pareiškimą apie Vladimirą Putiną. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas tvirtina, kad karas prieš Ukrainą esą buvo pradėtas siekiant „apsaugoti Rusijos interesus“, ir kaltina Kyjivą dėl užsitęsusio konflikto.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis, išklausęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (UŽT) vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitą, kurioje kalbama ir apie Rusijos planus toliau naudoti Baltarusijos teritoriją kariniais tikslais, pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sistema neatlaikys konfrontacijos, į kurią jis įtraukė savo šalį. „Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaita.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, regis, praranda kontrolę dėl karo Ukrainoje eigos ir gali būti priverstas sutikti su laikinu paliaubų susitarimu. Apžvalgininkai iš Vašingtono Europos politikos analizės centro (CEPA) teigia, kad nesėkmingas Rusijos vasaros puolimas ir augančios vidaus problemos verčia Kremlių ieškoti būdų stabilizuoti situaciją bei išvengti didesnio nepasitenkinimo šalyje.

Trečiadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu vėl pasirodė Tel Avivo teisme, kur vyko naujausias posėdis ilgai trunkančioje korupcijos byloje, pradėtoje 2020 m. gegužę.  Ministras pirmininkas šypsojosi, kai jį ir kelis jo konservatyvios partijos „Likud“ ministrus pakeliui į tribunolą protestuotojai palydėjo šūksniais.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nesulaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo sveikinimų su gimtadienių, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo TASS. „Putinas negavo gimtadienio sveikinimų iš Trumpo“, – rašoma agentūros „Telegram“ kanale. Komentuodamas D. Peskovas trečiadienį taip pat pareiškė, kol kas nežinoma, ar D. Trumpo ir V. Putino pokalbis telefonu gali įvykti artimiausiomis dienomis.

Jungtinėse Valstijose dviem nuteistiems žudikams įvykdyta mirties bausmė. 72-ejų Samuelis Smithersas nuo nuodų injekcijos mirė valstybiniame kalėjime Floridos valstijoje, pranešė vietos institucijos. Misūrio valstijoje mirtina nuodų injekcija suleista 48-erių Lance‘ui Shockley. Šią savaitę JAV planuojamos dar dvi egzekucijos. S. Smithersas 1999 m. buvo nuteistas mirties bausme už 1996-aisiais įvykdytą dvigubą žmogžudystę. Jis Tampos mieste nužudė prostitutes Christy Cowan ir Denise Roach.

Tikimasi, kad trečiadienį Izraelis leis vėl atidaryti vienintelę Gazos pasienio perėją su išoriniu pasauliu, kad į nuniokotą teritoriją galėtų patekti humanitarinė pagalba pagal JAV remiamą paliaubų susitarimą.

Šarm el Šeiche vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo metu tarp dviejų galingų pasaulio lyderių – JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono – kilo įtampa. Nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė kaip įprastas diplomatų rankos paspaudimas, pasirodo, šis gestas slėpė daug daugiau nei mandagumo išraišką.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikisi, kad Europos sąjungininkės finansuos tolesnį JAV ginklų tiekimą Ukrainai. Pagal rugpjūtį pradėtą PURL iniciatyvą šalys jau pažadėjo 2 mlrd. eurų, sakė M. Rutte, atvykęs į Aljanso gynybos ministrų susitikimą Briuselyje. Anot jo, yra priežasčių manyti, kad prie finansavimo prisijungs daug kitų šalių. Be kita ko, būtina Ukrainai suteikti oro gynybos sistemų ir oro gynybos raketų, kalbėjo M. Rutte.

NATO sąjungininkės žvalgybos informacija dalijasi greičiau ir platesniu mastu nei kada nors anksčiau, o JAV išlieka didžiausios ir aktyviausios jos teikėjos. Tai Briuselyje vykstančio gynybos ministrų susitikimo metu laikraščiui „Kyiv Post“ sakė aukštas Aljanso pareigūnas. „Dar niekada nemačiau, kad sąjungininkės taip greitai, taip efektyviai ir tokiomis įvairiomis temomis keistųsi žvalgybos informacija“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

 Islamistų grupuotė „Hamas“ sustiprino savo kontrolę apgriautuose Gazos Ruožo miestuose, pradėdama represijas ir vykdydama egzekucijas numanomiems kolaborantams, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo nuginkluoti šią grupuotę. Izraelio kariuomenė pranešė, kad į Izraelį buvo atgabenti dar keturių Gazos Ruože laikytų įkaitų palaikai, praėjus dienai po to, kai „Hamas“ perdavė kitų keturių įkaitų palaikus ir paleido paskutinius 20 likusių gyvų įkaitų.

Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pranešė, kad gynybai kitais metais bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ministrė pirmininkė taip įvardijo, kiek didės minimali mėnesinė alga (MMA), kiek pinigų bus skirta kitoms sritims. „Norėjome atrasti balansą tarp saugumo gynybos prasme ir saugumo šalies viduje, arba socialinio saugumo. Atrodo, tą balansą atradome biudžete“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį sakė, kad per dar vieną smūgį laivams, kaip įtariama, gabenantiems narkotikus iš Venesuelos į Jungtines Valstijas, žuvo šeši „narkoteroristai“. Per tokius smūgius iki šiol iš viso jau žuvo mažiausiai 27 žmonės. JAV administracija tvirtina, kad tokie smūgiai yra būtini siekiant apsaugoti Jungtines Valstijas nuo kontrabanda gabenamų narkotikų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad palestiniečių grupuotė „Hamas“ turi nusiginkluoti. Jis kalbėjęs su islamistinio judėjimo atstovais, ir jie jam pažadėję, kad padės ginklus.  „O jei jie nenusiginkluos, mes juos nuginkluosime. Ir tai įvyks greitai ir galbūt jėga“, – sakė D. Trumpas susitikime su Argentinos vadovu Javieru Milei. Ką jis turėjo omenyje sakydamas „mes“, respublikonas nepasakė. Iki šiol „Hamas“ nesutiko atiduoti savo ginklų.

Likus kelioms dienoms iki susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė savo nepasitenkinimą Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.  „Esu labai nusivylęs, nes Vladimiro ir mano santykiai buvo labai geri. Tikriausiai jie vis dar tokie, – sakė D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose. – Nežinau, kodėl jis tęsia šį karą“. Trumpas: Putinas galėtų karą greitai baigti Anot respublikono, V. Putinas tiesiog nenori užbaigti šio karo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė svarstantis įvesti muitus Ispanijai kaip bausmę už tai, kad ji nepasiekė NATO nustatyto 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos išlaidų tikslo.  „Manau, kad tai labai nepagarbu NATO. Tiesą sakant, galvojau apie prekybos bausmių skyrimą muitais už tai, ką jie padarė, ir galbūt tai padarysiu“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

„Putinas stebi, ką mes darome“ – perspėja Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey. Jis ragina NATO ryžtingai remti Ukrainą ir teigia, kad Aljanso parama turi atitikti Rusijos eskalaciją. Pasak ministro, Londonas didina spaudimą Kremliui tiek karinėmis, tiek ekonominėmis priemonėmis – šiemet Ukrainai jau pristatyta 85 tūkstančiai dronų ir įvestos 92 naujos sankcijos Rusijos energetikos sektoriui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nužudytą sąjungininką Charlie Kirką antradienį pavadino „kankiniu už tiesą ir laisvę“ ir po mirties šiam dešiniųjų pažiūrų aktyvistui suteikė aukščiausią Amerikos civilinį apdovanojimą. Įteikdamas Prezidento laisvės medalį ašarojančiai Ch. Kirko našlei, D. Trumpas palygino 31 metų konservatorių su Sokratu, Šv. Petru, Abraomu Lincolnu ir Martinu Lutheriu Kingu.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad antradienį „Hamas“ perduotų įkaitų palaikai iš Gazos Ruožo buvo buvo atgabenti į Izraelį, patvirtinus dieną anksčiau perduotų asmenų tapatybes. Palaikai buvo perduoti Raudonajam Kryžiui, o vėliau perkelti į Izraelį – tai dar vienas žingsnis įgyvendinant paliaubas, kuriomis siekiama užbaigti dvejus metus trunkantį karą Gazos Ruože.

Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad Raudonajam Kryžiui Gazos Ruože buvo perduoti dar keturių įkaitų palaikai. „Remiantis Raudonojo Kryžiaus pateikta informacija, jiems buvo perduoti keturi karstai su mirusiais įkaitais, kurie yra pakeliui pas IDF (kariuomenės) ir ISA (saugumo agentūros) pajėgas Gazos Ruože“, – pareiškime nurodė kariuomenė. Pirmadienį taip pat buvo paskelbta, kad „Hamas“ Raudonajam Kryžiui perdavė keturių Izraelio įkaitų, mirusių nelaisvėje Gazos Ruože, kūnus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis intensyviai ruošiasi artėjančiam susitikimui su JAV vadovu Donaldu Trumpu. Pasak jo, derybose bus aptariami svarbiausi gynybos klausimai – nuo „Patriot“ sistemų iki „Tomahawk“ raketų tiekimo.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl svaidosi grasinimais. Jis pareiškė, kad JAV perduodant Ukrainai raketas „Tomahawk“, tai esą reikštų „branduolinį karą“. Tokį perspėjimą A. Lukašenka adresavo JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašo „The Independent“. „Tomahawk“ raketos neišspręs problemos: jos tik paaštrins situaciją ir gali nuvesti prie branduolinio karo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia nutraukti karą Ukrainoje, tačiau, kaip rašo CNN, su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu jam teks elgtis visai kitaip nei su Izraeliu dėl taikos Gazos Ruože. Analitikai perspėja, kad Maskva – ne sąjungininkas, o oponentas, kurį sustabdyti gali tik jėga, o ne derybos ar pažadai. JAV prezidentas D. Trumpas savo kalboje Izraelio Knesete aiškiai leido suprasti, kad sunkiai pasiekiama taika Ukrainoje yra vienas iš jo svarbiausių prioritetų.