dilgelės

Jei kartais kokį patvorį ravėdami ar pamiškėje gėrybes rinkdami skaudžiai įsidilginsite, pykti ant dilgėlės nederėtų. Ši sparčiai besidauginanti piktžolė tokia vertinga, kad vadinama vitaminų karaliene, mat ji nors ir skaudžiai kanda, bet daug ką gydo. Verta sužinoti, kas turėtų vengti ją vartoti, o kam derėtų suskubti ruošti atsargas žiemai. Žolininkas Marius Lasinskas sako, kad dilgėles gerai vartoti tiems, kuriems trūksta magnio, geležies, kalcio, kurį ši žolė padeda įsisavinti.

Kad sustiprėtume, nesunkiai prisitaikytume prie besikeičiančių orų ir nesusirgtume visus bauginančia liga, pavasaris – geriausias metas pasirūpinti tuo, ką mums siūlo gamta. Ypač mąstant apie būsimus rudens ir žiemos sezonus. „Visada gerai tai, kas jau žinoma, patikrinta, bet gal šiek tiek primiršta“, – tikina vegetarė, trijų knygelių apie sveiką gyvenseną („Gyvenu be vaistų“, „Dievo vaistas“, „Išsigelbėjimas“) autorė, biologė-chemikė Regina Balsevičienė.

Kaip apibūdintumėte įprastą pavasarį – sparčiai ilgėjančios dienos, daugiau saulės šviesos, grįžtantys paukščiai, dažni lauko temperatūros pokyčiai ir daugiau išblyškusių veidų gatvėse, o šiais metais dar ir prie to prisidėjęs Covid – 19 virusas, kuris apvertė pasaulio gyvenimą 360 laipsnių kampu, tiesiogiai ar netiesiogiai palietė kiekvieną iš mūsų. Didžiausias dėmesys ir prioritetas dabar – sveikatos ir gyvybių išsaugojimas.

Šiemet ruduo ilgas, tad ir lapkričio mėnesį, kol nepašalo, kol žemės nesukaustė gruodas, dar nevėlu pasikasti vaistingųjų augalų šaknų, kurios mums padės ištverti žiemos šalčius, sustiprins organizmą ir pagelbės sužvarbus, peršalus. Savo rankomis surinktos vaistažolės iš nuošalių, neužterštų vietų nenusileidžia vaistinėse pirktiems maisto papildams. Kiaulpienės – įkyrios piktžolės darže, bet ir gydytojai, ir liaudies medicinos žinovai jas vadina gyvybės šaknimis.

Šiais metais palankios sąlygos augalų ligoms plisti. Daug daržininkų skundžiasi dėl pomidorų ligų, todėl keletas patarimų norintiesiems pasidaryti dilgėlių antpilo. Dilgėlių kotus ir lapus, kol dar nepasirodė sėklos, susmulkinkite ir sudėkite į plastikinį indą (žalioji masė turi užpildyti daugiau nei pusę jo). Metalinio kibiro geriau nenaudokite, nes dilgėlės gali pradėti reaguoti su metalu, ir daugybė naudingų elementų tiesiog suirs.

Agurkai – viena populiariausių mūsų daržuose auginamų daržovių. Visi daržininkai nori, kad jie būtų traškūs, sultingi ir skanūs. Tad kaip užsiauginti gardžių agurkų? Agurkams labai nepatinka šaltis ir vandens trūkumas. Jeigu nepalankios sąlygos tęsiasi ilgai, gero derliaus galite ir nesulaukti. Šioms daržovėms reikia parinkti šviesią, šiltą ir saulėtą vietą. Kokią veislę rinktis? Derlingesni yra savidulkiai agurkai ir hibridai.

Atšilus orams, visiems vejos augintojams didžiausiu išbandymu tampa nepageidaujamų piktžolių augimas. Kaip su tuo kovoti ir kokie būdai yra efektyviausi, norint turėti dailią veją be nepageidaujamų piktžolių? Parduotuvėse galima rasti įvairiausių priemonių, kurios yra skirtos naikinti piktžoles vejoje. Tačiau kam švaistyti pinigus brangioms priemonėms, kai dailią veją galite turėti ir pasinaudojus naminėmis priemonėmis? Namų patarimų puslapyje homeguides.

Dilgėlė verte prilygsta ankštinėms daržovėms, maistingumu lenkia špinatus ir brokolius. Šviežiose dilgėlėse daugybė mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio) ir vitaminų, ypač C, E, K ir B, beta karoteno, organinių rūgščių ir fermentų. Dilgėlės stiprina imunitetą, gerina kraują, bet reikėtų nepamiršti, kad taip pat jį tirština. Jos ypač gerai išvalo organizmą ir padeda įveikti pavasarį užplūstantį nuovargį.

Kol Šiaulių rajono savivaldybė ir Šiaulių vyskupija aiškinasi, kas turėtų šeimininkauti Kryžių kalne, ši išskirtinė vieta pavirto dilgėlių kalnu – tarp kryžių suvešėjusios piktžolės uždengia kai kuriuos net ir didesnius kryžius. Tokį vaizdą mato ne tik šiauliečiai, bet pamatys ir iš viso pasaulio į sporto žaidynes šią savaitę atvyksiantys sporto mėgėjai.

Lenkiški trumpavaisiai agurkai – 8–8,5, ilgavaisiai agurkai, pomidorai – 4,5–5 litai, salotos ir kiti žalumynai jau plūstelėjo į Alytaus turgavietes – turi ir kvapą, ir skonį, ir prekinę išvaizdą, nesutikau peikiančių. Kol savų daržovių užsiauginsime, trumpavaisius agurkus Jotvingių turgavietėje po 10 litų pardavinėjo tik Rita iš Miklusėnų, pilna burna valgysime lenkiškas. Tik nepamirškime, kas dykai duota – jau paūgėjusi patvorių karalienė dilgėlė.

Mažakraujystė (arba anemija) – tai viena iš tų ligų, kuri nelaikoma labai rimta, tik trumpalaikiu negalavimu. Mažakraujystė išsivysto mažiems vaikams, gali prasidėti dėl skrandžio ar žarnyno opaligių, nuolat kraujuojant. Iš pradžių gali nebūti jokių simptomų, tik žmogus tampa blyškesnis, sausėja oda. Susirgęs anemija žmogus greičiau pavargsta, jaučia bendrą silpnumą, skundžiasi mirgėjimu akyse, galvos spengimu.

Labai pigus, paprastas ir skanus patiekalas. Tik nesakykite  savo namiškiams, ką jie valgo! Jums reikės: 4 šaukštų aliejaus 2 skiltelių česnako 0.5  citrinos Saujos dilgėlių lapų 100 gr. fermentinio sūrio 1 saujos saulėgrąžų 1 pakelio spagetti tipo makaronų Gaminame: Dilgėles užpilame verdančiu vandeniu, nukošiame, įdedame petražolių ir viską susmulkiname trinuvu. Saulėgrąžas lengvai pakepiname aliejuje, patraiškome kočėlu - norėjau, kad gabaliukai jaustųsi.

...

Nors dilgėlė dažniau vadinama piktžole nei vaistažole, vis dėlto ši ankstyvą pavasarį prasikalanti žolelė – itin daug gydomųjų savybių turintis augalas. Dilgėlės lapuose gausu vitaminų C, K, B1, taip pat karotino, baltyminių medžiagų, gliukozido urticino, chlorofilo, geležies druskų, kalcio, kalio, fitoncidų, pantoteno rūgšties, skruzdžių rūgšties (pastaroji kaip tik ir sukelia dilginimo efektą). Tokia turtinga cheminė sudėtis leidžia dilgėles plačiai naudoti liaudies medicinoje.