dietistė

Daugelis žmonių, išgirdę sąvoką emocinis valgymas, ją sieja su stipriais jausmais ir nesveiko maisto vartojimu. Bet dietistė Vaida Kurpienė naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ teigė, kad emocinis valgymas nėra vien tai – šiais laikais tuo pamažu tampa ir kavos bei užkandžio pertraukėlės darbo metu. O žmonės bendrai atitolsta nuo sveikos mitybos, vis išsakydami naujų priežasčių, kodėl.

Mitybos patarimų ir įvairių dietų – apstu, tačiau ne viskas, kas pateikiama internete, yra tiesa. Šią temą gaubia ir daugybė mitų, kuriuos Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“ išsklaidė žinoma dietistė Vaida Kurpienė.  Nuo įsitikinimo, kad sveikai maitintis gali tik turintys storą piniginę, iki tikėjimo stebuklingais produktais ar dietomis, kurios esą tinka visiems be išimties – apie tai ir daugiau A. Lebedenko su V. Kurpiene kalbėjo tinklalaidėje.

Per šventes daugelis svarsto ne tik, ką dėti ant stalo, bet ir kaip nepersistengti su maistu. Nors socialiniuose tinkluose patarimų ir griežtų mitybos taisyklių netrūksta, dietistė Vaida Kurpienė ragina žiūrėti paprasčiau ir realistiškiau. Ji atvirai pasakoja, kad net ir pati ne visada laikosi „idealaus“ plano, o mitybą derina prie gyvenimo tempo. Pasak specialistės, svarbiausia – ne draudimai, o gebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių ir nekelti sau nereikalingos įtampos.

Miltai, makaronai ir kruopos – vieni dažniausių produktų virtuvėje, be kurių  neapsieinama ruošiant įvairius patiekalus ar garnyrus. Pastebima, kad nors dauguma turi savo pamėgtų prekės ženklų gaminius, tačiau vis dažniau pirkėjų akis patraukia ir šių produktų alternatyvos – speltų, kukurūzų ar net bananų miltai, lubinų miltų makaronai, kuskusas, bulguras ir daugelis kitų.

Pasibaigus švenčių maratonui daugeliui sausį norisi pailsėti nuo gausių vaišių stalų, pradėti labiau rūpintis mityba ar rinktis lengvesnius patiekalus. Dietologų teigimu, puikus būdas pradėti maitintis sveikiau – į savo kasdienį racioną įtraukiant raugintas daržoves.

Smidrų augintojai tikina tokių metų nepamenantys – itin anksti – balandžio pabaigoje – išsistiebę smidrai netrukus buvo paslėpti sniego, vėliau dar apkandžiojo šalnos. Tad dalį derliaus tiesiog teko išpjauti ir išmesti. Dabar Anykščių rajone smidrus auginantys ūkininkai tvirtina pradėję pjauti tarsi naują šio sezono derlių. Ir viliasi, kad gamta daugiau pokštų nebeiškrės.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Žarnyno sutrikimai gali turėti įvairių pasekmių kasdieniam gyvenimui. Šie sutrikimai gali sukelti diskomfortą ir trukdyti įprastam funkcionavimui.   Dietistė Laura Pušinskienė sako, kad vienas akivaizdžiausių sutrikusios žarnyno veiklos požymių – nuolatinės virškinimo problemos.    „Tai apima tokius simptomus, kaip pilvo pūtimas, dujos, pilvo spazmai, vidurių užkietėjimas ir (arba) viduriavimas, pykinimas ir vėmimas, nesuvirškintas maistas išmatose.

Dietistė Vaida Kurpienė per metus atostogauja kelis kartus. Dažniausiai poilsį planuoja pagal vaikų mokyklų atostogų grafiką. Vasarą ji leidžia darbostogas prie jūros, o kartą per metus, tamsiuoju periodu, su šeima išvažiuoja savaitei ten, kur daugiau saulės. Kartais tai būna kalnai, o kartais – šilta šalis. Šiemet – Egiptas, kuriame lankėsi vasario mėnesį. V. Kurpienė pasakoja, kaip dėliojo savo ir šeimos dienotvarkę viešbutyje – grįžo pailsėjusi, gerai praleidusi laiką ir.

Dažnai su mėlynėmis lyginamos šilauogės pagrįstai vadinamos „supermaistu“ – jose gausu sveikatai palankių maistinių medžiagų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė Vaida Kurpienė šias uogas sezono metu pataria valgyti kuo dažniau ir įvairiau, mat šilauogės gali padėti mažinti uždegiminius procesus, pagerinti kraujospūdį ar net prilėtinti senėjimo procesus.

Kartais atvykus į prekybos centrą apsipirkti maisto prekių be jokio plano, tenka griebtis už galvos – kokius produktus rinktis, į ką svarbu atkreipti dėmesį. Taip staiga net nepajaučiame, kad ranka kliūva už produktų, kurie ne visada yra patys palankiausi mūsų sveikatai. Apie tai, kokių produktų verčiau nereikėtų rinktis užsukus į prekybos centrą ir kas galėtų būti puiki „skubių“ pietų alternatyva kalbėjomės su dietiste Živile Dumbraite-Varkaliene.

Nors populiariausi ant Velykų stalo vištų kiaušiniai, dažnas dėl įvairovės margina žąsų, ančių ar putpelių kiaušinius. Už vieną žąsies kiaušinį pirkėjai negaili ir 5 eurų. Tiek, kiek kainuoja kone 2 dešimtys vištų kiaušinių. O štai mitybos specialistai primena, kiek kiaušinių suvalgyti sveika ir kuo juos gardinti. Naminių paukščių laikytojai gi atskleidžia, ar tikrai naminis kiaušinis gardesnis ir kada jo trynys geltonesnis.

Galima drąsiai teigti, kad pravėrus kone kiekvieno lietuvio namų duris, rastume vieną produktą, kurį dažnas laiko savo virtuvėje – aliejų. Šiuo metu rinkoje jų galima rasti pačių įvairiausių – alyvuogių, avokadų, kokosų, linų sėmenų ir t. t. Tačiau, kaip žinoti, kad vartojamas aliejus yra nekenksmingas mūsų sveikatai? Apie palankiausius organizmui aliejus ir dažniausias vartojimo klaidas naujienų portalui tv3.lt pasakoja dietistė Vaida Kurpienė.

Probiotikais vadinamos gerosios bakterijos, kurios gyvena mūsų organizme ir aktyviai dalyvauja virškinimo procesuose, šalina toksinus, sintetina vitaminus bei saugo nuo „nedraugiškų“ bakterijų – šios taip pat yra nuolatiniai gyventojai mūsų kūne. Nuo gerųjų ir blogųjų bakterijų balanso organizme priklauso medžiagų apykaita, imuninės sistemos stiprumas – netgi svoris ir nuotaika, tvirtina dietistė Vaida Kurpienė.

Prasidėjo Adventas, kurio metu rekomenduojama laikytis pasninko. Kokius produktus įtraukti į valgiaraštį, kad organizmas gautų reikalingų medžiagų ir būtumėte sotūs, pataria dietistė Vaida Kurpienė. Dietistė akcentuoja, kad Adventas yra rimties ir susikaupimo metas, todėl vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į maistą, bet ir pamąstyti, ar džiaugiamės bendravimu, ar pasirūpiname ne tik artimaisiais, bet ir savimi, ką galime pakeisti savo kasdienybėje.

Saldainis prie kavos puodelio kartais skamba labai viliojančiai, tačiau neretas jų suvalgo ne vieną ir ne du. TV3 laidoje „Į sveikatą“ dietistė Vaida Krupienė paaiškino, kodėl kyla poreikis saldumynams ir kaip jį suvaldyti. Dietistė aiškino, kad priežasčių gali būti labai daug, tačiau ji išskyrė kelias pagrindines. „Taip gali būti dėl miego trūkumo, nekokybiško miego ar atsisakius valgyti pusryčius. Yra teorija, kad pusryčių nereikia valgyti, bet tada mitybą reikia keisti iš esmės.

Maistinės skaidulos yra medžiagos, kurios organizmą pravalo kaip šluotos ir užtikrina puikią savijautą. Tačiau, neretai žmonės vartodami skaidulinį maistą persistengia ir vietoje geros savijautos gauna daugiau žalos nei naudos. Kokios dažniausiai daromos klaidos bei kaip jų išvengti, tv3.lt naujienų portalui papasakojo sveikos mitybos specialistė, dietistė Vaida Kurpienė.

Nėštumas – didelis išbandymas kiekvienos moters kūnui, o susilaukus vaikelio susigrąžinti iki nėštumo turėtas kūno formas kartais gali būti ne taip paprasta. Medicinos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ dietistė Indrė Trusovė atskleidė, kaip jai pavyko atsikratyti per nėštumus priaugtų kilogramų ir pasidalino patarimais nuo ko pradėti, siekiant išsvajotų pokyčių.

Raudona, geltona, purpurinė, balta, juoda... Spalvų, kuriomis gali nusidažyti populiarioji vasaros daržovė – pomidoras – begalė. Dietistė ir knygų autorė Vaida Kurpienė atsakė: skirtingų spalvų pomidorai skiriasi maistine verte, o juose esančios medžiagos gali padėti sumažinti ligų riziką ir stiprina imunitetą. Vieša paslaptis, kad pomidorai – antioksidantų šaltinis.

Vasara – metas, kai norisi labiau pasilepinti, o neretai pamirštame apie sveiką mitybą ir leidžiame sau pasmaguriauti, ypač prasidėjus atostogoms. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad šiltasis sezonas lepina daržo gėrybėmis, o kai kurių maisto produktų geriau vengti. Maiste, kaip ir aplinkoje, turėtų vyrauti sezoniškumas, naujienų portalui tv3.lt sako mitybos konsultantė-dietistė Eglė Markovska.

Ledai – ne tik skanus desertas, tačiau ir tikras išsigelbėjimas karštomis ir saulėtomis dienomis. Viena nedidelė nuodėmingai skani porcija ledų žalos jūsų organizmui ar kūno linijoms nepadarys, tačiau valgant juos nuolat – gali. Pieno produktų leduose yra būtinųjų aminorūgščių, kalcio, kalio, fosforo bei vitaminų A, B, D, E ir P, todėl dažnai sakoma, kad juos valgyti – labai sveika.

Lietuvą užplūdus karščio bangoms, tikriausiai niekas taip gerai neatgaivina, kaip porcija ledų. Nors viena nedidelė ledų porcija jums nepakenks, tačiau jeigu kasdien suvalgote daugiau nei po vieną – tai gali atsiliepti ir jūsų savijautai, ir kūno linijoms.

Praėjus šventiniam maratonui tikriausiai ne vienas žmogus susimąsto, kad po itin gausaus stalo reikėtų labiau susirūpinti savo mityba. Dietistė Vaida Kurpienė, populiarios knygos „Liekna visam gyvenimui“ autorė patarė, ką daryti, kad tokios mintys ir naujametiniai pasižadėjimai neliktų tik pažadais. Pirma šių metų TV3 laida „La Maistas“ buvo skirta būtent sveikesnei virtuvei.

Diskusijų, dėl mitybos kyla daug ir dažnai. Neseniai socialiniame tinkle nuaidėjo vienos mamos susirūpinimas, ką gi daryti su tomis motinomis, kurios savo vaikus maitina mėsa? Moters nuomone, tokia mityba sukelia įvairias ligas. Tuo metu medikai griebiasi už galvos ir sako, jog dėl netinkamos mitybos sutrinka ne tik sveikata, bet ir fizinis bei protinis brendimas.  Nuomonę apie mėsos žalą žmogui išreiškusi moteris tikina, savo atžalą maitinanti veganiškai.

Vienoje iš socialinio tinklo Facebook grupių, buvo pasidalinta nuotrauka, kurioje užkandis sportininkams: batonas, fermentinis sūris, duona ir mėsos pakaitalas, vadinamoji „šlapianka“. Šie sumuštiniai skirti 16-19 metų dviratininkams užkąsti po numintų 140 kilometrų. Išvydę tokį užkandį, mitybos specialistai griebiasi už galvos, o po paviešintos informacijos, jaunieji sportininkai prabilo ir apie patiriamą spaudimą. Socialinį tinklą apskriejo dar viena maisto nuotrauka.

Pavasarį sparčiai plinta įvairūs mitybos iššūkiai. Jie pritraukia būrius dalyvių. Dažnas jų tvirtina, kad mitybos iššūkį priima, nes nori padidinti savo valią, sulieknėti arba išbandyti save. Dietologai įspėja, kokią kainą gali tekti už tai sumokėti ir kada svoris grįžta staiga. Primenama, kam mitybos iššūkių geriau nesiimti. „Grikių savaitė“, „vandens dieta“, „sulčių dienos“ ir kiti mitybos iššūkiai skatina valgymo sutrikimų atsiradimo riziką.

Pradėti sveikai maitintis niekada nevėlu, tačiau kardinalių pokyčių nereikėtų imtis staiga, pataria dietistė Rūta Symenaitė. Staigūs mitybos pokyčiai veikia kaip stresas organizmui, virškinimo sistemai ir gali turėti netgi atvirkštinį poveikį – svorio priaugsite, o ne numesite. „Pirmiausia, suplanuokite savo valgymo režimą. Dienos eigoje turėtų būti 4-5 valgymai kas 3 valandas. Darydami ilgesnius tarpus tarp valgymų padidiname persivalgymo ir dažnesnio užkandžiavimo riziką.

Parduotuvėse gausu maisto produktų, kurie savo gražiais spalvingais piešiniais dirgina vaikų receptorius, tad mažieji ima zirsti ir prašyti tėvų juos nupirkti.  Peržvelgus maisto produktus, kurie yra išmarginti beždžionių, mašinėlių, animacinių herojų portretais, pastebėsime, kad tai vaiko sveikatai nepalankūs maisto produktai, sueliantys įvairias virškinimo bei kitas problemas, įsitikinę sveikatos specialistai.  Vaikai turi valgyti įvairų ir tinkamai parinktą maistą.

Energetiniai gėrimai nepilnamečiams Lietuvoje draudžiami. Tačiau sveikatos specialistai kalba ir apie dar vieną jaunų žmonių sveikatos žudiką, tapusį mada. Tai įvairūs kavos gėrimai. Jie esą ne tik didžiulės kalorijų bombos. Kai kurių sudėtyje yra tonizuojančių medžiagų, sukeliančių psichiką stimuliuojančią priklausomybę. Vos 2 kavos puodeliai per dieną su įvairiais gėrimais bei šokoladu – ir gaunamas kofeino kiekis jau viršija saugią normą.