derlius

Prieš javapjūtę prognozuotas rekordinis grūdų derlius mažai džiugina, nes, kaip kalba ūkininkai, trūksta transporto jam sandėliuoti. Nuo rugpjūčio ūkininkai jau pluša laukuose nurinkdami šių metų derlių. Jo  nurinkimui koją kiša ne tik subjurę orai, bet ir vagonų stygius. Savo ruožtu duonininkai teigia, kad geras grūdų derlius Lietuvoje toli gražu negarantuoja gerų žinių duonos pirkėjams, nes kuo derlius gausesnis, tuo grūdų kaina biržose aukštesnė.

Paprastai braškių sezonas trunka apie 3–4 savaites, tačiau pagreitinant ankstyvų braškių derėjimą pridengus jas daržo danga, auginant vidutinio ankstyvumo bei vėlyvas veisles, jų sezonas tęsiasi pakankamai ilgai. Roberto Šerpyčio  ūkyje braškių skanauti galima nuo birželio pradžios iki rugpjūčio. Šiais metais iš vieno hektaro vidutiniškai priskinta apie 18–20 t kvapnių braškių. Specializacija pasiteisino „Uogas auginame švarioje aplinkoje, arti nėra magistralinių kelių.

Lietuviškų obuolių kainos šalies gyventojų šiais metais nustebinti neturėtų. Ūkininkai tikisi, kad visą produkciją be vargo išparduos. Šalyje užderėjus lietuviškiems vasariniams obuoliams, pirmieji netrukus pasirodė ir prekybos centruose, rašo „Vilniaus diena“. Ūkio „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius pasakojo, kad pirmas obuolys, paskelbęs vasarinių obuolių sezoną, ūkyje nuskintas liepos 23 d. Nors lietuviai vietos produkciją vertina kaip kokybišką ir ją renkasi mieliau n...

Vaismedžių augintojai teigė, kad neprižiūrimame sode kartais gali užderėti neblogas derlius. Tačiau tai – labiau išimtis nei įprastas dalykas. Nulūžusios šakos privertė susimąstyti Širvintų rajone gyvenančios Laimos sode auga 15 obelų, kurios gausiai aplipusios vaisiais. „Pernai obuolių buvo mažai. O šiais metais jų tiek daug, kad gražu žiūrėti. Tik, gaila, kad šakos labai svyra ir net lūžta. Nežinau, kaip tinkamai elgtis“, – guodėsi pašnekovė.

Didžiausių pasaulio maisto importuotojų pastangos apsaugoti savo gyventojus nuo JAV sausros poveikio gali pabloginti situaciją, rašo „Reuters“. Dauguma vyriausybių stebėjo, kaip sausra JAV pradėjo didinti sojų, kukurūzų ir kviečių kainas, besitikėdamos, kad rinka galų gale nurims. Tačiau augant baimei, kad sausra taip pat sumažins Juodosios jūros regiono derlių, Viduriniųjų rytų pirkėjai suskubo apsipirkti.

Ūkininkai skundžiasi, jog javapjūtė šiemet bus sunki, jeigu taip reikės „gaudyti“ tinkamus orus po pusdienį. Lyja kone kasdien, grūdai negali pradžiūti. Be to, rytais būna didelė rasa. Todėl javapjūtė negali prasidėti visu pajėgumu. Dėl kaitros ir lietaus prastėja grūdų kokybė. Grūdui bręstant oro temperatūra buvo per aukšta, o drėgmės buvo per daug. Dažni smarkūs lietūs kelia ir kitą problemą – dalis javų išguldyta.

Ties ūkininko Lino Šateikio užaugintomis fasuotomis morkomis "Maxima" buvo iškabinusi 4 litų kainą. Po dienos kitos ją nurėžė iki 2,49 lito už kilogramą. "Rimi" parduotuvėse kilogramas lietuviškų nefasuotų morkų, kaip ir burokėlių, praėjusios savaitės viduryje kainavo 2 litus. Burokėliai artėjant savaitgaliui spėjo atpigti iki 1,25 lito už kilogramą, rašo "Lietuvos rytas". "Pirmojo derliaus lietuviškos daržovės būna gerokai brangesnės už importines.

Lietuvoje laukiama rekordinio grūdų derliaus, tačiau didžiulė pasaulinė paklausa kelia supirkimo kainas. Kai kurie miltų ir miltinių produktų tiekėjai parduotuvėms jau pranešė, kad ruošiasi branginti produkciją. Gelbėsim pasaulį Prasidėjusios javapjūtės pradžia ūkininkus džiugina. Atrodo, derlius geras ir jo bus daug. Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad ūkininkai šiemet turėtų prikulti rekordinį grūdų derlių – apie 4 mln. tonų.

Aš­tuo­nias die­nas Uk­rai­no­je pra­lei­dęs Kel­mės ra­jo­no Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros sky­riaus ve­dė­jas Juo­zas Rim­kus spė­jo įsi­ti­kin­ti: že­mę my­li abie­jų ša­lių žem­dir­biai, ta­čiau ir skir­tu­mai – aki­vaiz­dūs. Uk­rai­no­je ne­pra­si­dė­ju­si že­mės pri­va­ti­za­ci­ja, o prieš du de­šimt­me­čius, ko­lū­kių griū­ties me­tu iš­da­ly­ti pa­jai hek­ta­rais, nė­ra žem­dir­bio nuo­sa­vy­bė.

Dėl blogo uogų derliaus augant įtampai Jevlės mieste Švedijoje savaitgalį susipešė dvi uogų rinkėjų grupės, praneša „The Local“. Pasak policijos, peštynėse šeštadienį vakare dalyvavo apie 70 žmonių iš dviejų konkuruojančių uogų rinkėjų grupių. Pranešama, kad muštynių dalyviai apdalijo vienas kitą smūgiais ir spyriais. Vienam 43 metų amžiaus bulgarui teko kreiptis į ligoninę.

Grūdininkai skaičiuoja vagonus derliui eksportuoti, ūkininkai trina rankomis dėl rekordinių grūdų kainų ir skaičiuoja derlių, nors grūdai dar ne aruode. Kai kurie specialistai įspėja, kad dalį rekordinio 4 mln. tonų grūdų derliaus, galėjo nusinešti sausros, o lietūs išguldyti pasėlius. Nepaisant to, iš Lietuvos iškeliaus daugiau nei pusė žemdirbių derliaus. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos ir „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys sakė, kad kol kas orai derliui dar nepakenkė.

Grūdų augintojų nuotaika taisosi - vėjas nuginė švininius lietaus debesis, pradžiovino laukus, o rapsų ir grūdų kainos, galima sakyti, olimpinės. Ekstra klasės kviečiai superkami po 830-840 litų už toną, pirmos klasės - po 800 litų, už pašarinius mokama 760 litų, rašo „Respublika“. Rugių tona irgi perkopusi 700 litų. Rapsų kainos rekordinės - po 1 600-1 700 litų. Grūdai brangūs jau kelintus metus, todėl ūkininkai su gera nuotaika laukia rudens.

Prasidedant javapjūtei, augintojai mažina rekordinio derliaus prognozę. Vietoje anksčiau planuotų 4 mln. tonų, dabar ketinama prikulti apie 3,5 milijono, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pirmieji kvietrugių hektarai kertami ne itin derlingose dzūkų žemėse Varėnos rajone. Kol kas, pasak bendrovės vadovo, derlius neblogas – byra po 30 tonų iš hektaro. Nesiskundžiama ir jau nuimtų rapsų derliumi. „Svarbiausia, geri orai ir sveikata, kad technika nelūžtų, negestų.

Pernai rekordiškai išbrangusių juodųjų serbentų atgimimas truko neilgai – šiemet šias uogas žadama supirkti perpus pigiau. Ankstyvą derlių doroti pradėjusiems Lietuvos juodųjų serbentų augintojams, puoselėjusiems didelius lūkesčius, teko patirti ir pakilimų, ir nuosmukių. Maždaug prieš keturiolika metų uogininkystės perspektyvomis patikėję žemdirbiai javus iškeitė į juoduosius serbentus.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)  vidurio vakaruose  mėnesį besitęsiantys  karščiai į rekordines aukštumas kelia kukurūzų ir sojos pupelių kainas. Kviečių kainos taip pat pasiekė tokias aukštumas, kokiose buvo tik 2008 m. per maisto krizę. Didžiausia sausra nuo 1956 m. niokojanti svarbiausią Amerikos žemės ūkio regioną sužlugdė  dar prieš porą mėnesių rusenusias viltis, kad šiemet bus sulaukta gausaus derliaus.

Ūkininkai trina rankas dėl aukštų grūdų supirkimo kainų, o perdirbėjai tikisi, jog jos vis dėlto dar kris. Šiais metais Lietuva gali sulaukti rekordinio – 4 mln. tonų – grūdų derliaus. Dalį jo, apie 2,5 mln. tonų, planuojama eksportuoti. Tačiau ūkininkai džiaugiasi ne tik rekordiniu derliumi, bet ir tikisi pelningai javus parduoti. Jei, žinoma, pavyks sėkmingai nuimti derlių ir išsaugoti grūdų kokybę.

Derlius dar laukuose, o kova dėl jo – pačiame įkarštyje: supirkėjai ragina ūkininkus pasirašyti sutartis, o šie neskuba, nes tikisi kainų augimo. Ankstyvą pavasarį netrūko raginimų išankstiniais sandoriais užfiksuoti 600–620 Lt už toną grūdų supirkimo kainą. Po pernykščio sezono staigmenų kai kurie ūkininkai prarado kantrybę ir pasirašė sutartis.

Indijoje dėl neveiksmingos žemės ūkio administravimo sistemos sutrūnija per ketvirtadalį saugyklose laikomų grūdų. Labdaros organizacijos piktinasi, kodėl niekam neparduoti grūdai nedalinimai badaujantiems Indijos gyventojams. Toli gražu ne vienam Indijos miesteliui būdinga realybė, kai šalia genda milžiniškos grūdų atsargos. Maisto pelkėse laikomi tūkstančiai maišų niekam neparduoto yrančio derliaus. Atsargos užima futbolo stadionui prilygstančią teritoriją.

Lietingi orai ir pasėlius užklupusios ligos bei kenkėjai verčia ūkininkus ieškoti optimalių sprendimų. Išguldė pasėlius Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“  valdybos narė Vida Svotienė pasakojo, kad kai kurių jų kooperatyvo narių žieminiai rapsai nukentėjo nuo krušos. Ji pažeidė rapsų ankštaras, todėl jos pradėjo gelsti. „Beje, nuo gausaus lietaus pradėjo plisti įvairios ligos.

Beveik ketverius metus ūkininkas ieško 174 tonų dingusių kvietrugių. Regis, ne adata šieno kupetoje, bet rasti nepavyksta. O grūdų supirkimo bendrovės vadovas tikina, kad ūkininkas jų ir neras, nes ieško ne grūdų, o juodos katės tamsiame kambaryje. Skirtingus sprendimus priėmusių teismų karuselė sustojo, kai Aukščiausiasis Teismas atmetė kasacinį ūkininko skundą. Dabar ūkininkas griebėsi paskutinio šiaudo – kreipėsi pagalbos į prokurorus.

Prieš kelerius metus pasaulyje įsiplieskė diskusijos apie maisto produktų trūkumą ir gresiantį badą. Jas sukėlė maisto produktų žaliavos brangimas 2007 metų pabaigoje ir 2008 m. pradžioje. Krizė pristabdė maisto produktų kainų kilimą ir kai kurias jų net sumažino, tačiau 2010 m. maisto produktų kainos vėl kilo, kyla jos ir dabar.

Vokiečių draudikams pabranginus pasėlių draudimą, žemdirbiai vėl prakalbo apie savišalpos foną, kurį norėta steigti prieš keletą metų. Gamtos stichijos vis dažniau pražudo pasėlius, o Lietuvos žemdirbiai vis dar svarsto: drausti ar ne ir kokia draudimo sistema būtų tinkamiausia. Jie pripažįsta, kad susitarti sunku ir dėl vienybės stokos, ir dėl valdininkų abejingumo.

Argentina nuo 1994 metų grūdų derlių padidino 135 procentais ir yra tikras ūkininkavimo pavyzdys, kuriuo šiandien sekti be mokslo laimėjimų genetikoje neįmanoma. Tai šalis, kuri jau 1996-iais griebėsi genetiškai modifikuotų produktų auginimo ir nuo to laiko niekad nebesižvalgė atgalios. Kol Europoje nuomonės dėl tokių produktų vartojimo išsiskiria, Argentina, įsisavinusi genų inžinerijos laimėjimus, savo krašte džiaugiasi 22 milijonais hektarų daiginamų grūdų ir kapsinčiu pelnu.

Savo medelyne netoli Vilniaus Romas kartu su broliu Edmundu augina kelis tūkstančius veislių vaismedžių, vaiskrūmių, aviečių ir dekoratyvinių augalų. Norintiesiems išbandyti skiepijimo malonumą jis negailėjo patarimų. Kada tinkamiausias metas skiepyti? Dažniausiai skiepijama ankstyvą pavasarį sudūrimo, požieviniu, šoninio sudūrimo ar šoninio įpjovimo būdais.

Atšilus orams, ūkininkai jau patraukė į laukus. Kėdainių rajone jie pasodino ankstyvąsias bulves ir žada, kad paragauti jų galėsime per šv. Antaną.Vėsoki Lietuvos orai balandžio viduryje dar neleidžia bulvių sodinti kaip įprasta. Kad nenušaltų, kol sudygs, ūkininkas jas augins po plėvele, jei reikės, sako naudosiąs ir nuo šalčio apsaugantį dirbtinį rūką. Iki tol nuo kovo sėkla daiginama šiltnamiuose.

Neįprastai šilta, besniegė žiema ir džiugina, ir gąsdina javų bei rapsų augintojus. Jei ir toliau žiema bus šilta ir nepateiks siurprizų, žemdirbiai gali sulaukti rekordinių derlių. Tačiau jei staiga užkluptų didžiuliai šalčiai ar pridrėbtų gausiai sniego, dar vegetuojantys žiemkenčiai, ko gero, pražūtų. Bijo didelių šalčių Vešliai žaliuojančius žiemkenčius apžiūrinėjantys žemdirbiai atidžiai seka orų prognozes. „Dabar svarbiausia, kad neprisnigtų ant nepašalusios žemės.

Sandėliai užgrūsti daržovėmis, o mūsų šalies ūkininkai maldauja šalčių. Piktesnė žiema galbūt atkeltų eksporto vartus į Rusiją, kurioje nėra tinkamų sąlygų daržoves ilgai laikyti sandėliuose. Prekybos centrai sprogsta nuo daržovių, turgūs – taip pat. Jų pasiūlą šį sezoną išpūtė geras derlius. Be to, padrąsinti pernykštės sėkmės, šįmet ūkininkai didino daržovių plotus. Jas auginti buvo suskatę netgi tie, kurie anksčiau to nedarė. „Supirkimo kainos mažos.

Siūlomi žemės mokesčio pokyčiai kaitina ir žemdirbių, ir žemės savininkų, ir politikų, tarp kurių yra nemažai žemės turėtojų, aistras. Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai siūlomi siekiant sutramdyti apleistų žemių savininkus ir spekuliacijas žemės rinkoje. Žemdirbiai nuogąstauja, kad drausminant „tinginius“ ir spekuliantus gali nukentėti ir tikri ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės. Prieš apleistos žemės apmokestinimą didesniu mokesčiu jau pasisakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Nors Lietuvoje grybų ir uogų derlius buvo trečdaliu mažesnis nei ankstesniais metais, perdirbėjai ir eksportuotojai sako išgyvensiantys. Kaip praneša „Panorama“, Lietuvoje voveraičių nuskinta panašiai kaip ir ankstesniais metais, o baravykų derlius žymiai prastesnis. Dėl to perdirbėjams ir eksportuotojams konkuruoti Europos rinkose nėra lengva, šįmet teko varžytis su pagrindine Baltarusija ir Balkanų šalimis.

Ryžiai gali pabrangti 19 proc., nes dėl potvynių pietryčių Azijoje sumažės ryžių tiekimas, praneša „Bloomberg“. Tailando ryžių kaina gali išaugti nuo 630 iki 750 JAV dolerių už toną, ryžiai iš Indijos pabrangs nuo 480 iki 500 JAV dolerių, teigia stambios kruopų kompanijos „C.P. Intertrade Co“ prezidentas Sumetas Laomorafornas (Sumet Laomoraporn). Vyriausiojo Tarptautinio ryžių mokslo tiriamojo instituto ekonomisto teigimu, Tailando ryžiai pabrangs 10 procentų.

Spustelėjusios pirmosios šalnos baigė vėlyvųjų aviečių sezoną. Jis, anot augintojų, buvo vidutinis – tiek kainomis, tiek pirkėjais. Tad stambesni ūkininkai dalį derliaus sukrovė į saugyklas ir tikisi prieš didžiąsias metų šventes jas parduoti brangiau, praneša LTV „Šiandien“. Vis labiau vėstant orams uogų prisirpsta mažiau, o ir tos pačios – ne iš didžiausių. Šie metai, anot augintojų, nebuvo ypatingi. Derlius vidutinis, nes lietinga ir vėjuota vasara gadino prekinę uogų išvaizdą.

Tradicinė Marijampolės krašto žemdirbių derliaus šventė „Sūduvos kraitė 2011“ šiemet gražiai sutapo su seniausio Lietuvoje Marijampolės cukraus fabriko 80 metų jubiliejumi. Tad dvi šventės viena kitą papildė ir suteikė miestiečiams džiugių akimirkų. Į J.Basanavičiaus aikštę šeštadienio rytą susirinko daugybė tautodailininkų, amatininkų, prekybininkų su savo gaminiais. Nuo jų neatsiliko šio krašto ūkininkai, susivežę gausybę sūrių, dešrų, lašinių, naminės duonos, įvairių daržovių.

Dosnus derlius – džiugi žinia pirkėjams, liūdna – ūkininkams. Šiemet kopūstai, bulvės, burokėliai gerai užderėjo ne tiktai Lietuvos, bet ir Rusijos laukuose, rašo „Lietuvos rytas“. Todėl daržovių kaina turėtų vis kristi. Tuo tarpu ūkininkai suka galvą, kam parduoti pilnus sandėlius daržovių. Kaip ir kasmet jų akys krypsta į nepasotinamą Rusijos rinką. „Šįmet kopūstai nereikalingi eksporto rinkoms. Rusai ir patys užsiaugino, ir pigiau iš Kazachstano, Baltarusijos įsiveš.

Kas nedirba – tas nevalgo, byloja liaudies patarlė. Tačiau realybė kitokia – valgyti prašo ir nedirbančiojo skrandis, todėl maisto kainos – aktualios visiems. Kokių pokyčių pirkėjai sulauks šį rudenį? Džiugios žinios vegetarams Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras patikino, kad šiemet visų daržovių kainos neabejotinai bus mažesnės nei praeitąmet. „Praėjusiais metais dideles kainas iššaukė karščiai.

Tauragės policijos pareigūnai aptiko kanapių auginimo laboratoriją. Narkotikų fabrikėlis buvo įkurdintas nuo pašalinių akių gerai apsaugotoje sodyboje Šilalės rajone, Gražjūrio kaime. Netoli gyvenamojo namo esančiame ūkiniame pastate kratą atlikę pareigūnai aptiko visko, ko gali prireikti kanapėms auginti, taip pat rasta šių augalų dalelių.

Netrukus prasidės masinis bulviakasis. Tada ir skaičiuosime, kiek bulvių prikasta, kiek bus supilta į saugyklas, ar sočiai valgysime, ar įpirksime. Žemdirbiai pranašauja, kad bulvės bus brangios dėl dviejų priežasčių. Viena, bulves supūdė liūtys, kita, bulvės bus išvežtos į Rusiją. Rusai perka ne bet kokias bulves, o tik geros kokybės. Ir moka daugiau nei prekybos tinklai. sxc.hu nuotr.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovių AB „Agrowill Group“, stebėdama šiųmečio derliaus vidutines grūdų supirkimo kainas Lietuvos ir pasaulio rinkose, prognozuoja, kad šiais metais maisto kainos Lietuvoje ne tik nemažės, bet netgi gali padidėti. „Lyginant šių metų liepos mėnesio augalininkystės žemės ūkio produktų supirkimo kainas su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kainos padidėjo daugiau nei 26 proc.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) teigia, kad maisto produktų kainos visame pasaulyje išlieka beveik rekordinės, praneša BBC. FAO skaičiuojamas pasaulio maisto kainų indeksas rugpjūtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 26 proc. ir siekia 231 punkto. Jis beveik siekia rekordinį vasario mėnesio rodiklį – 238 punkto. Grūdų kainos išaugo baiminantis, kad šiemet gali sumažėti jų derlius. Prognozuojama, kad šiemet jis bus 6 mln.

Somalio pusiasalyje siautėjanti sausra ir badas paveikė daugiau kaip 12 mln. gyventojų, nors viena regiono šalis, Eritrėja, tvirtina, kad krizės nejaučia, praneša BBC. Daugėja įrodymų, kad reali padėtis atsiskyrėliškoje valstybėje yra kitokia. Teigiama, kad badą kenčia du Eritrėjos gyventojai iš trijų. Per pastarąjį dešimtmetį Eritrėja tapo viena uždariausių valstybių pasaulyje, kurioje nėra laisvos spaudos ir opozicijos.

Daugelis šalies bulvių augintojų skundžiasi lietaus užlietais laukais ir baiminasi, kad į aruodus supiltas derlius nepradėtų pūti. Šiemet bulvių augintojai iš pradžių džiaugėsi gerai užderėjusiu derliumi, bet rugpjūčio liūtys sutrukdė jį sklandžiai nuimti. Taip pat dėl didelės drėgmės bulves bus sudėtinga išsaugoti sandėliuose iki to laiko, kai šių daržovių paklausa būna didžiausia – žiemos ir pavasario. Stambesniuosius ūkininkus kamuoja ir nežinia dėl eksporto perspektyvų.

Vasara – į pabaigą, derlius – į namus. Šiemet lietus ir saulė išaugino puikų derlių. Darbštuoliai juo džiaugiasi, o sėdintys laukia, kas išties ranką su bulve ar duonos pluta. „Derlius neįleis bado į namus, kuriuose dirbama“, – „Šiaulių kraštui“ sakė sutikti žemdirbiai. „Duonos“ dulkės Tolumoje kyla didžiulis dulkių stulpas. Kombainą per dulkes pamatome tik arčiau privažiavę. Raiko subrendusių kviečių lauką, purškia susmulkintus šiaudus į dirvą – bus trąša.

Mūsų valstybės teritorija nedidelė, tačiau meteorologų fiksuojami duomenys labai skiriasi – vienur lietaus norma vos pasiekta, o kitur – dvigubai viršyta. Šių metų rugpjūtis nelepina gerais orais. Ne tik ūkininkams tenka gaudyti derliui nuimti palankias valandas – ir statybininkai darbus planuoja atsižvelgdami į sinoptikų ir meteorologų prognozes.

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai dejuoja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai - 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai - 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Šalčiai, nuniokoję Lenkijos juodųjų serbentų uogynus, išėjo į naudą lietuvių augintojams. Šių uogų kaina šoktelėjo net 50 proc. Tuo metu obelys Lietuvoje nespėjo atsigauti po užpraėjusios žiemos šalčių. Sodininkai sako, kad šie metai geresni, tačiau derlius – vidutinis, praneša LTV „Šiandien“. Dar prieš keletą metų juodųjų serbentų augintojai išgyveno sunkius laikus. Buvo metų, kai už kilogramą šių uogų supirkėjai ūkininkams siūlydavo vos 30 centų.

Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vakar Kaune susitiko su socialiniais partneriais apskritojo stalo diskusijoje. Joje pristatyti birželio pabaigoje pakeisti naujieji geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, išklausytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo, diskutuota kitais aktualiais žemės ūkio klausimais.

Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laukuose jau kurį laiką ūžia kombainai. Jei gamta bus gailestinga, planuojamas geras ir kokybiškas derlius. Tačiau tikroji padėtis paaiškės kiek vėliau šią savaitę, kai pradės plaukti didesnis nukultų grūdų kiekis. Pastarosiomis dienomis ūkininkams kaip niekada rūpi orai – prasidėjo javapjūtė ir pirmieji grūdai jau iškeliavo pas perdirbėjus.

Ne viesulai, o tropinės liūtys gali pakoreguoti lietuvių tradicines šventes. Oninės lietuvių siejamos su pirmąja duona, tačiau šiemet ji bus kepama tik iš ankstyvųjų grūdų. Ūkininkai teigia, kad dėl liūčių lėčiau bręsta javai, o pyragai šiemet nebus tokie balti. Belieka tikėtis, kad nelytų taip gausiai kaip pernai, kai dėl liūčių žemdirbiai prarado beveik trečdalį derliaus. Šlapios Oninės Oninių šventės ištakos – pagoniškos ir prasmingos.

Ūkininkai meldžia saulėtų orų, o supirkėjai mano, kad tarptautinėje rinkoje kol kas nėra ženklų, jog brangs grūdai. Stebėdami subrendusius javus žemdirbiai nerimauja dėl audringų orų, mat kai kur kruša ir liūtys jau pridarė žalos. Šiemet gerokai mažiau sudaryta išankstinių sutarčių, nes baiminamasi ir dėl derlingumo, ir dėl sunkiai nuspėjamų kainų. Grūdai atpigo Lietuvoje ir kitose šalyse kombainams išvažiavus į laukus smarkiai nukrito grūdų kainos.