derlius

Bulvės – vienas iš produktų, kuriuos daugelis įpratę iškart dėti į šaldytuvą, tikėdamiesi taip pratęsti jų galiojimo laiką. Tačiau toks įprotis gali turėti priešingą poveikį. Leidinys „Simply Recipes“ aiškina, kad bulvėms reikia vėsos, tačiau šaldytuvo temperatūra joms yra per žema. Autorė pasakoja, kad įprotį bulves laikyti vėsioje ir tamsioje vietoje perėmė iš savo mamos, kuri dirbo restoranų versle.

Gausios liūtys dalyje Lietuvos laukų jau naikina daržovių derlių – ūkininkai pasakoja apie po vandeniu atsidūrusius kopūstus, morkas, bulves ir svogūnus, o nuostolius skaičiuoja šimtais tūkstančių eurų. Tačiau gyventojams svarbiausias klausimas – ar mažesnis lietuviškų daržovių derlius rudenį reikš ir didesnes kainas parduotuvėse? Augintojai pasakoja, kad kai kuriuose ūkiuose dalies derliaus išgelbėti gali nebepavykti, o tikrasis nuostolių mastas paaiškės tik pradėjus nuimti daržoves.

Vasarai artėjant prie pabaigos, dažni lietūs, drėgmė ir rytiniai rūkai gali sudaryti palankias sąlygas pomidorų ligoms plisti. Dėl to lauke auginamą derlių gali tekti nuimti anksčiau – net jeigu dalis vaisių dar visiškai žali. Kaip išsaugoti nuskintus pomidorus, papasakojo „Facebook“ puslapį „Skanus pomidoras“ administruojanti sodininkė Roma Valutkevičienė. Savo įrašu pasidalinti ji sutiko ir su naujienų portalu tv3.lt.

Svogūnus galima rauti bet kuriuo jų augimo etapu, tačiau norint juos išlaikyti kuo ilgiau, svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių ir vertėtų per daug nepaskubėti nuimti svogūnų derliaus. Kai ateina likas rauti svogūnus, žinios apie tinkamą derliaus nuėmimo laiką, džiovinimą ir laikymą leis mėgautis derliumi dar ilgai po sodininkystės sezono pabaigos, rašo thespruce.com.

Nuėmus derlių, svarbu žinoti, kaip tinkamai laikyti daržoves, kad jos išliktų šviežios, kokybiškos ir maistingos per visą žiemą. Nors kai kurios daržovės geriausiai tinka vartoti iškart po derliaus nuėmimo, daugelį jų galima išsaugoti kelis mėnesius, o sudarius tinkamas sąlygas, kai kurias išlaikysite ir per žiemą. Šiame straipsnyje aptarsime, kurias daržoves galima laikyti ilgiau, kurios daržovės gali būti laikomos kartu, o kurias reikėtų laikyti atskirai.

Rugpjūtį namų virtuvėse įsibėgėja konservavimo sezonas – avietės, slyvos, braškės, pirmieji obuoliai ir kitas vasaros derlius keliauja į stiklainius, verdamos uogienės, gaminami džemai, ruošiami kompotai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena svarbiausius maisto saugos principus, kad vėliau atidarytas stiklainis džiugintų ne tik skoniu, o jo turinys būtų saugus vartoti.  Prieš pradedant konservuoti maisto produktus, svarbu skirti laiko tinkamai paruošti stiklainius.

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, kai ne tik aktyviai imame derlių, bet ir pradedame ruoštis ateinantiems metams. Laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje. Darbai darže Pats laikas nuimti morkų, burokėlių, svogūnų, šparaginių pupelių ir ankstyvųjų bulvių derlių.

Grūdų augintojai sako, kad net lietums išguldžius apie 10 proc. javų ir kitų grūdinių kultūrų, derliaus šiemet tikimasi ne prastesnio nei pernai. Visgi baiminamasi, kad pakenkti situacijai gali naujos liūtys. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas sako, kad stiprus ir ilgas lietus ant žemės privertė atgulti apie 10 proc. kultūrų. „Dabar gali būti pažeista lietaus ir išguldyta apie 10 proc.

Šiais metais „TV Pagalbos“ gelbėtoja Gerda Žemaitė susidūrė su neeiliniu iššūkiu – jos kiemą „užpuolė“ paprastieji varnėnai, liaudiškai vadinami špokais. Jie ne tik naikina gausų vyšnių derlių, bet ir niokoja kieme augančią žolę.

Praėjusią savaitę ūkininkai pradėjo kūlimus. Grūdininkai kol kas visai patenkinti grūdų būkle ir nekalba apie menką derlių, tačiau visai kitokiomis nuotaikos gyvena vaisių ir uogų augintojai, kurių derlių itin paveikė žiema. Rezultatas – iššalę ištisi sodai.

Česnakas yra viena populiariausių daržovių virtuvėje, o vis populiaresni tampa žieminiai česnakai, kurių augintojams neretai kyla klausimas: kada nuimti jų derlių? Ekspertai pateikė naudingų patarimų. Paprastai žieminiai česnakai būna pasiruošę derliaus nuėmimui iki liepos vidurio. Pastebima, kad yra keli požymiai, padedantys nustatyti, ar česnakai jau pasiruošę būti iškasti, rašo marthastewart.com.

Daugelis pomidorų augintojų šiltnamiuose kasmet pastebi neįprastą vaizdą – ant kai kurių kekių formuojasi milžiniški, susivėlę žiedai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip ligos ar augalo pažeidimo požymis. Vis dėlto patyrusi pomidorų augintoja Roma Valutkevičienė ramina: pamačius didelius žiedus, panikuoti nereikia. Pasak jos, tai vadinamieji karališkieji žiedai arba „žiedai monstrai“, o jų gausą šiemet lėmė nepalankios pavasario sąlygos.

Pomidorai gali gausiai žydėti, tačiau tai dar nereiškia, kad sulauksite gausaus derliaus. Dažnai nutinka taip, kad augalai sukrauna daugybę žiedų, tačiau vaisiai taip ir neužsimezga. Dažniausiai ši problema išryškėja per karščius ir paliečia tiek lauke, tiek šiltnamyje auginamus pomidorus. Specialistai teigia, kad tam įtakos turi ne tik aukšta oro temperatūra, bet ir netinkamas laistymas, prasta ventiliacija bei netinkamas tręšimas.

Aplink pliaupė, lijo, lašnojo, o Alytuje šeštadienio rytą švietė saulė. Po liepomis išsirovęs baravyką paąžuolį, nudrožiau tiesiai į Jazminų turgų. Iš uogautojos reklamai gavęs stiklinaitę žemuogių, su vasaros gėrybėmis iškart prisistatau ir AlytusPlius skaitytojams.

Išnagrinėkime 8 pagrindines priežastis, kodėl braškės nustojo džiuginti derliumi, ir būdus, kaip išspręsti kiekvieną iš jų. Tinkamai prižiūrimos braškės gali gausiai derėti ne vienerius metus. 1. Apdulkinimo trūkumas arba jo nebuvimas Jei žydėjimo metu vyrauja šalti, lietingi orai, vabzdžiai apdulkintojai (bitės, kamanės) tiesiog neatskrenda. Žiedadulkės tampa sunkios, lipnios, neišbyra iš dulkių maišelių, todėl apdulkinimas neįvyksta.

Kai kaunietis Vaidas Milikauskas su drauge Danguole prieš 15 metų atvyko į seną, apleistą Danguolės močiutės sodybą, jie nė neįsivaizdavo, kad vieną dieną čia jie augins šitiek įvairių augalų ir rinks derlių. Šiandien, be visų kitų augalų, ypatingo dėmesio gauna čia augančios šilauogės, kurias šio ūkelio šeimininkai saugo nuo paukščių itin unikaliu būdu.

Agurkai – skanios ir sveikos daržovės, kurias augina daugelis iš mūsų.Tačiau įvairios bakterinės, grybelinės ir virusinės agurkų ligos gali sumažinti derlių ar visai jį sunaikinti. Taigi kokios yra pagrindinės agurkų ligos ir kaip jas atpažinti? Alternariozė arba sausligė Ją sukelia moliūginis sausgrybis (Alternariacucurbita). Dažniau serga šiltnamių augalai, bet šiltą, lietingą vasarą serga ir lauko agurkai bei moliūgai.

Sodininkystės entuziastė pasidalijo pigiu ir išradingu būdu, kaip apsaugoti sode augančius vaisius ir uogas nuo paukščių. Artėjant vasarai daugelis sodininkų džiaugiasi pirmosiomis uogų ir vaisių derliaus užuomazgomis. Tačiau ne tik žmonės laukia šio sezono – paukščiai taip pat neretai suspėja pasimėgauti derliumi anksčiau, nei jis atsiduria jūsų rankose, rašo express.co.uk. Nors tai gali erzinti, egzistuoja paprastas būdas apsaugoti sodą nenaudojant kenksmingų priemonių.

Nors skamba keistai, bet siekiant gausaus pomidorų derliaus verta juos „paglostyti“. Vos kelios sekundės per dieną gali padėti pomidorų daigams tapti tvirtesniems, atsparesniems ir lengviau prisitaikyti persodinus į dirvą. Sodininkai vis dažniau taiko vadinamąjį augalų „glostymo“ metodą, kuris turi tvirtą mokslinį pagrindą, rašoma fakt.pl. Kodėl prisilietimas stiprina pomidorų daigus? Už šio neįprasto įpročio slypi reiškinys, vadinamas tigomorfogeneze.

Lietuvoje užsitęsus naktinėms šalnoms, uogų ir daržovių augintojai baiminasi, kad tai gali paveikti visą šių metų derlių – tiek vaisių ir uogų, tiek ankstyvųjų daržovių. „Jau kai kur pradeda žydėti vyšnios, slyvos, persikai dabar jau žydi, tai tikrai gali viską ir (šalnos – ELTA) nukąsti. Ta viena naktis gali būti lemtinga ir mes galime prarasti visą derlių per vieną naktį“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo Uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), pastaruoju metu stebimas trąšų kainų augimas. Pasak specialistų, jį lemia pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM) ir energetinių išteklių brangimas. Esą šis yra susijęs su šalta žiema, o vėliau – ir geopolitine įtampa. Daug kur ES (o ir visame pasaulyje) stebimas akivaizdus azotinių trąšų, tiesiogiai priklausančių nuo gamtinių dujų kainų, brangimas.

Lietuviai – tikri pomidorų mylėtojai, o pasiteisinusių pomidorų veislių jie niekuomet nepraleidžia pro akis. Tad dalijamės su jumis keliomis pasiteisinusiomis pomidorų veislėmis, kurias norėsite užsirašyti kitiems metams. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais savo šių metų naujomis mėgstamiausiomis pomidorų veislėmis pasidalijo Didžiasalyje gyvenanti Birutė Šatalina, kuri per savo gyvenimą yra išbandžiusi daugiau nei 1 000 pomidorų veislių.

Ruduo – metas, kai lietuvių virtuvėse vėl karaliauja bulvės – kone mėgstamiausia ir universaliausia daržovė. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai sako, kad per metus parduoda apie 2 mln. kg lietuviškų bulvių, o daugiausia – rudenį, kai atkeliauja šviežias derlius. Kad bulvių patiekalai nepabostų ir išliktų įdomūs, prekybos tinklas siūlo išbandyti du originalius, tačiau kartu ir nesudėtingus bulvių apkepų receptus, rašoma pranešime spaudai. „Bulvės – tikras kasdienio gyvenimo gerovės rodiklis.

Lietuvoje ruduo visada buvo ypatingas metų laikas, kai sodai ir daržai atsidėkoja už pavasario bei vasaros darbą: krepšiai prisipildo obuolių, kriaušių, slyvų, rūsys – morkų, burokų, bulvių, kopūstų, svogūnų, česnakų. Rudenį surinktas derlius nuo seno garantuodavo išgyvenimą per ilgą žiemą, todėl žmonės, išmokę ne tik auginti, bet ir saugoti, perdavė šias žinias iš kartos į kartą. Rudens dovanos ir jų saugojimo menas Daržovių ir vaisių laikymas Lietuvoje nėra paprastas uždavinys.

Ruduo sodininkams – metas ne tik džiaugtis užaugusiu derliumi, bet ir pasirūpinti augalais, kad jie kitą sezoną būtų sveiki ir derlingi. Po uogų nuėmimo serbentų krūmai jau baigę savo „darbą“, tačiau jų priežiūros darbai dar nesibaigia. Tinkama priežiūra rudenį užtikrina, kad krūmai peržiemotų be nuostolių, o kitą vasarą vėl džiugintų gausiu derliumi.

Tie, kurie atkeliaus į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką – nustebs, nes ten įsikūrė mobilus vežimėlis-šiltnamis. Jame galima aptikti šių metų gėrybių. Gyventojai kviečiami nemokamai vaišintis gėrybėmis, o jei turi per daug savo užsiaugintų gėrybių – jomis dalintis su kitais. Biblioteka kviečia gyventojus vaišintis Socialiniame tinkle „Facebook“ Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pasidalijo įrašu, kviečiančiu užsukti į biblioteką, o šalia jos pasivaišinti šių metų derliumi.

Riešutų augintojai jau skina pirmąjį derlių. Nors pavasarinės šalnos ir vėjai nuniokojo dalį vos užsimezgusių kekių, likusios užaugo didelės, o riešutų branduoliai sultingi. Tad išvydę šviežieną turguje, pirkėjai riešutus graibstyte graibsto. O štai į miškus rinkti riešutų jau beveik niekas neina. Tiesa, šiemet ten situacija prasta – lazdynai beveik tušti, riešutų užteks vos voverių atsargoms. „Va 1, 2, 3, 4, 5, 6 – nuskynei, pažiūrėk, sauja riešutų.

Paskutinysis vasaros mėnuo – derliaus metas. Rugpjūtį sunoksta pomidorai, derliumi džiugina agurkai, kasamos ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių bulvės. Soduose šį mėnesį jau gausu prinokusių vasarinių obuolių, o juodieji bei raudonieji serbentai dalija paskutiniąsias uogas. Rugpjūtį pradedame ruoštis kitiems metams: naikiname piktžoles, genime vaismedžius, retiname vaiskrūmius ir avietynus, sodiname braškes. Vaismedžių priežiūra Iki rugpjūčio vidurio dar galima akiuoti.

Užsitęsus lietingam periodui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina pratęsti derliaus nuėmimo terminus žemdirbiams, kurie yra pateikę paraiškas gauti paramą už naudmenas bei ūkinius gyvūnus. Artimiausiomis dienomis bus pasirašytas tai numatantis ministro įsakymas, penktadienį pranešė ŽŪM. „Žemdirbiai neturėtų nerimauti dėl galimo įsipareigojimų nevykdymo.

Krapai yra ne tik skanus prieskoninis augalas, kurio galima dėti į bet kokį patiekalą. Šis augalas labai naudingas darže. Kiekvienas daržininkas stengiasi, kad jo sklype visada užaugtų kuo gausesnis ir ekologiškesnis derlius.  Kuo yra naudingi krapai? Todėl ekspertai, kurie pasisako prieš chemines trąšas ir naudoja tik natūralias trąšas, taip pat visada naudoja įvairius saugius variantus dirvožemio kokybei pagerinti.

Lietuviški obuoliai šiemet bus „auksiniai“, o ir tų teks gerokai paieškoti. Taip tikina šalies sodų šeimininkai. Ūkininkai sako, kad tokių metų nėra buvę. Pavasarį sodus nušaldė, vasarą dalį suniokojo kruša, o dabar jau pribaigė liūtys. Sodininkai skaičiuoja skinsiantys apie 15 procentų įprasto derliaus. O kai kurie po šiųmečių stichinių reiškinių prarado bene viską.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kėdainiškiai toliau stebina agurkų derliumi ir jų įvairove. Viena šeima jų augina keliasdešimt veislių. Kai kurie jų nė iš tolo neprimena mums įprastų žalių agurkų, o panašūs į bulves, obuolius ar kiaušinius. Ūkininkai ne tik šviežius valgo ir parduoda, bet ir eksperimentuoja – ruošia atsargas žiemai. Tik štai šiųmečiai orai kiša koją, agurkus, kaip ir kitas daržoves, puola ligos.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos ūkininkams vis dar mirkstant po smarkių liūčių, o kai kuriems negalint nuimti derliaus ir iki jo plaukiant net baidarėmis, Vyriausybė skelbia ekstremalią situaciją šalies mastu. Taip ūkininkai galės negaišti laiko įrodinėdami, kad nukentėjo nuo smarkaus lietaus. Tačiau žemdirbiai skundžiasi, kad ekstremalią situaciją reikėjo skelbti greičiau.   Žemės ūkio viceministras teigia, kad anksčiau priimtas sprendimas nieko nebūtų pakeitęs.

Jau šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena – Žolinė. Ši data ypač vertinama ir išskiriama, nes žymėdavo vasaros baigtį, perėjimą prie rudens sezono bei apvainikuodavo derliaus nuėmimą. Apie Žolinės dienos svarbą naujienų portalo tv3.lt skaitytojams pasakojo etnologė Eglė Valentė. Ji pažymėjo, kad ši diena protėviams būdavo svarbi, nes žymėdavo derliaus nuėmimą ir padėką už gėrybes. Žolinė ir šv.

Šiemet Lietuvos ūkininkų pasėlius niokoja visos gamtos stichijos. Pavasarį augalus nušaldė šalnos ir sukapojo kruša, o vasarą ėmė merkti liūtys. Tad jei dalis javų ir spėjo subręsti, nukulti jų nebeįmanoma – kombainai klimpsta. Draudikai skaičiuoja, kad žalų suma apsidraudusiems ūkininkams jau siekia 13 milijonų eurų, o realybėje nuostoliai kone 3 kartus didesni.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Krušos nuniokotus rapsus dar balandį išvydo pakaunės ūkininkai.

Žemės ūkio ministerija siūlo skelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu. Dėl stichinių liūčių skęsta ūkininkų laukai, pūva derlius. Situaciją vertina Nacionalinis krizių valdymo centras ir netrukus žada teikti rekomendaciją Vyriausybei. Dėl labai smarkaus lietaus ekstremalioji situacija jau paskelbta šešiose šalies savivaldybėse.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Ūkininkas Algimantas Vaupšas aprodo savo laukus Kelmės rajone.

Kaip nustatyti, kad atėjo laikas nuimti svogūnų derlių? Svogūnų pasirengimą rinkti derlių galima nustatyti pagal lukšto ir stiebų būklę. Kada nuimti svogūnus? Jei lukštai pagelsta, o stiebai guli ant žemės, laikas nuimti derlių.     Iškasę svogūnus, nenukirpkite stiebų, nes visos maistinės medžiagos turi patekti į svogūną.     Svogūnus reikėtų džiovinti gerai cirkuliuojančioje vietoje, pavyzdžiui, pavėsinėje arba palėpėje.

Atsižvelgdamas į Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nutarimą, Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas penktadienį priėmė sprendimą paskelbti ekstremalią situaciją Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį. Apie situaciją likusioje Lietuvoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja klimatologas, Vilniaus universiteto (VU) lektorius dr.

  Česnakas – tai vienas ingredientų, kuris nuolat naudojamas virtuvėje. Juos augina net pradedantieji sodininkai, mat tai – stebėtinai lengvai auginama kultūra, tačiau svarbu žinoti, kada nuimti jų derlių, kad būtų patys skaniausi. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip sėkmingai auginti česnakus ir atskleidžia, kada geriausia nuimti jų derlių, rašo homesandgardens.com.

Česnakus auginti labai paprasta, o panaudojimas virtuvėje – itin platus. Derliaus galima užsiauginti vos iš kelių parduotuvėje nusipirktų skiltelių ir derliumi džiaugtis dar ilgai. Tačiau sodininkams dabar kyla didžiausias klausimas – kada rauti česnakus?  Nors tai priklausys nuo to, kada česnakus pasodinote, tačiau paprastai iš kelių požymių nesunku atpažinti, kad jie jau užaugo ir metas juos rauti, rašo express.co.uk.

Lietuvių daržuose ir soduose šių metų pavasaris paliko ryškių žymių. Kol vieni džiaugiasi išsaugotu derliumi ir būsimomis uogomis bei vaisiais, kiti liko nustebinti – šiemet jų sodai liko visai be derliaus. Nepaisant to, kad šalnos – ne naujiena Lietuvos sodininkams, šįkart jų stiprumas ir intensyvumas pavasarį išties šokiravo.

Visi sodininkai siekia užsiauginti kuo daugiau derliaus, o sodinininkas Chrisas Bonettas pasidalijo savo auksiniais patarimais, kaip tai nesunkiai pasiekti. Kalbėdamas apie pomidorų tręšimą, Chrisas sakė, kad yra keletas „neoficialių tyrimų“, kuriuose teigiama, kad aspirino naudojimas gali padėti pomidorams tapti atsparesniems ligoms ir kenkėjams. Teigiama, kad aspirinas taip pat pagerina augalų augimą, todėl užauga daugiau vaisių ir padidėja derlius.

JAV žemės ūkio departamento naujausiais skaičiavimais, naujas kavos derlius – pasaulyje gali būti 2,5 proc. didesnis už ankstesnįjį, pasiekti rekordines apimtis – 178,68 mln. maišų (po 60 kilogramų). Prognozuojama, kad arabikos kavos derlius derlius sumažės 1,7 proc. iki 97,02 mln. maišų, tačiau robustos – išaugs 7,9 proc. iki 81,66 mln. maišų. Dėl padidėjusios gamybos pasaulinės sezono pabaigos perkeliamosios atsargos gali padidėti 4,9 proc. iki 22,82 mln. maišų.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Anksčiau su valstietis.lt pomidorų trąšų receptu pasidalijo Antanina Vedeckienė. Pomidorų trąšų receptas Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens.

Laukiamiausios vasaros uogos jau sirpsta ir laukuose. Tiesa, ne tiek, kiek tikėjosi braškių augintojai. Ūkininkai skaičiuoja, kad dėl pavasarinių šalnų prarado kone pusę derliaus. Tad net įsibėgėjus lauko braškių sezonui, tikėtis pigių uogų šiemet neverta. Dabar augintojai labiausiai baiminasi, kad lauko braškių nepribaigtų liūtys ar nenuniokotų kruša. O jos kai kuriems rajonams jau kliuvo.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kėdainių ūkininkai, nors ir vėliau nei įprastai, pradeda kasti ankstyvas bulves. Dėl gegužės šalnų jie patyrė milžiniškus nuostolius ir skaičiuoja, kad derlius kone trečdaliu mažesnis, o ir pačios bulvės nedidelės. O tautiečiai išsiilgę jau ieško šviežienos parduotuvėse ir turguose, tik ūkininkai įspėja neapsigauti, mat pardavėjai kartais įvežtines parduoda kaip lietuviškas.  Kėdainių ūkininkai kasa ankstyvas bulves.

Po neįtikėtinai šalto pavasario ir didžiulių šalnų gegužės mėnesį, Lietuvos ūkininkų laukia naujas iššūkis – sausros, kurios gali smarkiai pakenkti derliaus kokybei, bei jo kiekiui. Kaip ūkininkams prisitaikyti prie tokių sąlygų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Šiemet Vokietija, ir Lenkija taip pat nuo šalnų nukentėjo išties stipriai, ne tik Lietuva.

Braškių augintojai skaičiuoja, kad gegužę užklupusios šalnos gerokai „apkandžiojo“ derlių. Kai kurie sako šiltnamiuose skinantys kone perpus mažiau uogų ir su nerimu stebi prognozes, kad liūtys ir krušos nepribaigtų ir lauko braškių. O išsiilgę pirmųjų vasaros uogų turi kaip reikiant paploninti pinigines. Kai kur lietuviškų braškių kilogramas kainuoja ir 12 eurų. O štai atvežtų iš kaimynų lenkų galima įsigyti už 6 ar 7 eurus.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad savivaldybės vis dar vertina ūkininkams padarytą pavasarinių šalnų žalą, o jos mastą tikimasi žinoti birželio pabaigoje. Vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl pavasarinių šalnų. Tai leis nukentėjusiems ūkininkams skirti paramą, numatyti daugiau lankstumo ūkininkų įsipareigojimams. Preliminariais ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc.