Delfi - naujienų portalas

Žurnalas „Naujoji komunikacija“ jau kuris laikas rengia lietuviško interneto „teismus“. Šį kartą teisėjai Vladimiras Lekečinskas, DIP projektų vadovas, Mykolas Stravinskas, projekto „Nepgroup.lt“ vadovas ir Darius Bagdžiūnas, interneto sprendimų kompanijos „Gaumina“ direktorius savo skvarbiais žvilgsniais vertins darbo paieškos portalus: „Cvmarket.lt“, „Cv.lt“ ir „Cvonline.lt“. www.cvmarket.

LNK didžioji studija šį savaitgalį buvo tapusi tikra mergaičių karalyste. Kelios dešimtys gražuolių finalinėje atrankoje varžėsi dėl vietos LNK „Grožio mokykloje“ ir galimybės tapti „Mis Lietuva 2007“. „Grožio mokykla“ – viena populiariausių šių metų mokslo įstaigų Lietuvoje. Į vieną „Grožio mokyklos“ vietą kandidatavo net 80 merginų. Pradinės atrankos vyko Vilniaus ir Klaipėdos „Akropoliuose“. Geriausiai pasirodžiusios buvo pakviestos į LNK didžiąją studiją.

Švenčionių rajono Pabradės miestelyje, kuriame yra Užsieniečių registracijos centras, – dar negirdėtas išpuolis. Pirmadienį apie 16 val. 30 min. į bendrovę „Pabradė“, gaminančią rąstų namus ir pirtis, įsiveržė keliolika kaukazietiškos išvaizdos vyrų. Kai kurie jų turėjo peilius, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.„Įsiveržę į mūsų teritoriją jie šaukė, kad kiekvienas lietuvis bijos pasižiūrėti į čečėną“, – pirmadienį sakė bendrovės „Pabradė“ direktoriaus pavaduotojas Miroslavas Januševičius.

Apie Rusiją pradėsiu su kvapais, kuriuos pastebėjau ne aš, o ten gyvenantieji:„Penktoji imperija“ aplink mus visur – kiekvienoje akimirkoje, kiekvienoje kovo mėnesio Rusijos oro molekulėje. Žiema traukiasi, ateina šviesos pavasaris, „Penktosios imperijos“ kvapas visur (...). Mes – valstybininkai iki kaulo smegenų. Visu savu tikėjimu, visa aistra, visomis žaizdomis, kurios liudija mūsų kovą.

Tai, kas šiandien Lietuvoje labiausiai jaučiama, galima būtų pavadinti valstybės ir tautos kūrybinės vaizduotės krize arba sąstingiu. Akivaizdžiai nustojama domėtis, kas esame, kuo norėtume būti ateityje ir kaip tapti tuo, kuo norėtume. Nebeįstengiant pakelti akių nuo grindinio, tik ieškant pabertų europinigų, nebesugebame atrasti daugiau prasmės ir valios kilnesnėms svajonėms. Užsidėjus istorijos ir socialinės psichologijos akinius, nesunkiai matyti, kad tai nėra kokia nors išskirtinė būsena.

Kas priešinasi Europos humanitarinio universiteto steigimui Lietuvoje? Pastarosiomis dienomis kas tik netingėjo dienraštyje „Lietuvos rytas“, naujienų portaluose „Delfi“ ir „Bernardinai“ rūpinosi Lukašenkos iš Baltarusijos ištremto Europos humanitarinio universiteto (toliau EHU) steigimu Lietuvoje. Pirmas įspūdis – džiugu, kad Lietuvos piliečiai tampa valstybininkais. Sukrebždėjo viltis – gal visuomenė jau bunda iš sovietinio letargo.

Jungtinėse Valstijose senokai ginčijamasi apie verslo skverbimąsi į žiniasklaidą. Skundžiamasi, kad į spaudą ir eterį taikosi verslininkai, mažai besidomintys žiniasklaida, bet nutuokiantys apie verslą. Siekdami pelno, jie iškraipo žiniasklaidos paskirtį, turinį, stengiasi ją pažaboti verslui. Vienas skverbimosi požymių laikoma per pastaruosius du dešimtmečius Amerikoje įsigalėjusi praktika redaktoriams išmokėti stambias premijas, siekiančias iki penktadalio metinio atlyginimo.