deficitas

Didžiosios Britanijos biudžeto deficitas šių metų lapkritį buvo didžiausias nuo 1993 metų, kai šie duomenys pradėti stebėti kas mėnesį, skelbia šalies žiniasklaida. Remiantis Britanijos nacionalinio statistikos biuro paskelbtais duomenimis, šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, šalies biudžeto deficitas padidėjo nuo 17,4 mlrd. iki 23,3 mlrd. svarų sterlingų. Analitikai prognozavo, kad deficitas sumažės iki 16,8 mlrd. svarų sterlingų.

Žiojinti „Sodros“ biudžeto skylė kitąmet prasivers dar labiau, nes Vyriausybė turi vienintelį problemos sprendimą – toliau skolintis. Ekspertai tvirtina, kad po šios neva praeinančios krizės po kelerių metų ateis nauja: žmonėms teks gyventi pusbadžiu laukiant vėluojančių pensijų ir kitų išmokų, o šiam tikslui nebeskolins net dosnieji komerciniai bankai. Skolinta gerovė Prieš metų pabaigą susidariusi 5 mlrd. 638 mln.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2011 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Antradienį šalies vadovė, savo parašu tvirtindama kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetus, pažymėjo, jog 2011 m. biudžetas atitinka valstybės galimybes ir ekonomines realijas. „Kiekvienas litas turi būti išleidžiamas apgalvotai ir atsakingai, atsižvelgiant į būtiniausias reikmes ir poreikius.

Lietuva po krizės neatsigaus taip greitai, kaip trimituoja valdžioje esantys politikai. Ko iš tikrųjų tikimasi ekonomikoje, atskleidžia nelinksmos „Sodros“ deficito prognozės. Ne veltui dėl menkiausio ūkio atsigavimo požymio viešųjų ryšių akcijas rengiantis premjeras Andrius Kubilius piestu stoja prieš nusavintų pensijų grąžinimą. Neužlopomos skylės Šiemet „Sodros“ deficitas iki metų pabaigos pasieks 2,7 mlrd. litų. Seimo jau paliamintame kitų metų „Sodros“ biudžete žiojės beveik 2,6 mlrd.

Seimas priėmė kitų metų nacio nalinį (valstybės ir savivaldybių) biudžetą. Už jį balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 56, susilaikė 7. Patvirtintas ir „Sodros“ biudžetas. Bendras numatomas biudžeto defi citas – 5,8 proc. BVP. Kitų metų biudžetą vertina finansų analitikas Gitanas Nausėda. – Nesulauksime gėrybių – diržai lieka suveržti? – Biudžetas vis dar atitinka tą ekonominę situaciją, kurioje gyvename. Negalime su biudžetu užbėgti prieš ekonomikos traukinį.

Seimas patvirtino 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą, kuriame numatytas beveik 2,56 mlrd. litų biudžeto deficitas. Iš balsavime dalyvavusių Seimo narių kitų metų „Sodros“ biudžeto projektui pritarė 70, jo nepalaikė 46, susilaikė 14 parlamentarų. 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte, kuriam Vyriausybė pritarė spalio 14 d., numatyta per kitus metus surinkti 10,94 mlrd. litų pajamų, o išlaidos numatytos didesnės kaip 13,5 mlrd. litų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl sumažinto akcizo alkoholiui kitų metų valstybės biudžeto deficitas padidės 100 mln. litų. Dėl to biudžeto projektas bus teikiamas su didesniu valstybės biudžeto deficitu. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, kitų metų biudžeto projekte numatyta pusę pajamų prieaugio gauti įvairiomis priemonėmis mažinant šešėlinę ekonomiką ir nelegalų verslą.

Finansų ministerija (FM) išdidžiai kalba, kad šiemet į nacionalinį biudžetą bus surinkta 1 mlrd. litų daugiau, nei planuota. Nemažam skaičiui žmonių tokia sėkmė visuotinio nuosmukio metu atrodo keista. Iš kur biudžete atsiranda perviršis, jei ūkis metų pradžioje smuko, o dabar jo augimas yra tiktai sąlyginis? Analitikų nuomone, teigiamą įtaką biudžeto surinkimui padarė ne atsigaunantis ūkis, o įžvalgus jo sudarytojų atsargumas, taip pat – sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės.

DnB NORD bankas, SEB bankas ir „Nordea Bank Finland“ Lietuvos skyrius suteiks 500 mln. Lt kredito liniją „Sodrai“, šiemet planuojančiai beveik 3 mlrd. Lt deficitą. Bankai laimėjo rugsėjį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skelbtą aštuonių kredito linijų pirkimo konkursą. „Sodra“ pageidavo 20 mln. Lt, 30 mln. Lt, 45 mln. Lt, 55 mln. Lt, 65 mln. Lt, 75 mln. Lt, 90 mln. Lt bei 120 mln. Lt kredito linijų. Fondo valdybos atstovai VZ.LT pranešė, kad DnB NORD bankas suteiks 20 mln.

Socialinėms pašalpoms išmokėti trūksta apie 92– 93 mln. litų. Tai jau trečias kartas, kai Vyriausybė socialinėms pašalpoms skiria papildomų pinigų – birželį tam buvo skirta 84 mln. litų, rugpjūtį – 150 mln. litų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, pastaruoju metu labai išaugus socialinių pašalpų prašančių žmonių skaičiui, šiais metais socialinėms pašalpoms išmokėti neužteks lėšų, numatytų biudžete.

Kitų metų valstybės biudžetas nėra socialiai orientuotas, ir tikėtina, kad dėl to kitais metais šalyje išaugs skurstančiųjų skaičius. Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie kitų metų biudžetą ir jo poveikį skurdui, Maisto banko konsultantas Vaidotas Ilgius pasakojo, jog per pastaruosius dvejus metus prašančiųjų paramos maistu išaugo daugiau nei du kartus. Šiuo metu apie 350 tūkst. gyventojų kartą per du mėnesius ateina pasiimti paketo su maisto produktais.

Lietuvos investuotojai, vertindami prieš metus pasirašytą Nacionalinį susitarimą, sako, jog jis padėjo užkrinti fiskalinę konsolidaciją ir suvaldyti augantį biudžeto deficitą. Tiesa, darbo santykių srityje kardinalių pokyčių neįvyko. „Susitarimo tikslas buvo fiskalinis šalies finansų konsolidavimas. Manau, šis tikslas buvo pasiektas. Lietuva giriama tarptautinių organizacijų, kad susitvarkė savo finansus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo rezultatas, remiantis prognozėmis, nemažinant išlaidų ir nedidinant tarifo, 2011 m. pabaigoje sudarys minus 8,3 mlrd. Lt, dar po metų išaugs iki 11,1 mlrd. Lt, o 2013 m. pabaigoje pasieks 13,2 mlrd. Lt, rašo „Verslo žinios". Česlava Zabulėnienė, laikinoji „Sodros" vadovė, aiškina, kad ateinančių trejų metų biudžetai bus nesubalansuoti, o deficitas kaupsis.

Didžiojoje Britanijoje skelbiamas valstybės išlaidų mažinimas, dėl kurio apie 0,5 mln. valstybės tarnautojų per artimiausius 4 metus neteks darbo.Valstybės įstaigų biudžetai sumažės kai kur net ketvirtadaliu. Tai radikaliausi biudžeto apkarpymai šalyje per 30 metų.

Šią savaitę Valstybės kontrolės auditoriai atskleidė skandalingą faktą. Pasirodo, Finansų ministerija Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) platindavo paslapčia pasirinktiems užsienio bankams, jiems mokėdama net iki 12 procentų metinių palūkanų. Šios savaitės žmogus – finansų ministrė Ingrida Šimonytė, net Seimo narių apklausiama taip ir neišdavusi paslapties, kas, kiek ir – svarbiausia – kodėl pralobo.

Šiandien Vyriausybės posėdyje patvirtintas ateinančių metų biudžeto projektas. Pagal įstatymą projektas Ministrų kabinetui turėjo būti pateiktas iki rugsėjo 20–osios, tačiau tai padaryta tik vakar. Vyriausybės nariams susipažinti su svarbiausiu valstybės finansiniu dokumentu buvo palikta vos viena naktis. Išlaidos didės, deficitas mažės Degantis biudžeto projektas numato didesnes nei pernai išlaidas, bet planuojama gauti ir daugiau pajamų.

Valdantieji planuoja, kad kitų metų šalies biudžeto deficitas sudarys 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Numatoma, jog nebus jokių naujų mokesčių lengvatų, išskyrus iki šiol galiojančias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas šildymui, knygoms bei vaistams. Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos, trečiadienį vykęs koalicijos tarybos posėdis buvo paskutinis prieš spalio 19–ąją teikiamą kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, antradienio rytą sakęs kalbą Azijos-Europos viršūnių susitikimo rytinėje sesijoje apie tvarią plėtrą, pabrėžė, kad labai svarbu išmokti šios krizės pamokas ir būti pasiruošusiems kitiems galimiems globaliems nemalonumams. "Ne mes, tai yra ne Lietuva, tą krizę sukėlėme, tačiau mūsų atsakomybė yra kaip įmanoma greičiau ir kiek įmanoma sėkmingiau išeiti iš dabartinės situacijos", - sakė A. Kubilius.

Medikų kolektyvai, kaip ir visa bendruomenė, sensta. Tai natūralu. O jauni medikai, baigę Kauno ar Vilniaus universitetus, dažnai pasirenka ne provinciją, bet didesnį miestą arba užsienį. Jaunus specialistus ketinta vilioti būstais, tačiau net už sveikatos apsaugą atsakinga vicemerė Alma Javtokienė negali pasakyti, ar vienintelis prašymas šiemet buvo patenkintas.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad kitų metų šalies Lietuvos biudžeto deficitas sudarys apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot premjero, „kitų metų biudžetas bus taupus ir nepaliksiantis ateities kartoms nepakeliamų skolų.“ „Deficitas – tiek, kiek ir skelbėme, – apie 6 proc., galbūt net ir mažiau. Tai būtų mūsų tikslas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas. A. Kubilius pabrėžė, kad deficitas – nesavitikslis dalykas.

Didžiuosiuose prekybos centruose pardavėjos vos spėja papildyti kruopų ir miltų lentynas, kurios gana greitai iššluojamos – kai kurių brangstančių produktų skubama nusipirkti senomis kainomis. „Šiaulių kraštas“ nuo 2004-ųjų fiksuoja maisto produktų kainas didžiuosiuose prekybos centruose. Per šį laikotarpį populiariausių maisto produktų krepšelis, kurį sudaro grietinė, sviestas, kava, cukrus, kruopos, obuoliai, mėsa, pieno produktai, pabrango beveik dvigubai.

Išankstiniais duomenimis 2010 m. rugpjūčio mėnesio „Sodros“ pajamos buvo 815,8 mln. Lt, tai yra 0,9 mln. Lt arba 0,1 proc. daugiau nei buvo planuota. Rugpjūčio mėnesį, kaip ir buvo planuota, gauta 29 mln. Lt asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių. 2010 metų rugpjūčio mėnesio priskaičiuotos išmokos buvo 1 mlrd. 46,7 mln. Lt, tai yra 21,7 mln. Lt arba 2,1 proc. daugiau nei planuota. Šių metų rugpjūčio mėnesio išmokos buvo 230,9 mln.

Tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor's" sumažino ilgalaikio Airijos skolinimosi reitingą nuo AA iki AA-. Reitingai buvo sumažinti dėl vis didėjančios vyriausybės paramos bankams. Tai gali dar labiau padidinti Airijos biudžeto deficitą. Tai žemiausias reitingas nuo 1995 metų. “Fitch" ir  “Moody's" Airijai reitingus iki Aa2 sumažino dar praėjusį mėnesį. "Standard & Poor's" mano, kad Airijai teks išleisti 90 mlrd. eurų, kuri bus skirti bakų sistemos pagalbai.

Sėkmingai veikiantis priešnuodis prieš pasaulinę krizę. Dėl jo šalies ekonomika 2010-ųjų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pakilo 1,1 proc. Viltis smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuvos klestėjimo garantas ateityje.

Į šių metų valstybės biudžetą plaukia viršplaninės pajamos, kuriomis bus padengtas deficitas ir atitinkamai sumažintas skolinimosi poreikis. Tai yra pagrindinis apdairiai neambicingai suplanuoto biudžeto privalumas, nes visos jo įplaukos dar gerokai atsilieka nuo pernykščių atitinkamo laikotarpio rodiklių, rašo „Verslo žinios“. Per sausio-liepos mėn. valstybės biudžetas gavo 620 mln. litų daugiau pajamų nei planuota, vien per liepos mėn. - 68,5 mln. litų pajamų daugiau.

Kinijai leidus svyruoti juanio ir dolerio kursams, vienintelė tebesitęsianti diskusija prieš G-20 susitikimą vyksta tarp JAV ir Europos. Vašingtonas mano, jog brendant iš pasaulinės krizės svarbiausia yra palaikyti augimą. Tuo tarpu ES, vadovaujama Vokietijos, pasisako už deficito sumažinimą bet kokia kaina. Tokias pozicijas abu blokai gins birželio 25-26 dienomis Toronte vyksiančiame pasaulio galingųjų susitkime. B. Obama pareiškė, jog įsiskolinimų sumažinimą iki 3 proc.

Šių metų sausis Kauno miesto savivaldybės biudžetui, kaip ir kelerius pastaruosius metus, buvo prasčiausias mėnuo: pajamų planas įvykdytas 55,2 proc. (2009 m. sausį - 59,9 proc.). Kol nepatvirtintas 2010 metų miesto savivaldybės biudžeto planas, mėnesiui skaičiuojama viena dvyliktoji pernykščio metinio plano dalis. Laikantis tokios tvarkos pirmajam metų mėnesiui tenkančių pajamų bei dotacijų pritrūko truputį daugiau nei 19 mln. litų.

Pranešama, kad JAV vadovas Barackas Obama pirmadienį pateikė šalies kongresui naują biudžeto projektą. Jame- išlaidos rekordiškai, net 1,66 trilijonais JAV dolerių, viršija planuojamas valstybės pajamas. Dėl milžiniško biudžeto deficito B.Obama kaltino buvusio prezidento G. W.Busho pasirinktą strategiją. Taip pat B. Obama priekaištavo dėl ankstesnio kongreso ir buvusios administracijos priimtų sprendimų, kuriais buvo bandoma mažinti ekonomikos ritimąsi žemyn.

Į didžiąją politiką sugrįžtantis ekspremjeras Gediminas Vagnorius neatsisakytų tapti ministru, tačiau valdantieji, siekiantys sustiprinti koaliciją jo atstovaujama politine jėga, kol kas baidosi tokios minties. Portalui „Balsas.lt“ G. Vagnorius teigė, jog kitaip nei teigia oponentai, jis visiškai sėkmingai susidorojo su 1998 m. Rusijos krizės padariniais. „Buvome dar tų metų viduryje sukūrę 42 punktų antikrizinę programą, prognozavome nuostolius ir jų beveik išvengėme.

Patvirtinęs ateinančių metų "Sodros" biudžetą ir socialines išmokas mažinančius įstatymus, Seimas ketvirtadienį turės apsispręsti ir dėl 2010-ųjų valstybės biudžeto, kuriame numatomas rekordinis - 4,93 mlrd. litų, arba 5,9 proc. nuo BVP, deficitas. Finansų ministerijos teigimu, Vyriausybės Seimui pateiktame 2010 m. nacionaliniame biudžete bendros biudžeto konsolidavimo (išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo) priemonės padėjo sumažinti biudžeto deficitą daugiau nei 2 milijardais litų.