deficitas

Rusijos vyriausybė nespėjo patvirtini reikalavimų silpnesnio nei 9 laipsnių alkoholio banderolėms. Vis dėlto nuo 2012 metų sausio 1 dienos silpnųjų alkoholinių gėrimų be banderolių gamyba ir importas bus uždraustas. Kaip teigia „Kommersant“, tai gali lemti silpnųjų alkoholinių gėrimų gamyklų veiklos bei alaus ir vyno įvežimo iš užsienio sustabdymą. Dėl to šaliai gresia alaus ir vyno deficitas.

Seimas vėlyvą antradienio vakarą patvirtino 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudžetus. Taip pat patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir „Sodros“ biudžetai. Prieš tai parlamentarai, kamšydami kitų metų biudžeto skyles ir siekdami surasti pinigų atstatyti sunkmečiu nurėžtas pensijas, priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas ir iki 1,5 proc. sumažino atskaitymus į privačius pensijų fondus.

Vėlų antradienio vakarą Seimas patvirtino kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetą. Parlamentarai balsuodami pritarė išankstiniams koalicijos susitarimams mažinti maždaug 1 mlrd. litų išaugusį deficitą. Įsitvirtinus šiam biudžetui galima daryti prielaidas, kad kitąmet bus visiškai atstatytos sumažintos senatvės pensijos. Už biudžeto priėmimą balsavo 72, prieš 45, o  3 susilaikė.

Baltarusijos parlamentas patvirtino valstybės biudžetą 2012 metams. Biudžetas planuojamas be deficito, praneša „Interfax“. Taigi Baltarusijoje priimtas pirmas per trejus metus biudžetas be deficito. Priimtame įstatyme numatytos vienodos biudžeto pajamos ir išlaidos - 141,9 trilijono Baltarusijos rublių (12,89 mlrd. eurų pagal galiojantį kursą). 2010 metais šalies biudžeto deficitas sudarė 2,2 proc. BVP, tuo tarpu iš pradžių buvo planuojama, kad šis rodiklis neviršys 1,5 proc. BVP.

Seime antradienį turėtų būti balsuojama už patikslintą 2012 metų valstybės ir nacionalinį biudžetą, kuriame apie 4 proc. mažėja išlaidos, atkuriamos sumažintos senatvės pensijos, nuo 2 iki 1,5 proc. sumažinami pervedimai į privačius pensijų fondus. Patobulintu įstatymo projektu, kuriame deficitas neviršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto, numatoma patvirtinti beveik 17,924 mlrd. litų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 18,643 mlrd.

Skylėtos Šiaulių miesto biudžeto kišenės kitąmet bus lopomos ir atleidžiant žmones, ir branginant darželius ir neformaliojo ugdymo paslaugas. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, šios priemonės leis miesto biudžeto deficitą sumažinti apie 17 milijonų litų, tačiau nepaisant taupymo, miesto išlaidos 2012 metais vis dar 20 milijonų didesnės nei pajamos. Keletą metų pernelyg plačiai gyvenusios savivaldybės bandymus taupyti labiausiai pajus šiauliečiai, turintys vaikų.

Stambiausiems pasaulio bankams būtina uždirbti 354 mlrd. eurų, kad atitiktų trečiosios Bazelio sutarties (Basel III) normas. Apie tai praneša „The Financial Times“, remdamasis JAV konsultacinės grupės „Boston Consulting Group“ (BCG) tyrimu. Ekspertai rėmėsi kapitalo rodikliais, užfiksuotais 2010 m. pabaigoje. Europos bankų deficitas įvertintas 221 mlrd. eurų, iš kurių 20 proc. būtina padengti šiais metais. Azijos ir JAV finansų sektorių deficitas įvertintas po 70 mlrd.

Ūkininkų tiekiamų grikių kainos Rusijos Altajaus krašte per pastarąsias dvi savaites šoktelėjo 40 proc., iki 15–16 tūkst. rublių už toną. Apie tai rašo „Komersant“, remdamasis Agrarinės rinkos konjunktūros instituto (ARKI) duomenimis. Grikių kainas pakėlė ne tik ūkininkai, bet ir perdirbėjai. Nuo lapkričio 20 d. iki gruodžio 10–osios perdirbėjai grikių tonos kainą pakėlė 7,9 proc., iki 27,3 tūkst. rublių už toną.

Lietuva kitąmet bet kokia kaina pasieks tikslą neviršyti 3 proc. biudžeto deficito ribos, teigia valdantieji. Kita vertus, pasak analitikų, per dideli užmojai Lietuvą privers dar labiau veržtis diržus, rašo „Lietuvos rytas“. Europos Sąjungos šalių lyderiai praėjusią savaitę sutarė, kad ateityje šalių biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc., o struktūrinis – 0,5 proc. Kaip įrašyta naujajame susitarime, neįvykdžiusioms šių reikalavimų šalims grės sankcijos.

Vienas iš konservatorių siūlymų, kaip padengti biudžeto minusą – sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus.Privatūs pensijų fondai dėl mažinamų pervedimų jau yra nukentėję du kartus. Jeigu pervedimus pavyks sustabdyti išvis, ekspertų teigimu, tai reikš fondų žlugimą. Tiesa, Vyriausybė buvo parengusi planą, ką daryti su pensijų fondais, permetant daugiau rizikos patiems jų dalyviams. Vis dėlto iki svarstymo prieita nebuvo.

Sovietų Sąjungos Aukščiausiasis teismas Maskvos „gastronomo Nr. 1“ direktorių Jurijų Sokolovą už kyšininkavimą nuteisė aukščiausiąja tuo metu mirties bausme. Jo neišgelbėjo nei įtakingi paties aukščiausio lygio vadai. Elito parduotuvė Pirmojoje šio pasakojimo dalyje jau rašėme, kad Leonido Brežnevo laikais Maskvoje buvo atidarytas „gastronomas nr. 1“, o jo direktoriumi tapo Jurijus Sokolovas.

Specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas česnakų auginimu. Tačiau kol kas rinkoje dėl vaistinių ir maistinių savybių itin vertinamų česnakų, išaugintų Lietuvoje, labai nedaug. Kodėl ši daržovė tokia reta mūsų profesionalių daržininkų laukuose? Pirkėjai renkasi akimis „Kainos rinkoje aukštos, tačiau lietuviškų česnakų pasiūla menka, nes šiai daržovei išauginti reikia daug rankų darbo. Bulvių nėra kur dėti, o česnakų stinga.

Trečiąją pergalę Eurolygos C grupėje iškovojo Belgrado „Partizan“ ekipa (3/2), kuri svečiuose dėka fantastiško ketvirtojo kėlinio 69:65 (14:12, 5:19, 20:25, 30:9) pranoko Milano „Emporio Armani“ (2/3) ekipos krepšininkus. Nors „Partizan“ pirmavo iki antrojo kėlinio vidurio, tačiau tuomet žaidimo gijas į savo rankas perėmė italai, kurie, atrodė, kad sėkmingai išlaikys pranašumą ir iki pat mačo pabaigos.

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi? Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta. Politinė suirutė Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų.

Finansų krizės krečiamos Portugalijos parlamentas penktadienį pirmuoju svarstymu priėmė 2012 metų taupymo biudžetą. Projektui pritarta valdančiosios koalicijos balsais. Didžiausia opozicinė Socialistų partija (PS), kuri iki birželio dar vadovavo skurdžiausiai Vakarų Europos šaliai, taupymo priemones vadino „perdėtomis“ ir vieningai susilaikė. Visos kairės pakraipos parlamento partijos balsavo prieš biudžetą. Biudžetas galutinai turėtų būti priimtas lapkričio 30 dieną.

Prancūzija paskelbė tolimesnius taupymo planus. Kitąmet ketinama sutaupyti 7 mlrd. eurų, dar po metų – beveik 12 mlrd. Antroji pagal dydį Europos ekonomika, vis dar išlaikiusi aukščiausią skolinimosi reitingą, planuoja iki 2016-ųjų sutaupyti 65 milijardus eurų ir biudžeto deficitą sumažinti iki nulio. 2017-aisiais, metais anksčiau nei planuota, pensinis amžius bus padidintas dvejais metais iki 62-ejų. Pridėtinės vertės mokestis nuo 5,5 kils iki 7 procentų.

JAV pasižymi klasikiniu daugiašalės prekybos nesubalansuotumu. JAV turi milžinišką prekybos deficitą su Kinija, be to, šalies ekonomika pasižymi prekybos deficitu su dar 87 kitomis pasaulio valstybėmis. Tad konkretaus dvišalio prekybos deficito suvaldymas tikrai neprisidėtų prie viso bendro šalies daugiašalio prekybos deficito sumažinimo. Bet pabandykite tai pasakyti tiems, kurie nepaliaudami aiškina apie prekybos deficito su Kinija mažinimą.

Visą praėjusią savaitę Vyriausybė pykosi ir taikėsi, bet susitarė dėl 2012 metų biudžeto. Šią savaitę biudžetas pristatytas Seime. Dabar Seimo narių eilė tartis, pyktis, reikalauti, įtikinėti. Kadangi 2012 metai rinkimų metai, panašu, realių ir nelabai norų užteks į valias. 500 mln. litų Vyriausybė ketina skirti sumažintoms pensijoms atkurti. Pensininkai bene vieninteliai, kuriems į kišenes įkris daugiau pinigų.

Seimas pradėjo svarstyti “Sodros” 2012 m. biudžetą. Vyriausybės Seimui pateiktame projekte siūloma išlaidas didinti 400 milijonų litų, tuo pat metu surinkti tikimasi net milijardu litų arba kone dešimtadaliu daugiau nei šįmet.

Mokesčių iš šešėlio nesistengianti ištraukti Šiaulių valdžia eina lengviausiu keliu – skolinasi, kelia mokesčius ir uždarinėja mokyklas. Pinigai mėtosi po kojomis, tačiau miesto valdžia brenda į skolas, planuoja didinti mokesčius ir uždarinėti mokyklas. Prieš pusę metų Šiaulių savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba „atkasė“ neapmokestinto turto už pusę milijardo litų. Iš šešėlio ištrauktų mokesčių užtektų išlaikyti šešias pradines miesto mokyklas.

Seime finansų ministrė Ingrida Šimonytė pristatė kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurio deficitas siekia 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Planuojama, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos sudarys beveik 21,816 mlrd. litų. Tai 9,6 proc. daugiau nei faktiškai planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšos biudžetą dar papildys 7,241 mlrd. litų.

Kad gautų paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Baltarusija turi laikytis įsipareigojimo įgyvendinti reformas ir imtis konkrečių veiksmų, teigia TVF delegacijos Baltarusijoje vadovas Christopheris Jarvis, informuoja „RIA Novosti“. Baltarusija TVF pagalbos paprašė birželį po to, kai jai teko devalvuoti rublį dėl didelio prekybos deficito, atlyginimų didinimo ir vyriausybės išduotų paskolų prieš gruodį vykusius prezidento rinkimus.

Baltarusija siekia gauti 3–7 mlrd. JAV dolerių paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), praneša „RIA Novosti“, remdamasi šalies ministrų taryba. Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius susitiko su Christopherio Jarviso vadovaujama TVF delegacija aptarti finansinę paramą krizės krečiamai šaliai. „Baltarusijos vyriausybė patvirtino, kad domisi nuo 3 iki 7 mlrd. JAV dolerių TVF paskola artimiausiu laikotarpiu“, – teigiama ministrų tarybos pranešime spaudai.

Mažiausiai 50 iš 91 Europos bankų gali neišlaikyti eilinių streso testų, daug griežtesnių nei analogiški patikrinimai, atlikti šių metų liepą. Bendras būtino bankų kapitalo deficitas gali siekti 139 mlrd. eurų. Tokią prognozę penktadienį paskelbė JAV bankas „Goldman Sachs“. Analitikai pažymi, kad bankų rekapitalizacija nepadės įveikti nei bankų, nei skolų krizės tol, kol euro zonos šalių ekonominė politika nebus perorientuota į valstybės skolos lygio stabilizavimą.

Vyriausybės patvirtintame 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto projekte planuojama surinkti 11,9 mlrd. litų, biudžeto deficitas sudarys 2 mlrd. 71 mln. litų. Iš viso prognozuojama, kad „Sodros“ išlaidos sieks beveik 14 mlrd. litų. „Sodros“ biudžeto projekte numatytas sumažintų pensijų atkūrimas senatvės, netekto darbingumo pensijų gavėjams, dirbantiems pensininkams, nepriemokų grąžinimas 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams.

Prancūzijoje formuojasi pasipriešinimas milijardinei biudžeto deficito mažinimo programai. Daugelyje šalies miestų antradienį vyko demonstracijos ir protesto akcijos, kuriose dalyvavo tūkstančiai prancūzų. Juos į gatves išvedė profsąjungos. Organizatorių duomenimis, visoje šalyje protestuose dalyvavo per 150 tūkst. žmonių. Tiesa, palyginti su protestais prieš pensijų reformą, šį kartą jie buvo mažesni. Profsąjungos vyriausybės taupymo planus kritikuoja kaip neteisingus ir neveiksmingus.

Bendras skirtumas, kurį reikia padengti siekiant norimo biudžeto deficito tikslo (2,8 proc.), yra 1 mlrd. litų. Dalį iš jų tikimasi padengti didinant valstybės pajamas, likusią dalį – mažinant ministerijų išlaidas, pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Finansų ministrė pažymėjo, kad „Sodros“ ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetų bendras deficitas sudaro 2,2 proc.

Penktadienio rytą, minint tarptautinę Oraus darbo dieną, sostinės V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į protesto akciją susirinko kelios dešimtys šalies profesinių sąjungų atstovų. Protestuotojai reikalavo didinti minimalų pragyvenimo lygį ir visus su darbuotojais susijusius klausimus svarstyti Trišalėje taryboje.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gates'ų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

Premjerą Andrių Kubilių stebina SEB banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos teiginiai, kad reikia labiau kelti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). „Bankininkai turėtų suprasti, kad šalies finansų stabilumas reikalauja labai apgalvotų sprendimų, ypač tokiomis nelabai ramiomis aplinkybėmis“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Trišalei tarybai siūlomo susitarimo projektui, kuriuo pabrėžiama, kad finansų stabilumas išlieka pirmaeiliu uždaviniu, todėl pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad nuo 2012 m. viešųjų finansų deficitas neviršytų 3 procentų ir būtų sudarytos prielaidos mažinti valstybės skolą.

Naujausi oficialūs duomenys parodė, kad liepą JAV eksportas išaugo iki rekordinio lygio ir sumažino šalies prekybos deficitą iki žemiausio lygio per tris mėnesius, informuoja BBC. Prekybos departamento duomenimis, liepą JAV eksportas išaugo 3,8 proc., iki 178 mlrd. JAV dolerių. Importas sumažėjo 0,2 proc. ir sudarė 222,8 mlrd. JAV dolerių, o prekybos deficitas sumažėjo 13,1 proc., iki 44,8 mlrd. JAV dolerių.

Pernai agurkų augintojams koją pakišo žemos supirkimo kainos, šįmet - ligos, todėl konservų fabrikams jau ėmė stigti žaliavos. „Rugpjūčio pradžioje dėl ligų ir mažesnių plotų trumpavaisių agurkų pasiūla sumažėjo ne tik mūsų šalyje, bet ir Lenkijoje“, - sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė Zofija Cironkienė. Dėl to pakilo ir agurkų kaina - jie šį sezoną apie 80 proc.

Viena stambiausių reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ pirmą kartą sumažino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) skolinimosi reitingą, skelbia BBC. Agentūra sumažino ilgalaikį JAV reitingą AAA per vieną laiptelį iki AA+, suteikdama šaliai neigiamą perspektyvą dėl biudžeto deficito problemų. „S&P“ teigimu, antradienį JAV Kongrese priimto deficito mažinimo plano nepakanka. Vašingtonas keletą mėnesių buvo paralyžiuotas nesutarimų dėl įstatymo, leisiančio kelti šalies skolinimosi ribą.

JAV skola šiemet pasiekė rekordines aukštumas – ji perkopė 14 trilijonų JAV dolerių ribą. Skaičiuojama, kad per dešimtmetį ji išaugo kone dvigubai ir dabar sudaro tik kiek mažiau nei 90 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Sunku įsivaizduoti, kokio dydžio suma  yra 14 trilijonų? „Balsas.lt“ siūlo pasižiūrėti vaizdo siužetą, kuriame vizualiai parodoma, kiek gi realiai JAV banknotų sudaro trilijoną.

Du žymūs kairiosios pakraipos Europos dienraščiai – Londono „Guardian“ ir Paryžiaus „Monde“ – paskelbė garsaus ekonomisto, Nobelio premijos laureato Amartya Seno dviejuose truputėlį skirtinguose straipsniuose išsakytus samprotavimus apie tai, ką jis laiko esant su euru susijusia grėsme Europos demokratijai.

Per paskutinius penkiolika metų Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai 4,6 proc. per metus. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė trečiąją vietą ES, atsilikdama tik nuo Estijos ir Airijos, kurios augo vidutiniškai 5,0 proc. per metus. Tačiau Lietuvai išlaikyti potencialų apie 5 procentų BVP augimą ateityje gali būti nelengva, nes per paskutinį dešimtmetį reikšmingai sumažėjo šalies gyventojų skaičius, o gyventojai yra vienas iš pagrindinių vertės kūrimo veiksnių.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo apie didėjančias grėsmes, su kuriomis susiduria pasaulio ekonomika. Fondas teigia esantis sunerimęs dėl besitęsiančios skolų krizės Graikijoje, ginčų dėl JAV deficito planų ir būtinybės pažaboti augimą Azijoje, praneša BBC. Tačiau TVF prognozuoja, kad pasaulinis ūkio augimas iš kelio nenukryps. Anot fondo, per pirmąjį ketvirtį pasaulio ekonomika augo 4,3 proc.

Politiniai ginčai Graikijoje dar labiau blogina finansinę šalies padėtį, rašo „telegraph.co.uk“. Antradienį pagrindinis opozicijos lyderis pareiškė nepritariantis dar griežtesnėms taupymo priemonėms. Šio mėnesio pradžioje pagrindinės opozicijos partijos lyderis Antonis Samaras ragino persvarstyti 110 mlrd. eurų finansinės paramos paketo sąlygas, o antradienį pareiškė nepritariantis papildomoms taupymo priemonėms, kuriomis būtų stengiamasi 6 mlrd. eurų sumažinti šalies biudžeto deficitą.

„Europa ir jos trumparegiai vadovai“. Tokį straipsnį britų svetainėje „openDemocracy“ paskelbė portugalė žurnalistė, Richmondo universiteto Anglijoje profesorė Eunice Goes. Jame ji rašo, kad Europos vadovai nebedaro nei to, ką anksčiau darė gero, nei to, ko dabar iš jų tikimasi. Tačiau ar jos skundas pagrįstas? „Buvo laikai, kuomet žinojome, apie ką yra Europos Sąjunga (ES). Demokratija, kosmopolitizmas ir europietiškasis socialinis modelis buvo idealai, kuriuos dauguma europiečių siejo su ES.

Baltarusijoje jaučiamas importuotų prekių deficitas, tokios prekės kaip vaisių sultys, sauskelnės ir buitinės chemijos priemonės, sparčiai šluojamos iš parduotuvių lentynų, praneša „RIA Novosti“. Pastaruosius du mėnesius Baltarusijoje jaučiama įtampa dėl kilusios valiutos krizės. Nuo metų pradžios Baltarusija išnaudojo 20 proc. savo tvirtos valiutos atsargų, o nacionalinė valiuta kovo pabaigoje buvo stipriai nuvertinta. Internetinės parduotuvės nedirba, o anksčiau gauti užsakymai atšaukti.

Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vadovybė sunerimusi – dėl vis brangstančio kuro stygiaus bus atimta galimybė vykti į gaisravietes Per mėnesį Lietuvoje užfiksuoti 138 žolės deginimo atvejai. Ypač įsismarkauta per šventes, kai kilo daugiau nei 60 gaisrų. „Į visus iškvietimus privalome važiuoti, mat deganti žolė neretai tampa stambesnių gaisrų, pasiglemžiančių žmonių gyvybes, priežastimi.

Žemės drebėjimo nuniokotą Japoniją apėmus paniško pirkimo karštinei, parduotuvių lentynos ištuštėjo net tose vietose, kurių gamtos stichija nepalietė. Maistas skardinėse, baterijos, duona ir vanduo buteliuose išnyko iš parduotuvių lentynų, o daugybė mašinų suka ratus aplink degalines. Japonija grumiasi su nauja praėjusios savaitės žemės drebėjimo, cunamio ir po to kilusios branduolinės krizės sukelta grėsme – panišku pirkimu, praneša naujienų agentūra AP.

Nedarbas JAV į prieš krizę buvusį lygį sugrįš tik po keleto metų, praneša BBC. Taip pareiškė JAV federalinio rezervo banko valdybos pirmininkas Benas Bernanke. Jo teigimu,  apie tvirtą šalies ekonomikos atsigavimą nebus galima kalbėti tol, kol nuolat nebus sukuriama daug naujų darbo vietų.  Dėl mažo ekonomikos augimo ir darbdavių nenoro priimti naujų darbuotojų  nedarbo rodikliai ženkliai pagerės tik po kelerių  metų.

Pernai „Sodra“ išmokoms skyrė 615 milijonų litų daugiau nei planavo. Ar tai reiškia, kad jas gaunantieji džiaugiasi didesniais pinigais? Nieko panašaus. Atvirkščiai – „Sodros“ išmokų gavėjai skundžiasi, kad jos mažėja. Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) išmokos pernai viršijo 13 milijardų litų ir buvo daugiau nei 615 milijonų litų didesnės nei planuota, bet jas gaunantys piliečiai negali pasigirti sulaukę didesnės valstybės paramos. Paskelbtojo kilimo iš krizės jie nemato.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

Sausio mėnesio 19 dienos Kinijos prezidento Hu Jintao vizitas artėja tuo metu, kai ekonominis konfliktas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų tapo vienas iš daugiausiai nerimo keliančių pasaulinių reiškinių. Visus praėjusius metus JAV spaudė Kiniją pervertinti savo valiutą, o Kinija kaltino JAV Federalinį Rezervų Banką (FED) dėl politikos „kiekybinio palengvinimo“. Abi pusės apkalba viena kitą, tačiau kartu abi pateikia svarių argumentų.

Pirmadienį Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis sakė manąs, kad makroekonomine prasme galima teigti, jog krizė Estijoje baigėsi, tačiau šalis dar gali sulaukti naujos krizės. „Makroekonomine prasme galime teigti, kad krizė baigėsi, nes ekonomikos augimas yra atstatytas. Nepaisant to, darbo rinkos žaizdos gyja lėtai, nedarbo lygis yra aukštas, o biudžete fiksuojamas deficitas, todėl bendri ekonomikos atkūrimo darbai dar tik prasidėjo“, - sakė J. Ligis.

Net ir po to, kai ekonominė krizė atskleidė sudėtingą euro zonos ateitį, jos vadovai vis dar sunkiai sugeba išlaikyti status quo. Šiuo metu kai kurios Europos šalys gali būti priverstos atsisakyti euro per artimiausius dvejus metus, rašo „Foreign Policy“. Europos vadovai mums sako, kad tai yra neįmanoma. Pasak jų, nėra jokių teisinių mechanizmų atsisakyti euro.